Pajūrio naujienos
Help
2020 Spalis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 9 %
Naktį6°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar renovuojamoje Vilniaus gatvėje reikalingas laikinas apšvietimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1495) 2020-10-06

Vilniaus gatvė – be sensacingų radinių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Jau kelintą mėnesį archeologams tyrinėjant Vilniaus gatvę, vertingiausias aptiktas monetų radinys – sidabrinis taleris su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos atvaizdu.

Vilniaus gatvę tyrinėjantiems archeologams visuomenei pristačius joje aptiktus radinius, į redakciją kreipęsi skaitytojai stebėjosi – nejaugi palei aikštę, kur šimtmečiais vykdavo turgūs, tebuvo aptikta vos keletas monetų? Kretingiškius taip pat domina, kur išvežtas iš gatvės nuimtas gruntas.

Užgožia biurokratizmas?

„Kasinėja prie pat aikštės, kur vykdavo didžiuliai turgūs. Kretinga buvo miestas, kuriam suteiktos Magdeburgo teisės, garsėjęs prekybiniais ryšiais su pasienio miestais. Šalia gyveno gausi žydų bendruomenė. Nejaugi anuomet žmonės taip akylai saugojo pinigus, kad turguje neprasprūdo pro piršus ir neįsimynė į purvą vienas kitas pinigas, jei šiandien archeologai, kaip skelbėsi, nieko gero neaptinka“, – stebėjosi vienas skaitytojų.

Kretingos muziejininkų bičiulis, tyrinėtojas ir savamokslis archeologas, prašęs neviešinti pavardės, dalyvavo tyrinėjant palei Palangos kurhauzą, kur, manoma, XVI a. buvusi dvarvietė ir joje aptikta per 100 įvairių monetų – Livonijos ordino, suomiškų, lietuviškų, datuojamų 1560 m.

Tyrinėtojas sakė nesyk pravažiavęs Vilniaus gatve ir nematęs dirbant su metalo ieškikliais. „Susiskambinau su kitais archeologais, visi sako – nesąmonė, kad prie pat senosios turgaus aikštės neranda monetų. Turėtų būti visko, o monetų – ypač ir įvairių: ir nepriklausomos Lietuvos laikmečio, ir dar ankstesnių“, – kalbėjo vyras. Jis įsitikinęs, kad monetų nerandama todėl, kad paprasčiausiai jų nenorima rasti: „Sudėtinga rašyti ataskaitas, daug biurokratizmo, o tai atima nemažai laiko.“

Moneta – Kretingos bendraamžė

Kasdien Vilniaus g. objekte dirbantis mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas, kurio vadovaujama komanda šiomis dienomis tyrinėja atkastų pastatų pamatus priešais „Pajūrio naujienų“ redakciją, sakė, kad dabar kasdien aptinką po 1–2 monetas. Dauguma jų – vadinamosios „boratinkos“ – 1659–1666 m. Lenkijos–Lietuvos valstybės monetos. Šių, J. Sadausko žodžiais, aptinkama visoje Lietuvoje. Pati vertingiausia neseniai aptikta yra 1635 m. Vladislovo Vazos sidabrinis taleris, – besikuriančio Kretingos miesto bendraamžė. „Ši moneta yra palyginti reta, o kuo retesnė, tuo vertingesnė, tačiau nesu žinovas ir nesiimu jos vertinti“, – tvirtino J. Sadauskas. Archeologų pareiga – nufotografuoti, inventorizuoti, lengvai nuvalyti, kad nepažeistų paviršiaus, po to parengti ataskaitą ir atiduoti radinį Kretingos muziejui.

Į skaitytojų pastebėjimus, kaip manąs, kodėl Vilniaus gatvė nėra turtinga monetų radinių, J. Sadauskas atsakė: „Negaliu atsakyti. Kai rasime kapšą arba lobį, tikrai pasigarsinsime. Tie, kurie gyvena iš monetų, neieško miestuose, o lenda į senuosius kapinynus. Archeologo profesijoje labai svarbus yra sąžinės faktorius – tai, ką radai, atiduoti visuomenei. Bet kol radinys nueina ligi visuomenės – kelias gana ilgas.“


Spalio 2-osios „Pajūrio naujienose“ buvo išspausdinta publikacija „Automobilį sumaitojo į kelią iššokęs briedis“. Prieš tai redakcija išsiuntė paklausimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai apie tai, ar neketinama įrengti atitvarų nuo laukinių žvėrių palei kelią Palanga–Šiauliai, vedantį Vydmantų link per Tenžės slėnį, kur dažnai tvyro rūkas, matomumas itin prastas, ir dėl to neretai įvyksta eismo įvykių, kuriuose net žūsta žmonės.

Redakcija sulaukė tokio Lietuvos autpomobilų kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininko Evaldo Tamariūno atsakymo:

„Situacija A11 kelio ruože nuo 137,7 iki 141,1 km dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais žinoma ir yra sudėtinga. Nuo 2016 m. iki 2020 m. skirtingose šio ruožo vietose įvyko 10 susidūrimų su laukiniais gyvūnais, dažniausiai – stirnomis, keliais atvejais – su šernais ir vienąkart su briedžiu. Šiame ruože įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai". Ženklai įrengti dar 2010 m.

Primename, kad šis kelio ženklas įspėja vairuotojus, kad jie įvažiuoja į kelio ruožą, kuriame yra didesnė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu ir tuose ruožuose įspėjama būti itin atidiems. Taip pat vairuotojai, atsižvelgę į matomumą ir kitas vairavimo sąlygas, turėtų rinktis mažesnį greitį negu yra leistinas. Tamsiu paros metu vairuotojai turėtų būti ypač atidūs: sumažinti važiavimo greitį, stebėti kelkraščius. Taip jie turės daugiau laiko, per kurį galės pastebėti šalia kelio ar ant jo esantį laukinį žvėrį.

Priimant sprendimą dėl saugos priemonių įrengimo Lietuvos automobilių kelių direkcija nagrinėja situaciją visame kelyje, – yra vertinamas bendras teritorijų išsivystymas. Šiuo metu yra vertinamas gyvūnų apsaugos priemonių poreikis visame valstybinės reikšmės kelių tinkle ir sudaromas prioritetinės eilės sąrašas.

Minima vieta kelyje Palanga–Šiauliai bus vertinama rengiant prioritetinę eilę. Atitinkamos apsaugos priemonės nuo laukinių gyvūnų valstybinės reikšmės keliuose bus diegiamos priklausomai nuo skiriamo finansavimo ir vadovaujantis prioritetinės eilės sąrašu. Kadangi eismo įvykių šiame ruože yra palyginti daug, neabejotinai priemonių įgyvendinimas čia pateks į artimiausius planus.“

„P. n.“ informacija


Rajono pedagogai nominantai su rajono vadovu: (iš kairės) Živilė Sabaliauskaitė, meras Antanas Kalnius, Sigita Dirmeitienė, Vilius Adomaitis, Rolandas Juknevičius, Marija Černauskienė, Vaida Adomavičienė, Violeta Stančikienė, Birutė Ėvaltienė, Irma Ilkevičienė, Robertas Žeimys, Dalia Petreikienė ir Aloyzas Žilys.

Tarptautinės mokytojų dienos proga į Kretingos rajono kultūros centre surengtą šventę „Ant pašaukimo sparnų“ vakar buvo pakviesti visų rajono ugdymo įstaigų esami ir buvę pedagogai.

Geriausiems mokytojams tradiciškai įteikta 12 apdovanojimų. Nominacija „Mokytojas idėjų architektas“ atiteko lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ikimokyklinio ugdymo mokytojai Vaidai Adomavičienei, „Metų mokytojas – už akademinius mokinių pasiekimus 9–12 G“ – Pranciškonų gimnazijos geografijos mokytojui Viliui Adomaičiui, „Metų mokytoja – už akademinius mokinių pasiekimus 5–8 kl.“ – Darbėnų gimnazijos mokytojai biologijos mokytojai Marijai Černauskienei, „Kretingos krašto patriotas“ – Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Sigitai Dirmeitienei, „Vadovas – lyderis“ – lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorei Birutei Ėvaltienei, „Metų mokytojas – už akademinius mokinių pasiekimus“ – Marijos Tiškevičiūtės mokyklos pradinio ugdymo mokytojai Irmai Ilkevičienei, „Metų Mokytojas – už sportinius mokinių pasiekimus“ – Darbėnų gimnazijos fizinio ugdymo mokytojui Rolandui Juknevičiui, „Metų kūrėjas“ – Kurmaičių pradinės mokyklos pradinio ugdymo mokytojai Daliai Petreikienei, „Metų mokytojas – už kūrybinius mokinių pasiekimus“ – Simono Daukanto progimnazijos dailės mokytojai Živilei Sabaliauskaitei, „Kūrybinių idėjų skleidėja“ – lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo mokytojai Violetai Stančikienei, „Bendruomeniškumo puoselėtojas“ – Baublių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo mokytojui Robertui Žeimiui, „Asmenybės žymė“ – mokyklos-darželio „Žibutė“ muzikos mokytojui ekspertui, kompozitoriui Aloyzui Žiliui.

Su profesine švente mokytojus pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė, Seimo nariai Levutė Staniuvienė ir Antanas Vinkus.

Gerą nuotaiką kūrė pramoginės retro muzikos koncertas „O buvo taip“. Skambėjo tango, fokstrotai, valsai, neapolietiškos dainos, miuziklų, kino filmų bei populiarūs užsienio ir lietuvių kompozitorių šlageriai, klasikiniai ir Lotynų Amerikos sportiniai šokiai. Programą atliko žinomi šalies solistai ir muzikantai, šokių projektų dalyviai ir nugalėtojai.

„P. n.“ informacija


Nežalingo rūkymo būdo nėra, o norint greičiau ir lengviau mesti rūkyti, pirmiausia vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią.

Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė.

Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai

Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmingais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti arba paskatinti vėžinių susirgimų vystymąsi.

Rūkymo metu kancerogeninės medžiagos patenka į organizmą su dervomis – pavojingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis, ne tik silpnina imuninę sistemą ir nusėda kvėpavimo takuose, bet ir pakenkia burnos ertmės, lūpų, gerklų, bronchų gleivinei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą.

Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo charakteristikos, rūkymo trukmės ir gaunamų kenksmingų medžiagų kiekio.

Elektroninės cigaretės – alternatyva, bet ne išeitis

Pasak gydytojų, ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai dar nėra iki galo išaiškintos. Nors įkvepiami garai nėra degimo produktas, manoma, kad jie nesukelia stipraus uždegimo ir trombocitų sulipimo, kas galėtų sukelti kraujagyslių ligas ir tokias pavojingas komplikacijas kaip infarktas ir insultas, o toksinių medžiagų ir kancerogenų kiekiai yra mažesni, todėl vėžinių susirgimų rizika turėtų būti šiek tiek mažesnė. Tačiau visa tai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, todėl vertėtų itin atsakingai vertinti šį rūkymo būdą.

Kai asmuo jau serga sunkia pažengusia liga ir nenori visiškai atsisakyti rūkymo, bedūmiai tabako produktai galėtų būti mažiau sveikatą žalojanti alternatyva, tačiau bet kuriuo atveju rūkant yra neįmanoma išvengti rizikos sveikatai.

„Ypatingą nerimą kelia vaikų ir paauglių elektroninių cigarečių rūkymas, nes nėra pakankamai ribojamas šių priemonių įsigijimas. Vaikų ir paauglių smegenys yra jautrios nikotino poveikiui, todėl priklausomybė išsivysto lengviau nei suaugusiems“, – pastebi V. Andrejevaitė.


Vyriausioji muziejininkė istorikė Jolanta Klietkutė pristatė Kretingos žydų bendruomenės istoriją.

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje įvyko Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirta popietė „Žydų paveldas“. Jos metu buvo galima apžiūrėti fotografijų parodą „Žydų paveldas Kretingoje“ ir išgirsti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus lektorių Monikos Žulytės ir Nataljos Cheifec paskaitas „Rudens šventės“ bei „Vaikų auklėjimo ypatumai“.

Kretingos muziejaus Archeologijos ir istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė istorikė Jolanta Klietkutė susirinkusiesiems trumpai pristatė Kretingos žydų bendruomenės istoriją, prasidedančią nuo 1609-ųjų metų. Ją priminė ir keliuose stenduose eksponuotos nuotraukos ir istoriniai faktai, pasakojantys apie su žydu paveldu Kretingoje susijusias vietas Vytauto ir Kęstučio, Birutės ir Akmenės, Vienuolyno (Siauroji) ir Sodo (Aušros), Mėguvos gatvėse bei Žydų naujamiestyje ir Rotušės (Turgaus) aikštėje.

M. Žulytė vaizdžiai pasakojo apie žydų švenčiamas rudens šventes, pristatė tradicinį šventinį stalą, paaiškino, kodėl Naujuosius metus žydai pradeda rudens pradžioje, o šią šventę vadina Roš ha-Šana, kodėl pagal žydų kalendorių 2020-ieji yra 5780 metai. Pasakojo, kas yra „suka“ ir kaip šis laikinas būstas simboliškai primena gyvenimą dykumoje, kodėl per Sukot reikia kuo daugiau laiko praleisti specialiai pastatytoje laikinoje palapinėje, kokia yra šios šventės atributika ir kodėl būtinos keturios augalų rūšys – citronas, palmė, mirta ir gluosnis. Dalyvavusieji popietėje sužinojo, kaip švenčiama Simchat Tora („Toros džiaugsmo šventė“), kokios yra šventinės apeigos, „šokiai“ su Tora sinagogoje.

N. Cheifec, aptardama vaikų auklėjimo ypatumus žydų šeimose, sakė, jog jai nepriimtina, kai kas nors žydus vadina protinga tauta: „Niekuo jie ne protingesni už kitus, niekuo neišsiskiria iš kitų tautų, tačiau skiria ypatingai daug laiko ir dėmesio mokymui ir mokymuisi.“

Pranešėja akcentavo, kad tradicinė žydų šeima yra tikinti šeima. Jau 3 metų vaikas atvedamas į religinę mokyklėlę, o 12–14 metų vaikai jau yra laikomi suaugusiaisiais. Pasak N. Cheifec, žydiškas auklėjimas turi tris etapus. Pirmas etapas: nuo vaiko gimimo iki 1,5–2 m. Antras etapas: vaikas stovi ant savo kojų, kalba ir jau kai ką supranta. Trečias etapas: nuo 3 iki 6 metų. Vienas pagrindinių akcentų – taika tarp tėvų: svarbu, kad vaikas nematytų, kaip tėvai pykstasi, kad nematytų jų konfliktų. Be to, pabrėžtina, kad vaikai negali mokyti tėvų.

„Pirmiausia reikia paaiškinti vaikui, ko jis kategoriškai negali daryti, ir tik po to pradėti aiškinti, ką turi daryti. Vaikas negimsta asmenybe. Jis tampa asmenybe, jei yra tinkamai auklėjamas. Visame pasaulyje yra tarsi priimta, kad vaikai yra lygūs tėvams, bet ne, jie nėra lygiaverčiai. Žydų vaikai yra labai mylimi, bet neturi pamiršti, kad nėra lygūs tėvams“, – akcentavo lektorė.

„P. n.“ informacija


Laiviškiai buvo susirinkę į dvigubą šventę – liaudies muzikos atlikėjų koncertą ir Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos paminėjimą.

Salantų kultūros centro Laivių skyriuje buvo surengta tradicinė liaudies muzikos atlikėjų šventė „Grok, žemaiti, mušk į būgną, kad visiems čia linksma būtų“, kuri sutapo ir su Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos paminėjimu. Šventę vedė Laivių skyriaus vedėja Rožė Žvinklienė, meno vadovė Jurgita Girdžiūnienė, saviveiklininkė Aurelija Vaitkutė, kurios dėmesio skyrė ir liaudies muzikos mėgėjams, ir šventėn susirinkusiems senjorams. O kad visiems vienodai būtų linksma, visą šventę lydėjo jų šmaikštūs pasakojimai, pajuokavimai ir visokios išdaigos.

Liaudies muziką šventės dalyviams dovanojo Laivių skyriaus kapela, vadovaujama J. Girdžiūnienės, Skuodo rajono Lenkimų kaimo kolektyvas „Armonikieriai“ (vadovė Lina Gūžienė), Platelių kapelos „Apėntaas“ muzikantai (vad. Jurgita Antanaitienė), savo programą, parengtą Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, pristatė Salantų kultūros centro Juodupėnų skyriaus duetas kartu su vadove J. Girdžiūniene ir Žvainių skyriaus vokalinis ansamblis su instrumentine grupe bei vadovu Antanu Žvinkliu.

„Labai stengėmės išjudinti visus žiūrovus, ypač – senjorus. Sugalvojome jiems „Gudrių klausimų“ viktoriną, kurioje noriai visi dalyvavo“, – R. Žvinklienė įvardino, kad viktoriną laimėjo laiviškės Ramutė Reikienė, Agita Eitavičienė ir barzdiškė Kazytė Venclovienė.

Sveikinimo žodžius išsakė LR Seimo nariai Levutė Staniuvienė, Antanas Vinkus, kūrybinio polėkio muzikantams ir dainininkams linkėjo Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Įvyko ir naujo kūrinio debiutas – pirmąkart suskambėjo J. Girdžiūnienės sukurta daina „Grok, žemaiti!“

Kad šventė įvyktų, R. Žvinklienės žodžiais, Laivių skyriui talkino bendruomenės narės A. Vaitkutė, R. Reikienė, Darata Mickuvienė, vaišėmis pasirūpino Romutė Bertašienė ir Valė Žvinklienė.

„P. n.“ informacija


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

GRIKŠTŲ k. spalio 1 d. apie 14 val. pastebėta, kad buvo įsibrauta į sodybos sklype esantį neužrakintą vasarinį namelį. Pavogtas pintų baldų komplektas. Iš greta esančio sandėliuko dingo lauko kepsninė „Komodo“ ir 6–7 buteliai alkoholinių gėrimų. Žala – apie 1 tūkst. 800 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

SALANTUOSE rugsėjo 30 d. apie 10.30 val. pastebėta, kad, išlaužus sandėliuko pakabinamąją spyną, pavogtas elektrinis kampinis šlifuoklis „Makita“ ir elektrinis smūginis gręžtuvas „Makita“. Žala – 250 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

DVARALIO k. rugsėjo 24 d. apie 7.30 val. pastebėta, kad iš gyvenamojo namo kiemo pavogtas automobilis „Chrysler PT Cuiser“, pagamintas 2002 m. Automobilis – be apsaugos signalizacijos, jis buvo neužrakintas, rakteliai palikti spynoje. Žala – 1 tūkst. eurų. Tą pačią dieną automobilis buvo surastas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

PALANGOJE

GANYKLŲ g. spalio 5 d. apie 3 val. sustabdyto automobilio „Chrysler” vairuotojui, 1973 m. gimusiam vyrui, nustatytas 1,7 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 (1) str. 1 d.

ŽIOGUPIO g. rugpjūčio 25 d. apie 21.30 val. pastebėta, kad, išlaužus pirmo aukšto langą, iš namo buvo pavogta: odinis portfelis, kuriame buvo 7 tūkst. eurų, piniginė, kurioje buvo 850 eurų, automobilių TESLA ir TOYOTA registracijos dokumentai, banko kortelės, dokumentai, pora juvelyrinių dirbinių. Žala – 8 tūkst. 130 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

VALTERIŠKĖS g. rugpjūčio 25 d. pastebėta, kad per galimai neužrakintas terasos duris patekus į namą, iš dviejų rankinių pavogta 370 eurų. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.


Šiaurietiško ėjimo entuziastės sėkmingai propaguoja šį užsiėmimą.

Aktyviai rugsėjį užbaigė Kretingos rajono Imbarės sporto klubas „Imbarė“, vadovaujamas sporto organizatorės Sonatos Valinskienės. Šiaurietišką ėjimą pamėgusios moterys po specialios pramankštos apsukusios keletą ratų aplink Salantų parką patraukė Gaidžio koplyčios link. „Smagu, kad į užsiėmimą moterys atvyko su vaikais. Kol mamos treniravosi, vaikai žaidė neseniai įrengtoje žaidimo aikštelėje. Vaikai, nuo mažens matydami savo artimiausių žmonių aktyvumą, ir patys pamėgs aktyviai judėti“, – kalbėjo S. Valinskienė, kuri įsitikinusi – kokias vertybes tėvai įskiepys vaikams, tokias jie puoselės ir toliau.

Moterys, dalyvavusios užsiėmime, susibūrė į bendraminčių grupę ir šiaurietišką ėjimą propaguoja kasdien.

„P. n.“ informacija


Bėgo už vargšus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sportas
Prie starto linijos – gausios Pranciškonų gimnazijos bendruomenės nariai.

Sekmadienį Kretingoje įvyko tradicinis „Šv. Pranciškaus taurės“ bėgimas, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į socialinės atskirties grupes ir finansiškai paremti vienintelę pajūrio regione esančią labdaros valgyklą „Rūpestėliai“.

Palaimino ir bėgikus, ir gyvūnus

Labdaros valgykla tik gerų žmonių ir brolių pranciškonų dėka gyvuoja nuo 1994-ųjų, pastaruoju metu kasdien joje pamaitinama maždaug po 60 varguolių.

Šiemet bėgime dalyvavo apie 700 bėgikų, daugiausia – iš Kretingos, bet buvo pavienių entuziastų ir iš Klaipėdos, Telšių, Joniškio bei kitų rajonų. Dalyvių amžius – nuo mažo vaiko iki beveik 80-mečio senolio. Vieni pasirinko simbolinę 400 m trasą Rotušės aikštės parkelyje, kiti, skirtingu laiku startavę nuo Kretingos miesto Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos, gatvėmis įveikė 10 arba 5 km, treti – 3 km atstumus. Apie 20 bėgikų, broliams pranciškonams pasiūlius, 3 km gatvėmis antrus metus iš eilės bėgo kartu su kompaniją jiems palaikančiais keturkojais draugais – juk ir šv. Pranciškus, kurio diena spalio 4-ąją minima, buvo ne tik vargšų, bet ir gyvūnų globėjas.

Prieš startą brolis pranciškonas Andrius Dobrovolskas palaimino bėgikus, o Astijus Kungys – augintinius.


Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse mūsų rajonui atstovaujanti Gvido Juškos treniruojama „Minija“ antrą kartą per šį sezoną sėkmingai ir įtikinimu rezultatu 4:0 nugalėjo Mažeikių „Atmosferą“.

Kaip rungtynes komentavo Kretingos „Minijos“ komandos administratorius Martynas Viluckas, susitikimas Mažeikiuose prasidėjo aktyviomis varžovų atakomis, tačiau per pirmąsias 10 min. „Minija“ atsilaikė ir po truputį perėmė iniciatyvą, kurią netruko paversti įvarčiu. Po ilgo perdavimo iš aikštės gilumos vienas prieš „Atmosferos“ vartininką iššoko Joao Ferreira, kurį varžovai neleistinai pargriovė baudos aikštelėje. Prie 11 metrų žymos stojo  minijiečių saugas Neilas Urba, išvedęs savo komandą į priekį. „Po įmušto įvarčio kretingiškiai dar labiau padidino „apsukas“ ir 30-ą minutę po labai gražios kombinacijos ir Sibusiso Magwaza perdavimo savąjį įvartį pelnė ir rezultatyviausias „Minijos“ žaidėjas Joao“, – kolegų futbolininkų sėkmę apibūdino M. Viluckas. 

Antras kėlinys nelabai kuo skyrėsi nuo pirmosios rungtynių dalies: „Minija“ mėgavosi žaidimu ir kontroliavo kamuolį, o varžovai tam tikrais momentais atrodė nebeturintys jėgų ir sutrikę. Savo dominavimą kretingiškiai pavertė įvarčiais: 58-ą min. po pakelto kampinio kamuolys patogiai atšoko prie baudos aikštelės stovinčiam „Minijos“ gynėjui Deividui Šiušai, kuris galingu smūgiu nepaliko vilčių mažeikiškių vartininkui ir padidino minijiečių persvarą iki trijų įvarčių. Paskutinį rungtynių tašką „Minija“ padėjo jau tiksint teisėjo pridėtam laikui, kai tikslų įvartį iš 25 metrų paleido Dominykas Jakočiūnas, taip įtvirtindamas pergalę rezultatu 4:0. 

Kretingos „Minija: Eimantas Brezgys, Deividas Šiuša, Gustas Gumbaravičius, Ainis Vilavičius (kapitonas), Klorain Wanda, Simonas Juška, Sibusiso Magwaza, Neilas Urba, Valdas Jašmontas, Dominykas Jakočiūnas, Joao Ferreira. Po keitimo: Aidas Pipiras, Laurynas Bauža, Lukas Jakumas.

Kitas rungtynes „Minija“ žais spalio 18 d. Trakuose, kur jų laukia Vilniaus „Riteriai B“. Sezoną Kretingos „Minija“ užbaigs spalio 25 d. rungtynėmis Kretingoje prieš Vilniaus „Žalgirį B“.

„P. n.“ informacija


Į Kretingą vėl atskriejo „Vasaros laiškai“

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Parodos atidarymo momentas. (Iš dešinės) Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus, Vytautas Blistrubis, Svetlana Gorenko, Sigutė Jusaitienė, parodos organizatorė Jūratė Jonauskienė, Regina Donbrauskaitė-Plotnikova ir Vaida Blistrubienė.

Kretingos rajono kultūros centro ir Žemaitijos dailininkų sąjungos narių draugystė tęsiasi – Vitražo salėje atidaryta ir visą mėnesį lankytojų lauks tradicinė menininkų kūrybos paroda „Vasaros laiškai“. Eksponuojami 28 darbai, sukurti šią vasarą Rietavo žirgyne įvykusiame plenere.

Linksmi staliukai ir nevienoda medžių laimė

„Taip esam susitarę, kad po plenerų, ką per 10 dienų pavyksta sukurti, pirmiausia parodysim Kretingai, juolab kad jaučiamės čia laukiami, mus priima šiltai ir jaukiai“, – gerų žodžių ypač šios parodos organizatorei Jūratei Jonauskienei negailėjo klaipėdietė dailininkė Sigutė Jusaitienė.

Ji pati eksponuoja keletą paveikslų-abstrakcijų, 4 darbai yra tapyti akrilu. „Aliejus ilgai džiūsta, o aš vis noriu to greito rezultato“, – juokėsi menininkė.

Vaida Blistrubienė ir Vytautas Blistrubis – tapytojos ir medžio meistro pora iš Sedos. Skulptūra „Rymanti“ – Vytauto autorinis darbas, o du drobę atstojantys mediniai staliukai iš sendaikčių turgaus žaismingai dekoruoti Vaidos. Menininkė eksponuoja ir vieną nutapytą paveikslą, kurį pati priskyrė naiviojo dekoratyvizmo žanrui. „Visi mes realistiškai piešti mokam, bet, kai pagauni savo stilių, kai pradedi „žaisti“, tai taip ir linksminiesi“, – apie savo kūrybą kalbėjo V. Blistrubienė.

O Regina Donbrauskaitė-Plotnikova šiuokart stebina „Medžių portretais“. Tai – 3 grafikos darbai, atlikti grafitu ir anglimi. Žemaitijos dailininkų sąjungai vadovaujančios menininkės žodžiais, pasirinkta tema – tarsi atsakas į situaciją, kai, urbanizuojant miestus, be gailesčio naikinami, kertami medžiai, motyvuojant, kad jų būklė bloga, nors, nupjovus kamieną, paaiškėja, kad tas medis galėjo gyvuoti dar dešimt, o gal ir dvidešimt metų.

„Užvaldo mintis, kodėl kaime ar gyvenvietėje pamatytas medis yra daug laimingesnis už pasodintą mieste? Miesto medžio likimą valdo žmonės ir atsitiktinės situacijos, o kaime, nors ir ant šiukšlių krūvos augantis, pats reguliuojasi gyvenimą, sprendžia, kada numesti lapus, kada priimti paukščius ir negąsdinti jų, kada plėstis ir augti, o kada pusiau užmigti“, – kalbėjo R. Donbrauskaitė-Plotnikova.


Gauti paskolas, padėsiančias sumažinti finansinius sunkumus,gali tie ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu.

Jono Strazdausko nuotr.

COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių.

Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos.

Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Jos teikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.

Viena iš pagrindinių sąlygų gauti paskolą pagal šią priemonę yra COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu (nuo kovo 16 d.) patirti sunkumai, kurie vertinami atsižvelgiant į skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmę, skolos rodiklio reikšmę arba apyvartos pokyčius.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – priklausomai nuo paskolos dydžio ir paskolos trukmės, svyruoja tarp 0,1 ir 0,69 proc. Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Lengvatinėms paskoloms skirta 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Per pirmą šios priemonės įgyvendinimo mėnesį ŽŪPGF jau sulaukė šiek tiek per 130 paraiškų dėl paskolų už 31 mln. eurų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas