Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1501) 2020-10-27

Kraštietis Antanas Vinkus Seime dirbs antrą kadenciją.

Per rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą II turą balsavę rinkėjai savo sprendimu į šalies Parlamentą delegavo Antaną Vinkų ir Mindaugą Skritulską. Už A. Vinkų, kurį iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, balsavo 59,42 proc. Kuršo apygardos rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatą M. Skritulską pasisakė 55,88 proc. Mėguvos apygardos rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Iš viso šalyje iš sąraše įrašytų 2 mln. 355 tūkst. 726 rinkėjų rinkimuose dalyvavo 917 tūkst. 671 (arba 38,95 proc.) rinkėjas.Jie pateikė 36 tūkst. 526 (arba 3, 98 proc.) negaliojančių ir 881 tūkst. 145 (arba 96,02 proc.) galiojančių biuletenių. Pirmą turą rinkimuose dalyvavo 1 mln. 174 tūkst. 725 (arba 47,8 proc.) rinkėjų, kurie pateikė 5,26 proc. negaliojančių ir 94,74 proc. galiojančių biuletenių.

Antrą rinkimų turą mažiau aktyvūs rinkėjai buvo ir Mėguvos bei Kuršo apygardose.

Mėguvos apygardos 18-oje apylinkių iš sąraše įrašyto 32 tūkst. 681 rinkėjo rinkimuose dalyvavo 12 tūkst. 872 (arba 39,39 proc.) rinkėjai, kai jų aktyvumas I turą buvo 48,8 proc. Šios apygardos rinkėjai pateikė 439 (arba 3,41 proc.) negaliojančių ir 12 tūkst. 433 (arba 96,59 proc.) galiojančių biuletenių, kai I turą negaliojančių biuletenių buvo 5,77 proc., galiojančių – 94,23 proc.

Kuršo apygardos 45-ių apylinkių sąraše – 37 tūkst. 522 rinkėjai, iš kurių rinkimuose dalyvavo 14 tūkst. 22 (arba 37,37 proc.). Palyginti I turą rinkimuose dalyvavo 44,33 proc. rinkėjų.

Iš dalyvavusiųjų II rinkimų ture 386, arba 2,75 proc., pateikė negaliojančius, 13 tūkst. 636, arba 97,25 proc., – galiojančius biuletenius, kai I turą negaliojančių biuletenių būta 5,88 proc., galiojančių – 94,12 proc.


Nuo Vyriausybės įpareigojimo viešosiose vietose asmenims dėvėti kaukes pradžios iki praėjusio penktadienio Kretingos rajono policijos komisariate užfiksuotas 41 pažeidimas ir surašyta tiek pat administracinio nusižengimo protokolų.

Tačiau priežiūra, kaip piliečiai paiso nurodymo tinkamai dėvėti kaukes, – ne vienintelis policijos pareigūnų rūpestis, siekiant padėti suvaldyti pavojingo koronaviruso plitimą rajone.

„Nuo penktadienio iki pirmadienio patikrinome apie 40 asmenų, kurie turėjo būti saviizoliacijoje, nustatėme tris pažeidimus, tai yra trijų žmonių namuose neradom, nors jie ten privalėjo būti“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. Tiesa, jis pridūrė, kad saviizoliacijos vietoje nerastieji asmenys gali turėti pateisinamų priežasčių, aplinkybes policija dar turės ištirti.

Pasak komisaro, Policijos komisariatas duomenis apie piliečius, kurie turėtų izoliuotis, gauna internetu prisijungęs prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Į duomenų bazę suplaukia ir informacija apie užsiregistravusius žmones, ketinančius grįžti iš užsienio valstybių, taip pat – tolimųjų reisų sunkiasvorių mašinų vairuotojus. Pasitaiko, kad piliečiai, žadėję parvykti iš kitų valstybių, tiesiog tuo metu dėl kokių nors priežasčių neparvyko. O vilkikų vairuotojai, grįžę ir praleidę dieną kitą namuose, – vėl išvažiuoja. Tokiems asmenims judėjimo apribojimai nėra taikomi.

A. Pužauskas priminė, kad už izoliacijos ir karantino taisyklių pažeidimus fiziniams asmenims numatytos baudos siekia nuo 500 iki 1500 eurų. Izoliacijos pažeidimu laikomas pasirodymas viešoje vietoje net ir dėvint apsaugos priemones – vedžioti lauke šunį ar eiti pasivaikščioti.

Asmenims, kurie nusižengė pirmą kartą, gali būti skiriama pusė Administracinių nusižengimų kodekse numatytos minimalios baudos, t. y. 250 eurų, kurią reikia sumokėti per 15 dienų.

Gerokai griežtesnės baudos – nuo 1 tūkst. 500 iki 6 tūkst. eurų už karantino sąlygų pažeidimus numatytos juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Kadangi maksimalus baudos dydis viršija 1 tūkst. 500 eurų, šiuo atveju, kokio dydžio baudą taikyti priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, spręstų teismas.


Vakar veikti pradėjęs mobilusis punktas yra įkurtas motodromo prieigose Tiekėjų gatvėje.

Darbui paruoštas ir vakar nuo 13 val. Kretingoje pradėjo veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl koronaviruso (COVID-19). Punktas įkurtas prie motobolo aikštės Tiekėjų g. 34.

Į mobilųjį punktą negalima vykti nusprendus savarankiškai – prieš tai būtina skambinti į Karštąją liniją 1808 ir, susisiekus su konsultantu, pasakyti slaptažodį – „Kretingos rajono gyventojas“. Taip pat svarbu griežtai laikytis visų nurodymų.

Veiksmų seka, kurios būtina paisyti:

1. Pacientas, jei jam pasireiškė bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju, pirmiausia turi skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

2. Karštosios linijos konsultantas, įvertinęs paciento pateiktus duomenis, priims sprendimą, ar skambinantį žmogų tikslinga ištirti dėl koronaviruso infekcijos.

3. Tuo atveju, jei žmogų bus nuspręsta tirti, jis konsultantui turės pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, mobiliojo telefono numerį. Be to, bus klausiama, ar pacientas gali asmenine transporto priemone (pats ar būti atvežtas kito žmogaus) atvykti į mobilųjį punktą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad į mobilųjį punktą negalima vykti taksi automobiliu ar viešuoju transportu. 

4. Jei žmogus galės atvykti pats, su juo susisieks mobiliojo punkto koordinatorius ir nurodys laiką ir adresą, kada jam tai padaryti.

5. Kartu su savimi žmogus turi pasiimti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobiliojo telefono numeriu, kurį, atvykus į mobilųjį punktą, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.

6. Atvykus į mobilųjį punktą, žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip, instruktuojama, kaip bus vykdoma tepinėlio paėmimo procedūra.

7. Langą žmogus turės pradaryti tada, kai mobiliosios komandos narys to paprašys, tad dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti.

8. Atlikus tyrimą, žmogus turės važiuoti į namus, izoliuotis ir laukti tyrimo rezultato. Nustačius poreikį pacientą hospitalizuoti, kviečiama GMP, ir pacientas transportuojamas į ligoninę.

Rajono Savivaldybės informacija


Koronaviruso grėsmė nesitraukia

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Kretingos rajone vis labiau plintant koronavirusui, ir Vyriausybei mūsų rajoną priskyrus vadinamajai raudonajai zonai, tai yra rizikingiausioms savivaldybėms, rajono Ekstremalių situacijų komisijos sprendimu vakar Kretingoje, motodromo prieigose, pradėjo veikti mobilusis punktas, komisijos posėdyje dar kartą aptarti saugumo reikalavimai ir su koronaviruso plitimu susiję iššūkiai.

Kretingos rajoną priskyrus rizikingiausioms savivaldybėms, rajono Savivaldybės administracija, Ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama administracijos direktorės Jolantos Girdvainės, gavo nurodymus, kokių reikalavimų privaloma laikytis, norint sustabdyti koronavirusą.

Be to, kad įsteigtas mobilusis punktas, rekomenduojama: riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių, viešosiose erdvėse būti ne didesnėmis negu 5 asmenų grupėmis, taip pat – tiek privačiame, tiek visuomeniniame sektoriuje ieškoti galimybių iš dalies dirbti nuotoliniu būdu. „Rajono Savivaldybėje pasirinkome iš dalies dirbti nuotoliniu būdu, mažiname darbuotojų skaičių kabinetuose, neleidžiame būriuotis“, – administracijos direktorė tvirtino, kad gyventojams paslaugos ir toliau bus teikiamos, o nesant galimybės reikalų išspręsti nuotoliniu būdu, tai bus padaryta vietoje.

Visos mokyklos rajone dirba nuotoliniu būdu, šią savaitę paskelbtos mokinių atostogos. Po jų ikimokyklinukai, pradinukai sugrįžta į klases, lopšeliai-darželiai dirba. „Jeigu kuriame nors jų atsitiktų bėda – tarkim, masiškai susirgtų, reikėtų priimti atskirą sprendimą“, – pastebėjo J. Girdvainė.


Dalydamasi savo sirgimo koronavirusu patirtimi atlikėja sako, kad jai pasisekė, bet per daug džiūgauti nevertėtų – atsargumas ir apsauga šiuo metu yra būtina.

Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios popmuzikos atlikėja Rūta Loop.

Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus

Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų ir „Eurovizijos“ dainų konkursuose.

Praėjusiais metais šokių muzikos radijuje „Power Hit Radio“ laidų vedėja dirbanti mergina išleido pirmąjį solinį albumą pavadinimu „Chapter“ ir šiemet, antrąkart išbandžiusi jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, pasiekė finalą. Tačiau ryškiausiai atlikėjos vardas nušvietė visos šalies žiniasklaidą rugpjūčio mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžius atlikėjos įrašui apie teigiamą koronaviruso testą.

Rugpjūčio mėnesio pradžioje koronavirusas buvo nustatytas vienam iš „Power Hit Radio“ darbuotojų, todėl visa radijo komanda nedelsiant izoliavosi, tačiau Rūta išsitirti nuėjo savo noru.

Radijo laidų vedėja antrąją mėnesio savaitę pajuto pirmuosius dar iki tol tiksliai nežinomos ligos simptomus: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, svaigimas, gerklės perštėjimas ir kosulys. Laukiant atlikto testo atsakymų, merginai dingo skonis ir uoslė, tad atsakymas buvo aiškus – užsikrėsta koronavirusu.

„Visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu“

Rugpjūčio 11 dieną atlikėjai buvo patvirtintas koronavirusas ir tądien prasidėjo saviizoliacija. Rūta, prisimindama lemtingą rugpjūčio 11 dieną, atvirauja: „Sekiau naujienas ir situaciją pasaulyje, tačiau neslėpsiu, visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu, ir tik susirgusi visiškai patikėjau virusu bei kad jis gali bet kada pasiekti kiekvieną iš mūsų.“

Bendradarbiaujant su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, buvo atrasti ir užfiksuoti visi asmenys, su kuriais mergina kontaktavo per tam tikrą laikotarpį, su visais jais buvo susisiekta, jie atsakingai užsiregistravo, atliko testus ir izoliavosi.

„Man tikrai pasisekė, kad sirgau lengva forma ir pasireiškę simptomai manęs stipriai nenualino fiziškai. Turbūt labiau išsekau psichologiškai, kai reikėjo leisti dienas tarp keturių namų sienų“, – sėkminga sirgimo koronavirusu patirtimi džiaugiasi 27 metų atlikėja.


„Kretinga“ (geltoni marškinėliai) namų aikštėje sėkmingai įveikė Klaipėdos LCC komandą.

Kretingos krepšinio klubo komanda „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, tęsia pergalingą pasirodymą šio sezono Regionų krepšinio lygos (RKL) A divizione. Kretingiškiai, iškovoję dar dvi pergales, įsitvirtino I turnyro lentelės vietoje.

Spalio 23 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 74:59 (18:25; 21:5; 19:9; 16:20) palaužė Ukmergės „Olimpo“ (1 pergalė, 3 pralaimėjimai) pasipriešinimą. Devyniese rungtyniavusiems Kretingos krepšininkams varžovai grasino per I kėlinį įmesdami net 25 taškus ir susikrovę 8 taškų persvarą (10 min. 18:25). Antrą kėlinį „Kretinga“ suaktyvino gynybą ir, per du kėlinius praleidę vos 14 taškų, nutolo 58:39. Paskutinis kėlinys tapo formalumu ir, nors varžovai šiek tiek priartėjo, „Kretingos“ komanda iškovojo įtikinamą pergalę.

Šiose rungtynėse „Kretingai“ atstovavo: Domininkas Matutis (4/6 dvitaškiai, 3/4 tritaškiai, 5 rez. perdavimai) ir Justas Grikštas (3 per. kamuoliai) – po 17, Rytis Zabita (6/10 dvitaškiai, 3 per. kamuoliai) – 12, Rokas Šimkevičius – 8, Tadas Budrys (1/2 tritaškiai, 8 atk. kamuoliai) – 7, Edgaras Danys (1/2 tritaškiai, 7 atk. kamuoliai, 6 rez. perdavimai, 2 per. kamuoliai) – 6, Karolis Opulskis (10 atk. kamuolių) – 3, Pijus Daukantas ir Dovydas Diemontas – po 2.

Spalio 24 d. „Kretinga“ namuose 91:72 (29:18; 19:18; 28:15; 15:21) nugalėjo ir Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto komandą (1 pergalė, 3 pralaimėjimai), pratęsdama savo pergalių seriją iki keturių. Kretingiškiai nutolo tik I kėlinio pabaigoje, po D. Matučio taiklių baudos metimų įgiję dviženklę persvarą (10 min. 29:18). Antrą kėlinį uostamiesčio komanda priartėjo iki 6 taškų (17 min. 39:33), bet iki ilgosios pertraukos šeimininkai padvigubino savo persvarą – 48:36. Paskutinį kėlinį „Kretingos“ komandos pranašumas tapo triuškinantis (34 min. 79:52), bet, per likusį laiką leidus daugiau pasireikšti jaunimui, varžovams pavyko rezultatą sušvelninti.

„Kretinga“: Tadas Budrys (7/9 dvitaškiai, 9 atk. kamuoliai) – 19, Domininkas Matutis (2/4 tritaškiai, 4 rez. perdavimai) ir Justas Grikštas (4/6 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai) po – 12, Edgaras Danys (5 per. kamuoliai, 18 naud. balų), Rytis Zabita (8 atk. kamuoliai, 17 naud. balų) ir Rokas Šimkevičius (10 rez. perdavimų, 2 per. kamuoliai, 18 naud. balų) – po 10, Tadas Maželis (4 rez. perdavimai) – 9, Pijus Daukantas – 5, Karolis Opulskis (3 per. kamuoliai) – 4, Dovydas Diemontas.

„Kretingos“ komandos vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus komentaras: „Tikrai smagu pradėti sezoną keturiomis pergalėmis, kai prieš sezoną turėjome daug problemų dėl žaidėjų traumų. Tačiau viso to nesureikšminu, nes liko labai daug sunkių rungtynių pirmame rate ir, kai jį baigsime, tada galėsime vertinti savo pajėgumą. Džiaugiuosi jaunimo indėliu į komandos rezultatus, svarbu, kad jaunuoliai nesustotų tobulėti ir duotų mūsų komandai dar daugiau naudos svarbiose rungtynėse. Dirbame ir ruošiamės toliau, kol čempionato nesustabdė koronavirusas.“

Spalio 31 d. „Kretingos“ komanda išvykoje sužais vieninteles šią savaitę rungtynes su Kauno KTU (1 pergalė, 2 pralaimėjimai) komanda.

Tomas KUBILIUS

Krepšinio klubas „Kretinga“


„Minijos“ žaidėjai sukūrė ne vieną pavojingą situaciją prie „Žalgirio“ B vartų.

Kretingos futbolo kubas „Minija“ šių metų Lietuvos futbolo federacijos I lygos sezoną baigė rungtynėmis savo aikštėje. Priešpaskutinėse rungtynėse svečiuose rezultatu 5:1 įveikę Vilniaus komandą „Riteriai“ B, savo žiūrovų akivaizdoje „Minijos“ futbolininkai patyrė pralaimėjimą – rezultatu 1:4 nusileidę sostinės ekipai „Žalgiris B“, turnyrinėje lentelėje užėmė X vietą.

Užtikrintai sužaidė Trakuose

Spalio 18-ąją Trakų miesto stadione įvykusiose rungtynėse tarp Vilniaus „Riteriai B“ ir Kretingos „Minija“ komandų kretingiškiai sužaidė užtikrintai ir laimėjo įtikinamą pergalę rezultatu 5:1. Kretingos komanda dominavo aikštėje visą pirmą kėlinį, susikūrė neblogų progų prie varžovų vartų, tačiau pritrūkdavo tikslumo užbaigti atakas, tad pirmasis kėlinys baigėsi 0:0.

Antrą kėlinį „Miniją“ pradėjo dar aktyviau: 52-ą rungtynių minutę baudos aikštelėje varžovai neleistinai stabdė Antoną Solovjovą, teisėjų paskirtą 11-os metrų baudinį realizavo Neilas Urba. Tačiau vos po poros minučių suklydę gynyboje kretingiškiai buvo nubausti: „Riterių“ B puolėjas Rokas Filipavičius išlygino rezultatą. O praėjus minutei po puikaus saugo Neilo Urbos perdavimo smūgiu galva antrąjį komandos įvartį pelnė puolėjas Joao Ferreira Da Silva. Per likusį rungtynių pusvalandį „Minija“ pelnė dar tris įvarčius: 60-ą minutę smūgiu iš keleto metrų savo 11-ąjį įvartį šiame sezone pelnė Joao Ferreira Da Silva, 79-ą ir 90-ą minutę dviem tiksliais smūgiais savo įvarčių sąskaitą papildė ir kitas atakuojantis „Minijos“ žaidėjas Sibusiso Magwaza. Po šių rungtynių „Minija“ užsitikrino X v. turnyrinėje lentelėje.

„Minija“: Eimantas Brezgys, Deividas Šiuša, Gustas Gumbaravičius, Klorain Wanda, Simonas Juška, Laurynas Bauža, Valdas Jašmontas (kapitonas), Neilas Urba, Antonas Solovjovas, Sibusiso Magwaza, Joao Ferreira Da Silva. Po keitimo: Aidas Pipiras, Lukas Jakumas.


Kretingos rajono kultūros centre atidaryta skuodiškės pedagogės tautodailininkės karpinių meistrės Elvitos Šeputaitės paroda „Nuo pradžios be pabaigos“.

„Parodą taip pavadinau todėl, kad karpiniuose dominuoja motyvai, pradedant nuo tradicinių lietuvių liaudies užuolaidų ligi šiuolaikinių abstrakcijų. Būtent jose – mano mintys, įspūdžiai, emocijos, – tai, kas yra tikroji menininko saviraiška“, – kalbėjo tautodailininkė, į parodą atvežusi keliasdešimt karpinių.

Parodų salės sienas nušvietę E. Šeputaitės karpiniai – itin įspūdingi: masyvūs, sukurti iš vientiso popieriaus. Darbuose ryškios 2 linijos – sukurti liaudiškais motyvais ir abstrakcijos. Pastarieji – netradiciniai, asimetriški, tapę išskirtiniu meistrės braižu. Savo grakščiuose kūriniuose tautodailininkė žaidžia spalvomis – šešėliuoja iš kelių spalvų popieriaus lakštų.

Ji sakė, kad polinkis kurti – įgimtas: abi jos močiutės audė, mezgė, o mama Birutė riša sodus, pina iš vytelių.

E. Šeputaitės darbai yra žinomi visoje šalyje, per du savo kūrybos dešimtmečius meistrė yra surengusi apie dvi dešimtis parodų. Pernai išvien su 4 kitomis Žemaitijos karpinių meistrėmis savo darbus parodoje „Lietuva – mano širdy“ E. Šeputaitė eksponavo Kretingoje, – šiuo metu ši paroda eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime. Klaipėdos „Marginių“ salone taip pat veikia konkurso „Aukso vainikas“ Klaipėdos regiono laureatų, tarp jų – ir E. Šeputaitės, darbų paroda.

„Pajūrio naujienų“ informacija


Litvakai: žinomas, bet nepažintas gyvenimas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Į litvakų gyvenimą prieškariu gilinosi (iš dešinės) darbėniškė humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė, bibliotekininkė Jurgita Anužienė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Kodėl Lietuvos žydai vadinti litvakais, o Vilnius – Lietuvos Jeruzale? Iš ko jie kilo ir kodėl vieni apsigyveno štetluose, o kiti – getuose? Kurie litvakai išgarsino Lietuvą visame pasaulyje? „Šiandien visuomenė turi žinoti, ne tik kaip žydai žuvo, bet ir kaip jie gyveno“, – akcentavo konferenciją „Žinomas, bet nepažintas gyvenimas“ Darbėnuose surengusios Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo bibliotekininkės Danutė Paulikienė ir Jurgita Anužienė.

Pranešimą „Litvakai. Aškenaziai. Sefardai“ parengė humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Laučiūtė, o pranešimą „Sionizmo judėjimas ir Dovydas Volfsonas“ – Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. Atvyko svečiai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky bei Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis. Vizualią medžiagą apie štetlą, jo papročius ir tradicijas pristatė F. Puzemskis, o klaipėdiečiai atikėjai Olga Shardt ir Saulius Šiaučiulis renginį praturtino muzikine improvizacija.

Žydai – aškenaziai ir sefardai

„Žydų tauta labai sena ir jų istorija ilga. Žydai visame pasaulyje atpažįsta save ne pagal kalbą, o pagal tikėjimą. Nors likimas išblaškė po pasaulį, bet juos vienijo tikėjimo protėviai Abraomas, Izaokas ir Jokūbas. Po 2 tūkstančių metų jie atkūrė savo valstybę, ir hebrajų kalbą paskelbė valstybine kalba“, – kalbėjo J. Laučiūtė.

Ji paaiškino, kad viena žydų grupė – sefardai – tapatinami su Sefarado viduramžių Ispanijos, pavadinimu, ilgainiui paplitę Pietinėje Europoje, Anglijoje, Osmanų imperijoje. Jie kalba hebrajų kalba ir laikosi ne Palestinos, o Babilono žydų ritualų.

Lietuvos žydai arba vadinamieji litvakai – šis pavadinimas lenkų kalba reiškė „žmogus, kilęs iš Lietuvos“ – priklauso aškenazių grupei, savo kilme susijusiai su Vokietija ir Rytų Europa, o ši – su sefardais, kurių šaknys – semitų-hamitų šeimoje. Panašiai kaip, tarkim, žemaičiai yra lietuviai, įėję į baltų grupę, o šie – į indoeuropiečių kalbų šeimą. Aškenaziai kalba jidiš kalba.


Įmonės „Savas miškas“ direktorius Česlovas Petraitis (kairėje) ir miškininkas Darius Kaminskis teigė, kad iš projekto lėšų šioje apie 2 ha užimančioje nederlingoje žemėje, esančioje Balnių kaime, taip pat suvešės miškas – teritorija bus apsodinta juodalksniais.

Iki lapkričio 16 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Tai antrasis paraiškų priėmimo etapas šiais metais, jam skirta 9 283 964 Eur paramos lėšų.

Pasodinęs – nenueisi

„Nėra taip, kad pasodinai medžius ir palikai ramiai sau augti – mišką nuolat reikia prižiūrėti: valyti, retinti, atlikti šviesinimo darbus, saugoti nuo ligų bei kenkėjų, o viskam reikalinga ne tik darbo jėga, rūpestingos rankos, bet ir investicijos“, – atviravo daugiausia egles, o ten, kur augimvietės šiems spygliuočiams netinka, – beržus ir juodalksnius sodinantis bendrovės „Savas medis“ direktorius Česlovas Petraitis iš Jurbarko rajono.

Kartu su sūnumis Aivaru ir Aldu jis miškininkauja dar ir savo šeimos ūkyje – Petraičių miškų plotai driekiasi Jurbarko, Raseinių ir Tauragės rajonuose, užima apie 800 hektarų. O prieš daugiau kaip 20 metų Žindaičių kaime Česlovo įkurta įmonė „Savas miškas“ valdo maždaug 600 hektarų miškų, užsiima medienos ir biokuro gaminimu. Statybinė mediena eksportuojama ir į užsienio šalis – Prancūziją, Lenkiją, Angliją, o biokurą, laimėjusi konkursus, įmonė tiekia Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio, Kybartų katilinėms.

„Be „Lietuvos kaimo plėtros programos“ paramos gerokai sunkiau būtų išsiversti: mokėti darbininkams atlyginimus ir taip pat plėsti miškų plotus, įsigyti modernios technikos“, – įsitikinęs Č. Petraitis. Jo vadovaujama įmonė pagal veiklos sritį „Miško veisimas“ gauna kasmetinę miško priežiūros išmoką už įveisto miško plotą. Petraitį nudžiugino naujovė – šią liepą patvirtinti didesni įkainiai ne tik už jaunuolynų ugdymą, bet ir už miško įveisimą, taip pat didesnės ir kasmetinės išmokos už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą.

Pagal profesiją energetikas Č. Petraitis savo verslo pradžią skaičiuoja nuo 1996-ųjų, kuomet atsidarė lentpjūvę, vėliau įkūrė įmonę ir iki šiol vykdo ūkinę veiklą.

„Pritrūkus žaliavos, anksčiau dairydavomės, iš kur jos nusipirkti. Pagalvojom: kodėl neužsiauginus patiems, juolab kad tai daryti padeda europinė parama? Įsigijom miškų, juos, kaip priklauso, ne tik kertam, bet ir sodinam, prižiūrim, puoselėjam – tokia yra miškininkų kasdienybė“, – sakė jis.

Ką remia, ko – ne

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, tokią žemę valdančios patikėjimo teise.

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jeigu sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.

Savaime mišku apaugusioje žemėje miško įveisimo išmoka neskiriama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jeigu žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas