Pajūrio naujienos
Help
2020 Spalis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 9 %
Naktį6°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar renovuojamoje Vilniaus gatvėje reikalingas laikinas apšvietimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1498) 2020-10-16

Kada Lapyne atsiras laukas pramonei

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šedų šiferiui utilizuoti prireiks apie 245 tūkst. eurų.

Apleistame 20 ha žvėrelių šedų lauke Kretingoje, vadinamojo Lapyno teritorijoje veši žolių ir krūmų savašynai, ganosi stirnos. Kada ši Kretingos žvėrininkystės ūkiui priklausanti teritorija virs žadėtąja Kretingos pramonės zona, ar dargi, kaip buvo skelbta, kursis Kretingos LEZ-as, tebėra neaišku. Pradžioje sklypą teks išvalyti, o tai gali kainuoti iki 0,5 mln. eurų.

Brangiausia utilizuoti šiferį

Vien sklypo žemės dokumentams sutvarkyti, Kretingos rajono savivaldybės vyr. architektės Redos Kasnauskės teigimu, prireiks ne mažiau kaip vienerių metų.

Šiandieną sklypas su jame esančiais 459 šedais (juose yra apie 50 tūkst. žvėreliams laikyti narvelių), 5 buitiniais pastatais, 2 daržinėmis, tvoromis (80 proc. tvorų yra gelžbetoninės, 20 proc. – metalo tinklo) tebepriklauso Kretingos žvėrininkystės ūkiui. Ūkio direktorius Rimas Galdikas užsiminė, kad Savivaldybei šį turtą ūkis parduotų už simbolinį vieną eurą, tokia galimybė buvo aptarta dar su ankstesnės kadencijos Savivaldybės vadovais.

Sklypo žemė žvėrininkystės ūkiui nepriklauso, yra valstybės, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) rankose. Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio teigimu, Savivaldybė yra sutarusi su NŽT dėl šios 20 ha žemės skyrimo pramonės plėtrai Kretingoje. „Sprendimą dėl tos 20 ha žemės paskirties bei kiek sklypų – vieną ar daugiau suformuoti, žemę investuotojams parduoti ar išnuomoti, manau, kad priimti turėtų Savivaldybės taryba. Nors teisę tam turi Savivaldybės administracijos direktorius, tačiau klausimas Kretingai ir rajonui yra per daug svarbus, kad yra aplenktume tarybą“, – aiškino P. Černeckis. Kol kas šio klausimo Savivaldybės tarybos posėdžio, bent artimiausio, darbotvarkėje nėra. Savivaldybės taryba nuspręsti turėtų ir dėl išvardyto Žvėrininkystės ūkio turto simbolinio pirkimo.

Turtą Savivaldybė įsigytų tam, kad galėtų 20 ha žemėje suformuoti sklypą ar sklypus pramonei. Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius tvirtino, kad Savivaldybės tikslas yra turėti vieną sklypą ir vieną investuotoją.

Perėmusi sklypą Savivaldybė turės pasirūpinti sklypą išvalyti. Buvusios žvėrelių fermos teritoriją, dalyvaujant R. Galdikui, neseniai apžiūrėjo Savivaldybės delegacija: A. Kalnius, jo pavaduotojas Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Statybos, architektūros ir teritorijų planavimo, Strateginio planavimo ir investicijų, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrių vedėjai Rima Lukauskienė, R. Kasnauskė, Darius Martinkus, Sigutė Jazbutienė, šių skyrių specialistai. „Čia ir ekologinė problema“, – pasakė J. Girdvainė, kalbėdama apie šedų pastogių šiferio nuardymą, utilizavimą. Statybos skyriaus vyr. specialistė Gražina Narmontė patvirtino, kad vien šedų pastogių šiferio utilizavimas, be pastogių konstrukcijų nuardymo, kainuotų apie 245 tūkst. eurų (už 1 t per 120 eurų.) Kiek kainuotų visų laikinų statinių (tvorų, pastatų ir kt.) pašalinimas, dar neskaičiavo, tačiau spėjo, kad kaina gali pasiekti ir 0,5 mln. eurų. A. Kalnius su R. Galdiku tarėsi, kad dalį teritorijos valymo darbų galbūt padaryti galėtų Žvėrininkystės ūkis. Dėl lėšų šiferiui utilizuoti svarstoma kreiptis į Aplinkos apsaugos ministeriją, ES paramos fondus.


Kristina TIŠKUVIENĖ:

– Užtenka saugumo priemonių, kiek jų yra dabar: laikomės atstumų, kuo dažniau plaunam rankas, nešiojam kaukes. Per pirmąją koronaviruso bangą gyvenau Norvegijoje. Ėjom į darbus, dirbom be kaukių, baudų – jokių. Ir nebuvo tokios psichologinės įtampos, tiek daug informacijos žiniasklaidoje, kad dieną pasitinki ir palydi su skaičiais, kiek kas sirgo ar serga būtent „korona“.

Jūratė KAUNIENĖ:

– Žmonėms turi būti leista patiems pasirinkti: vieni nebijo persirgti koronavirusu ir gyvena kaip ligi šiol, kiti net labai saugosi. Tačiau, jeigu valstybėje oficialiai įvestos arba dar daugiau bus įvesta saugos priemonių, jų vis tiek visi privalėsime vienodai paisyti. Net nesvarstau, ar už kaukės nedėvėjimą 250 eurų bauda – adekvati. Įstatymas yra įstatymas. Kaip kitaip nedrausmingus sudrausminti?

Nomeda BUDGINIENĖ:

– Neramu, kad sergančiųjų Europoje vis daugėja, situacija ir Lietuvoje prastėja. Kai pasiklausai – Vokietijoje viešame gyvenime irgi griežtinami ribojimai, kai kuriuose Prancūzijos miestuose įvedama net komendanto valanda – nuo 21 iki 6 val. ryto žmonėms nebeleidžiama kojos iš namų kelti. Jau ir Latvijoje be kaukių gatvėse nebegalima pasirodyti. Manau, ir Lietuvoje turime budresni būti.

Eimantas STONKUS:

– Kad, kaip per pirmąją karantino bangą, vėl uždarytų visus verslus, būtų negerai. Bet įvesti griežtesnes saugumo priemones galėtų – pavyzdžiui, organizuoti mažiau renginių arba bent mažinti dalyvių skaičių juose. Girdėjau, kad šiomis dienomis nauji koronaviruso atvejai nustatyti ir visai netoli Kretingos, Dupulčiuose. Aš gyvenu Vydmantuose, tikiuosi, mūsų gyvenvietėje visi sveiki, saugosi ir saugosis.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Rajono Savivaldybės Saugaus eismo komisija vienbalsiai balsavo už tai, kad visuomeninio transporto eismas, Kretingos miesto Savanorių ir bevardės gatvių rekonstrukcijos metu nukreiptas per Žemaitės alėją, ir toliau ten liktų.

Į Savanorių gatvę autobusų neįsileis

„Suprantu, kad vieniems miesto gyventojams arčiau buvo ateiti į autobusų stotelę Savanorių gatvėje, kitiems – į Žemaitės alėjoje esančią, ar šiaip ar taip visiems neįmanoma įtikti. O mūsų komisijos priedermė yra rūpintis eismo saugumu, tad žiūrėkime, kaip saugiau“, – kalbėjo komisijos pirmininkas Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis.

Jis patikino, kad dar prieš Savanorių gatvės rekonstrukciją Savivaldybė buvo gavusi šios gatvės 42 namo gyventojų raštą su parašais – žmonės prašė iškeldinti prie turgelio ir arti jų namo esančias autobusų stoteles neapsikentę nuolatinio triukšmo ir išmetamųjų dujų taršos.

„Tas raštas kurį laiką taip ir gulėjo stalčiuje, nieko nesprendėme, nes, pradėjus gatvės rekonstrukciją, autobusai pro čia ir negalėjo važiuoti“, – sakė P. Černeckis.

Prieš priimant sprendimą, buvo išklausyti bendrovės „Kretingos autobusų parkas“ direktoriaus Arvydo Dyburio motyvai. Anot jo, nusiskundimų dėl dabartinio maršruto beveik negauta – tik pastaruoju metu paskambino trys nepatenkinti asmenys.

„Bet vien Savanorių g. 42-ame name priešingą nuomonę turinčiųjų gali būti koks 100“, – sakė direktorius. Jis išvardino ir kitas priežastis, dėk ko eismas Savanorių gatve būtų blogiau: autobusai dėl sumažinto greičio Palangos ir Klaipėdos kryptimis važiuoja lėčiau, lengvieji automobiliai Savanorių g. parkuojami statmenai, pro mašinas nardo vaikai. Kai kurie vairuotojai neatsakingai – išsikišusius į važiuojamąją dalį – automobilius palieka ir prie Sporto ir sveikatingumo komplekso.

„Eismo saugumo atžvilgiu autobusams tas maršrutas tikrai nėra geras, logiška maršrutą palikti taip, kaip dabar yra“, – neabejojo A. Dyburys. Kad Savanorių g. visuomeniniam transportui netinka, pritarė ir komisijos narys Konstantinas Skierus. Jo žodžiais, daugeliui miesto gyventojų autobusų stotelė Žemaitės alėjoje – patogiau, nes arčiau yra poliklinika, ligoninė, parduotuvės, prekybos kioskai.

Komisija vieningai balsavo ir už Klaipėdos apskrities policijos komisariato atstovo Aurelijaus Jankausko pasiūlymą sutvarkius, nuėmus kelio ženklus Savanorių gatvėje buvusių autobusų stotelių vietoje vairuotojams leisti žmonėms parkuoti lengvuosius automobilius.


Lietuva niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių – kibernetiniai nusikaltėliai mūsų šalies gyventojus atakuoja tais pačiais ginklais ir manevrais kaip ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Graikija ar Suomija.

„Kad ir kiek kibernetinio saugumo specialistų turėtume Lietuvoje – jie negali apsaugoti visų piliečių, jeigu patys piliečiai ir organizacijos tinkamai nesirūpins savo saugumu elektroninėje erdvėje“, – įspėja kibernetinio saugumo specialistas, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KNF) dekanas doc. dr. Kęstutis Driaunys.

Pasak eksperto, kibernetiniai nusikaltėliai naudoja įvairius atakų būdus, pavyzdžiui, labai dažnai naudojama išpirkos reikalaujanti programinė įranga (angl. ransomware), kuri, patekusi į įrenginį, užrakina, užšifruoja duomenis – įrenginio savininkui pateikiamas pranešimas, kad už galimybę vėl naudotis savo duomenimis turi sumokėti išpirką.

Vis naujų aukų randa ir piktadariai, kurie užsiima duomenų vagystėmis, vadinamuoju „phishingu“. Žmonėms ir organizacijoms siunčiamos žinutės, tokios kaip elektroninio pašto žinutės, SMS pranešimai, pranešimai susirašinėjimo programėlėmis su nuorodomis, kurias paspaudus dažnai patenkama į suklastotus internetinius tinklalapius, kuriuose prašoma suvesti įvairaus pobūdžio asmeninę informaciją, prisijungimo prie informacinių sistemų duomenis bei kitus konfidencialius duomenis.

Neramiu laikotarpiu sukčiai tampa aktyvesni

Doc. dr. K. Driaunys pastebi, kad nusikaltėliai naudojasi tiek vartotojų klaidomis ir neišmanymu, tiek techniniu interneto svetainių pažeidžiamumu, saugumo spragomis. „Kibernetinių atakų skaičius visą laiką auga. Pastebima, kad nusikaltėliai linkę išnaudoti aplinkybes, kai visuomenėje tvyro įtampa, nerimas, netikrumas dėl ateities“, – teigia VU KNF dekanas.

Pasak jo, pandemija, ekonomikos krizė, baimė netekti darbo ar prarasti santaupas – tokios aplinkybės yra palanki terpė nusikaltėliams veikti – atakų skaičiai greitai didėja, nes sukčiai žino, kaip atkreipti dėmesį ir pasiekti plačios auditorijos emocijų centrus. Emocijų valdomi piliečiai tampa aukomis, nes nesugeba objektyviai įvertinti situacijos, ima nepagrįstai pasitikėti apsimetėliais, praranda atsargumo jausmą.

Keli patarimai, kaip išvengti duomenų vagystės, vadinamojo „phishingo“ (angl. terminas „phishing“ kilęs nuo žodžių „password fishing“ – slaptažodžių žvejyba)?

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras www.nksc.lt rekomenduoja:

– nespausti įtartinų ar neaiškių nuorodų, gautų su elektroniniais laiškais ar rastų įtartino turinio tinklalapiuose;

– prieš vedant savo asmeninius duomenis internetinėse svetainėse, visada įsitikinti, kad svetainė nėra suklastota. Būtina atkreipti dėmesį į domeno vardą bei puslapyje esančių nuorodų adresus. El. bankininkystės sistemos visada naudoja saugų SSL ryšio protokolą: adreso pradžioje būtinai yra https, ir galima patikrinti svetainės sertifikatą. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna http (be s);

– turėti omenyje, kad bankai niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik vartotojui žinomų banko internete ar mokėjimo kortelės slaptažodžių el. laiškais ar telefonu.


Lavino skambinimo fortepijonu įgūdžius

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Švietimas
Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis, fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė, kraštietė pianistė Albina Šikšniūtė (dešinėje) bendru sutarimu patvirtino, kad tobulumui ribų nėra, o seminaras, surengtas išskirtiniu laikotarpiu, parodė, kiek visi yra išsiilgę profesinio pabendravimo.

Kretingos meno mokykloje įvyko seminaras „Fortepijoninės technikos vystymas pradiniame etape. Skambinimo fortepijonu įgūdžių lavinimas“, kurį inicijavo šios mokyklos fortepijono mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. Anot jos, šis seminaras – tai dvi dienos sunkaus darbo, kuris ne tik atskleidė mokinių ir mokytojų pasiekimus. „Turėjome galimybę aptarti tuos dalykus, kurie leidžia siekti dar geresnio rezultato“, – teigė ji.

Seminare žinių sėmėsi beveik 40 pedagogų ne tik iš Kretingos, bet ir Mažeikių, Prienų, Plungės, Klaipėdos, Šilutės. Vyko atviros meistriškumo pamokos, kuriose įgūdžius demonstravo geriausi savo mokymo įstaigoms atstovaujantys mokiniai.

„Šis seminaras – tai didelė šventė, į kurią susirinko jaunasis fortepijono elitas, kuris galbūt ateityje Lietuvą ir mūsų šalies fortepijono mokyklą garsins visame pasaulyje“, – įvykusiu renginiu pasidžiaugė Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis, kurio vertinimu, seminaro laukiamas rezultatas – dar didesnis domėjimasis fortepijonu, o jo dalyviams pasiklausius vienas kito, – ir kylantis poreikis labiau pasitempti, papildoma motyvacija rengtis ir dalyvauti konkursuose, siekti rezultato.

Seminaro iniciatorė K. Skripkauskienė, kalbėdama apie mokinių motyvaciją, ypač akcentavo tėvų vaidmens svarbą: „Jeigu tėvai palaiko vaiką ir jį nukreipia muziko keliu, neblaškydami kitomis veiklomis, skatina, motyvuoja, vadinasi, galime dirbti profesionaliai, vos ne dieną-naktį, atiduodami tam visas jėgas.“


Kultūros ministro padėka įteikta direktoriaus pavaduotojui muziejininkystei Juliui Kanarskui (kairėje).

Dvi svarbios Kretingos miestui, jo istorijai ir kultūrai datos – Kretingos muziejaus 85-metis ir 185-osios grafo Juozapo Tiškevičiaus gimimo metinės – pažymėtos dviem svarbiais įvykiais: patvirtintas Kretingos muziejaus herbas ir pagaliau nustatyta tiksli grafo J. Tiškevičiaus gimimo data. Perdavė sveikinimus, įteikė padėkas

Jubiliejiniai renginiai prasidėjo Kretingos muziejuje surengta konferencija „Kretingos muziejus: nuo pirklio Leibos Mendelovičiaus namų iki grafų Tiškevičių rūmų“. Prieš pereinant prie mokslinių pranešimų, muziejaus kolektyvą ir jam 40 metų vadovaujančią direktorę Vidą Kanapkienę pasveikino gausus būrys oficialių asmenų bei bičiulių.

Tikruosius atminties namus kuriantiems muziejininkams nuoširdžius padėkos žodžius tarė ir Kretingos rajono mero Antano Kalniaus sveikinimus perdavė vicemeras Dangiras Samalius ir Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė. Jie, padovanoję muziejui Kretingos vėliavą, už pasiaukojantį darbą, naujovių diegimą bei kitus nuopelnus mero pasirašytas padėkas įteikė Kretingos muziejaus vyriausiajai specialistei augalų priežiūrai Eleonorai Ranciuvienei, darbininkei augalų priežiūrai Irmai Bartkuvienei, darbininkei augalų apsaugai Liudai Kanarskienei, kiemsargei Ramunei Černiauskienei, muziejaus eksponatų prižiūrėtojui Jurgiui Kubilinskui, Etnokultūros skyriaus vedėjai Nijolei Vasiliauskienei, vyr. muziejininkei-istorikei Danutei Šorienei.

J. Girdvainei atiteko misija perskaityti šalies vadovų sveikinimus, skirtus Kretingos muziejui.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda savo sveikinime akcentavo, kad Kretingos muziejaus istorinė raida atspindi ir įkūnija bendresnį mūsų šalies muziejinės kultūros kelią: nuo pavienių tyrinėtojų iniciatyvų domėtis mūsų krašto istorija iki muziejaus įsteigimo 1935 m., nuo anuomet kuklios kultūros įstaigos iki reikšmingo, regiono bendruomenę telkiančio ir žmones iš visos Lietuvos, svečius iš užsienio gausiai pritraukiančio židinio, pulsuojančio kultūrine gyvybe.

Su 85 metų turtingos ir prasmingos veiklos jubiliejumi muziejaus kolektyvą ir jo ilgametę vadovę pasveikino ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Jo pasirašytos padėkos buvo įteiktos muziejaus direktorei V. Kanapkienei, direktoriaus pavaduotojui muziejininkystei Juliui Kanarskui, vyriausiajai fondų saugotojai Daliai Padriezienei, vyriausiajai muziejininkei-istorikei Jolantai Klietkutei, Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjai Jurgitai Paulauskienei, kultūrinės veiklos vadybininkei Romai Luotienei, vyr. buhalterei Vitai Stripinienei, Gamtos skyriaus vedėjai Jurgitai Tertelienei, administratorei Daivai Butkienei.


Lietuvos čempionato medalininkai: (iš kairės) Edgaras ir Vaida Slušniai, Giedrius Dima.

Panevėžyje įvyko Lietuvos asmeninis badmintono čempionatas, kuriame varžėsi 48 dalyviai iš 17 skirtingų šalies klubų. Kretingos rajonui atstovavo kretingiškiai Vaida ir Edgaras Slušniai, darbėniškis Giedrius Dima, vydmantiškiai Šarūnas Stumbra, Tomas Petrošius ir Mamertas Noreika.

Vyrų vienetų kategorijoje Lietuvos vicečempiono titulą iškovojo E. Slušnys. Ketvirtfinalyje Edgaras per 32 min. 2:0 (21:15;21:18) nugalėjo kaunietį Tomą Vaškevičių. Pusfinalyje kretingiškio laukė dvikova su Ignu Rezniku. Pergalė 2:0 (21:9;21:17) pasiekta per 31 min. I. Reznikas vėliau iškovos bronzos medalį. Ir tik finaliniame susitikime Edgaras po sunkios kovos 0:2 pralaimėjo Klaipėdos badmintonininkui Danieliui Beržanskiui. Pirmą setą Edgaras pralaimėjo tik po pratęsimo 23:21. Antrą setą varžovui pasisekė perimti iniciatyvą ir laimėti 21:15. Ši dvikova truko 36 minutes.

Nepavyko medalio iškovoti vyrų dvejetų kategorijoje. Pusfinalyje E. Slušnys ir G. Dima po alinančios 44 min. dvikovos 1:2 turėjo pripažinti būsimų čempionų persvarą. Pirmą setą varžovai laimėjo 21:18, antrą Edgaras ir Giedrius išlygino rezultatą, laimėdami 26:24. Trečią setą vis dėlto sunkią pergalę išplėšė Klaipėdos atstovai D. Beržanskis ir Jonas Petkus, kuris badmintonininko kelią pradėjo Vydmantuose pas trenerį Vaida Mackevičių. Neatsigavę po varginančios pusfinalio dvikovos mūsiškiai kovoje dėl bronzos medalių 1:2 pralaimėjo Kauno duetui Viliui Bagdanavičiui ir Markui Šames. Pirmas setas buvo viltingas – laimėta 21:16, tačiau kiti du pralaimėti minimaliu rezultatu 19:21.

Geriausiai mūsiškiams sekėsi kovoti mišraus dvejeto kategorijoje. Šioje kategorijoje startavo Vaida ir Edgaras Slušniai bei G. Dima su kauniete Ieva Gaide. Sėkmingai įveikusi varžovus mūsų pora susitiko didžiajame finale. Čempionais tapo G. Dima ir I. Gaidė. Pirmą setą vykusią atkaklią dvikovą po pratęsimo 24:22 laimėjo Giedrius ir Ieva. Antras setas, nuslūgus įtampai, vėl pergalingas buvo čempionams – 21:13. Finalas užtruko 34 min. Bronza atiteko klaipėdiečiams J. Petkui ir Gabijai Mockutei.

„P. n.“ informacija


Rajono krepšinio pirmenybėse. I lygos komandos sužaidė antro rato susitikimus. Antrąją pergalę iškovojo Edgaro Vigelio 7 tritaškių vedama „Jokūbavo“ komanda, kuriai be pergalių likę „Kūlupėnai“ rimčiau priešinosi tik I kėlinį. Po to „Jokūbavas“ vis didino skirtumą, kol jis tapo triuškinančiu – 107:67. Kiek netikėtai triuškinamą pralaimėjimą patyrė „Virusas“ (1 pergalė, 1 pralaimėjimas), 56:91 neprilygęs šešiese rungtyniavusiems „Baubliams“ (1 pergalė, 1 pralaimėjimas). „Viruso“ komanda jau pirmą kėlinį padarė daugiau klaidų (13), negu pelnė taškų (10) ir atsiliko 10:27, o vaizdas per likusius kėlinius nelabai keitėsi. Ir toliau pergales renka „Kretingalės“ komanda (2 pergalės), privertusi pirmą kartą suklupti kitą Kretingalės komandą „Urbovita“ (1 pergalė, 1 pralaimėjimas). Šiose rungtynėse didesnė intriga vyko iki didžiosios pertraukos, po kurios skirtumas buvo tik 1 taškas „Kretingalės“ naudai – 38:37, bet puikiai sužaistas ir 16 taškų laimėtas III kėlinys išsprendė rungtynių baigtį. Atkakliausia kova antrajame ture vyko tarp SK „Granitas“ (2 pergalės) ir „Grūšlaukės“ (2 pralaimėjimai) komandų. Nors SK „Granitas“ didžiąją rungtynių dalį ir buvo priekyje, bet didesnės persvaros susikrauti jiems nepavyko – likus žaisti vos 4 sek., komandas skyrė vienas taškas, bet SK „Granitas“ po puikaus Vytauto Šližiaus perdavimo per visą aikštę ir Vido Verygos dėjimo iš viršaus įtvirtino savo pergalę 74:71.


Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rajono Savivaldybė spalio 14 d. sulaukė pranešimo, kad mūsų rajone nustatyti 2 nauji COVID-19 ligos atvejai – susirgusieji asmenys gyvena Dupulčių kaime.

Tos pačios dienos pavakarę gautas pranešimas apie dar 1 atvejį mūsų rajone.

Vakar, spalio 15 d., NVSC informavo, kad Kretingos rajono savivaldybėje nustatyti 5 nauji COVID-19 ligos atvejai. Susirgusieji asmenys gyvena Kretingos rajone.

Iš viso nuo pandemijos pradžios rajone nustatyta 80 COVID-19 ligos atvejų, 61 žmogus pasveiko, 4 mirė, šiuo metu serga 15 asmenų.

„P. n.“ informacija


Nuolatinės gyvenamosios vietos netekę Kretingos rajono gyventojai kitąmet galės atrasti laikiną prieglobstį naujuose Kretingos nakvynės namuose. Pasirašyta sutartis su naujuoju rangovu, kuris statybos darbus turės užbaigti per septynis mėnesius – kitų metų pavasarį.

Naujieji nakvynės namai duris turėjo atverti praėjusių metų rudenį, tačiau bankrutavus rangovui UAB „Lyderio grupė“, buvo skelbiamas naujas konkursas rangovui parinkti. Konkursą laimėjusi UAB „Arkosta“ statybos darbus planuoja pradėti po savaitės, kai bus suderinti darbai su subrangovais. Įmonei liko atlikti vidaus apdailos įrengimo ir fasado darbus.

„Kitais metais bus atidarytas socialinės infrastruktūros objektas, kuriame prieglobstį galės rasti benamiai. Mūsų, kaip brandžios visuomenės pareiga, yra padėti tokiems žmonėms atrasti jėgų kabintis į gyvenimą, suteikiant geresnes kasdienio gyvenimo sąlygas“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

Kretingos nakvynės namai įrengti rekonstruotame ir pastatytame naujame priestate išplėstame buvusios bibliotekos pastate greta Kretingos ligoninės, Žemaitės al. 1. Čia bus įrengti 4 kambariai po 2 vietas laikinam apgyvendinimui (iki 6 mėnesių), 2 kambariai po 2 vietas laikinam apnakvindinimui (iki 3 naktų), virtuvė, skalbykla, tualetai, dušai, laisvalaikio kambarys, administracinės bei pagalbinės patalpos. Taip pat šiame pastate bus įrengtas ir DOTS – tiesiogiai stebimo trumpo tuberkuliozės gydymo kurso – kabinetas.

Kretingos nakvynės namų statybos ir įrengimo darbai, kurių bendra vertė siekia kiek daugiau nei 340 tūkst. eurų, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Įmonė „Arkosta“ statybą užbaigs už 115 tūkst. 555 eurus.

Rajono Savivaldybės informacija


Vytauto Didžiojo komiteto Kretingos skyriaus valdyba. Viduryje – jos pirmininkas Petras Mačinskas, 1930 m.

Šiemet sukako 90 metų, kai visa Lietuva 1930 metais šventė Vytauto Didžiojo metus, kurių vienas svarbiausių renginių buvo iškilminga Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė po Lietuvą.

Šio sumanymo pagrindinė idėja – pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą, keliaujant per Lietuvą Vytauto Didžiojo paveikslui bei Raportų knygai „Vytauto Didžiojo garbei“, priminti okupuoto Vilniaus krašto klausimą.

Vytauto Didžiojo paveikslu buvo vadinamas mediniuose rėmuose įstatytas skulptoriaus Petro Rimšos sukurtas ir iš metalo lietas padidintas medalis, iškeltas ant stiebo su dviem atramomis. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti Lietuvoje vyko daugybė įvairių renginių, kurių organizacija rūpinosi Kaune 1930 m. pradžioje įkurta visuomeninė organizacija Vytauto Didžiojo komitetas, kai šalies miestuose ir miesteliuose tą darė šio komiteto vietos skyriai, į kuriuos būdavo išrenkami garbingi, išsilavinę, turintys autoritetą žmonės: pedagogai, kunigai, valdžios įstaigų vadovai, kariškiai, tarnautojai ir pan. Paveikslas ir Raportų knyga – didelio formato 162 psl. rankų darbo albumas odiniu viršeliu – savo kelionę po Lietuvą 1930 m. liepos 15 dieną pradėję Kaune, keliavę sausuma, oru ir vandeniu, pabuvoję visuose didesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, rugsėjo 7 dieną sugrįžo į Kauną. Vytauto Didžiojo komitetas buvo paskelbęs Vytauto Didžiojo paveikslo sutikimo ir išlydėjimo tvarką, kurios privalu buvo laikytis, kad jo kelionė po Lietuvą praeitų sklandžiai ir jis sulauktų tinkamos pagarbos. Už tai buvo atsakingi Vytauto Didžiojo komiteto skyriai, kurie stengėsi, kad Vytauto Didžiojo paveikslo atvykimas taptų išskirtine švente vietos žmonėms, skatinančia patriotizmą, meilę savo šaliai ir jos garbingai praeičiai. Raportų knygoje pasirašė ir sudėjo spaudus miestų ir miestelių Vytauto Didžiojo komitetų skyrių nariai, valdžios įstaigų, organizacijų, draugijų atstovai, kunigai, šauliai, savanoriai kariškiai ir kt. Daugelyje vietų šią šventę rėmė žydų, kitų tautinių mažumų ir evangelikų, stačiatikių organizacijos, palikusios Raportų knygoje savo spaudus ir įrašus.


Muziejininkas Juozas Mickevičius. Nežinomo dailininko tapytas paveikslas, kurį J. Mickevičiui dovanojo kolegos muziejininkai 1973 m.

Bajorų Mickevičių giminės herbas „Nalenč“ iš Juozo Mickevičiaus asmeninio archyvo.

Šiemet minime Kretingos rajono Garbės piliečio, Žemaitijos praeities ir kultūros tyrinėtojo, muziejininko Juozo Mickevičiaus 120-ąsias gimimo metines. Brandžiausius savo gyvenimo metus jis paskyrė Kretingos kraštotyros muziejui. Jo pastangomis svariai pasipildė muziejiniai rinkiniai, o pats muziejus buvo išsaugotas Kretingoje ir perkeltas į restauruoti pradėtas vienuolyno patalpas.

Juozas Mickevičius gimė 1900 m. rugpjūčio 27 d. bajoro Petro Povilo Mickevičiaus ir Onos Každailaitės šeimoje, Platelių valsčiaus Mačiūkių kaimo Pamedžių vienkiemyje. Į šį kraštą bajorai Mickevičiai atsikėlė XIX a. viduryje nuo Nevėžio ir kildino save iš tos pačios giminės šakos, iš kurios kilo garsusis poetas Adomas Mickevičius.

Dar vaikystėje susidomėjęs gimtinės senove, besimokydamas Plungės gimnazijoje jis pradėjo rašyti kraštotyros rašinius, rinkti duomenis apie Platelių apylinkių kultūros paminklus. Keli jo rašiniai 1926–1927 m. buvo išspausdinti Lietuvos šaulių sąjungos leidinyje „Trimitas“. Tai paskatino jaunuolį toliau domėtis praeitimi ir įstoti į Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame ėmėsi studijuoti istoriją.

Jo kraštotyros darbais susidomėjo Šiaulių kraštotyros draugijos žurnalo „Gimtasai kraštas“ redaktorius ir „Aušros“ muziejaus įkūrėjas Peliksas Bugailiškis, 1936 m. vasarą aplankęs jaunuolį gimtinėje ir įtraukęs į draugijos veiklą. Studijų metais J. Mickevičius parašė išsamius mokslinius darbus apie 1863 m. sukilimą Žemaitijoje, žemaičių pirtis, durpių gaminimą, Platelių apylinkių geografinę ir istorinę praeitį, surinko ir paskelbė daug tautosakinės medžiagos apie kalendorines žemaičių šventes. Baigęs studijas ir pasirinkęs mokytojo kelią, Šilalės ir Laukuvos gimnazijose mokė vaikus istorijos, skatino juos domėtis gimtųjų apylinkių praeitimi ir kultūros paveldu, užrašinėti tautosaką.

Aktyvi kraštotyrinė veikla ir dalykiškas bendradarbiavimas su Šiaulių kraštotyros draugija ir „Aušros“ muziejumi paskatino J. Mickevičių tapti profesionaliu muziejininku. „Po karo nutariau atsidėti vien muziejiniam darbui: rinkti nykstančius kilnojamus kultūros paminklus ir menines vertybes, saugoti, fiksuoti ir moksliškai tyrinėti nekilnojamus kultūros paminklus“, – rašo jis autobiografijoje. Muziejininko karjerą pradėjo 1945 m. Telšių muziejuje, tačiau netrukus buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs į gimtinę, kūrybingiausius savo gyvenimo metus paaukojo Kretingos kraštotyros muziejui: nuo 1956 m. lapkričio 1 d. dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu, o 1960–1975 m. – direktoriumi.

„Kretingos kraštotyros muziejų radau labai apleistą, – prisimena Juozas Mickevičius. – Patalpos mažos, žiemą labai šaltos. Ekspozicijos nebuvo: ją išgriovė ruošdami liaudies meno parodą, po kurios nutarė rengti naują ekspoziciją, atitinkančią naujausius reikalavimus. Muziejaus ekspozicijoms nebuvo baldų, trūko originalių eksponatų. Muziejus buvo penktos kategorijos, atlyginimai maži, o darbo begalės. Dirbome du tarnautojai. Išvykoms po rajoną kultūros paminklų apsaugos reikalams ir eksponatų rinkimui 1958 metais nupirko vienintelę susisiekimo priemonę – dviratį.“


Lietuvos skautijos veikloje – tris dešimtmečius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas skautų judėjime dalyvauja nuo mokyklos suolo.

Neseniai Kretingos katalikų parapijos klebonu tarnauti pradėjęs 46-erių brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas didžiąją dalį savo gyvenimo – net 31-erius metus – skyrė skautų judėjimui. Už svarų indėlį skautijos veikloje, jos plėtrą šį spalį, per šventą Pranciškų, brolis Juozapas Marija, beje, atšventęs ir savo kunigystės 20-metį, buvo apdovanotas naujai Lietuvos skautijos įsteigtu ordinu „Už nuopelnus“.

Prie atgimstančios skautijos lopšio

„Buvo labai netikėta, kai kauniečiai skautai pasiūlė mane šiam garbingam apdovanojimui“, – prisipažino J. M. Žukauskas, skautų judėjime dalyvaująs nuo jo atgimimo Lietuvoje 1989-aisiais. Dar būdamas mokinys, sakė sužinojęs apie skautų organizaciją, kuri jam pasirodė patraukli tuo, kad pagrindinis šūkis „Tarnauti tėvynei, Dievui ir artimui“ apibūdina veiklos esmę. Išvien su keliais bendraminčiais Šiauliuose, kur gimė ir augo, įkūrė vadinamąją skiltį – atskirą skautų grupę.

Tada dar būta įvairių skautų organizacijų, kurios ilgainiui išsigrynino: šiandieną Lietuvoje veikia 2 pagrindinės jų – Lietuvos skautija, neseniai atšventusi savo veiklos 25-metį, ir Europos skautai.

Didžiulis žmonių dvasinis pakilimas ir naujoji tarnystė tuomet ypač skatino dalyvauti svarbiausiuose atgimstančios Lietuvos Sąjūdžio renginiuose, Laisvės ir Ugnies keliuose, patys rengė ekologines akcijas, žygius, o lemtingąją Sausio 13-ąją buvo tie, kurie pirmieji pasisiūlė budėti prie Parlamento.


Pieno sektoriaus ateitis – kooperatyvai.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc. Apie būtinybę vienytis kalba ir patys kooperatininkai, kurie teigia, jog telkiantis bendrai veiklai galima išgauti didesnį sinerginį efektą bei išgelbėti Lietuvos pieno sektorių.

Kooperatyvai Lietuvoje

Kaip teigia žemės ūkio specialistai, tiek ilgametė kooperatinių įmonių veiklos užsienio šalyse raida, tiek kooperatyvų veiklos patirtis mūsų šalyje rodo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis kooperatyvai ūkininkams, ypač smulkiesiems bei vidutiniams, teikia neabejotiną naudą. Kooperacija žemės ūkyje yra ypatingai svarbi smulkiųjų ūkininkų išlikimui ir jų veiklos plėtrai. Deja, bet Lietuvoje kooperatyvai kol kas nėra labai stiprūs. 47 proc. Lietuvoje įsteigtų kooperatyvų veikia ilgiau nei 10 m., tačiau į kooperatyvus jungiasi nedaug narių, pvz., po daugiau nei 100 narių turi tik 7 proc. kooperatyvų, o daugiausia yra turinčių iki 10 narių – net 72 proc. Visgi, anot specialistų, pastaraisiais metais mūsų šalyje žemės ūkio kooperatyvų vaidmuo nuosekliai augo. Pažymėtina, kad dabar į kooperatyvų veiklą įsitraukia jau ne tik smulkieji, bet taip pat ir vidutiniai bei stambieji ūkininkai, žemės ūkio bendrovės. Dėl šių aplinkybių kooperatyvų narių sudėtis keičiasi gera linkme, kooperatyvų veiklos apimtys sparčiai didėja. Šis procesas stiprina kooperatyvus, o grįžtamuoju ryšiu stiprina ir jų narius.

Tam pritaria ir kooperatyvų vadovai, kurie, paklausus apie kooperacijos naudą, visada pirmiausia įvardija privalumus jos nariams.

Kuo tolyn, tuo geryn

Anot žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pamario pienas“ direktorės Editos Katutienės, jų kooperatyvas buvo įsteigtas 2002 m. Mintis burtis draugėn kilo septyniems žemdirbiams iš Šilutės rajono Rusnės salos, trys iš Uostadvario kaimo ir keturi iš Rusnės miestelio. Šiuo metu, pasak pašnekovės, vadovavimą kooperatyvui perėmusios 2004 m. jie vienija apie tris šimtus narių, o per dieną bendrovė surenka apie 50 tonų pieno.


Bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą.

Neringos Švelnienės nuotr.

Jau galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Paraiškos bus priimamos visą spalį – iki lapkričio 4 d. Šįmet ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimui vystyti skirta daugiau nei 2,3 mln. Eur, o įsisavintos paramos pavyzdžiai rodo, kad drauge įgyvendinti projektus ne tik įmanoma, bet ir naudinga.

Vienas pavyzdžių – Akmenės rajone besidarbuojantis smulkusis ūkininkas Vaidas Gauronskas, pagal priemonės veiklos sritį gavęs beveik 50 tūkst. Eur paramos. Jo partnere projekte tapo mama, taip pat ūkininkė, Gražina Gauronskienė. Gautą paramą mama ir sūnus panaudojo naujam kombainui pirkti, mat senasis vos pajėgdavo nukulti javų lauką – nuolatos strigdavo ir gesdavo.

Telšių rajone ūkininkaujantis Gintas Palekas taip pat buvo vienas pirmųjų ūkininkų, pasinaudojusių smulkių ūkių bendradarbiavimui skirta parama. Finansavimą jis gavo projektui, kurio viso vertė – 150 tūkst. Eur. Už gautą paramą ūkininkas įsigijo modernų traktorių, plūgus, priekabą, skutiką. Tiesa, su partneriu, kuriuo tapo žmonos sesers vyras, turėjo investuoti ir savų lėšų – 60 tūkst. Eur.

Iš tiesų, bendram projekto vystymui rinktis giminaičius – tėvus, vaikus, brolius, seseris ir pan. – dažna praktika. Vis tik pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynystėje gyvenantys ūkininkai arba ūkininkaujantys draugai pasitiki vienas kitu ir ryžtasi drauge įgyvendinti projektą. Svarbiausia šiuo atveju – turėti bendrą tikslą.

Daugiau kaip 2,3 mln. Eur

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 2 314 570 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 90 tūkst. Eur, visu 2014–2020 metų laikotarpiu vienam paramos gavėjui ji negali viršyti 200 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas priklauso nuo tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos: projekto bendrosios išlaidos finansuojamos 100 proc., verslo plano įgyvendinimo išlaidos – 60 proc., o tais atvejais, kai smulkieji ūkiai bendradarbiauja gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriuose, yra kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Pagal priemonės veiklos sritį remiamas smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas, organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą. Parama pasinaudoti gali smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu tik su tais partneriais, kurie užsiima ta pačia veikla, t. y. žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai paraišką teikia kartu su su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai – su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir t. t.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas