Pajūrio naujienos
Help
2021 Sausis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar Kretingai reikia šunų išvedžiojimo aikštelės, kainuosiančios apie 30 tūkst. Eur?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1516) 2020-12-18

Pirmąkart Kretingos rajono savivaldybei vadovaujančiam Antanui Kalniui kliuvo ir pandemijos išbandymas.

Koronaviruso pandemija 2020-aisiais sukaustė visą pasaulį. Su Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi kalbėjomės apie COVID-19 iššūkius Savivaldybei, valdančiosios koalicijos programos vykdymą, vėluojančias statybas, investicijų stygių, vadovavimą tarybai.

– Kas gero Savivaldybėje nutiko dėl pandemijos?

– Šie 2020 metai buvo ypatingi dėl netikėtų koronaviruso iššūkių, kurie pakoregavo ir Savivaldybės tarybos, ir administracijos darbą. Pirmiausia – teko išmokti dirbti, posėdžiauti nuotoliniu būdu. Džiaugiuosi, kad situaciją dėl koronaviruso rajone pavyksta valdyti. Per pirmąją koronaviruso bangą reikėjo pasitikti ir apgyvendinti izoliacijai iš svetur grįžtančius kraštiečius, tam pritaikėme buvusius senelių globos namus Nasrėnuose. Mūsų Savivaldybė – viena pirmųjų šalyje lygiagrečiai su didmiesčiais Vilniumi, Kaunu atidarė karščiavimo kliniką. Valdant koronaviruso situaciją, didelis yra Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės bei visos jos komandos nuopelnas: vien kiek Ekstremalių situacijų komisijos, kuriai vadovauja direktorė, planuotų ir skubių pasitarimų įvyko. Padaryta daug darbo, ir visuomenei nematomo, ir atėmusio naktis bei savaitgalius. Užėjus antrajai koronaviruso bangai spalio 26 d. atidarėme mobilųjį koronaviruso patikros punktą. Inicijavome gyventojų pavėžėjimą į punktą, pas gydytojus. Teikiant šią paslaugą per visą karantino laikotarpį jau nuvažiuota 12 tūkst. km. Dar per pirmąją bangą mums pavyko sutelkti 40 savanorių, kurie atsakinėjo į gyventojų telefoninius skambučius, vežiojo žmonėms maistą, siuvo kaukes, teikė psichologinę pagalbą, netgi linksmino esančius karantine, izoliacijoje – dainavo daugiabučių kiemuose.

Padėjo ir įmonės, verslas. Štai šiomis dienomis užteko užsiminti, kad mobiliojo punkto apsaugos darbuotojai šildosi Savivaldybės automobilyje, Pranas Varkojis nedelsdamas neatlygintinai atvežė ir pastatė šildomą konteinerį. Džiugu, kad žmonės supranta, padeda. Dėkoju jiems visiems.

Savivaldybė iš Vyriausybės programos COVID-19 paveiktai ekonomikai gaivinti gavo beveik 3 mln. eurų, iš jų 1,2 mln. eurų – keliams tvarkyti. Be kelių, pinigai taip pat buvo panaudoti Salantų gimnazijos renovacijai užbaigti, pakloti dirbtinę dangą naujojoje futbolo treniruočių aikštėje, jų kliuvo ir grafų Tiškevičių rūmų verandai atstatyti.

– Tačiau dėl COVID-19 susitraukus verslui, nepavyko surinkti planuotų mokesčių – 3,6 mln. eurų. Kaip užkamšysite šitą skylę Savivaldybės biudžete? Ar užteks pinigų biudžetininkų algoms už gruodį?

– Dėl pandemijos nepavyko įgyvendinti nemažai 2020 metų Savivaldybės biudžete numatytų priemonių, ypač kultūros projektų. Tam suplanuotos lėšos liko nepanaudotos, perskirstysime jas kitoms būtinoms reikmėms. Reikės ir skolintis. Vyriausybė dėl COVID-19 Savivaldybei leido imti 1 mln. 540 tūkst. eurų lengvatinę paskolą. Pasiskolinome apie 1 mln. eurų. Algas už gruodį visi biudžetinių įstaigų darbuotojai gaus be sutrikimų.


Nerijus GEDMINAS:

– Mane, Egidijaus Radžiaus teatro režisierių, šie metai išmokė, kad nieko per daug negalima planuoti iš anksto. Gaila nutrūkusių darbų, ypač tų, kurie buvo visai arti pabaigos, kai iki premjeros tetrūko vos vieno mėnesio. Kai grįšim į vėžes, bijau, kad vėl reikės pradėti nuo nulio. Taip buvo atsitikę po karantino pavasarį su kitu spektakliu, kai sunkiai sekėsi surinkti aktorius. Bet ir pasidžiaugti galim: spėjom parodyti Šeiko teatro spektaklį, atidaryti parodą apie žydų likimą.

Daiva TRANIZIENĖ:

– Anksčiau, sprendžiant kokią aktualią problemą, buvo galima ilgėliau panagrinėti, pasvarstyti, galbūt pasitarti su čia pat sėdinčiu kolega, o dabar, daugiausia dirbant nuotoliniu būdu, patiems tenka ieškoti aiškių, konkrečių sprendimų ir – greit. Džiaugiuosi, kad švietimiečiai persiorientavome, kad puikiai su tuo tvarkomės ir mes Švietimo skyriuje, ir rajono ugdymo įstaigų vadovai. Matyt, taip jau žmonija yra surėdyta, kad, ištikus krizei, susitelkia ir, ką reikia, padaro gerai.

Pranas LIAUČIUS:

– Tapom labiau susikaupę, atsargesni, atsakingesni už save ir už kitus. Prieš karantiną ir aš mėgdavau pasijausti laisviau: su Kretingos „Bočių“ organizacijos nariais šokdavom, dainuodavom, pramogaudavom, daug keliaudavom ne tik po Lietuvą, bet ir į užsienio šalis. O dabar viskas pristabdyta. Bet užvakar, automobiliu pravažiavęs miesto gatvėmis, pastebėjau, kad žmonių mažai, kad nebesibūriuoja. Vadinasi, atsiranda viltis, kad kiti metai bus geresni.

Gintarė LIOBIKIENĖ:

– Pandemija išmokė kantrybės, taip pat – labiau pradėjome vertinti buvimą kartu. Prieš karantiną galbūt ne visada susimąstydavome, kaip svarbu yra bendrystė – kad ir darbe, kai visas kolektyvas gali susirinkti vienu metu, pasidalinti, pasitarti. Dabar daugelis dirbame nuotoliniu būdu, tiesa, aš pati dažniausiai būnu įstaigoje, kadangi iš namų dirbti galimybės neturiu. Labai pasiilgstu žmonių ir gyvo žodžio.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.

Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bus teikiamos subsidijos ir paskolos

Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojusias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima palengvinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. eurų valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bendra apyvarta krito daugiau negu 30 proc.

Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų verslui, kurios sudarys apie 30 mln. eurų. Abi priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.

Pasak ministrės A. Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. eurų – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. eurų. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau. 


Šią savaitę posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija (ESK), vadovaujama Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, aptarė judėjimo tarp savivaldybių kontrolės galimybes rajone, susirgimų situaciją, jų prevenciją.

Kontroliuos tik įvažiuojančiuosius

Kretingos policijos komisaras Arūnas Pužauskas paaiškino, kad iki sausio 3 dienos įsigaliojęs asmenų judėjimo ribojimas tarp savivaldybių netaikomas vieno ūkio nariams, vykstantiems ne į savo savivaldybę, jeigu šioje turima nekilnojamojo turto. Išvykti taip pat bus galima: dėl artimų giminaičių mirties; kai darbo vieta – kitoje savivaldybėje; dėl sveikatos priežiūros paslaugų ar kitų, objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių.

Policijos komisaras akcentavo, kad policijos pareigūnai, atsakingi už judėjimo ribojimų kontrolę, stebės tik įvažiuojančiuosius – išvažiuojančiųjų iš Kretingos rajono savivaldybės pareigūnai nekontroliuos.

Ties įvažiavimais į Kretingos rajoną bus įrengti policijos pareigūnų periodiškai kontroliuojami 5 postai. Postai bus įrengti ties išvažiavimu į Palangą, Karteną, Darbėnus, Jokūbavą ir Klaipėdą. Šiuose postuose bus vykdoma fizinė kontrolė, kituose įvažiavimuose į Kretingos rajoną bus statomi eismą draudžiantys ženklai, šiais keliais naudotis galės tik specialiosios tarnybos.

Įsigaliojus griežtesniems karantino ribojimams, artėjant šventėms, policija paprašė rajono Savivaldybės viešosios tvarkos specialistų pagalbos dėl būriavimosi kontrolės. „Nebūtina vaikščioti mieste – tiesiog pamatę, kad yra pažeidimas, fiksuokite mobiliosiomis priemonėmis, praneškite policijai. Norėtųsi ir seniūnų paprašyti: gerai pažįstate vietos žmones, žinote, kas nuomoja pirtis, pokylių sales – sustabdykite juos, o policijos ekipažai visada pasirengę reaguoti į įvykius. Jeigu nustatysime, kad švenčia ne viena šeima, o daugiau – taikysime atsakomybę“, – tvirtino A. Pužauskas.

Jis akcentavo ir reikalavimą viešoje vietoje dėvėti kaukę: „Jeigu atvejai – ne piktybiniai, žmogus suvokia, padaręs pažeidimą, protokolų rašyti neskubame. Tačiau jeigu pajaučiame piktybiškumo, pradedame teiseną. Pirmąkart žmogus baudžiamas 250 Eur bauda, jeigu per metus padaromas antras pažeidimas, bauda gali būti nuo 500 iki 1,5 tūkst. Eur.“

ESK vadovę J. Girdvainę domino, ar policijos pareigūnai reikalaus dokumentų.

Policijos komisaras paaiškino, kad dauguma pareigūnų – vietiniai, gerai pažįstantys žmones. „Tačiau yra tokių, kurių ir nepažinosime. Todėl patikrinsime vairuotojų pažymėjimus, tapatybę patvirtinančius dokumentus – nors vairuotojo pažymėjimą ir nėra būtina vežiotis, tomis dienomis, sakyčiau, jį reikėtų turėti, – A. Pužauskas akcentavo, kad pokalbis su pareigūnu daug laiko neužtruks. – Su pasisveikinimu – gal kokias dvi minutes.“

Gerai būtų, kad važiuojantieji į darbą kitoje savivaldybėje turėtų darbo pažymėjimą. Išskirtiniais atvejais policijos pareigūnai turės galimybę informaciją patikrinti šiuolaikinėmis priemonėmis.

ESK Kretingos socialinių paslaugų centro direktorei Danutei Skruibienei turėjo patarti, kaip spręsti nekasdienę stiauciją: centras gavo pranešimą, kad žiemos atostogoms iš Kauno socializacijos centro turėtų parsivežti globotinę. „Ar mums užteks tik šios įstaigos rašto?“ – pasvarstė D. Skruibienė.

Policijos komisaro tvirtinimu, kliūčių parsivežti globinę neturėtų kilti, o, esant nesklandumams, išskirtiniai atvejai, į jį bus galima kreiptis ir savaitgalį.

Kilo klausimų ir dėl to, ar galės dirbti gėlių parduotuvės – tokių užklausų gavo rajono Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyrius. ESK narių sutarimu, vienaip ar kitaip už gėles žmonės atsiskaitytų vietoje, ir gėlių prekybos negalima prilyginti prekybai eglutėmis ar medeliais. Tačiau autoservisai, išvengiant ilgesnio negu 15 min. kontakto su klientu, dirbti galės, pašto paslaugos taip pat teikiamos. Neatšauktas ir leidimas dirbti viešojo maitinimo įmonėms, kai maistas tiekiamas išsinešti.


Įsigaliojus pakeistoms karantino sąlygoms, nuo gruodžio 16 d., trečiadienio, Kretingos autobusų parko autobusai kursuoja moksleivių atostogų režimu.

Tačiau, kaip teigė bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ direktorius Arvydas Dyburys, sekmadieniais papildomai nutraukti maršrutai į kaimiškas vietoves, tai yra Kalniškius, Juodupėnus, Peldžius, N. Įpiltį. Į Klaipėdą nevažiuos kas antras maršrutinis taksi. Išsami informacija skelbiama www.kretingosap.lt puslapyje.

Maršrutų skaičius ir per šventinį laikotarpį nesikeis, bet ir toliau bus užtikrinama, kad, vežant keleivius miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais, būtų užimtos tik sėdimos vietos ir ne mažesniu kaip 1 metro atstumu. Anot direktoriaus, maršrutų pokyčiai, įvertinus keleivių srautus, numatomi tik nuo kitų metų sausio 1 d.

Į Palangą ir Klaipėdą autobusai ir toliau važiuos kaip važiavę, tik nutraukti per Kretingą pravažiuojantys maršrutai į N. Akmenę, Uteną, Mažeikius, Zarasus. Keleivių vežimas šiais maršrutais bus atnaujintas praėjus vienam mėnesiui po valstybės lygio ekstremalios situacijos panaikinimo visoje šalyje.

Nuo trečiadienio iki 2021 m. sausio 3 d. Lietuvos teritorijoje ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimų giminaičių mirties ar į darbą, kai darbovietė yra kitoje savivaldybėje, ar į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos. Bendrovė „Kretingos autobusų parkas“ kas kur važiuoja, nekontroliuos, tuo užsiims vidaus reikalų sistemos pareigūnai bei kitos institucijos – Karo policija, Šaulių sąjunga.

Keleivius, kuriems kyla klausimų dėl susisiekimo autobusais, direktorius paragino skambinti tel. (8 445) 79001.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai vakar dvi valandas stumdė keletą skaičių 2020 metų Savivaldybės biudžete, kol papildomi 120 tūkst. Eur nugulė į Švietimo programą – juos siūloma išleisti COVID-19 pandemijos sąlygomis dirbantiems švietimo įstaigų darbuotojams paskatinti.

Papildomi 120 tūkst. Eur švietimui paskirti juos nubraukus iš SĮ „Kretingos komunalininkas“ planuotų 157 tūkst. eurų atliekų tvarkymo sistemai modernizuoti. Atseikėti 120 tūkst. eurų rajono švietimo darbuotojų premijoms pasiūlė tarybos opozicijos vadovas, socialdemokratas Virginijus Domarkas. Meras Antanas Kalnius bandė V. Domarką sustabdyti, aiškindamas, kad rūpindamasis švietimo darbuotojų paskatinimu, V. Domarkas painioja privačius ir viešus interesus, kadangi jo žmona vadovauja lopšeliui-darželiui „Ąžuoliukas“. V. Domarkas atšovė, kad 120 tūkst. eurų paskatą siūlo visų rajono švietimo įstaigų darbuotojams. „Mano žmona bus tiek korektiška, kad bet kokio priedo atsisakys“, – tarė jis.

Etikos komisijos pirmininkas socialdemokratas Valerijonas Kubilius jokių viešųjų ir privačių interesų galimo painiojimo V. Domarko pasiūlyme neįžvelgė, tačiau tos pačios komisijos narys „darbietis“ Antanas Puodys ragino V. Domarką nusišalinti sprendžiant 120 tūkst. eurų perskirstymą. V. Domarkas nusišalino, paskui jį nusekė ir viešųjų su privačiais interesų painiojimą įžvelgę tarybos nariai pedagogai Darius Petreikis, Marius Meškaukas, Vaidas Kuprelis, taip pat Simas Končius, Dangiras Samalius, kurių artimieji dirba švietimo įstaigose.

V. Domarkas lėšų skyrimą Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ svarstyti pasiūlė kitąmet, kai bus sprendžiama dėl kainų už atliekų tvarkymą perskaičiavimo (šis klausimas nepakliuvo į gruodžio mėnesio tarybos posėdžio darbotvarkę, kai buvo suabejota dėl parengtos atliekų tvarkymo kainų nustatymo metodikos teisingumo, per didelių kainų atskiroms atliekų turėtojų grupėms). „Kaip spręsime dėl šiukšlių tvarkymo kainų? Visi esame šiukšlių turėtojai, visi turėsime nusišalinti“, – ironizavo V. Domarkas viešųjų ir privačių interesų derinimo galimai perdėtą sureikšminimą.

Tarybos narys „kraštietis“ Vilius Adomaitis mestelėjo V. Domarkui, kad šis vaizduodamas geradarį „žaidžia populizmą“.

Mokytoju dirbantis V. Adomaitis tvirtino, kad švietimo įstaigų darbuotojams „išbarsčius“ tuos 120 tūkst. eurų, bus priešinami rajono žmonės. „Mes dirbame savo darbą sunkiai, bet žinome, kad yra žmonių, kurie dėl COVID-19 pandemijos prarado visas pajamas, smulkus verslas išvis sustojo“, – kalbėjo politikas. Tarybos narys socialdemokratas Steponas Baltuonis paprieštaravo V. Adomaičiui teigdamas, kad verslui yra galimybių gauti valstybės paramą tiesiogiai ir per asocijuotas struktūras. Tarybos narė, gydytoja Augenija Juknevičienė, akcentavo, kad švietimo darbuotojai taip pat, kaip medikai, yra priešakinėse kovos su COVID-19 linijose, tik medikams buvo išmokėti atlyginimų priedai, o švietimiečiai jų negavo.


Įpusėjus adventui ir vis sparčiau artėjant šv. Kalėdoms, pranciškonas Paulius Vainekis OFM kviečia jaunimą pasvarstyti, kaip galima pasiruošti Jėzaus Kristaus gimimui.

Anot jo, vienas svarbiausių ir esminių klausimų, į kurį pirmiausia jaunas žmogus turėtų sau atsakyti – ar Jėzus jam yra svarbus ir kokia jo reikšmė jaunuolio gyvenime: „Jei Jėzus jaunam žmogui yra svarbus, vadinasi, yra prasmės stengtis pasirengti jo gimimui, jei paauglys netikintis, jam nėra dėl ko stengtis.“

Brolio Pauliaus teigimu, Jėzaus atėjimo proga geriausia dovana jam – švari sąžinė. „Jei esi tikintis, gimusiam Kristui nepadovanosi šunybės jo gimtadienio proga, norėsis padaryti ką nors malonaus. Kiekvienas jaunas žmogus turi gerų draugų, mylimą žmogų, dėl jų visada norisi stengtis. Jėzus irgi yra tas mylimasis, todėl pati geriausia dovana jam – prieiti nuoširdžios išpažinties, ne motinos ar močiutės prašymu, atlikti nuoširdžią išpažintį, išvalyti savo širdį ir tokiu būdu pasipuošti ne tik savo namus, šventinį stalą, bet ir širdį“, – tvirtino pranciškonas.

Kunigas prisiminė šv. Jono Auksaburnio, Bažnyčios tėvo, palyginimą: „Kodėl Dievas gimė tvarte ėdžiose? Dievas sukūrė žmones, kad jie būtų kaip dievai ir jam atstovautų, tačiau žmonės pasirinko būti gyvuliukais, darydami nuodėmes. Kaip gyvuliukai ateina prie ėdžių žiemos metu, taip ir žmogus minta savo gyvulišku maistu – nuodėmėmis ir įvairiomis priklausomybėmis. Kalėdų naktį, kai ateina į savo nuodėmės maisto vietą, gyvuliai nustemba šio maisto vietoje išvydę gulintį Jėzų, kuris kviečia nebevalgyti nuodėmingo maisto, o valgyti jį. „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, gyvena per amžius“, – sakė Kristus.“

Nors bažnyčiose šv. Mišios artimiausiu metu vyks be tikinčiųjų, maldos namai lieka atviri asmeninei maldai. Pasak br. Pauliaus, atlikti išpažintį galima su kunigu susitarus asmeniškai iš anksto: „Kviečiu jaunuolius į mane kreiptis, atlikti išpažintį. Jėzui patinka, kai mes esame tyri, skaistus, švarūs, atlikta išpažintis pakels visam jaunimui nuotaiką. Kai Jėzus ateis į tavo širdį, Dievui bus jauku ir jis pajaus, kad yra tavo draugas.“

„Kuprinės“ informacija


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Kipras Melnikovas teigia, kad programavimas programavimas yra viena reikšmingiausių sričių, kurios svarba ateityje tik didės. Nuotraukoje pašnekovas koduoja vienoje iš mokinių programavimo klubo surengtų dirbtuvių.

Programavimas – vis labiau populiarėjanti veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Aistra programavimui jau kelerius metus lydi ir aštuoniolikmetį kretingiškį Pranciškonų gimnazijos gimnazistą Kiprą Melnikovą. Jis beveik kasdien programuoja, gilina ir stiprina jau turimus įgūdžius. Vaikinas yra dalyvavęs hakatono veikloje ir savo žinias jau pritaikė dirbdamas „Interactio“ ir „Tesonet“ įmonėse.

– Kiprai, kaip susidomėjai programavimu? Kas paskatino programuoti?

– Programavimu susidomėjau dar devintoje klasėje, kai mokykloje „užtikau“ programavimo būrelį, jame sukūriau ir pirmąją programą. Nuo tos dienos itin susidomėjau šia veikla ir kasdien pasineriu į kodavimo platybes, tad dabar programavimas – mano mėgstamiausia veikla.

– Kodėl tau svarbu programuoti? Ką tau tai suteikia?

– Programavimas leidžia įgyvendinti idėjas ir projektus, padedančius išspręsti aktualias problemas, taip pat suteikia puikias karjeros galimybes, skatina dirbti su nuostabiais žmonėmis, dažnai patyrusiais ir galinčiais patarti. Be to, tai itin smagu. Taip pat svarbu, kad programuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu, tad, ypač įgavus daugiau patirties, nebereikia apsiriboti vien lokalia rinka, galimybių galima rasti visame pasaulyje.

– Kas yra programavimas? Kaip visuomenė vertina programavimą?

– Neretai žmonės mano, kad programavimas – kažkas paslaptingo, migloto, net magiško. Prieš pradedant programuoti ir aš taip maniau. Vis dėlto praktikuojantis galima suprasti, kad programavimas susidaro iš kelių esminių „statybinių blokų“, kuriuos įvairiai kombinuojant galima sukurti įvairiausias programas.

– Kokia programuotojų padėtis Lietuvoje? Ar pakanka specialistų?

– Kaip ir kitose šalyse, programuotojų yra nemažai, bet gerų programuotojų, turinčių daug potencialo, trūksta, tad jų paklausa yra didžiulė. Manau, kad žmogus gali labai daug pasiekti bet kurioje srityje ar situacijoje, jeigu jaučia aistrą ir įdeda daug darbo. Tuomet viskas tampa įmanoma.

– Dirbai programuotoju. Kaip vertini darbo patirtį?

– Esu dirbęs dviejose įmonėse: Klaipėdoje sparčiai besiplečiančioje įmonėje, apie dvidešimt darbuotojų turinčiame startuolyje „Interactio“, taip pat Vilniuje bei Kaune įsikūrusiame kibernetinio saugumo produktų gigante su daugiau negu pusantro tūkstančio darbuotojų „Tesonet“. Patirtis abiejose įmonėse labai skiriasi – ir įdarbinimo procesu, ir kasdiene veikla, ir problemomis, kurias tenka spręsti. Tačiau ir vienoje, ir kitoje įmonėje darbas man labai patiko.


Kretingiškė Verdenė Monika Valkiūnaitė tikina, kad ją kurti įkvepia ir žmonių šurmulys, ir ramybės paieškos.

Kretingiškė Verdenė Monika Valkiūnaitė tikino, kad ją kurti įkvepia ir žmonių šurmulys, ir ramybės paieškos. Šiuo metu scenografiją Vilniaus dailės akademijoje (VDA) studijuojanti pašnekovė praėjusią vasarą surengė pirmąją personalinę tapybos parodą ir mano, kad kūryboje būtina nuolatinė dinamika.

Verdenė Monika Valkiūnaitė prieš dešimtmetį baigė Kretingos meno mokyklos dailės skyrių, anot jos, polinkį kūrybai ir saviraiškai ji jautė nuo mažumės. „Man šis laikas buvo tarsi žaidimas ir eksperimentavimas, įgijau svarbių žinių apie vaizduojamąjį meną, kurios vėliau ne kartą pravertė“, – apibūdino mergina.

Po kurio laiko pašnekovė metams išvyko mokytis į Vokietiją: „Kadangi tuo metu vokiečių kalbą mokėjau prastai ir ne visada suprasdavau, kas vyksta per pamokas, pirmuosius mėnesiuis labai dažnai piešdavau, tai buvo tarsi meditacija. Ši patirtis buvo labai naudinga, pamačiau daugybę naujos, iki tol man nepažintos kultūros, mano pasaulėžiūra tapo platesnė.“

Grįžusi į Lietuvą ir baigusi Pranciškonų gimnaziją, mergina įstojo į Vilniaus dailės akademiją (VDA) studijuoti scenografiją. „Pirmaisiais metais nelabai supratau, kur įstojau, aiškiau ėmiau suprasti trečiame kurse. Stodama į šią specialybę neturėjau pakankamai tapybos, piešimo žinių, tad kurį laiką papildomai mokiausi pas tapytoją Daną Andriulionį. Per visus studijų metus išmokau daugybę dalykų – nuo siuvimo, braižybos iki erdvės planavimo“, – teigė studentė.

Studijuodama scenografiją, scenos ir kostiumų dizaino žinias kretingiškė gilino Austrijoje. Anot jos, aplinkos pakeitimas jai labai naudingas, šis laikotarpis suteikė daugybę iki tol dar neatrastų patirčių: „Išvykdama į Austriją buvau „prisivalgiusi gyvenimo“, labai susidomėjau pačiomis studijomis, tad laiko pastebėti, kas vyksta už jų ribų, pernelyg neturėjau.“

Išėjus goriloms

Mergina ne tik tapo, tačiau ir rašo eilės: „Keletą kartų siunčiau savo darbus į vieną leidinį, tačiau vis sulaukiu atsakymo, kad dar galiu patobulinti kai kurias vietas. Pati save pastebiu, kad tokiems taisymams ir tobulinimams reikia sąmoningai pasiruošti, užtrunka, kol eilėraštis „atsiriša“ ir pasiduoda taisomas.“

Šią vasarą Vilniuje įvyko pirmoji pašnekovės personalinė paroda „Plokštumos/po gorilų išėjimo“. Pašnekovė prisiminė, kad toks parodos pavadinimas gimė spontaniškai. „Sėdėjau namuose prie kompiuterio mąstydama, kaip turėčiau pavadinti savo parodą, man besvartstant, ant grindrų nukrito neseniai mano skaityta knyga apie gorilas. Todėl pamaniau, kad parodos pavadinimas ir turėtų sietis su gorilomis ir jų išėjimu“, – tikino menininkė.

Pasak jos, ruošiantis parodai kilo keletas iššūkių – ir psichologinių, ir logistinių. „Beveik visi darbai buvo nutapyti praėjusių metų vasarą, kai grįžusi į Kretingą dirbau kartu su restauratoriais bažnyčioje. Šie paveikslai, nutapyti tėčio studijoje, buvo mano laisvalaikio dalis, nes per mokslo metus tapytai laiko nelieka“, – atskleidė V. M. Valkiūnaitė.


Turbūt jokia kita šventė nėra tokia komercinė kaip Kalėdos. Akivaizdu, kad tai teikia daug pelno. Kalėdiniu laikotarpiu žmonės lyg išprotėję lekia pirkti dovanų, dekoracijų, šventinės atributikos. Rūbai, žaislai, net įvairios reklamos – viskas susiję su Kalėdomis. Didelė dalis šio laikotarpio biudžeto skiriama dekoracijoms ir dovanoms pakuoti. Dėl šios priežasties noriu su jumis pasidalinti įvairiomis idėjomis, kaip galite pasipuošti kūrybingai ir natūraliai bei nustebinti draugus ar šeimą išradingai supakuotomis dovanomis.

Pastaruoju metu vis labiau internete vyrauja džiovintų vaisių dekoravimo idėjos. Galima greitai ir lengvai orkaitėje išdžiovinti citrusinių vaisių, pavyzdžiui, apelsinų, citrinų, greipfrutų, žaliųjų citrinų, griežinėlius ir pasidaryti gražių žaisliukų eglutei, pervėrus juos siūlu arba suvėrus girliandą. Žaisliukus ar girliandą galima papuošti ir cinamono lazdelėmis.

Dar vienas populiarus kalėdinis dekoracijų būdas – kankorėžiai. Lengvai įgyvendinamas ir pigus pasirinkimas. Kalėdinė girlianda iš kankorėžių su džiovintais vaisiais ir cinamono lazdelėmis arba paprasti eglutės žaisliukai su virvute gali atrodyti pigiai, tačiau tuo pačiu metu tai ir elegantiška.

Taip pat papuošti namus galite mediena. Iš šakelių galima padaryti žvaigždę, ją apvynioti šviečiančia girlianda – jūsų namai iš karto atrodys kitaip. Šakeles panaudoti galite ir girliandai ar mažai eglutei. Arba galite iš plonų rąstų pasidaryti žvakides. Dar viena idėja – galima pasidaryti žaisliukus kalėdinei eglutei ar girliandoms, išdeginant ar nupiešiant paveikslėlį ant medienos griežinėlių.

Puošiant namus dažnai neapsieinama ir be popieriaus. Įprastai langai yra puošiami snaigėmis, kartais įvairiais paveikslėliais, iškirptais iš popieriaus, dėl to yra išnaudojama daug šios žaliavos. Siūlau kaip alternatyvą popieriui naudoti laikraščius, žurnalus ir visą kitą nereikalingą popierių, esantį namuose. Taip sutaupysite žaliavų, šiuo atveju išsaugosite vieną medį ar net kelis.


Kretingos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Ingos Biliūnaitės-Rušinskės teigimu, Janunimo savanoriška tarnyba – galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, palengvinti procesą stojant į aukštąsias mokyklas, bet ir geriau pažinti save.

Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programa – tai galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save. Baigę šešis mėnesius trunkančią savanorystės programą, jaunuoliai ne tik įgyja patirties, bet ir gauna papildomai 0,25 balo stodami į aukštąsias mokyklas.

Kretingos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Ingos Biliūnaitės-Rušinskės teigimu, jaunuoliai, norintys savanoriauti pagal JST programą, turi užsiregistruoti JST duomenų bazėje. Užsiregistravusių jaunuolių kontaktai perduodami apskritį kuruojančios Savanorišką veiklą organizuojančios (SVO) organizacijos mentoriams. Į programą savanoriai kviečiami pagal registracijos laiką. Savivaldybėse programos vietų skaičius ribotas, todėl užsiregistravusieji, tačiau nepatekusieji į programą savanoriai bus pakviesti atlikti tarnybą atsiradus galimybei. 

„Jaunimo savanoriška tarnyba – ne tik intensyvi tarnyba. Tai – ir reguliarūs susitikimai su mentoriumi. Programos baigimo pažymėjimą, taip pat ir 0,25 balo stojant į pirmosios pakopos studijas įgyja tik savanoriai, pasirašę trišalę sutartį su priimančia organizacija ir savanorišką veiklą rengiančia organizacija, nuolat dirbantys su SVO mentoriumi, taip pat kurių tarnybos valandų apskaita reguliariai pateikiama Jaunimo reikalų departamentui. Dokumentas, patvirtinantis teisę gauti 0,25 stojamojo balo, yra pažymėjimas, išduotas Jaunimo reikalų departamento. Manau, tai didelė paskata jaunuoliams, stojantiems į pirmos pakopos studijas“, – komentavo jaunimo reikalų koordinatorė.


Dar viena Kalėdinė tradicija, atsiradusi JAV, siūlo Kalėdų Seneliui palikti sausainių bei stiklinę pieno, kaip padėką už atneštas dovanas.

Kiekviena tauta, giminė ar net šeima Kalėdas ir jų šventimą supranta nevienodai. Manoma, kad taip yra dėl mūsų protėvių papročių ir religijų, kartais toks paprastas dalykas kaip eglės papuošimas gali skirtis kiekvienoje kultūroje ir bendrų kultūrų skirtingose šeimose.

Požemių dvasios ir išskirtiniai patiekalai

Grendlandijoje, kaip ir Danijoje, Kalėdų eglė dekoruojama žvakėmis, popierinėmis gėlėmis, kitais rankų darbo papuošalais, Grendlandijos ir Danijos vėliavomis. Šiai ypatingai šventei į meniu įtraukiami įvairiai pagaminti patiekalai iš ruonių, banginių ir net šiaurės elnių mėsos. Danijos ir Grendlandijos vaikai tiki, kad Kalėdų Senelis arba Julemand gyvena Umanake – šiauriausiame Grendlandijos mieste.

Slovėnijoje, Vengrijoje ir Austrijoje Kalėdų Seneliui ieškoti neklaužadų vaikų padeda ne kas kitas kaip Velnias. Ir šiomis dienomis, prieš pat Kalėdas, šiose šalyse galima sutikti Velnią – demono drabužiais persirengusį vyrą, kuris žvangina grandines ir gąsdina vaikus. Vengrijoje Kalėdų Senelis vadinamas Telapo, Slovėnijoje – Bozicek, o Austrijoje – Christkindl.

Norvegų legenda sako, kad šventiniu laikotarpiu raganos mėgsta vogti šluotas, tad kiekvienais metais šeimininkės stengiasi paslėpti savo virtuvines šluotas. Tai ne vienintelė keistoka tradicija šioje šalyje. Per šventines dienas vyrai, pasiėmę medžioklinį šautuvą, į orą išauna keletą kulkų, tam, kad „atbaidytų“ raganas ir blogas dvasias. Norvegijoje Kalėdų Senelis vadinamas Julenissen.

Graikijoje Kalėdiniu laikotarpiu taip pat siaučia piktosios dvasios ir baubai. Juos graikai vadina Kallikantzaroi. Tai mitinės būtybės, gyvenančios požemio pasaulyje ir į paviršių išlenda tik per Kalėdas ir siaučia iki sausio 6 dienos. Kad nuo jų įsibrovimo į namus apsisaugotų, graikai palieka degantį židinį visą naktį.

Vis dėlto, Kallikantzaroi gali į namus patekti ne tik pro kaminą, bet ir pro duris. Tam užkirsti kelią yra sugalvota prieš duris pakabinti kiaurasamtį – tokiu atveju piktadarys bandys suskaičiuoti skylutes, o, kol suskaičiuos, išaus ir rytas. Graikijoje Kalėdų senelis vadinamas Aghios Vassilis.


Kiekvienas jaunuolis kalėdinėms dovanoms išleidžia skirtingą pinigų sumą, kuri priklauso nuo jo turimo biudžeto dydžio.

Jauni žmonės, kaip ir suaugusieji, turi savo biudžetą. Jaunuoliai gauna pajamų iš įvairių šaltinių: tėvų, senelių, kitų artimųjų, darbovietės. Vieni jų skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, dalį gautų pajamų taupo ir tokiu būdu tvarkingai planuoja biudžetą, o kiti, gavę kelis eurus, skuba išleisti įvairioms smulkmenoms. Gruodžio mėnesį jaunimas taip pat pasineria į kalėdinių dovanų paieškas, tad joms reikia tinkamai suderinti biudžetą.

Norėtų išleisti mažiau

Kraštietė vienuoliktokė Ugnė Vilimaitė teigė, kad jos santykiai su pinigais nėra blogi. Ji visada stengiasi taupyti, kad nereikėtų tėvų prašyti papildomų pinigų, kai nori kur nors išeiti su draugais. Vis dėlto, anot pašnekovės, norėtųsi išleisti mažiau pinigų nereikšmingiems dalykams, pavyzdžiui, makiažo priemonėms ar saldumynams.

„Savo pajamų ir išlaidų niekur neužsirašau, tačiau stengiuosi suskaičiuoti jas, kad išleisčiau kuo mažiau“, – sakė mergina. Anot jos, kai reikia pinigų į mokyklą, tėvai duoda limituotą sumą kišenpinigių, tačiau, prireikus įsigyti tam tikrą daiktą, yra taikomos išimtys. Karantinas mokinės pajamoms ir išlaidoms nepadarė įtakos. Šventinėms dovanoms U. Vilimaitė planuoja išleisti iki 100 eurų, tai didesnė suma negu išleisdavo įprastai. Didesnės išlaidos vienuoliktokės biudžete atsirado dėl jos gyvenime atsiradusio draugo.

Šventinės išlaidos nepakito

Buvo atlikta anoniminė apklausa, kurioje dalyvavo 80 respondentų, o iš jų – 22 pilnamečiai asmenys, likusių asmenų amžius svyravo nuo 13 iki 17 metų.

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių jaunuolių teigė, kad dovanoms per šventes įprastai išleidžia 10–20 eurų arba 60 eurų ir daugiau. Ir vienos, ir kitos nuomonės asmenų buvo po devyniolika. 15 žmonių atsakė, kad dovanoms skiria 30–40 eurų.

Galima teigti, kad karantinas apklaustojo jaunimo išlaidų dovanų atžvilgiu nepakeitė, kadangi 37 respondentų išlaidos išliko tokios pačios kaip ir anksčiau, o 13 atsakiusiųjų netgi padidėjo. 10 jaunuolių atsakė, kad dovanų šiemet nepirks.

Be to, karantino metu beveik pusei apklaustųjų pavyko sutaupyti daugiau pinigų negu įprastai, tačiau nemažai jų atsakė, kad išleido tiek, kiek ir anksčiau, o kai kurie netgi daugiau negu prieš karantiną. 57 procentai jaunuolių pinigus išleido apsipirkdami internetu. Jaunosios kartos atstovai įsigijo drabužių, maisto, įvairių kosmetikos priemonių.


Kretingos katalikų parapijos referentė Vilma Tamašauskienė „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, kad bažnyčios raštinės darbuotojos koronavirusu neserga, kaip buvo paskelbta praėjusiame (2020 12 15) „Pajūrio naujienų“ numeryje. „Susirgo 4 broliai pranciškonai ir vienuolyno, o ne raštinės darbuotojai“, – kalbėjo referentė, kuri užtikrino, kad parapijiečiai, atėję į bažnyčios raštinę kalėdaičių ar kitu reikalu, yra įleidžiami po vieną, laikantis visų saugumo reikalavimų. „Darbuotojai taip pat keičiasi, žmonių srautai reguliuojami ypač atidžiai“, – kalbėjo V. Tamašauskienė.

„P. n.“ informacija


Knygų autorių publicistą apžvalgininką Tomą Vilucką Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė dalyvauti Nacionaliniuose maldos pusryčiuose, kuriuos transliuos ir televizija.

Palangiškis publicistas apžvalgininkas religijotyros žinovas Tomas Viluckas sulaukė Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kvietimo gruodžio 20-ąją nuotoliniu būdu dalyvauti rengiamuose Nacionaliniuose ekumeniniuose maldos pusryčiuose.

„Pajūrio naujienos“ ta proga paprašė T. Vilucko pakomentuoti, ką jam reiškia šis kvietimas, ir bendrai – kokia Nacionalinių maldos pusryčių reikšmė, kas į juos kviečiamas, kokią žinią šis renginys neša visuomenei.

„Tradicija rengti Nacionalinius maldos pusryčius atsirado Antrojo pasaulinio karo metais, kai keletas JAV Senato narių pradėjo rengti neformalius susitikimus, per kuriuos dalijosi krikščioniškojo gyvenimo patirtimi, jos pritaikymu politikoje. Maldos pusryčiuose dalyvauja dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai – žmonės, kurių gyvenimuose Evangelijos vertybės užima pirmaeilę vietą. Man asmeniškai šis kvietimas reiškia, kad yra atkreiptas dėmesys į mano pastangas ir idėjas, skleidžiant krikščioniškąją žinią mūsų visuomenėje“, – kalbėjo T. Viluckas, knygų „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“, „Laikas po dangumi“, „Malonės versmės“ autorius.

Šiuo metu jis bendradarbiauja krikščioniškame žurnale šeimai „Artuma“, yra daugelio publikacijų autorius. „Didžiausią dėmesį savo darbuose skiriu bažnytinio, politinio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo temoms bei aktualijoms“, – tvirtino pašnekovas, kurio planuose – nauja knyga.

Knygos tikslas, T. Vilucko žodžiais, – suprantama ir paprasta kalba atsakyti į šiuolaikiniam žmogui kylančius klausimus apie tikėjimą, krikščionišką gyvenimą ir Bažnyčią.

„Norėčiau, kad ši knyga negimtų mano minčių „burbule“, tad kreipiausi į savo sekėjus internetinėje erdvėje, ragindamas juos siųsti man klausimų šiomis temomis. Pasinaudodamas proga kviečiu ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojus“ drąsiai siųsti man savo klausimus. Tai galite padaryti mano „Facebook“ paskyroje, taip pat el. p. tomas@viluckas.lt .

T. Viluckas, paprašytas pasidalinti pamąstymu, kaip per karantiną turėtų elgtis krikščionys, kokios laikytis pozicijos, dėstė mintis: „Karantinas yra nemalonus procesas – galima į jį įvairiai reaguoti, beje, visuomenėje taip ir vyksta. Žmonėms tikrai nėra lengva priimti, sutikti su jų laisvės suvaržymais, kurie yra nukreipti prieš tuos poreikius, kurie mus ir daro tikrais žmonėmis. Tačiau turime bandyti kūrybiškai žvelgti į šią sunkią situaciją ir rasti būdą, kaip šį laiką paversti naujomis galimybėmis atskleisti savyje glūdintį potencialą. Žinoma, pasaulis nebebus toks, kokį mes palikome už karantino, pandemijos durų. Bet pasistenkime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad nauja ateitis būtų kuo labiau šviesesnė. Adventas yra vilties metas, tad per jį išsaugokime šią viltį dėl ateities horizontų, nors ir atrodytų, kad tamsa tik viešpatauja. Toks yra gyvenimo dėsnis – jokia tamsa negali tarti paskutinio žodžio.“


Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė vakar pateikė prašymą – atsistatydinimą iš pareigų.

Vakar, baigiantis rajono Savivaldybės tarybos posėdžiui, rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, kreipdamasi į tarybos narius, Savivaldybės darbuotojus, rajono gyventojus, išsakė savo sprendimą atsistatydinti iš užimamų pareigų. „Jau kuris laikas labai svarbūs sprendimai nesulaukia daugumos palaikymo, mūsų pastangos sumenkinamos. Jaučiuosi, kad dažnai esu kliūtis, ir politiniuose žaidimuose dalyvauti nebenoriu. Dar šiandien pateiksiu prašymą merui, ir artimiausiame tarybos posėdyje prašau jį patenkinti“, – kalbėjo J. Girdvainė.

Šis jos pareiškimas nesulaukė jokios rajono Savivaldybės tarybos narių reakcijos. Tik posėdžiui visiškai besibaigiant, rajono tarybos narys Antanas Puodys nustebo, ar kolegos tarybos nariai nepadėkos direktorei už darbą. „Per visas keturias kadencijas nemačiau kito tokio, kuris parodytų, kaip turi dirbti Savivaldybės direktorius. Didelis ačiū jai“, – kalbėjo A. Puodys.

Rajono tarybos narės D. Martišauskienės pastebėjimu, dėkoti – per anksti, nes rajono taryba dar nepatvirtino direktorės atsistatydinimo. „Gal bus kitoks sprendimas, ir direktorė dirbs toliau?“ – pasvarstė ji.

„P. n.“ informacija


Kretingiškius pasiekė žinia, kad bus elektrifikuojama geležinkelio linija Klaipėda–Vilnius, kuri kerta ir mūsų miestą bei rajoną palei Klaipėdos gatvę, sodininkų bendrijas ir Kūlupėnų gyvenvietę. Apie tai, kaip ir kada vyks darbai, „Pajūrio naujienoms“ paaiškino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius.

– Ar palei geležinkelį gyvenantys žmonės stipriai pajaus nepatogumus dėl vykdomų darbų – kabeliai bus po žeme ar nutiestos antžeminės elektros linijos?

– Visi darbai bus organizuojami taip, kad darytų minimalią įtaką aplinkinėms bendruomenėms ir gamtai. Bet kokius laikinus nepatogumus atpirks projekto nauda – per minėtas gyvenvietes vietoje dabar kursuojančių šilumvežių ar dyzelinių traukinių pradės kursuoti elektriniai traukiniai. Jie neteršia oro, be to, yra tylesni, tad gyventojai galės džiaugtis pagerėjusia aplinkos kokybe. Elektriniai traukiniai elektrą ims iš antžeminio kontaktinio tinklo.

– Kada prasidės konkretūs darbai, kas juos vykdys? Gal dabartinė linija, jungianti Klaipėdą ir Vilnių, bus pakoreguota – traukiniai galės užsukti ir į Kauną, kaip būdavo prieš kelis dešimtmečius?

– Pradėti darbus Klaipėdos regione, tuo pačiu – ir Kretingos rajone, numatoma kitąmet spalio mėnesį. Juos vykdys jungtinės veiklos partnerių konsorciumas iš „Elecnor S.A.“ ir „Inabensa Instalaciones S.A.“ kartu su vietos partneriais, veikiančiais subrangos pagrindais.

Už keleivinių traukinių maršrutų sudarymą ir planavimą atsakinga kita LTG („Lietuvos geležinkelių“) grupės įmonė „LTG Link“, kuri, įvertinusi poreikį, gali nuspręsti tokią korekciją padaryti. Tačiau kol kas apie tokius pokyčius kalbėti anksti.  


Po apdovanojimo ceremonijos (iš kairės) Kretingos policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas ir bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė, Padvarių Sodų gatvės Saugios kaimynystės grupės atstovės Ieva Latakienė ir Aida Žilinskienė, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus specialistė Aurelija Studencova.

Remdama gyventojų savisaugos iniciatyvas, Lietuvos policija nebe pirmus metus organizuoja konkursą „Veikliausia saugios kaimynystės grupė“. Kretingos rajone veikliausia šiemet buvo pripažinta Padvarių kaimo Sodų gatvės saugios kaimynystės grupė.

„Gavome nuostabią organizatorių dovaną – šviečiančias girliandas. Dabar mūsų kiemai per šventes gražiai spindės“, – pasidžiaugė būtent toje gatvėje gyvenanti Padvarių bendruomenės „Trys tvenkiniai“ pirmininkė Ieva Latakienė.

Steigiant naujas saugios kaimynystės grupes, policija paprastai pataria pradėti nuo susipažinimo su kaimynais, apsikeitimo telefono numeriais ir kitais kontaktais, taip pat – išsirinkti grupės vadovą. Tačiau Padvarių Sodų gatvės gyventojai atskiro vadovo net nerinko.

„Saugios kaimynystės grupės iniciatorės buvome mes, keturių, tuomet dar – naujakurių, šeimų atstovės Aida Žilinskienė, Renata Paulikienė, Ingrida Bakaitė ir aš. 2016-ųjų spalio pabaigoje grupę įregistravome, tuo pavyzdžiu sekti labai skatintume ir kitus“, – sakė I. Latakienė.

Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Gitanos Macienės teigimu, Padvarių Sodų gatvės grupė pripažinimą pelnė, nes padėjo užkirsti kelią galimam nusikaltimui – pastebėjus po kiemus slankiojantį ir įėjimus apsižiūrintį nepažįstamą asmenį, bemat tarp kaimynų nuvilnijo žinia: vieni kitus jie įspėjo būti budresniais, taip užkirto kelią galimai planuojamoms vagystėms.

Nors iš viso rajone yra 16 saugios kaimynystės grupių, Policijos departamento inicijuojamame tradiciniame konkurse dalyvavo dvi: be padvariškių, Kurmaičių Draugiškosios gatvės saugios kaimynystės grupė. Šviečiančiomis kalėdinėmis girliandomis, nupirktomis iš Savivaldybės finansuojamos programos „Stabdyk nusikalstamumą“ lėšų, apdovanotos jos abi.

„Norime kuo daugiau saugios kaimynystės grupių paskatinti bendradarbiauti su policija, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, taip prisidėti prie savo gyvenamosios aplinkos saugumo, o tuo pačiu – prie policijos darbo palengvinimo“, – sakė G. Macienė.


Nutiesė tautodailės tiltą tarp Kretingos ir Čikagos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Tris valandas trukusį renginį per nuotolį mesitriškai koordinavo klaipėdietė aktorė ilgametė Kretingos muziejaus ir bibliotekos bičiulė Virginija Kochanskytė.

Pandemijai užvėrus vienas duris į kultūros pasaulį, kretingiškiai ir užatlantės lietuviai atvėrė kitas, gerokai platesnes, ir nutiesė virtualų tiltą tarp Lietuvos ir JAV, Kretingos miesto ir Pasaulio lietuvių centro Čikagos priemiestyje, Lemonte. Surengtoje nuotolinėje mugėje „Įkvėpk! Kalėdos!“, skirtoje besibaigiantiems Tautodailės metams paminėti, buvo apsikeista vaizdais ir informacija apie kūrėjus ir jų kūrybą.

Talkino užjūrio kraštietis

Renginys buvo kupinas virtualių pasivaikščiojimų po Kretingą ir jos rajoną, supažindinant su mediniu krašto paveldu, advento tradicijomis, liaudiškomis giesmėmis. Susijungus su užatlante, galima buvo pamatyti, kaip atrodo JAV Pasaulio lietuvių centras ir jame įkurtas Lietuvos dailės muziejus, po kurio gausias ekspozicijos sales, kur puikuojasi ir kretingiškių tautodailininkų Raimundo Puškoriaus ir Adolfo Viluckio darbai, vedžiojo šio muziejaus direktorė Asta Zimkus.

Projektas, kuriame dalyvavo per 10 lietuviškąsias tautodailės vertybes pristačiusių pranešėjų, buvo surengtas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistės Astos Pocienės, Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės ir mūsų kraštiečio, iš Salantų kilusio JAV Lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo nario, LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje viceprezidento Artūro Žilio iniciatyva.

„Su A. Žiliu susipažinome praėjusią vasarą, Kretingos muziejuje vykstant kretingiškio tautodailininko Alfonso Skiesgilo parodai. Nusprendėme bendradarbiauti. Jis ir pasirūpino, kokius žmones sutelkti, kaip pristatyti JAV puoselėjamą lietuvių liaudies meną. Mes taip pat siekėme parodyti Kretingos miesto grožį per tautodailės kūrėjus ir miestą puošiančius jų darbus“, – apie tai, kaip gimė projektas, pasakojo A. Pocienė. Ji patikino, kad ir kitąmet, talkinat A. Žiliui, ketinama pateikti kultūrinių staigmenų, ir prasitarė, kad bandys užmegzti ryšius su kitų pasaulio šalių lietuvių centrais.


Iškilus savo ūgiu ir darbu dėl valstybės gerovės – Vyriausiojo komiteto pirmininkas gen. Vladas Nagevičius (kairėje) tarp  žinomų to meto Lietuvos žmonių. Šalia jo dešinėje – Ministrų kabineto vadovas Augustinas Voldemaras, kairėje – gen. Povilas Plechavičius ir kiti. Dail. Rimtas Kalpokas. Jubiliejinė litanija. „Naujas žodis“ 1928 m. Nr. 8,

Palyginti neseniai atšventę savo atkurtos valstybės 100-metį, prisiminkime tuos, kurie 1928 metais pirmojo 10-mečio šventę pavertė visos tautos švente.

Artėjant atkurtos Lietuvos valstybės 10-mečiui, susirūpinta šios svarbios datos įprasminimu. Tam tikslui 1928 m. sausio 19 d. buvo įkurtas vyriausiasis komitetas Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 10-ties metų sukaktuvių iškilmėms ruošti (toliau – Vyriausiasis komitetas). Jam vadovauti buvo paskirtas kretingiškis Karo muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius (1881–1954).

Nuspręsta, kad Nepriklausomybės 10-metis bus švenčiamas dvi dienas: Vasario 16-ąją, kaip susikaupimo, minėjimų ir maldos dieną, ir gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo susirinkimo 1920 m. dieną, turėsiančia tapti pagrindine džiugia šių iškilmių švente.

Kad šios šventės būtų tinkamai surengtos, Vyriausiasis komitetas kvietė šalies organizacijas, šaulius, inteligentiją bei visą visuomenę suburti apskričių, valsčių, miestų, miestelių ir net kaimų komitetus iškilmėms rengti glaudžiai bendradarbiaujant su juo. Šios šventės rengimą parėmė ir Lietuvos katalikų bažnyčių vadovai, kviesdami dvasininkus aktyviai dalyvauti vietinių komitetų veikloje ir ragindami tikinčiuosius dalyvauti būsimose iškilmėse, ypač Vasario 16-osios dienos iškilmingose šv. Mišiose ir melstis už Tėvynę. Paramos sulaukta ir iš Lietuvos rabinų sąjungos valdybos, kuri pavedė šalies rabinams iškilmingai maldomis minėti Vasario 16-ąją sinagogose, prisiminti kovose už Lietuvos laisvę žuvusius žydus, sugiedoti šalies himną. Vyriausiojo komiteto kvietimas buvo išgirstas: visoje Lietuvoje per trumpą laiką susikūrė beveik tūkstančiui vietinių, tarp jų – ir tautinių mažumų, komitetų.


Kadetas Feliksas Vincentas Tiškevičius, XIX a. 9 deš. Fotografas Otto Weitke, Klaipėda. Kretingos muziejus

Grafai Tiškevičiai Palangos dvarą valdė nuo 1824 iki 1940 metų. Iš pradžių tai buvo antraeilė valda, nes pagrindiniai šeimos dvarai plytėjo Vilniaus gubernijoje. Palangos reikšmė išaugo Juozapui Tiškevičiui (1835–1891) pradėjus kurti kurortą, o nuolatine šeimos rezidencija tapo po 1892 m., dvarą paveldėjus grafui Feliksui Vincentui Tiškevičiui (1869–1932).

Feliksas Vincentas Tiškevičius gimė 1869 m. liepos 19 d. Lentvaryje, o rugpjūčio 17 d. buvo pakrikštytas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje. Peterburge baigęs vidurinę ir karo inžinerijos mokyklą, tarnavo Rusijos armijos 1-ajame Kaukazo inžineriniame pulke.

1892 m. paveldėjęs Palangos dvarą su 9 tūkst. 504 ha žemės, išėjo į atsargą. Netrukus Poznanės kunigaikštystės Noištato mieste (dab. Lvuvekas, Lenkija) 1893 m. rugpjūčio 15 d. vedė Antaniną Sofiją Loncką ir visą savo gyvenimą paskyrė šeimai, jos gerovei. Savo šeimos rezidencija jaunieji grafai pasirinko Palangą. Anot jų sūnaus Alfredo, pasirinkimą lėmė motina, kuriai labai patikęs vaizdingas pajūrio kraštovaizdis. Senoji dvaro sodyba, tapusi besikuriančio kurorto centru, netenkino jaunųjų savininkų poreikių ir užmojų. Todėl jie nutarė pasistatyti naują šeimos rezidenciją – arčiau jūros, pušyne netoli legendinio Birutės kalno, pagal vokiečių architekto Franco Heinricho Švechteno projektą 1895–1897 m. iškilo ištaigingi dviaukščiai dvaro rūmai, kuriuos papuošė kartušai su Tiškevičių ir Lonckių giminių herbais, iš tolo pasakančiais, kas yra šios valdos šeimininkai.

Rūmuose buvo įdiegti naujausi tuo metu pasiekimai: įrengti centrinis šildymas, kanalizacija, šiltas vanduo, tarnybinis liftas. Interjeras buvo subtilus ir skoningas. Kambarius puošė paveikslai, graviūros, grafų Tiškevičių giminės atstovų portretai, bronzos dirbiniai, marmuro biustai, antikvariniai laikrodžiai, rytietiški kilimai, gobelenai, veidrodžiai auksuotuose rėmuose, sienų ir lubų lipdiniai, marmuro židiniai, bronzos, krištolo ir mediniai sietynai, Liudviko XVI ir ampyro stiliaus baldai. Rūmuose grafai įsirengė biblioteką, kurioje sukaupė per 3 tūkst. tomų knygų įvairiomis kalbomis ir šeimos archyvą. Bibliotekos knygas išduodavo skaityti ir vilose apsistojusiems vasarotojams, o šeimos archyve saugojo artimųjų ir pas grafus vasarojusių garsių asmenybių, tokių, kaip rašytojo Nobelio literatūros premijos laureato Henriko Senkevičiaus ir poeto dramaturgo Liucijono Rydelio, laiškus.

Rūmus 1897–1899 m. apsupo apie 60 ha parkas, kurį sukūrė prancūzų landšafto architektas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė Eduardu ir belgų dendrologu Beisanu de Kulonu. Jame buvo pasodinta apie 2 tūkst. vietinių bei introdukuotų medžių ir dekoratyvinių krūmų. Čia taip pat buvo gausu mažosios architektūros statinių – pavėsinių, paviljonų, fontanų, o taip pat klasikinių skulptūrų ir iš Paryžiaus parvežtų meniškų vazų, kuriose augo palmės ir gėlės. Parke grafai įsirengė rožyną, teniso aikštyną, o netoli tvenkinio apie 1907–1912 m. pastatė Paryžiuje išlietą Švč. Jėzaus Širdies skulptūrą.

Įkūrę šeimos rezidenciją, abipus Vytauto gatvės stovėjusią senąją dvaro sodybą grafai paliko kurorto poreikiams. Senuosiuose rūmuose vasaromis apsistodavo giminės ir artimieji.


Šaltuoju metų laiku medžiai yra ramybės būsenos, mediena po rudens – labiau subrendusi ir tvirtesnė. Todėl miškuose žiemą – aktyviausias darbymetis: ūžia pjūklai ir burzgia medkirčių technika. Tačiau giriose darbuojasi ne vien profesionalai. Būtent gyventojų saviveikla, kai miškų kirtimai atliekami nežinant ar nepaisant saugumo reikalavimų, sukelia nemažai galvos skausmo ne tik miškininkams, bet ir bendrovei „Litgrid“, kuri rūpinasi Lietuvos elektros perdavimo sistema.

Šalia arba tiesiai ant aukštos įtampos elektros laidų nuvirtęs medis sukelia elektros iškrovą ir automatiškai išjungia elektros linijas – dalį elektros vartotojų palieka be energijos, tenka atlikti brangų remontą.

Didžiausia neatsargaus ir neatsakingo elgesio kaina – žmogaus gyvybė. Incidentai, kai elektros iškrova mirtinai traumuoja žmogų, fiksuojami kone kasmet.

Įvertinkite aplinką ir saugumo zonas

„Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Valdas Bancevičius nurodo, kad elektros perdavimo linijų laidais tekanti srovė yra 500–1500 kartų aukštesnės įtampos negu namuose. Ji pavojinga kliudžius laidą ir pažeidus saugų atstumą, priėjus per arti. Todėl specialistas patarė kertant mišką deramai suplanuoti darbus ir įvertinti aplinką, kur ir kokiu atstumu nuo darbų vietos driekiasi elektros linijos.

„Būtina įvertinti, ar darbams naudojama technika neįvažiuos į elektros linijų apsaugos zonas – ar kiekvienas manevras gali būti atliktas saugiai“, – patarė V. Bancevičius.

Elektros apsaugos zona, priklausomai nuo paskirstomos įtampos, yra 20–40 metrų atstumas nuo kraštinių elektros laidų. Pasak pašnekovo, kuo aukštesnės įtampos linija, tuo didesnį atstumą nuo elektros laidų reikia išlaikyti. 110 kV įtampos linijos apsaugos zona yra po 20 metrų į abi puses nuo linijos kraštinio laido, 330 kV – po 30 metrų, 400 kV – po 40 metrų.

Kokie objektai patenka į linijų apsaugos zonas, galima pasitikrinti internetinių žemėlapių duomenų bazėje REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslauga). Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad ši informacija labai praverčia ne tik planuojant miško kirtimo darbus nepažįstamoje vietovėje, bet ir prieš perkant žemės sklypą ar planuojant statybas, atliekant teritorijų planavimą.

Elektros apsaugos zonoje tam tikra veikla yra apskritai draudžiama. Taip pat draudžiama mediena užversti ar kitaip užtverti kelius prie elektros tinklų objektų. Atkreiptinas dėmesys, kad šalia elektros perdavimo oro linijų arba po jomis negalima sukrauti ir sandėliuoti medienos, malkų, durpių, taip pat šiaudų, pašarų, trąšų ir kitų degių medžiagų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas