Pajūrio naujienos
Help
2020 Lapkritis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 100 %
Naktį0°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar patogu išmesti šiukšles į naujuosius požeminius konteinerius?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1499) 2020-10-20

Kretingos sinagogos vietoje – atminimo ženklas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Atminimo ženklą atidengė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Nuo šiol buvusios istorinės Kretingos sinagogos, arba žydų maldos namų, vietą priešais buvusį „Mėguvos“ viešbutį žymės atminimo ženklas. Šis ženklas – jau antrasis Kretingos mieste, skirtas ligi karo čia gyvenusiai gausiai žydų bendruomenei atminti, – prieš 5-erius metus buvo pastatytas paminklas žydų tautybės karvedžiui Berekui Joselevičiui.

Pasigenda ne ašarų, o įprasminimo

Į Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtą renginį, per kurį ir buvo atidengtas atminimo ženklas, atvyko ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky bei Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Tylos minute pagerbus Holokausto aukas, tarp jų – ir sunaikintą Kretingos žydų bendruomenę, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius akcentavo, kad tik prisimindami ir pripažindami savo tautos klaidas, galime užbėgti už akių ateities kartų klaidoms.

„Kažkada, būdamas vaikas, nė nežinojau, kad šioje vietoje buvo žydų šventovė, – tuomet čia veikė autobusų stotis, vėliau – krepšinio aikštelė, pastatė viešbutį, kuris baigia sunykti. Nuo šiol ženklas šioje vietoje liudys čia buvus vieną svarbiausių Kretingos miesto pastatų – žydų bendruomenės sinagogą“, – kalbėjo meras.

F. Kukliansky padėkojo merui už kalbą ir akcentavo, kad jai, kaip Lietuvos žydų bendruomenės vadovei, labai svarbu, kad kiekviename Lietuvos miestelyje žmonės šiandien ne ašarotų ir gedėtų, o juose atsirastų vietos, kur miestelėnai ir svečiai, tarp jų – mokytojai su mokiniais galėtų prisiminti apie tos vietovės žydų bendruomenę – kaip jie gyveno, kokie žmonės ją garsino, koks jų indėlis į to miesto, Lietuvos ar pasaulio istoriją.


Kretingos rajone, šio pirmadienio duomenimis, COVID-19 sirgo 34 asmenys. Koronaviruso židinys vėl Kartenoje, šįkart koronavirusas diagnozuotas Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokytojui, dviem ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir vienam ikimokyklinės grupės ugdytiniui. Mokykloje-daugiafunkciame centre mokosi 201 mokinys, nuo pirmadienio pamokos visiems vyksta nuotoliniu būdu.

Pirmadienio duomenimis, COVID-19 sirgo: Kretingoje – 11, Kartenoje – 8 žmonės, po 1–2 sergančius buvo Dupulčių, Rubulių, Lubių, Ketingsodžio, Vydmantų, Kluonalių, Medomiškių, Vėlaičių, Kūlupėnų kaimuose. Susirgimų COVID-19 protrūkis Kretingos mieste siejamas su šios ligos židiniu Palangos reabilitacinėje ligoninėje: serga 3 šios ligoninės pacientai ir 4 šios įstaigos darbuotojai, gyvenantys Kretingoje, 16 su jais kontaktavusių asmenų yra izoliuoti. Pirmadienį rajone izoliacijoje dėl COVID-19 buvo 108 asmenys. Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkės Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Girdvainės teigimu, židinys Kartenoje prasidėjo nuo kultūros namų vieno vyresnio amžiaus saviveiklininkų kolektyvo repeticijos.

„Nuo šio pirmadienio Kartenoje stabdomi visi laisvalaikio kolektyviniai užsiėmimai – kultūros, sporto, neformalaus ugdymo, sveikatinimo renginiai“, – pranešė J. Girdvainė. Pirmadienį Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro patalpos buvo dezinfekuotos.

Vakar nuotoliniu būdu posėdžiavusi Ekstremalių situacijų komisija pritarė mobiliojo punkto karščiuojantiems rajone steigimui. „Pritarėme idėjai šiam punktui išnuomoti namelį. Pagal grafiką punkte dirbti galėtų visų rajone veikiančių, taip pat ir privačių, pirminės sveikatos priežiūros įstaigų medikai, kadangi karščiuojančius pacientus priimti turi visos šios įstaigos“, – aiškino J. Girdvainė. Visiems į punktą atvykusiems karščiuojantiems iškart būtų atliekamas testas dėl COVID-19. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys sutiko, kad punktą administruotų jo vadovaujama įstaiga, tačiau norėjo aiškumo dėl terpių COVID-19 tyrimams įsigijimo, kas ir iš kokių šaltinių tyrimams skirtų lėšas. Pritarusi mobiliojo karščiavimo punkto reikalingumui Ekstremalių situacijų komisija nusprendė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl leidimo punktą steigti. A. Juškio pastebėjimu, vieno asmens dėl COVID-19 ištyrimas laboratorijoje kainuoja per 50 eurų. Orams vėstant karščiuojančių žmonių rajone, tikėtina, daugės, tačiau COVID-19 irgi sparčiai plinta.


Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai.

Monikos Penkutės nuotr.

Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata.

Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai.

Vieniems – stresas, kitiems – pagerėjimas

Pasak VU Psichologijos instituto mokslininkų, prasidėjus karantinui, žmonių psichologinė būsena keitėsi skirtingai – vieniems tai buvo labai didelis stresas, o kitų savijauta netgi pagerėjo. Emocinės būsenos pablogėjimas dažniau buvo būdingas mokiniams ir studentams, o taip pat žmonėms, kurie prasčiau vertino savo ekonomines pajamas.

„Visi mes mėgstame pastovumą ir retas kuris teigiamai vertina panašius pokyčius, kadangi jie buvo susiję su didele nežinomybe. Kalbėdami apie žmonių reakcijas, turime suprasti, kad kiekvienas savo aplinkoje turime skirtingų resursų, todėl tai, kas vienam sukėlė baimę, kitam gali sukelti pyktį, o trečio visai nepaliesti“, – teigia psichologė K. Čunichina.


Emocinė ir psichologinė pagalba Lietuvoje yra nemokama, todėl sunegalavus vertėtų nedelsti ir laiku išspręsti aktualias psichologines problemas.

„Santarvės“ arch. (Elta) nuotr.

Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje.

Mobiliosios krizių įveikimo komandos

Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos.

Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais, patyrus šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės, esant galimybei, ir kitų krizių atvejais.

Mobilios komandos padės ne tik išgyventi ir geriau suprasti su krize susijusius jausmus, bet ir sudaryti artimiausių krizės valdymo veiksmų planą.

Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės savivaldybėse, o Kauno apskrityje – Kauno miesto, Birštono, Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių savivaldybėse.

Su specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius, mob. tel. 8 616 22 252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt

Prašyti tokios pagalbos galės įstaigos, bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kurių nariai patiria krizinį įvykį.

Individualaus krizinio konsultavimo paslaugos galės būti teikiamos ir kitiems besikreipiantiems, kurie išgyvena kitokias krizes. Tiesa, tokia pagalba galės būti suteikta tik tais atvejais, jei tuo metu mobiliosios komandos nebus užimtos anksčiau išvardintais atvejais.


Įteikiant apdovanojimą: (iš dešinės) Saulius Liausa, Antanas Kalnius, Dalia Činkienė, Vitalija Valančiutė, Salantų kultūros centro direktorė Stasė Preibienė, Juozas Mažeika.

Salantų kultūros centras miesto bendruomenę pakvietė į popietę „Su daina per gyvenimą“.

Ta proga salantiškiai ne tik pabendravo, dainavo ir pašoko – Salantų kultūros centrui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomas už geriausią šalies kultūros centro vardą 2019 m. Diplomą įteikė šventėje dalyvavęs Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, renginyje taip pat dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, Seimo narys Antanas Vinkus, rajono Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dalia Činkienė, rajono tarybos nariai Juozas Mažeika ir Vitalija Valančiutė.

Salantų kultūros centro bendruomenė džiaugėsi šiuo pasiekimu, kuris įpareigoja dar tvirčiau judėti pirmyn, nepritrūkti polėkio ir pasitikėjimo.

„P. n.“ informacija


Dailininko Viktoro Šato paveikslus atvežęs mūsų kraštietis Romualdas Beniušis juos perdavė Kretingos ligoninės vyriausiajai gydytojai Ilonai Volskienei ir jos pavaduotojui Aleksandrui Šalavėjui.

Tarpininkaujant mūsų kraštiečiui Romualdui Beniušiui, Kretingos ligoninę pasiekė Vilniuje gyvenančio dailininko Viktoro Šato dovana – jo tapytų paveikslų kolekcija. Gerokai ankstėliau, vasarą, menininkas savo sukurtų darbų dovanojo Padvarių socialinės globos namams.

Kiek paveikslų dovanojo Kretingos ligoninei, V. Šatas prisipažino neskaičiavęs: „Sakau Romualdui – kiek telpa į automobilį, tiek ir dėk. Taip ir padarėme. Man visiškai nesvarbu, kiek paveikslų palieka mano namus – man daug svarbiau, kad juos žmonės matys, galės įvertinti, kad tie paveikslai suteiks jiems tam tikrų emocijų. Galimybė padovanoti savo darbus ir man pačiam sukelia gerų emocijų, netgi savotiško jaudulio.“

Kretingos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė, pasidžiaugusi dailininko dovana, teigė, kad V. Šato paveikslai greičiausiai bus pakabinti Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje, vienas kitas darbas – ir Bendrosios chirurgijos skyriuje. Iki šiol mūsų ligoninę puošė jau anapilin iškeliavusio tautodailininko karteniškio Jurgio Račkausko paveikslai, įvairiomis progomis dovanoti menininkų pavieniai kūriniai, o Vaikų ligų skyriuje dailininkų darbai mažuosius ligonius aplanko parodų principu.

„Tokios dovanos mums – labai mielos ir reikalingos, nes sukuria jaukumo, suteikia galimybę ligoniams nusiraminti, nukreipti mintis nuo savo ligos“, – kalbėjo J. Luotienė.

Paveikslus dovanojusio menininko drobėse atsiskleidžia kaimo sodybų, upių, upelių, pamiškių ir giraičių ramybė, grožis, ir visa tai vienija dailininkui būdinga spalvų visuma, kuri, anot jo paties, artimiausia būtų impresionistų ar postimpresionistų kūrybai.

V. Šatas sakė, kad, dovanodamas paveikslus, jis sprendžia savo kūrybinio palikimo klausimą: „Palikti neturiu kam, o muziejams dovanoti savo kūrinių nenoriu ne todėl, kad nepasitikėčiau – manau, kad jie tiesiog gulėtų fonduose ir vargu ar išvystų dienos šviesą. O tam tikrose erdvėse eksponuojami paveikslai turi visai kitą prasmę ir dailininkui, ir žiūrovui.“

Iš Pasvalio rajono kilęs Vilniuje kuriantis 65-erių V. Šatas tapo kasdien – taip užpildo savo dienas, ir Kretingoje, į kurią jau dukart atkeliavo jo paveikslai, norėtų surengti savo darbų parodą.


Portalas hockey.lt pranešė, kad mūsų kraštietis Kretingoje gimęs ir augęs ledo ritulininkas Emilijus Krakauskas antroje Šveicarijos lygoje demonstruoja puikią formą – „Ticino Rockets“ klube nuomos pagrindais rungtyniaujantis 23-ejų metų ledo ritulininkas, priklausantis „Lausanne“ klubui, sužaidė geriausias savo karjeros rungtynes „Swiss League“ pirmenybėse: mače prieš „Thurgau“ Lietuvos rinktinės narys pats pelnė du įvarčius ir kartą asistavo įvartį pelniusiam komandos draugui. „Ticino Rockets“ savo varžovę „Thurgau“ komandą nugalėjo 5:2.

Per 6 šio sezono rungtynes E. Krakauskas jau įmušė 4 įvarčius ir yra rezultatyviausias savo komandos žaidėjas, o pagal rezultatyvumą patenka tarp 20 geriausių lygos ledo ritulininkų.

„P. n.“ informacija


„Kretinga“ (geltoni marškinėliai) iškovojo galingą pergalę prieš Kauno „LSU-Atletą“. Priekyje – Edgaras Danys (Nr. 6) ir Rytis Zabita (Nr. 13).

Kretingos krepšinio klubo komanda „Kretinga“, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, puikiai pradėjo naująjį Regionų krepšinio lygos (RKL) sezoną – namuose mūsiškiai iškovojo dvi pergales ir turnyro lentelėje kol kas užima I vietą.

Spalio 16 d. kretingiškiai namuose 96:64 (26:23; 26:16; 26:11; 18:14) sutriuškino Kauno „LSU-Atletą“ (1 pralaimėjimas). Rungtynių pradžia nežadėjo lengvo pasivaikščiojimo – po I kėlinio komandas skyrė tik 3 taškai (26:23), bet II kėlinį puikiai žaidžiant gynyboje skirtumas buvo padidintas iki 13 taškų (20 min. 52:39). Po pertraukos kretingiškiai demonstravo dar didesnį tempą ir pradėjo triuškinti savo varžovus, galutinai išspręsdami rungtynių baigtį. Varžovų komandą treniruoja buvęs Lietuvos rinktinės treneris Ramūnas Butautas, o komandoje žaidžia buvęs „Kretingos“ žaidėjas Kornelijus Stonkus, išvykęs studijuoti į Lietuvos sporto universitetą. Jis į buvusios komandos krepšį įmetė 5 taškus, atkovojo 4 kamuolius ir išprovokavo 6 pražangas.

„Kretinga“: Edgaras Danys (5/7 dvitaškiai, 2/3 tritaškiai, 2 per. kamuoliai) – 18, Tadas Budrys (9 atk. kamuoliai) – 17, Justas Grikštas – 15, Domininkas Matutis (7 rez. perdavimai) – 14, Rytis Zabita (11 atk. kamuolių, 21 naud. balas) ir Karolis Opluskis (18 naud. balų) – po 11, Tadas Maželis (9 atk. kamuoliai, 18 naud. balų) – 6, Rokas Šimkevičius – 4, Dovydas Diemontas ir Ugnius Kvietkauskas.


Pastauninko parke šauliai pasodino jubiliejinį ąžuolą.

Kretingos Pastauninko parke šaknis į žemę leidžia praėjusį sekmadienį šaulių pasodintas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečio ir Kretingos 305 kuopos atkūrimo 30-mečio ąžuolas.

Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama ir padedanti užtikrinti nacionalinį saugumą savarankiška sukarinta pilietinės savigynos asociacija šiemet mini 100-ąsias įkūrimo metines. Sekmadienį šaulių Kretingoje surengtoje iškilmėje buvo paminėtas Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečio jubiliejus ir 305-osios Kretingos kuopos atkūrimo 30-metis.

Kretingos kuopą 1989-aisiais įkūrė penki kretingiškiai: Mateušas Mockus, Stanislovas Srėbalius, Virginijus Valančiauskas, Antanas Sirutis ir Alfonsas Neverauskas.

„Kuopą Kretingoje 1989 metais įkūrėme vieni iš pirmųjų respublikoje – Lietuvos šaulių sąjungos valdyba buvo sudaryta kitąmet – 1990-aisiais. Vienintelis A. Neverauskas buvo iš Darbininkų gatvės, kiti keturi gyvenome Aušros gatvėje, tad kuopai davėme Aušros vardą“, – prisiminė laikinai Kretingos 305 kuopos vado pareigas einantis M. Mockus, iš šventėje dalyvavusio Lietuvos šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus gavęs apdovanojimą – Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečio monetą. Vadas jubiliejinę monetą įteikė dar vienam kuopos nariui – Stasiui Žiliui.

305-oji Kretingos šaulių kuopa turi per 70 narių, pasiskirsčiusių į 3 būrius. Gausus yra jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 metų amžiaus būrys, turintis 50 narių. Vien sekmadienį per šventinį renginį Kretingos kultūros centre pasižadėjimus davė 27 jaunieji šauliai ir 10 asmenų – suaugusiųjų šaulio priesaiką.

Kretingos 305-oji šaulių kuopa priklauso Vakarų (jūros) šaulių III rinktinei. Lietuvos šaulių sąjungoje yra 10 rinktinių. Šventėje Kretingoje dalyvavo Vakarų (jūros) šaulių III rinktinės vadas atsargos majoras Rolandas Rukšas, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, jubiliejaus ąžuolą kartu su šauliais sodino kandidatai į Lietuvos Respublikos Seimą Kuršo rinkimų apygardoje Juozas Mažeika ir Antanas Vinkus. Šventės renginiai vyko Pastauninko parke, Kretingos kultūros centro rūmuose, Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, šauliai su svečiais meldėsi Kretingos bažnyčioje sekmadienio sumos Mišiose.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas