|
|
|
(1505) 2020-11-10Šventosios gatvėje iškils prekybos centras
Šiomis dienomis galinga technika triūsia laisvame žemės plote Šventosios gatvėje, tarp „Norfos“ prekybos centro ir Darbėnų–Žemaitės al.–Palangos sankryžos. Čia iškils dar vienas stambus – 3 tūkst. kv. m bendro ploto – prekybos centras Kretingos mieste. Atverti duris lankytojams planuojama jau kitą vasarą. Neįvardijo, kas įsikurs Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis tvirtino, kad tai yra privatus projektas, ir Savivaldybė niekuo neprivalo prie jo nei prisidėti, nei daryti įtaką statybų eigai. Šio objekto užsakovas yra bendrovė „Baltisches Haus“ iš Vilniaus, darbus vykdo bendrovė „Telšių statyba“. Žemės sklypas, kuriame bus statomas prekybos centras, užims apie 3 ha ploto, tačiau praėjimai palei viaduką geležinkelio link bus palikti. Šalia prekybos centro bus įrengta 180 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, joje taip pat numatyta įrengti kelias vietas elektromobiliams įkrauti. Bendrovės „Baltisches Haus“ rinkodaros projektų vadovė Raimonda Mailaitė neįvardino, koks konkretus prekybos tinklas čia kuriasi. „Bus prekiaujama maisto produktais, tačiau aplinkui įsikurs ir kiti prekybos operatoriai. Sutartys su nuomininkais mums neleidžia iš anksto atskleisti, kokios veiks parduotuvės. Tačiau patikinu, kad kretingiškiai ir į Palangą vykstantys kurortautojai čia tikrai galės įsigyti plataus asortimento prekių“, – tvirtino R. Mailaitė. Paklausta, ar tikisi gausaus pirkėjų srauto, kai visai netoliese yra kretingiškių, o ir į darbus Klaipėdoje vykstančių rajono gyventojų jau pamėgtas prekybos centras „Norfa“, bendrovės atstovė atsakė, kad, prieš vykdant statybas, yra atliekamas monitoringas – specialistai tiria pirkėjų srautus, jų dažnį, strateginę objekto padėtį. „Numatoma, kad pirkėjų bus pakankamai“, – akcentavo ji.
Karantino iššūkiai tebesitęsia
Penktadienį posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, priėmė sprendimą Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre nebetaikyti infekcijų plitimą ribojančio režimo, tačiau toks režimas nuo vakar įsigaliojo Marijono Daujoto progimnazijoje. Šioje mokykloje toks režimas galios dvi savaites. Jeigu epidemiologinė situacija nesikeis, saugos priemonės bus taikomos ilgėliau. Situacija daugumoje ugdymo įstaigų – stabilizuota Posėdyje dalyvavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, apibendrinusi padėtį dėl sergamumo COVID-19 rajono ugdymo įstaigose, konstatavo, kad apskritai rajone yra nemažai šeiminių atvejų, kada koronavirusu serga keli šeimos nariai, o daugumoje rajono mokymo įstaigų situacija yra stabilizuota. Pavieniai koronaviruso atvejai nustatyti Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje „Pasaka“, lopšelyje darželyje „Žilvitis“, mokykloje-darželyje „Žibutė“, Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Salantų gimnazijoje, Simono Daukanto progimnazijoje. Mokymosi įstaigose, kur nustatomi pavieniai atvejai, sąlytį turėję asmenys yra izoliuojami ir imamasi visų saugumo priemonių, kad virusas neišplistų, tarkim, lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“ ar „Žilvitis“ buvo uždarytos tos vaikų ugdymo grupės, kuriose dirbo ir kontaktą su vaikais, kolegomis turėjęs koronavirusu susirgęs darbuotojas. Tačiau ugdymo procesas tokiose įstaigose sustabdytas nebuvo. „Sudėtinga situacija Marijono Daujoto progimnazijoje – serga 3 pradinio mokymo, 4 vyresnių klasių pedagogai, dalis administracijos. Pagal pateiktus duomenis, yra darbuotojų, kurie turi ligos simptomų. Dalis darbuotojų nedirba dėl sąlyčio su turinčiaisiais COVID-19 ligą – izoliuota 11 darbuotojų. Mokykloje sudėtinga būtų organizuoti ugdymo procesą“, – konstatavo D. Jociuvienė, pasiūliusi Marijono Daujoto progimnazijoje dviem savaitėms – iki lapkričio 20 d. – taikyti infekcijos plitimą ribojantį režimą. Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė taip pat informavo Ekstremalių situacijų komisiją, kad rajono mokyklos pačios priima sprendimą, kokiu būdu pratęsti mokymą: „Tarkim, Vydmantų gimnazija pasirinko dirbti nuotoliniu būdu, Darbėnų gimnazija norėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį mokymą, žinoma, laikantis visų saugumo reikalavimų.“ Pradinių klasių mokiniai, ikimokyklinukai ir darželinukai ugdomi įprastai. Į Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černcekio pastebėjimą, ar nebūtų tikslinga nuotolinį mokymą taikyti ir pradinių klasių mokiniams, D. Jociuvienė atsakė, kad sprendimą taikyti infekcijų plitimą ribojantį režimą turėtų nulemti epidemiologinė situacija. „Reikia aiškaus pagrindimo, kodėl toks režimas taikomas, tai yra, kai susirgimai plinta ir situacija tampa nevaldoma“, – paaiškino NVSC Kretingos skyriaus vedėja. Švietimo skyriaus vedėja A. Burbienė išsakė nuomonę, kad pradinukams taikyti nuotolinį mokymą yra sudėtinga, kadangi šiame amžiuje vaikai neturi susiformavusių darbinių įgūdžių, kad sinchroniškai galėtų atlikti užduotis. „Mokyklose vaikai yra pakankamai saugūs. Mokinių srautai reguliuojami taip, kad tarpusavyje nesimaišytų“, – kalbėjo ji. D. Jociuvienė pasiūlė kompromisinę išeitį: kad mokyklų visuomenės sveikatos specialistai pateiktų duomenis, kurie atspindėtų, kiek vaikų neatėjo į mokyklą, kiek jų izoliuojasi, – taip būtų galima analizuoti informaciją, valdyti situaciją ir stebėti tendencijas. „Jeigu situacija blogės – priimsime naujus sprendimus“, – patvirtino komisijos pirmininkė J. Girdvainė.
Buvusią sovietmečio nomenklatūros vilą „Auska“, kurią patikėjimo teise ją valdęs Turto bankas rugpjūtį buvo įtraukęs į privatizuojamų objektų sąrašą, o spalio pradžioje Vyriausybė iš šio sąrašo išbraukė, savo nuosavybėn perėmė Palangos miesto savivaldybė: tokį sprendimą priėmė kurorto Savivaldybės taryba. Perėmė Savivaldybės nuosavybėn Dvidešimčiai Palangos miesto savivaldybės tarybos narių balsavus „už“ ir vienam susilaikius, priimtas sprendimas sutikti perimti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį turtą, esantį Vytauto g. 11, savarankiškoms savivaldybės funkcijoms: vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimui, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimui, socialinių paslaugų planavimui ir teikimui, gyventojų bendrosios kultūros ugdymui ir etnokultūros puoselėjimui, kūno kultūros ir sporto plėtojimui, gyventojų poilsio organizavimui, sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymui ir šios veiklos organizavimui įgyvendinti. Perėmus poilsio kompleksą „Auska“, Palangos savivaldybė planuoja rengti teritorijos detaliojo plano korektūrą, siekiant optimaliai suplanuoti teritorijos naudojimo režimus, organizuoti „Auskos“ panaudojimo galimybių studijos ir investicijų projekto rengimą. Investicijų projekte numatoma įvertinti racionaliausias šio turto panaudojimo alternatyvas bei viešųjų paslaugų pirkimo poreikį ir investicijų, reikalingų pastato įveiklinimui, finansavimą, atsiperkamumą bei projekto ekonominį, socialinį, kultūrinį efektą ne tik Palangos miestui, bet ir visam Vakarų Lietuvos regionui. Perimto turto valdymą planuojama organizuoti pagal koncesijos sutartį.
Vaikai laimingi – ir mes laimingi“, – tokiais žodžiais situaciją, kai iš seno šalto mūro pastato į jaukias patalpas mokykloje-daugiafunkciame centre buvo perkeltos dvi ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupės, apibūdino direktorė Renata Bumblienė. Jos žodžiais, iki įkurtuvių lapkričio 26-ąją 2–5 ir 5–6-erių metų vaikus atvesdami į darželį, tėvai turėjo rengti kaip svogūnus, kad šie galėtų „išsilukštenti“ pagal poreikį, mat pastovios temperatūros nebuvo, grupes šildė pakabinamieji elektriniai radiatoriai, o, atėjus pietų miego valandai, mažieji turėjo gultis į drėgmės prisigėrusias lovas. Kretingos rajono savivaldybė į rekonstrukciją investavo daugiau kaip 50 tūkst. Eur. Mokykloje pertvarkytos grupės, ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams įrengtas atskirtas flangas, tik baldai perkraustyti tie patys, kadangi buvo neseniai pirkti. Direktorė negailėjo gerų žodžių mažųjų ugdytinių tėvams ir seneliams, ypač Reginai Jagutienei, Rimvydui Trapui, Vytautui Anužiui, Violetai ir Dainiui Lengvinams, Kristinai ir Evaldui Žulkoms, padėjusiems baldus pergabenti. Pagalbos mokykla taip pat sulaukė ir iš Žalgirio seniūnijos darbuotojų, paties seniūno Broniaus Talmonto. „Ugdymo sąlygos trylikai mūsų ikimokyklinukų ir devyniems priešmokyklinukams tapo nepalyginamai geresnės, o kitų metų kovą lauke jiems bus įrengta ir nauja, visus higienos reikalavimus atitinkanti, vaikų žaidimo aikštelė, kuriai įrenginius jau esame užsakę“, – akcentavo R. Bumblienė. Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre iš viso ugdomi 55 vaikai.
„P. n“ informacija
Į Kretingos muziejaus Žiemos sodą atvykstančius lankytojus stebina ne tik vešintys 170 rūšių augalai, kurių suskaičiuojama apie 5 tūkst. vienetų. Juos džiugina ir muziejaus darbuotojų rūpestingai prižiūrimi augintiniai: narvelyje čirškaujanti pora banguotųjų papūgėlių, baseine po kriokliu ratus sukanti sterlė ir aplink Vytauto Baransko sukurtą fontaną „Karališkoji melsvė“ plaukiojantys 18 ryškiaspalvių japoninių karpių. Japoninius karpius, dar vadinamus Koi karpiais, ir į eršketą labai panašią sterlę Žiemos sodui padovanojo Lietuvos jūrų muziejus. „Iki 50 metų gyvenantys ir iki 5-10 kg užaugantys karpiai pas mus atkeliavo 2013-ųjų rudenį, tada jiems buvo 12 metų, – prisiminė Kretingos muziejaus gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. – Raštais, spalvomis bei žvynais išsiskiriančios žuvys, kurias reikia specialiais pašarais maitinti kartą arba du per parą, čia taip gerai pasijautė, kad po pusmečio atvažiavęs jų apžiūrėti Jūrų muziejaus ichtiologas primygtinai patarė žuvis „sodinti ant dietos“ – tokios jos buvo apvalios.“ Po trijų mėnesių beveik perpus sumažinus pašarų kiekį ir kartą per savaitę įvedus iškrovos dieną, beveik visi karpiai atgavo formą. Išskyrus vieną, kurį Žiemos sodo darbuotojos praminė Monstru.
Socialinių paslaugų centrui – rimtas išbandymas
Viena didesnių Kretingos rajono įstaigų, kuriai smogė koronavirusas, buvo įvairias paslaugas gyventojams teikiantis Kretingos socialinių paslaugų centras – kone vienu metu spalio pabaigoje COVID-19 užsikrėtė 15 iš 126 jo darbuotojų. Tačiau židinį lokalizavus, tolimesnio pavojaus buvo išvengta, ir įstaiga jau grįžta į normalų darbo ritmą.
„Mums pavyko lokalizuoti židinį, griežtų priemonių ėmėmės išsyk, kai susirgo pirma darbuotoja. Pirmiausia testavome darbuotojus, su kurias ji turėjo kontaktą, taip pat nustatėme jos ryšius su kitais asmenimis. Dabar jau esame ištyrę visus darbuotojus, per savaitę galime atlikti 20–25 testus“, – kalbėjo vadovė, patikinusi, kad tikslios užsikrėtimo priežasties nežino.
Nustačius pirmuosius koronavirusu užsikrėtusius darbuotojus, spalio 23-ąją jų centre buvo uždaryti Dienos veiklos padaliniai – vaikų ir senjorų. Susirgus kai kurioms slaugytojų ir socialinių darbuotojų padėjėjoms, buvo pristabdytos paslaugos į namus, išskyrus vienišiems asmenims.
Nuo lapkričio 9-osios, ir iš saviizoliacijos grįžtant darbuotojoms, tikino D. Skruibienė, dauguma paslaugų vėl teikiamos.
„Pirmiausia norime atidaryti vaikų dienos centrą ir vėl priimti vaikus pakaitomis, nedideliais būreliais – po 6–8. Įprastai iš viso į mūsų centrą po pamokų ateidavo per 20 mokinių, dauguma jų neturi galimybės namie mokytis nuotoliniu būdu, todėl tuo turime pasirūpinti mes. Jeigu Vyriausybė neribos veiklos, ketiname iš dalies atnaujinti ir senjorų užimtumą dienos tarnyboje, nes yra tokių vienišų senolių, kurie labai norėtų dienomis būti čia“, – kalbėjo D. Skruibienė.
Tačiau, ir įsisukus įstaigoje koronavirusui, nenustojo veikti Vaikų globos tarnyba ir Krizių centras. Vaikų globos tarnyboje gyvena nedidelis būrelis vaikų, kuriems įstaiga atstoja tikruosius namus. Krizių centre dažniausiai laikinai prisiglaudžia smurtą šeimoje patyrusios moterys su vaikais. D. Skruibienės žodžiais, ligi antrojo karantino pradžios jame gyveno 3 motinos su 6 vaikais, dabar liko 1 motina ir dar vieną netrukus turėtų apgyvendinti.
Į Kretingos rajono savivaldybę kreipėsi Jokūbavo parapijos bendruomenė išvien su jos klebonu Vytautu Liesiu, kad skirtų lėšų apšviesti jų kaimo bažnyčią. Savivaldybė iš Kultūros programos šiam tikslui numatė skirti per 9,5 tūkst. Eur.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotojos Almos Rumbutienės, savo kreipimesi Jokūbavo parapijos bendruomenė minėjo, kad jų kaimas tamsus, bendruomenė nėra gausi, ir patys nesurenka bažnyčiai apšviesti reikalingų lėšų. „Prašė, kad Savivaldybė skirtų lėšų medžiagoms įsigyti ir užmokėti už darbus, – pagal jų pačių sudarytą sąmatą reikalinga per 9,5 tūkst. Eur. Darbus jokūbaviškiai turėtų atlikti iki naujųjų metų“, – teigė A. Rumbutienė.
Jokūbavo klebonas V. Liesis patikino, kad išvien su parapijos bendruomene seniai puoselėjo mintį apšviesti bažnyčią: „Bažnyčia skendėja tamsoje. Jokūbavas yra geografiškai patrauklioje vietoje, kelių kryžkelėje: pro jį keliautojai skuba į autostradą Klaipėda–Kaunas, iš čia veda kelias į Raguviškius ir „Rasų“ sodininkų bendriją“, – kalbėjo klebonas, įsitikinęs, kad apšviesta bažnyčia tamsiuoju metu taptų ryškiu šio kaimo akcentu.
Klebono žodžiais, jau yra parinkta ir licencijuota samdoma įmonė, kuri atliks apšvietimo darbus. Bažnyčią yra numatę apšviesti ligi Kalėdų. „Jeigu šalyje ligi to laiko dar galios karantinas, ir žmonės negalės rinktis švęsti Kalėdų bažnyčioje, tai nors šviečianti šventovė primins apie šią krikščioniškam pasauliui svarbią šventę“, – kalbėjo V. Liesis.
Už sunaudojamą elektrą Jokūbavo bažnyčiai apšviesti mokės Žalgirio seniūnija.
Vidmanto Matučio nuotr.
Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios verslinės žvejybos įmonės bei vidaus vandenyse žvejojančios verslinės žvejybos įmonės, nukentėjusios nuo Covid-19 pandemijos, nuo spalio 26 iki gruodžio 7 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Iš viso kvietimui skirta 1 mln. Eur.
Parama bus teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ veiklos sritį „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas dėl COVID-19“.
Kriterijai gauti paramą
Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas Darius Krištonaitis informuoja, kad kompensacijos verslinės žvejybos įmonėms bus mokamos už 2020 m. kovo 1–birželio 30 d. laikotarpį. Remiamas laikinas žvejybos veiklos jūroje arba vidaus vandenyse nutraukimas, kai veikla buvo laikinai nutraukta dėl COVID-19 viruso protrūkio. „Jei per kalendorinį mėnesį bendras žvejybos veiklos dienų skaičius sumažėjo bent viena žvejybos veiklos diena, lyginant su vidutiniu žvejybos veiklos dienų skaičiumi per atitinkamą mėnesį 2017–2019 metais, jei pareiškėjai atitinka ir kitus keliamus reikalavimus, tuomet jie gali pretenduoti į paramą“, – teigia D. Krištonaitis.
Be jau minėtos sąlygos, pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turi atitikti ir kitus jiems keliamus reikalavimus. Pirmiausia – jie nuo 2020 m. kovo mėnesio iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos, turėjo turėti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes ir teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir neperleistas) šprotų ir (arba) strimelių bei (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes.
Be šių kriterijų, pareiškėjai turėjo turėti ir verslinės žvejybos Baltijos jūroje (be teisės žvejoti priekrantėje) leidimą, išduotą pareiškėjui (ne trumpiau nei nuo 2020 m. kovo 1 d. iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos). O jų laivas per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo datos (dveji kalendoriniai metai, ėję prieš paraiškos pateikimo metus) turėjo ne mažiau kaip 120 dienų vykdyti žvejybos veiklą. Pareiškėjai, atitinkantys reikalavimus, gaus paramą pagal jų 2017–2019 m. pirminio pardavimo vidurkį, tai yra 10 proc. nuo šio vidurkio.
Šiuolaikiniam žmogui dažnai nelengva susigaudyti informacijos gausoje, nes kiekvieną dieną jos vis daugiau ir daugiau. Imbariečių draugija nusprendė pasinaudoti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, kad padėtų savo bendruomenei rasti reikalingą informaciją greitai ir saugiai.
Imbariečių draugija – viena iš pirmųjų Kretingos rajone, susikūrusi prieš 18 metų. Bendruomenė yra draugiška, supratinga, darbšti, organizuoja įvairius renginius, dalyvauja projektuose. Šiais metais ji tapo projekto „Prisijungusi Lietuva“ inicijuojamo Bendruomenių įtinklinimo projektų konkurso viena iš 120-ies bendruomenių laimėtoja ir gavo galimybę įgyvendinti savo idėją – sukurti naują draugijos internetinę svetainę imbarieciudraugija.lt.
Bendruomenės pirmininkė Daiva Stonkuvienė sako, kad vienas iš jos prioritetų yra padėti kitiems žmonėms. Bendruomenėje gana daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems sunku susigaudyti šiuolaikinėse technologijose, internetinėje erdvėje. Taip gimė idėja sukurti bendruomenės internetinę svetainę, kuri supaprastintų informacijos paiešką ir palengvintų bendruomenės žmonių kasdienį gyvenimą. Svetainės kūrimui vadovavo pati bendruomenės pirmininkė, kuri teigia, kad kūrimo procesas buvo tikrai įdomus ir pamokantis.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų.
Kas gaus paramą
Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis.
Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.
Išimtinės paramos tikslas – padėti tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai mažoms įmonėms, kurios vykdo žemės ūkio produktų perdirbimo- maisto gamybos veiklą kaimo vietovėje. Siekiama išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, kadangi ekonominė situacija pablogėjo ir finansinis poveikis tęsiasi ilgiau negu karantino laikotarpis. Tikimasi, kad tokia parama pasitarnaus išsaugant Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą, taip pat siekiama spręsti likvidumo problemas, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu užsiimančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos tęstinumui.
|
|
