Pajūrio naujienos
Help
2021 Sausis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar Kretingai reikia šunų išvedžiojimo aikštelės, kainuosiančios apie 30 tūkst. Eur?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1513) 2020-12-08

Faktas: Vilniaus gatvės renovacija įšaldyta

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Atverti šurfai kelia pavojų ir praeiviams, ir vairuotojams, ypač – tamsiu ir slidžiu metų laiku. Į vieną jų, redakcijos žiniomis, jau įkrito moteris.

Vilniaus gatvę tyrinėjančių archeologų komanda baigė darbus vienoje šios gatvės pusėje. Atrodė: ištirs ir užvers, kad kelininkai galėtų pakloti asfaltą. Deja, tam pasipriešino paveldosaugininkai, ir nedaug trūko, kad atkastos tranšėjos su senosios Kretingos pamatais būtų paliktos žiojėti per visą žiemą. Negana to, miesto centre galimos dar ir kitokios permainos.

Kitąmet tirs dukart daugiau

Lapkričio pabaigoje atvertą Kretingos senamiesčio vaizdą specialiomis lazerinėmis 3D technologijomis užfiksavo iš Biržų atvykusi įmonė „Šiaurinis taškas“. Apdorotą medžiagą šios įmonės specialistai perduos archeologams, kurie panaudos ją rengdami ataskaitas. Vėliau virtuali medžiaga iškeliaus į Kretingos muziejų, ir bus galima interaktyviai atkurti senojo miesto vaizdą.

Kretingą tyrinėjantis mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas patikino, kad miesto centre jau ištirta apie 1 tūkst. kv. m Vilniaus gatvės prieigų ploto, arba viena važiuojamosios dalies juosta palei Rotušės aikštę ir skverą. Tačiau dar liko neiškasinėta maždaug dukart tiek ploto – apie 2 tūkst. kv. m kitoje gatvės pusėje bei aplink būsimą žiedą J. K. Chodkevičiaus gatvėje.

Tačiau žiemai archeologų, o taip pat – ir gatvės renovaciją atliekančios bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ darbai bus stabdomi ir atnaujinti tik pavasarį, kai leis orai.

Didžiausia problema iškilo dėl atvertų šurfų, arba tranšėjų, su senųjų statinių pamatais – tam, kad jie neliktų stovėti per visą žiemą, praėjusį savaitgalį Kretingos rajono savivaldybė organizavo posėdį, kuriame be rangovų ir archeologų dalyvavo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai. „Negalime per žiemą palikti atvirų duobių“, – konstatavo už Kretingos rajono kelių infrastruktūrą atsakingas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.

Kliudo atrasti objektai

Kodėl įstrigo darbai? Juk visuomenei buvo pristatytas visai kitoks Vilniaus gatvės renovacijos scenarijus – renovacija turėjo būti baigta jau šį rugsėjį. J. Sadauskas problemą dėstė taip: „Kultūros paveldo vertinimo taryba neleidžia nieko griauti. Įprastai darbai vyksta pagal tokį planą: archeologai ištiria, užfiksuoja, medžiagą perduoda saugoti, o statybininkai eina iš paskos – užverčia žeme, kas kliudo, nugriauna. Nes, nesufrezavus tinkamo pagrindo, negalima kloti asfalto. Asfalto pagrindui reikia suspausti apie 70 cm storio sluoksnį, todėl tam dažnai kliudo ištirti objektai.“

J. Sadausko žiniomis, „Šilutės automobilių keliai“ kreipėsi į KPD, bet ši institucija, turėdama teisinę apsaugą, neduoda sutikimo griauti Vilniaus gatvėje atvertų pamatų. Dėl to rangovams teks keisti techninį projektą, prisitaikant prie naujų sąlygų – drenažą vesti ten, kur nėra senienų, o naująjį projektą iš naujo derinti su LAKD, ves Vilniaus gatvė yra valstybinis kelias.


Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, esant COVID-19 ligos išplitimo pavojui, nuo gruodžio 7 d. iki gruodžio 22 d. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Tai reiškia, kad nurodytu laikotarpiu ikimokyklinis ir pradinis ugdymas organizuojamas nuotoliniu būdu.

Šiuo metu patvirtinti 4 COVID-19 ligos atvejai mokyklos-daugiafunkcio centro darbuotojams. Atlikus atvejo epidemiologinę diagnostiką, nustatyta, kad dėl turėto artimo sąlyčio su sergančiais COVID-19 liga izoliuotis privalo 16 moksleivių.

Tokiu atveju, kai mokykloje galioja infekcijų plitimą ribojantis režimas, esant nuotoliniam ugdymui už vaikų iki ketvirtos klasės imtinai ar pagal bendrojo bei specialiojo ugdymo programą besimokančių vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą yra mokamos ligos išmokos iš „Sodros“.

Situacija švietimo įstaigose dėl naujų susirgimų COVID-19 liga kiekvieną dieną sekama, analizuojama ir konsultuojamasi su įstaigų vadovais bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais.

Rajono Savivaldybės informacija


Kretingos rajono savivaldybės administracija šių metų lapkričio 11 d. paskelbė pakartotinį rangos darbų pirkimo konkursą Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybai užbaigti. Nebaigti statybos darbai brangsta 430 tūkst. Eur. Ginčą su nepripažintu pirmojo konkurso laimėtoju Savivaldybė bando spręsti taikos sutartimi.

Bendrovės „LitCon“ paliktiems Sporto ir sveikatingumo komplekso darbams užbaigti ir naujai suplanuotiems darbams pirkti tarptautinį konkursą Savivaldybė paskelbė šių metų rugpjūčio 7 d. Konkursą laimėjo UAB „HSC Baltic“ iš Vilniaus, pasiūliusi darbus atlikti už mažesnę negu 1 mln. 970 tūkst. Eur kainą – nustatytą Savivaldybės administracijos, naudojant skaičiuojamąsias kainas. Konkurse dalyvavo dar dvi statybų bendrovės, jų pasiūlytos kainos viršijo 1 mln. 970 tūkst. eurų. Mažiausią kainą pateikusi „HSC Baltic“ nesugebėjo laiku pateikti visų reikalingų dokumentų. Savivaldybės administracija, įmonės prašymu, dokumentų pateikimo terminą pratęsė net 3 kartus. Negavusi dokumentų, Viešųjų pirkimų komisija negalėjo „HSC Baltic“ pripažinti rangos darbų pirkimo konkurso nugalėtoja. Dėl sužlugdyto konkurso Savivaldybė iš įmonės pareikalavo 100 tūkst. Eur konkurso dalyvio draudimo garanto. Įmonė mokėti nesutiko ir kreipėsi į teismą. Praėjusią savaitę įmonės atstovai Savivaldybei pasiūlė ginčą dėl garanto išspręsti taikos sutartimi, nesiveliant į teismus. „HSC Baltic“ įsipareigojo pagal taikos sutartį Savivaldybei kaip kompensaciją už galimus praradimus dėl užsitęsusio konkurso sumokėti pusę garanto sumos – 50 tūkst. Eur.

Tokiai taikos sutarčiai pritarė praėjusį ketvirtadienį skubiai sukviesta iš Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų sudaryta Strateginio planavimo taryba.

Pakartotiniame konkurse Savivaldybė darbų kainą (pagal skaičiuojamąsias kainas) padidino iki 1 mln. 970 tūkst. Eur. Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Černeckis patvirtino, kad šiame konkurse dalyvauja keletas rangovų, vokus su jų pasiūlymais komisija atplėš ateinančią savaitę.

Nebaigto Sporto ir sveikatingumo komplekso patalpų šildymas Savivaldybei mėnesiui atsieina apie 2 tūkst. Eur. Savivaldybės tarybos politikai yra pareiškę, kad pirmas konkursas galėjo būti sėkmingas, jei Savivaldybės administracija būtų pateikusi realią, nesumažintą darbų kainą.

Jei pakartotinas konkursas bus sėkmingas, be nesklandumų jį laimėjęs rangovas komplekse dirbti galėtų pradėti 2021 metų pradžioje, kaip sakė P. Černeckis: „Po mėnesio pusantro nuo vokų atplėšimo.“ Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso už 6 mln. 261,75 tūkst. Eur statybos konkursą laimėjusi bendrovė „LitCon“ statybvietę su nebaigtais darbais paliko praėjusį gruodį. Oficialiai komplekso statybą „LitCon“ pradėjo 2015 m. gruodį ir buvo įsipareigojusi kompleksą pastatyti iki 2021 metų.

„P. n.“ informacija


Gyventojai, gavę sąskaitas už šildymą, dažnai teiraujasi, kodėl jiems tenka mokėti daugiau negu gretimų daugiabučių gyventojams. Pagrindinė priežastis, dėl kurios skiriasi mokėjimai už šilumą, yra pastatų būklės skirtumai. Kuo pastatas nesandaresnis, blogesnės būklės, kuo prasčiau prižiūrimos jo šildymo ir karšto vandens sistemos, tuo daugiau gyventojai moka už suvartotą šilumą.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija konstatuoja, kad Lietuvoje daugelio neatnaujintų (nerenovuotų) daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų iki 1993 m., vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, priklausančios namo butų (patalpų) bendraturčiams, vis dar neatitinka privalomųjų reikalavimų: jos dažnai išbalansuotos, butuose (patalpose) įrengti neprojektiniai šildymo prietaisų paviršiai, vamzdynai susidėvėję, pažeisti korozijos, nėra automatinio šilumos punkto reguliavimo, jau nekalbant apie individualias reguliavimo priemones butuose.

Siekdami mažesnėmis sąnaudomis sumažinti šilumos suvartojimą tokiuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, butų (patalpų) savininkai turėtų atlikti šiuos darbus:

*Sutvarkyti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo šilumos energijos tiekimo vamzdyną – užtikrinti sandarumą, izoliuoti.

*Pasiekti, kad butų (patalpų) šildymo prietaisų paviršiaus plotas atitiktų projektui. Tam, kad namo šildymo sistema būtų subalansuota, reikia, kad radiatorių ir (ar) jų sekcijų kiekviename bute būtų tiek, kiek numatyta namo šildymo sistemos projekte. Dėl šildymo sistemos išbalansavimo šilumos suvartojimas name yra neefektyvus – patalpų oro temperatūra skirtinguose butuose gali esmingai skirtis, kai kurie butai (patalpos) peršildomi, švaistant šilumos energiją, o kituose butuose (patalpose) šalta. Atstačius šildymo prietaisų skaičių į projekte nustatytą, pastate būtų naudojama mažiau šilumos, ir patalpų oro temperatūra skirtinguose namo butuose būtų lygesnė.

*Gyventojų sąmoningumas šilumos sutaupymą daugiabučiuose gali sumažinti net iki 20 proc. (langų durų plyšių sutvarkymas, įprotis uždaryti lauko, koridorių duris ir panašiai). Tačiau efektyvus šilumos taupymas daugiabučiuose namuose įmanomas, tik jeigu visi gyventojai įsitrauks ir prisidės prie šilumos taupymo proceso.

Šildymo sistemos pertvarkymas įmanomas tik pasibaigus šildymo sezonui, būtent šiuo laikotarpiu daugiabučių namų vartotojams vertėtų aptarti, kokias priemones jie įgyvendins iki rudens, kad ateinantį šildymo sezoną butuose būtų užtikrinta komfortiška oro temperatūra, o išlaidos šildymui mažėtų.

Didžiausi energijos taupymo rodikliai (2–4 kartus energijos vartojama mažiau) pasiekiami atlikus viso pastato kompleksinį modernizavimą – išorinių atitvarų (sienos, stogas) šiltinimas, langų, durų ir inžinerinių sistemų (šildymas, vėdinimas, vandentiekis, elektra) keitimas.


Salantų gimnazijos istorijos muziejui nuo pat įkūrimo vadovauja Romualdas Jonauskas.

Daugiau nei tris dešimtmečius veikiantis mokytojo Romualdo Jonausko įkurtas Salantų gimnazijos istorijos muziejus šiemet sulaukė puikaus įvertinimo: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotame šalies mokyklų muziejų apžiūros konkurse muziejus už kraštotyrinės veiklos ir muziejaus puoselėjimą, sukauptą medžiagą, išsaugotas tradicijas, bendruomenės įtraukimą į renginius apdovanotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomu.

Varžėsi 80 ugdymo įstaigų

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras šalies mokyklų muziejų apžiūras rengia kas trejus metus. „Pavasarį, kai gimnazija gavo konkurso nuostatus, direktorė Aušra Zebitienė pasiūlė: „Gal dalyvaukime?“ – paklaustas, kas paskatino dalyvauti šiame konkurse, teigė nuo pat įkūrimo Salantų gimnazijos istorijos muziejui vadovaujantis mokytojas Romualdas Jonauskas.

Pasak mokytojo, gavus konkurso anketą, ji buvo ilgai ir kruopščiai pildyta – klausimų buvo išties daug, o balandžio mėnesį visa reikalinga medžiaga nusiųsta konkurso rengėjams.

„Rezultatai turėjo būti paskelbti spalio mėnesį. Tiesą sakant, per visus su pandemija susijusius rūpesčius buvau spėjęs ir primiršti tą konkursą. Prisiminęs nusprendžiau pažiūrėti, gal jau paskelbti rezultatai, ir – net akiniai aprasojo: mūsų muziejus – pirmųjų gretose. Jaučiamės pamaloninti, nes apžiūroje dalyvavo daug pretendentų“, – džiaugėsi muziejaus įkūrėjas.

Respublikiniame konkurse varžėsi 40 šalies progimnazijų, 30 gimnazijų, 5 pagrindinės mokyklos, 5 profesinio mokymo centrai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos I laipsnio diplomais, be Salantų gimnazijos istorijos muziejaus, apdovanoti Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos istorijos muziejai ir Ukmergės rajono Želvos gimnazijos kraštotyros muziejus.

Kelio pradžia – 1987-aisiais

Įkurti anuometėje Salantų vidurinėje mokykloje muziejų mintis kilo tuo metu direktoriaus pavaduotoju užklasiniam darbui buvusiam Romualdui Jonauskui. Iki pat šiol muziejui vadovaujantis R. Jonauskas „Pajūrio naujienoms“ pasakojo, kad tuo metu buvo naikinami vadinamieji „Šlovės kambariai“: tada tokius kambarius turėjo ir pionierių, ir komjaunimo organizacijos.

„Kas tuose kambariuose buvo „šlovinama“ – kita istorija, tačiau vertingos kraštotyrinės medžiagos, aprėpiančios mokyklos, jos mokinių, mokytojų istoriją, buvo sukaupta daug. Nenorėdami, kad toji medžiaga – nuotraukos, metraščiai, įvairūs suvenyrai – pradingtų, sugalvojome kurti vadinamąjį mokyklos šlovės kambarį“, – prisiminė muziejaus įkūrėjas.

Mokyklos direktoriui Juozui Norkui pritarus, muziejui buvo skirtas matematikos kabinetas antrajame mokyklos aukšte. Pinigų muziejui įrengti skyrė „Alkos“ kolūkis. Iš Kazlų Rūdos buvo parsivežta plokščių stendams, spintoms gaminti. Kabineto projektą parengė ir jį įgyvendino mokyklos darbų mokytojas, tautodailininkas Alioyzas Pocius.

„Prie mokyklos šlovės kambario kūrimo aktyviai prisidėjo ir mokytojai, ir mokiniai: rengėme kraštotyrines išvykas, vaikai tempė įvairiausius rakandus. Mūsų eksponatus pamačiusi Kretingos kraštotyros muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasakė: „Čia ne šlovės kambarys, o tikras muziejus“. Tad jos padrąsinti prie durų pakabinome iškabą „Mokyklos muziejus“, – pasakojo R. Jonauskas.


Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos ir kitų ES šalių ekonomika turės tapti gerokai tvaresnė ir draugiškesnė aplinkai. Europos žaliasis kursas, apimantis daugybę sričių – nuo energetikos ir transporto iki žemės ūkio ir biologinės įvairovės išsaugojimo – šiuo metu intensyviai svarstomas Europos Parlamente. Apie tai pakalbinome tris Lietuvoje išrinktus europarlamentarus: Žaliųjų frakcijos narį Bronį Ropę, Europos liaudies partijai priklausantį Liudą Mažylį ir Socialistų frakcijos atstovę Viliją Blinkevičiūtę.

– Kuris Europos žaliojo kurso aspektas Jums atrodo svarbiausias ir aktualiausias?

B. Ropė: – Žaliasis kursas aprėpia daugelį mūsų gyvenimo sričių, todėl išskirti vieną būtų sudėtinga. Svarbu tai, kad šis strateginis dokumentas nurodo pagrindines Europos vystymosi kryptis ir iššūkius. Jis gimė dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, Europa pradeda atsilikti skaitmenizacijos srityje ir dėl to praranda rinkas. Antra priežastis – besikeičiantis klimatas, nykstanti biologinė įvairovė. Trečia – norint užtikrinti gerovę ateities kartoms, būtinas proveržis.

L. Mažylis: – Žaliasis kursas – ne tik abstraktus kilnių idėjų rinkinys (nors neginčytina, kad būtina žalinti Europą ir planetą), bet ir konkretus užmojis: per naujus teisės aktus, keisiančius kiekvieno europiečio gyvenimą, kurti tvarią, aplinkai palankesnę pramonę. Jeigu trumpai, man patraukli „suplanuota revoliucija“.

V. Blinkevičiūtė: – Man artimiausias ir aktualiausias yra socialinis žaliojo kurso aspektas. Juk svarbios ne tik aplinkosauginės ir ekonominės priemonės. Klimato kaita ir aplinkos blogėjimas tiesiogiai ar netiesiogiai veikia kiekvieną iš mūsų. O svarbiausia – tai turi įtakos mūsų vaikų ir būsimų kartų gyvenimo kokybei. Todėl man rūpi, kad žaliasis kursas būtų įgyvendinamas remiantis Europos socialinių teisių ramsčiu, skatintų socialinę pažangą, mažintų socialinę nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, padėtų plėtoti kokybišką užimtumą.


Kretingos bažnyčioje – nauji vargonai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Klebonui Juozapui Marijai Žukauskui (viduryje) prireikė talkininkų į bažnyčios balkoną užkelti naujuosius vargonus.

Praėjusią savaitę Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje suskambo nauji olandiški 3-jų manualų elektroniniai vargonai „Johannus“. O ankstesnieji, tarnavę bažnyčioje kone nuo pat pranciškonų sugrįžimo į Kretingą pradžios, išvežti į Kauno Šv. Jurgio bažnyčią.

Ankstesnius „Allen“ firmos JAV pagamintus vargonus Kretingos tikintiesiems parūpino geradarių remiami užjūrio broliai pranciškonai. „Tuo laiku, prieš 25-erius metus, tai buvo neįtikėtino masto instrumentas, mūsų vargonininkai, grodami per šv. Mišias ir koncertuodami, tepanaudodavo vos 10 proc. jo galimybių. O ir kainavo jis milžiniškus pinigus – apie 100 tūkst. dolerių. Specialistai sakydavo, kad tokiais vargonais galima groti garsiausiose pasaulio katedrose“, – apie ankstesnį instrumentą kalbėjo Kretingos katalikų parapijos klebonas pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas.

Per laiką šie vargonai išsiderino, kompiuterinė įranga paseno, tačiau, klebono manymu, jie dar galės tarnauti broliškoje parapijoje apie 5-erius metus.

Kretingiškiams galimybė atsinaujinti vargonus atsirado, įgyvendinant valstybės finansuojamą projektą „Kretingos Apreiškimo vienuolyno – kultūros paveldo objekto tolesnis pritaikymas sakralinių veiklų reikmėms“. Šiam projektui įgyvendinti gavus 0,5 mln. Eur, tvarkomas ne tik pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno kompleksas – lėšų buvo numatyta ir naujiems vargonams įsigyti. Naujieji vargonai kainavo 32 tūkst. Eur. Juos įrengė vienintelė Lietuvoje tuo užsiimanti įmonė „Organus“.

„Tai bus truputį mažesni vargonai už ankstesniuosius, tačiau modernūs, jų galimybės koncertuoti – didžiulės“, – patikino J. M. Žukauskas.

Prieškariu Kretingos katalikų bažnyčia ypač garsėjo savo vargonais, kurie, specialistų teigimu, buvę vieni garsiausių visoje Europoje, tačiau per karą sudegė. Brolis Juozapas tvirtino, kad ketinama atkurti šių istorinių vargonų prospektą – fasadą, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip jie atrodė. Tačiau vargonų širdis bus nauja, kompiuterizuota.


Vilijos ir Vlado Baltuonių ūkyje daug dėmesio skiriama ekologijai: kad paukščiai gautų saulės ir gryno oro, galėtų laisvai ganytis, jiems ūkyje yra įrengtos specialios stoginės.

Intensyvų laiką šiomis dienomis gyvena Kalniškiuose Kretingos rajone įsikūręs Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų ūkis: čia skerdžiami per vasarą užauginti paukščiai, kurie jau pagal susiklosčiusią tradiciją iškeliauja ant miestelėnų stalo visoje šalyje.

„Koronaviruso pandemija mūsų ir pirkėjų neišskyrė: žmonės į prekybos vietas ateina rečiau, bet vienu sykiu perka daugėliau. Populiarėja mūsų kalakutai ir kaip dovana: šiais metais daug kur atsisakoma kalėdinių vakarėlių, kolektyvų sambūrių, o darbuotojui dėmesį vienaip ar kitaip reikia parodyti“, – kalbėjo V. ir V. Baltuoniai, kurių pastebėjimu, keičiasi ir mūsų tautiečių mitybos įpročiai: žmonės, žiūrėdami savo sveikatos, kūno grožio, nori liesesnės sveikesnės mėsos, todėl dažnai renkasi būtent kalakutieną. O ir tradicijas valgyti sveikiau tėvai jau perduoda vaikams, šie – savo vaikams. „Mūsų kalakutieną valgo jau ir seneliai, ir anūkai“, – neabejojo V. Baltuonienė.


Šis adventas dovanoja laiko sau ir šeimai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Parapijose
Šį adventą Kretingos parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas pasitiko džiugiu įvertinimu – „Vakarų ekspreso“ inicijuotoje socialinėje akcijoje jis apdovanotas Gerumo obuoliu už savanorišką veiklą su autizmo sutrikimų turinčiais vaikais.

Šis adventas, arba Kalėdų laukimo metas, norint nenorint yra kitoks. Į ką reikėtų labiau koncentruotis, pasirengiant Jėzaus gimimo šventei, kokie iššūkiai per karantiną teko Bažnyčiai ir parapijoms, – su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo Kretingos katalikų bažnyčios klebonas Juozapas Marija Žukauskas.

– Buvome įpratę, kad nuo seno tradiciškai kunigai prieš Kalėdas kalėdoja: lanko įstaigas, organizacijas, pavienius asmenis, kartu meldžiasi, palaimina namus. O parapijos tikintieji iš anksto ruošia asmeninę auką, skirtą išlaikyti savo miesto ar kaimo bažnyčią ir jos tarnus. Ar šį gruodį kalėdojate?

– Saugodami savo ir kitų sveikatą, šiemet nekalėdojame. Tačiau žmonės vis vien gali pasikviesti kunigą, kad šis pašventintų jų namus, aplankytų ligonius arba senus žmones, suteiktų jiems palaiminimą ar Ligonio patepimo sakramentą.

– Tikintieji įpratę prieš Kalėdas atlikti išpažintį. Kaip patartumėte žmonėms elgtis šiemet, kai siaučia virusas, o pats išpažinties atlikimo procesas prie klausyklos reikalauja gana artimo kunigo ir asmens kontakto?

– Bažnyčioje siekiame užtikrinti saugią aplinką: tam, kad būtų išvengta kontakto, kas antras suolas užtvertas „stop“ juosta. Prieš kiekvienas šv. Mišias prie įėjimo į bažnyčią savanoriai patikrina ateinančių žmonių temperatūrą. Klausyklos taip pat yra paruoštos: jų langeliai uždengti, šalia padėta dezinfekavimo skysčio. Tam, kad, likus kelioms dienoms ligi Kalėdų, prie klausyklų nebūtų grūsties, 40 min. prieš kiekvienas vakaro šv. Mišias kunigai jau klauso išpažinčių. Tad norintieji apvalyti savo vidų gali pasirinkti tam tinkamiausią laiką. Manau, kas nori, tas tikrai ir sunkmečiu suras kelią.

– Įsigalėjus karantinui, šv. Mišios pradėtos transliuoti internetu. Ar jų stebėjimas per nuotolį prilyginamas tikrajam šventimui? Tikintieji apgailestauja, per virtualias šv. Mišias negalį priimti Šv. Komunijos.

– Bažnyčia ir Popiežius Pranciškus paskelbė, kad, esant ekstremalioms sąlygoms, šv. Mišių transliavimas nuotoliniu būdu, dvasiškai tam nusiteikus, prilyginamas tiesioginiam jų šventimui. Namie susikuriama savotiška mažoji Bažnyčia, nes Dievo malonei nėra nei laiko, nei sienų.

Šv. Komunijos priėmimas šv. Mišiose per nuotolį taip pat įvyksta dvasiniu būdu. Šventoji Komunija – reta dovana, sunkmečiu ji įgyja dar didesnę vertę, manau, kad tikintieji dar labiau pajaus jos sakralumą.


Kretingos rajono savivaldybė informavo, kad Marijos Tiškevičiūtės mokyklą pasiekė naujas 19 vietų mokyklinis mikroautobusas.

Tai – jau antras mokyklinis mikroautobusas, kurį šiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė Kretingos rajonui. Toks mikroautobusas dar rugsėjį atiteko Darbėnų gimnazijai.

Kitais metais pagerės ir Salantų gimnazijos mokinių pavėžėjimo sąlygos. Savivaldybė perka naują mikroautobusą, kuris gimnaziją turėtų pasiekti vėliausiai pavasarį.

„P. n.“ informacija


Kretingos ligoninė atnaujina medicinos įrangą: įsigijo skaitmeninį rentgeno aparatą „Moviplan iC“.

Kretingos ligoninė įsigijo naują itin modernų skaitmeninį rentgeno diagnostikos aparatą „Moviplan“. Šiam pirkiniui apie 200 tūkst. eurų skyrė Sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip sakė ligoninės saugos darbe specialistas Antanas Meškauskas, už rajono Savivaldybės biudžeto pinigus 2005 metais pirktasis rentgeno aparatas „Siemens polymobil plus“ tuomet taip pat buvo progresyvus, vienas pirmųjų skaitmeninių rentgeno aparatų šalyje. Kadangi juo per metus atliekama vidutiniškai apie 20 tūkst. tyrimų, nepaisant aukštos kokybės, aparatas nusidėvėjo: rentgeno vamzdis keistas ne vieną kartą. O tai – neekonomiška, mat ši pagrindinė detalė yra labai brangi. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką senasis rentgeno aparatas turės būti nurašytas ir sunaikintas per pusmetį.

Dar vienas ligoninės rentgeno aparatas sumontuotas ir veikia Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose. Kaip teigė A. Meškauskas, šis aparatas nėra pasenęs, jis – pusiau skaitmeninis, nuotraukos daromos analoginiu būdu, po to vaizdas skaitmeninamas.

Ligoninės Rentgenologijos skyriuje dirba 3 gydytojai radiologai ir 7 radiologijos technologės. Skyriui ilgus metus vadovauja gydytojas Vytautas Balskus.

„P. n.“ informacija


Praėjusį penktadienį Kretingos mieste nušvito kalėdinė eglė

...ir dekoratyvios puošmenos.

Penktadienio vakarą Kretingoje, Rotušės aikštėje, sužibo pagrindinė rajono eglė. Klasikinės puošybos karkasinė eglė šiemet dedikuota vaikų norams.

Dešimties metrų aukščio eglei sukurti panaudota per 700 gyvų žaliaskarių šakų, o papuošti – 240 aukso ir raudonos spalvos žaisliukų, kelios dešimtys žvaigždės formos papuošimų, 3 tūkst. LED blyksčių ir 6 tūkst. LED lempučių girlianda.

Kalėdų eglę žaismingai papuošė ir kalėdinės dekoracijos – Kalėdų Senio rogės, elnias, interaktyvus Kalėdų Senio paštas. Vaikai namie parašytus laiškus Kalėdų Seniui galės įmesti į specialią pašto dėžutę. Kad norai išsipildytų, kaskart, įmetus laišką, sužibs žaliaskarės lemputės, kviečiančios patikėti Kalėdų stebuklu.

Atsižvelgus į Lietuvoje paskelbtą karantiną, Kretingoje taip pat buvo atsisakyta tradicinio Kalėdų eglės įžiebimo renginio. Tačiau miestiečius ir svečius nuspręsta nustebinti naujais sprendimais – Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bokšto ir vienuolyno pastato sienos tapo Kalėdų pasakos ekranais.


Savivaldybės tarybai SĮ „Kretingos komunalininkas“ svarstyti pateikė Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių perskaičiavimo projektą. Šio ilgo biurokratinio pavadinimo ir į 15 puslapių suguldyto projekto esmė – keliama kaina už šiukšles. Tiesa, ne visiems.

Grupei atliekų turėtojų ji netgi mažėja, tačiau jei vienas gyveni individualiame name, pagal šį projektą už šiukšlių konteinerio ištuštinimą „Kretingos komunalininkui“ mokėti turėtum 115 proc. daugiau negu dabar. Taigi, našlė pensininkė vietoj dabar mokamų 29 eurų mokėtų apie 60 eurų. Gyvenantiems nuosavame name dviese kaina didinama 59 proc., t. y. dabartinis 58 eurų mokestis jiems šokteli iki 92 eurų. Trijų asmenų šeimoms mokestis didinamas tik 6 proc. Keturių narių ir gausesnėms – mažinamas 20 proc., tai yra teisinga.

Kretingoje ir rajone daug vienišų, pagyvenusių žmonių, nepaliekančių savo rankomis per gyvenimą pastatytų namų. Suskaičiavau: Kretingos Parko gatvėje, kurioje gyvenu, yra 29 individualūs namai, iš jų tik 4-iuose gyvena 3 ir daugiau žmonių, kituose – po 1–2. Sodybose gyvenantys žmonės dalį atliekų kompostuoja, sušeria vištoms ir pan. Pagal „Kretingos komunalininko“ duomenis, dabar 1 gyventojas moka metinį 29 eurų mokestį už vidutiniškai 254 kg šiukšlių išvežimą, pagal projektą išvežamų atliekų kiekis 1 žmogui didinamas apie 33 kg, t. y., iki 290 kg.


Dažnai norėdami įprasminti gražiausias gyvenimo akimirkas, pasveikinti artimuosius svarbia proga, renkamės dovanoti įvairiaspalves ir šiluma alsuojančias gėles. Jų esama įvairių rūšių, dydžių ir atspalvių, todėl išsirinkti gali būti gana sunku. Be to, kiekviena gėlė perduoda tam tikrą žinutę – apie meilę, atsisveikinimą, pagarbą ir džiaugsmą. Todėl jas reikėtų rinktis gerai apsvarsčius daugelį aplinkybių.

Proga

Gana svarbus aspektas renkant gėles dovanai yra proga. Todėl prieš sprendžiant, kokios gėlės ar puokštės tinkamiausios dovanoti, turėtumėte įvertinti, kokia akimirka jas teikiate. Ar tai gimtadienis, įkurtuvės, vestuvės, ar dar kuri šventė?

Apgalvoję, kokia proga dovanojate gėles, galėsite teisingai parinkti žiedų rūšį, spalvą ir kiekį. Visgi svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus.

Asmenybė

Kai dovanojate gėles, itin svarbu įvertinti žmogaus asmeninius būdo bruožus, netgi lytį.

Gėlės moteriai

Rinkdami gėles dailiosios lyties atstovėms galite išlaisvinti savo vaizduotę: derinti įvairias spalvas, komponuoti skirtingų rūšių gėles ir eksperimentuoti su retesniais žiedais. Neretai moterys nudžiunga, gavusios įdomias ir žaismingas puokštes.

Puikus būdas nustebinti – ne vien žavi puokštė, bet ir pristatymas. Net jei reikalingas skubus gėlių pristatymas Klaipėda tikrai nudžiugina galimybėmis.

Gėlės vyrui

Gėlės, skirtos vyrams, pasižymi sodrumu ir ryškumu. Rinkitės ypatingų spalvų žiedus. Raudonos, oranžinės ar geltonos gėlės – tinkamiausios sveikinti vyrus įvairiomis progomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas