Pajūrio naujienos
Help
2020 Spalis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 9 %
Naktį6°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar renovuojamoje Vilniaus gatvėje reikalingas laikinas apšvietimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1493) 2020-09-29

Petras Jonauskas savo sodyboje Kretingsodyje užaugino net 233 kg svėrusį moliūgą.

Praėjusį šeštadienį Rotušės aikštę vėl nušvietė „Pajūrio naujienų“ skaitytojų užaugintų moliūgų kompozicija. Šių metų didžiausias, net 233 kg svėręs, moliūgas ne tik sumušė daugiau kaip du dešimtmečius vykstančios šventės iki šiol sunkiausio moliūgo rekordą – šis milžinas pretenduoja tapti Lietuvos čempionu.

Iš pat ryto besirenkantys į „Pajūrio naujienų“ redakcijos nuo 1998-ųjų rengiamą Moliūgo šventę kretingiškiai ir svečiai fotografavosi prie moliūgų ekspozicijos ir neslėpė nuostabos matydami išsišokusį moliūgą-milžiną, kurį Kretingsodyje savo sodybos darže užaugino Petras Jonauskas.

P. Jonauskas, atsiimdamas „Pajūrio naujienų“ dovaną – Vilijos ir Vlado Baltuonių fermoje Kalniškiuose užaugintą kalakutą ir įmonės „Vara“ priekabą malkų kalakutui iškepti, – sakė apstulbęs, kai pamatė svarstyklių parodytą skaičių – 233 kilogramai: „Pamaniau, kad gal svarstyklės sugedo. Bet paskui įsitikinau: ne, tiek moliūgas ir sveria. Šeši vyrai tą dičkį į priekabą kėlėme. Ir nė vienas neatspėjom, kiek sveria, svarstėm – gal kokie 130 kg bus."

Vyras džiaugėsi, kad kalakutas šiemet jau nupeštas ir kepti paruoštas. Buvo paprašęs, kad draugė, Elena Mickienė, jį nupeštų, tad nebereikės jai vargti. Kada kalakutą keps dar nežino. Vieną kitą gabalą žada Kalėdoms pasilaikyti. Visos priekabos malkų kalakutui iškepti tikrai nereikės, o likusios malkos ūkyje pravers.

„Žinoma, ir kitais metais moliūgus auginsiu. Tik iškart pasakau: darbo įdėti reikės. Ir žemę jau spalio mėnesį tinkamai paruošti būtina. Kaip? Neišduosiu. Juk ir gaspadinės ne visų patiekalų receptus iki galo išpasakoja“, – juokėsi P. Jonauskas.


Visi Kretingos senosios muzikos festivalio koncertai – nemokami (Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Rodrigo Calveyra, Juan Manuel Quintana, Renata Dubinskaitė, Teodoro Bau (Beatričės Zaveckaitės nuotrauka).

Visi Kretingos senosios muzikos festivalio koncertai – nemokami (Nuotraukoje iš kairės į dešinę: Rodrigo Calveyra, Juan Manuel

Quintana, Renata Dubinskaitė, Teodoro Bau (Beatričės Zaveckaitės nuotrauka)).

Ar kada nors galėjote pamanyti, kad seniausi Lietuvos vargonai ilgą laiką buvo ne tik apleisti, bet ir apskritai nenaudojami? Prieš kurį laiką jie buvo rasti Gintališkės bažnyčioje (Plungės r.), o 2004 metais po restauracijos atsidūrė Kretingos bažnyčios koplyčioje.

„Prieš 6 metus mano vadovaujamas ansamblis „Canto Fiorito“ rengė koncertų istoriniais vargonais Lietuvoje turą. Taip atsidūrėme Kretingos Pranciškonų bažnyčioje. Iškart supratau, kad tai – fantastiški, puikiai restauruoti vargonai, suderinti istoriniame aukštyje ir istoriniu derinimo metodu. Kadangi pats esu koncertavęs grojant daugybei istorinių Europos vargonų, turiu galimybę palyginti Kretingos instrumentą su kitais. Suvokiau, kad tai – neatrastas lobis“, – pokalbį pradeda Kretingos senosios muzikos festivalio meno vadovas, dirigentas ir atlikėjas Rodrigo Calveyra.


Kretingos futbolininkai atkaklioje kovoje įveikė Kauno komandą „Žalgiris B“.

Penktadienį Kretingos „Minija“, žaisdama namų aikštėje, pradžiugino savo sirgalius rezultatu 2:1 įveikusi Kauno komandą „Žalgiris B“. LFF 1 lygos rungtynėse dėl 9-14 vietų kretingiškiai su 15 taškų užima 10-ąją turnyrinės lentelės vietą.

Nors rungtynių pradžioje aikštėje dominavo kauniečiai, tačiau po greito „Minijos“ žaidėjų išpuolio 18-ąją rungtynių minutę iš savo vartų kamuolį traukė „Žalgiris“ B vartininkas. Du kauniečių gynėjus pergudravęs „Minijos“ saugas Sibusiso Magwaza išvedė „Miniją“ į priekį. Praleidę įvartį kauniečiai iškart atsakė pavojingu smūgiu iš baudos aikštelės prieigų, tačiau kretingiškius išgelbėjo vartininkas Eimantas Brezgys.

Antrajame kėlinyje kamuolį taip pat daugiau laiko kontroliavo komandos „Žalgiris B“ žaidėjai, ir 58-ąją rungtynių minutę po saugo Beni Aniso smūgio svečiai išlygino rezultatą. Po išlyginamojo įvarčio žaidimas irgi „išsilygino“ – pavojingų atakų nebuvo surengta nė vienoje aikštės pusėje. Tik jau tiksint paskutiniajai rungtynių minutei po puikiai pakelto Aido Pipiro kampinio aukščiau už varžovų gynėjus ir vartininką Airidą Mickevičių įvartį galvą įmušė rezultatyviausias „Minijos“ žaidėjas Joao Ferreira. Likusias net 6 prie pagrindinio rungtynių laiko teisėjų pridėtas minutes kretingiškiai gynėsi be klaidų ir įsirašė ketvirtąją pergalę šiame sezone.

„Minijos“ sudėtis: Eimantas Brezgys, Deividas Šiuša, Ainis Vilavičius (kapitonas), Gustas Gumbaravičius, Klorain Wanda, Simonas Juška, Neilas Urba, Valdas Jašmontas, Anton Solovyev, Sibusiso Magwaza, Joao Ferreira. Po keitimo: Laurynas Bauža, Aidas Pipiras, Lukas Jakumas, Dominykas Jakočiūnas.

Kitas rungtynes „Minija“ žais spalio trečią dieną 14 val. Mažeikiuose, kur susitiks su „Atmosferos“ komanda.

„P. n.“ informacija


Aikštės atidarymo proga kretingiškius sveikino Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius (kairėje).

Šeštadienį pirmosiomis draugiškomis Kretingos sporto mokyklos auklėtinių rungtynėmis bei pirmąkart surengtu Kretingos rajono gyventojų 8x8 futbolo turnyru buvo atidaryta dirbtinės dangos futbolo aikštė.

Atidarymo ceremoniją pradėjęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, pasidžiaugė, kad pirmoji Kretingoje dirbtinės dangos futbolo aikštė pagerino miesto futbolininkų treniruočių sąlygas, akcentavo, jog šiuo metu jau rengiamas Kretingos miesto stadiono rekonstrukcijos projektas, vykdomos naujo rangovo parinkimo procedūros Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbams užbaigti. Su svarbiu visai futbolo bendruomenei sporto infrastruktūros objekto atidarymu kretingiškius sveikino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius, padovanojęs Kretingos sporto mokyklos jauniesiems futbolininkams visą krepšį futbolo kamuolių.

Kretingos parapijos klebonui Juozapui Marijai Žukauskui ir pranciškonui broliui Bernardui palaminus naująją aikštę, joje stovinčius vartus „atidarė“ vienu metu į juos kamuolius smūgiavę A. Kalnius ir E. Stankevičius.

Naujoje aikštėje pirmąsias tarpusavio draugiškas rungtynes sužaidė Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai. Po jaunųjų futbolininkų susirungė 8x8 futbolo turnyro dalyviai – iš viso 12 komandų. Čempionais tapo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos auklėtinių ir jų bičiulių komanda „Liverpulis“, sidabras atiteko Kretingos sporto klubui „Veltūnas“. Bronzą pelnė sporto klubas „Kurmaičiai“, kovoje dėl trečiosios vietos įveikę buvusių Kretingos sporto mokyklos auklėtinių komandą „Si Group“.

Naujoje futbolo aikštėje paklota beveik 8 tūkst. kv. m ploto dirbtinė futbolo danga, įrengta 500 vietų dengta žiūrovų tribūna, teisėjams ir žaidėjams skirtos mobilios dengtos tribūnos, standartiniai ir mobilūs futbolo vartai, kamuolių gaudyklės, lauko treniruokliai, švieslentė, apšvietimas.

Statybos darbų rangos darbus atliko UAB „Alkuras“. Bendra projekto vertė – per 860 tūkst. eurų. Beveik 60 tūkst. eurų vertės futbolo dangą Kretingai dovanojo Lietuvos futbolo federacija, LR Vyriausybė projekto įgyvendinimui skyrė 186 tūkst. eurų, Europos sąjunga – kone 134 tūkst. eurų, likusias lėšas skyrė Kretingos rajono savivaldybė.

„P. n.“ informacija


Kariškiai valė dvaro tvenkinio pakrantes

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Išvalyti tvenkinio pakrantes – vienas pirmųjų užsimezgusios kariškių ir muziejaus bendrystės užtvirtinimo darbų.

Penktadienio rytą kretingiškiai stebėjosi Kretingos dvaro parke išvydę tris galingas kariškas mašinas ir nemenką būrį – apie 50 – karių. Gal vyksta pratybos, pasvarstė. Tačiau netrukus, sudžeržgus motoriniams pjūklams, tapo aišku – kariai savanoriai atvyko į talką: per pusdienį jie sutvarkė antrojo dvaro tvenkinio pakrantes.

Kretingos dvaro parke triūsė Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kariai profesionalai – nuo eilinių iki aukšto rango. Brigados atstovo Nerijaus Čapo žodžiais, vos prieš 2 savaites paskelbus apie būsimą akciją, į ją savanoriškai atsiliepė visi tądien į parką suvažiavę kariai.

Karius pasitikusi Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vadovė Jurgita Tertelienė priminė, kad su „Žemaitijos“ brigada vos prieš mėnesį, atidarant dvaro rūmų verandą, buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. „Ši talka yra pirmoji labai svari pagalba, tvarkant parką. Mūsų parkas labai didelis, užima 23 ha ploto, o želdinių tvarkymui perskiriama vos 2 tūkst. Eur per metus. Ligi tol darbams samdydavome komunalininkus, jiems atitekdavo visos lėšos, kurių taip trūksta parko priežiūrai“, – sakė J. Tertelienė.

N. Čapo teigimu, labai simboliška, kad šiemet, pažymint iškilaus Lietuvos karvedžio ir Kretingos miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus 460-ąsias gimimo metines, o rugsėjo 24-ąją dar paminint ir 399-ąsias jo mirties metines, kariai ėmėsi konkretaus darbo – sutvarkyti tvenkinio pakrantes.

„Ligi šiol pasirūpindavome Lietuvos karių kapais, taip pat ir – generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus kapaviete Kretingos senosiose kapinėse. Pradėjus bendradarbiauti su muziejumi, jo vadovė Vida Kanapkienė pageidavo, kad iškirstume tvenkinio pakrančių krūmynus ir labiau atsivertų apylinkių vaizdas“, – papildė akciją organizavęs viršila Robertas Preikšaitis.

N. Čapo žodžiais, visa brigados „Žemaitija“ simbolika susijusi su karvedžiu J. K. Chodkevičiumi, kuris yra didysis karių įkvėpėjas. „Šis didis žmogus buvo garsus ne vien regiono, bet visos Europos mastu – jį sveikindavo karaliai, imperatorius ir popiežius. Tik Lietuvos istorikų šiandieną, manau, jis nėra deramai įvertintas“, – kalbėjo N. Čapas, akcentavęs, kad J. K. Chodkevičiaus nuopelnai taip pat svarbūs šalies kultūrai, švietimui, visuomeniniam gyvenimui.

Pradėję bendradarbiauti su Kretingos muziejumi šiais jubiliejiniais J. K. Chodkevičiaus metais, brigados „Žemaitija“ kariškiai ketina tęsti bendrystę ir toliau: „Turime įvairių sumanymų ir bendrų projektų: išvien su broliais pranciškonais ir Kretingos rajono savivaldybe ketiname surengti didžiojo karvedžio 400 metų jubiliejų, kuris sudrebintų visą Lietuvą“, – teigė N. Čapas.


Šventė ta pati, emocijos – naujos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Šventės
Marelė ir Ipolitas mugėje rudens gėrybių ieškojo pagal sąrašą.

Kretingiškių Gražinos ir Petro Galdikų (viduryje) sodyba paskelbta gražiausiai tvarkoma.

Šeštadienį Kretingoje praūžusi jau daugiau kaip 30 metų gyvuojanti Rudens derliaus ir Moliūgo šventė išlaikė senąsias tradicijas, bet tuo pačiu įpynė ir naujų emocijų.

Palaimino duoną, apdovanojo geriausius

Į Rotušės aikštę prie scenos susirinkusius kretingiškius ir miesto svečius pasveikino rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius, esami ir galbūt būsimi Seimo nariai Antanas Vinkus, Levutė Staniuvienė, rajono tarybos nariai Juozas Mažeika, Romualdas Jablonskis, europarlamentaras Viktoras Uspaskich, Tomas Abelkis. Naujojo derliaus duoną palaimino Kretingos katalikų parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas, savo kūrybos poetiniu žodžiu prabilo brolis pranciškonas Bernardas.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė ir Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė apdovanojo konkurso „Gražinkime savo aplinką“ nugalėtojus. Gražiausiai ir geriausiai rajone besitvarkančia pripažinta Gražinos ir Petro Galdikų sodyba, esanti Kranto g. 14 Kretingos mieste, tarp daugiabučių – namas Lino g. Nr. 22 Kūlupėnų k. Geriausiai rajone prižiūrėta viešąja erdve paskelbta Kretingos muziejaus (Vilniaus g. 43) teritorija, tarp įmonių šį titulą pelnė Japoniškas sodas Mažučių k.

„Lietuva prasideda nuo mūsų kiemo. Džiaugiuosi, kad esat tokie kūrybingi, nenuleiskit rankų“, – nugalėtojams, o ir nominantams, kurių buvo nemažas būrys, linkėjo J. Girdvainė.


Jei bus patvirtintas naujasis tiesioginių išmokų planas, didesnių išmokų sulauks besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, vidutiniai šeimos ūkiai, jaunieji ūkininkai.

Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo formule 2021–2027 metais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija.

Prieš planuodami atliko tyrimą

Prieš ministerijai rengiant TI planą, Lietuvos agrarinis ekonominis institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti.

ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius.

Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis. Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 ha yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100, 110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pačią tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 hektarų, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas