Pajūrio naujienos
Help
2020 Spalis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 9 %
Naktį6°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar renovuojamoje Vilniaus gatvėje reikalingas laikinas apšvietimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1491) 2020-09-22

rytoj, rugsėjo 26-ąją, visų laukiame Moliūgo ir Rudens derliaus šventėje.

Šiemet dėl COVID-19 pandemijos prenumeratos akciją pailginome iki spalio 15 d. Jei nespėsite „Pajūrio naujienų“ 2021-iesiems su nuolaida užsiprenumeruoti šventėje, iki spalio 15 d. tai padaryti galite užsukę į redakciją – Rotušės a. 17 Kretingoje, arba internetu – neišeidami iš namų.

Nenumaldomai artėja Kalėdos, Naujieji metai – „Pajūrio naujienų“ prenumerata 2021 metams yra ir puiki nevienadienė dovana – laikraštis apdovanotąjį lankys visus ateinančius metus, kiekvieną antradienį ir penktadienį su aktualiausiomis krašto naujienomis. Prenumeruok, skaityk „Pajūrio naujienas“ – pažink kraštą, kuriame gyveni!

Visi akcijos metu užsisakę „Pajūrio naujienas“ 2021 metams dalyvauja Prenumeratos loterijoje. Pagrindinis loterijos prizas – visai šeimai „Atostogų parko“ metinis abonementas į parko baseinus, pirtis. Loterijos dalyvių laukia ir daug kitų prizų – dovanų čekių apsipirkti Kretingos parduotuvėse, vaišės kretingiškių pamėgtose kavinėse, prietaisai, įrankiai, reikalingi ūkyje, buityje. Loterijos laimėtojus skelbsime spalio 20 dienos „Pajūrio naujienų“ numeryje, prizus atsiimti pakviesime į redakciją – dėl koronaviruso plitimo taip siekiame išvengti didesnio žmonių susibūrimo vienoje vietoje.

Didžiausio pagal svorį moliūgo augintojas tradiciškai namo grįš su Vilijos ir Vlado Baltuonių fermoje Kalniškiuose užaugintu kalakutu ir įmonės „Vara“ priekaba malkų kalakutui „iškepti“. Dovanų gaus ir kiti, atvežę savo moliūgus į šventę. Kas šias dovanas laimėjo, paskelbsime „Pajūrio naujienų“ rugsėjo 29 d. numeryje, atsiimti dovanas ateinančiųjų irgi lauksime redakcijoje.

Rūpinamės jūsų saugumu ir raginame šeštadienį šventėje laikytis saugaus atstumo prenumeruojant „Pajūrio naujienas“, laukiant ir vaišinantis „Pajūrio naujienų“ redaktorės išvirta moliūgų-žirnių koše, kmynų arbata, grožintis moliūgų ekspozicija, bendraujant, perkant mugėje, lankant kitus šventės kiemelius. Dezinfekuokite rankas – dezinfekcinio skysčio bus ir „Pajūrio naujienų“ kiemelyje, dėvėkite ir apsaugines veido kaukes. Sveikata – mūsų brangiausias turtas.

Tradicinės moliūgo nugalėtojo „skerstuvės“ įvyks 11 valandą. Moliūgo „skerdikas“ tas pats – daugelio pažįstamas užkietėjęs žemaitis, medžio meistras Raimundas Puškorius.

Prenumeruokite „Pajūrio naujienas“ – didžiausią krašto laikraštį. Kiekvieną antradienį su „Pajūrio naujienomis“ gausite ir savaitraštį „Vakarų Lietuva“, bendrą 6 Vakarų Lietuvos laikraščių leidinį, į kurį suplaukia žinios iš Kretingos, Skuodo, Šilutės, Klaipėdos, Mažeikių, Rietavo, Plungės, Telšių rajonų, Palangos miesto ir visos šalies.

Jūs esate tas, kokią informaciją naudojate. Ačiū, kad skaitote „Pajūrio naujienas“. „Pajūrio naujienų“ redakcijos kolektyvo prioritetas – svarbios, patikrintos ir etiškai pateiktos žinios.

„Pajūrio naujienų“ redakcija


Ūkininkas Antanas Leišys (kairėje) organizacijos „Gelbėkim gyvūnus“ atstovei Joranai Lisauskienei dar prieš įžengiant į fermą aiškino, kad šunų daugyklos čia tikrai nėra ir niekada nebuvo.

Aistros dėl šunų nelegalių daugyklų tebeverda: penktadienį 6 viešosios įstaigos „Gelbėkim gyvūnus“ atstovai ir savanoriai iš Klaipėdos vėl purtė Padvarius, tiksliau šiame kaime esantį Aurelijos ir Antano Leišių ūkį.

Pranešimas nustebino ir ūkininkus, ir Veterinarijos tarnybą

„Kai kurie atvykėliai liko sėdėti mašinose, o prie manęs prisistatė dvi jaunos moterys, pareiškė, kad yra gautas anoniminis skundas ir pareikalavo įleisti jas į fermą. To betrūko: pašaliniai žmonės atitraukia mus nuo skubių darbų, veržiasi vidun! Palinkėjau kuo greičiau eiti savo keliais ir netrukdyti, tačiau buvo iškviesta policija ir veterinarijos tarnyba“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo A. Leišienė. Ūkininkė teigė nenutuokianti, kas ir kodėl galėjo paskleisti melagingas žinias apie fermoje ir ūkiniuose pastatuose vykdomą nelegalią veiklą, tai yra dauginamus ir prastai prižiūrimus šunis.

„Du šunis mes turim. Sarginį Šarą patys iš prieglaudos esam parsivežę, – antai lauke pririštas. O kalytė Čita prieš kokius 6-erius metus priklydo. Kur čia nepriežiūra? Čita tai, galima sakyti, tikra lepūnė. Kur tu rasi geriau: sausainius triauškina, lovoje miega“, – juokėsi A. Leišys.

Kol moterys iš organizacijos „Gelbėkim gyvūnus“, ieškodamos nelegalios šunų daugyklos vaikščiojo po fermą ir aplinkinius ūkinius pastatus, prieigose lūkuriavęs Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorius Saulius Alonderis patikino: Leišių ūkis žinomas ir kontroliuojamas. Kad būtų dauginami šunys – naujiena, planinių patikrinimų metu to nebuvo nustatyta. O turimi du šunys – veterinarų prižiūrimi, paskiepyti, yra vakcinavimo dokumentai.

Reikalauja viešai atsiprašyti

„Mums buvo pranešta apie gautą skundą, privalėjom reaguoti“,– kodėl jie čia, paaiškino kartu su S. Alonderiu prie fermos stoviniavę Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Vilius Stančikas, Policijos komisariato Reagavimo skyriaus patruliai Rimantas Batakis ir Žilvinas Šidlauskas. Kaip sakė pareigūnai, po per Lietuvą nuskambėjusių įvykių Padvarių Slyvų gatvėje, kai buvo aptikta nelegali veisykla, o ankštuose narvuose savo šlapime ir išmatose mirkę 25 šunys paimti ir išvežti į prieglaudą „Nuaras“, visuomenė tebėra įsiaudrinusi. Panašių pranešimų apie netinkamai laikomus gyvūnus ir toliau daugėja, nors jie nebūtinai pasitvirtina.

Nepasitvirtino ir šį kartą. „Apėjom, patikrinom visą teritoriją, apžiūrėjom pastatus. Susidarė įspūdis, kad šis ūkis – tvarkingas, viskas gerai. Tuoj pat panaikinsim įtarimus, daugiau čia nebevažiuosim ir ūkininkams nepatogumų nebekelsim“, – žadėjo organizacijai „Gebėkim gyvūnus“ atstovaujanti Jorana Lisauskienė.

Tačiau A. Leišienė, regis, nusiteikusi karingai: reikalauja viešo atsiprašymo „Pajūrio naujienų“ laikraštyje.

„Aš ir dėl kitų žmonių stengiuosi: juk negali taip būti, kad, gavę anoniminius melagingus skundus, savanoriai paieškomis žemintų niekuo dėtus gyventojus, brautųsi į privačias valdas nesant jokio pagrindo. Už tą sumą, kiek organizacija „Gelbėkim gyvūnus“ sumokės „Pajūrio naujienoms“, globos namuose gyvenantiems šunims aš pasižadu nupirkti pašaro“, – savo sąlygą iškėlė A. Leišienė. Jei atsiprašyta nebus, dėl organizacijos atstovų ir savanorių veiksmų moteris ketina kreiptis į policiją elektroninių paslaugų sistemoje.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, kad panašių nesusipratimų, kai sulaukiama gyventojų audringos reakcijos, šių dienų kontekste vis pasitaiko. „Bet juk institucijų, gavusių signalą apie gyvūnų nepriežiūrą ar dauginimą, atstovai neįėję vidun nesužinos, ar kieme laikomi tik tie du prižiūrėti šunys, gal fermoje jų yra dar koks 50?“ – svarstė ji. Anot pašnekovės, gyvūnų laikytojai turi suprasti ir sudaryti sąlygas pamatyti, įsitikinti. „Čia tas pats kaip su vaikų teisėmis – gavusi pranešimą apie galimą vaikų nepriežiūrą, tarnyba turi teisę patekti į šeimos namus ir, jei faktai nepasitvirtina, išsklaidyti apkalbas“, – gyvūnų teisių gynėjus gynė B. Kymantaitė.


Po kamuolių perdavimo akto pasirašymo „Žilvičio“ lopšelio-darželio direktorė Birutė Ėvaltienė (kairėje) padėkojo bendrovės „Terekas“ generaliniam direktoriui Juozui Maksvyčiui ir įteikė gėlę.

Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, dalyvaujant pedagogų bendruomenei ir svečiams, direktorė Birutė Ėvaltienė ir bendrovės „Terekas“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis oficialiai pasirašė terapinių kamuolių perdavimo-priėmimo aktą.

Kamuoliai – iš Italijos

„Tereko“ užsakymu Italijoje pagaminti terapiniai kamuoliai – įmonės dovana šios ugdymo įstaigos vaikams ir pedagogams, dalyvaujantiems 2 m. trukmės projekte „Žaiskime ir stiprėkime su kamuoliais“.

„Esu girdėjęs apie tris žmogaus gyvenimo etapus: vaikystę, jaunystę ir sodininkystę. Kad sodininkystė ateitų kuo vėliau, kamuoliai padės“, – juokavo generalinis direktorius. Jis čia pat pademonstravo, kokius pratimus su kamuoliu pats atlieka, stiprindamas nugarą, pilvo presą.

Anot J. Maksvyčio, jo vadovaujama įmonė turi savo misiją ir 5 įsipareigojimus: klientams, bendruomenei, partneriams, vienas kitam ir akcininkams. Dovanodama darželiui kamuolius, įmonė išpildė antrąjį įsipareigojimą – gerą darbą atliko dėl bendruomenės.

J. Maksvytis yra ir Plungės „Rotary“ klubo, kurio misija taip pat yra verslininkus ir visuomenės lyderius telkti geriems darbams, narys.

„Iš pradžių galvojom vaikams nupirkti kuprines, bet tai būtų buvęs laikinas džiaugsmas, nusprendėme, kad geriau – investicija į ateitį, į žmogaus sveikatą nuo mažų dienų. Mes parodėm pavyzdį – vienam rajono darželiui padovanojom terapinius kamuolius. Toliau šiuo pavyzdžiu galėtų sekti Savivaldybė ir padėti įsigyti kamuolių kitoms ugdymo įstaigoms“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė „Tereko“ vadovas. Jo žodžiais, investicija nebuvo didelė – 2,5 tūkst. Eur, o kamuoliais aprūpintos 6 „Žilvičio“ vaikų darželio grupės, galės sportuoti 120 vaikų ir 16 mokytojų.


Penktadienį Vydmantuose, išlaužus rūsio lango rėmą, buvo įsibrauta į patalpos vidų – pavogta gintaro žaliava ir gintaro gaminiai. Padaryta žala tikslinama. O šeštadienį ilgapirščiai nuvarė Kretingos miesto Mėguvos g. namo kieme stovėjusį automobilį „Audi A4“. Savininkui padaryta 650 eurų žala.

Kaip vakar „Pajūrio naujienoms“ teigė Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, dėl automobilio vagystės sulaikyti du asmenys savaitgalį praleido areštinėje. Kadangi gintaro žaliavos pavogta daug, šis ikiteisminis tyrimas perduotas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nusikalstamą veiką aiškinsis specializuotas padalinys.

„P. n.“ informacija


Šeštadienį Kretingoje vyko Lietuvos futbolo federacijos pirmos lygos keturioliktojo etapo antrojo rato, kuriame ekipos kovoja dėl 9–14 vietų, rungtynės tarp Kretingos „Minijos“ ir Vilniaus BFA komandų. Pirmajame ture BFA futbolininkai išplėšė pergalę minimaliu rezultatu, tad „Minija“ siekė revanšo. Rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2.

Į savo aikštę daugiau nei po mėnesio pertraukos grįžę „Minijos“ žaidėjai rungtynes pradėjo aktyviai: jau per pirmas 15 minučių progas pasižymėti turėjo puolėjai Dominykas Jakočiūnas ir Joao Ferreira, tačiau abu kartus „BFA“ komandą išgelbėjo vartininkas Dominykas Valeckas.

Nors didžiąją pirmojo kėlinio dalį kamuolį daugiau laiko kontroliavo kretingiškiai, pirmas įvartis krito į jų vartus. Po „Minijos“ gynėjų klaidos vilniečių krašto saugas Ignas Kaškevičius nuginklavo „Minijos“ vartininką Eimantą Brezgį. Praleidę įvartį kretingiškiai suaktyvino žaidimą ir, po pakelto kampinio, kamuolį į svečių vartus pasiuntė gynėjas Deividas Šiuša. Tačiau teisėjai užfiksavo nuošalę ir įvarčio neįskaitė. 

Antrąjį kėlinį kamuolį kontroliavo „Minija“. 59-ąją rungtynių minutę puikiu smūgiu iš toli rezultatą išlygino „Minijos“ saugas Neilas Urba. Vos už dešimties minučių, puikiai susitvarkęs su varžovų gynėjais ir tiksliu smūgiu iš baudos aikštelės nepalikęs jokių vilčių vartininkui, kretingiškius į priekį išvedė puolėjas Joao Ferreira.

Tačiau „BFA“ kūrė progas įmušti įvartį rengdami greitas kontratakas. Viena tokių progų buvo išnaudota 79-ąją rungtynių minutę, kai iš kelių metrų „Minijos“ vartus taikliai atakavo vilniečių puolėjas Martin Perveinis. Per likusias rungtynių minutes „Minija“ bandė persverti rezultatą savo naudai, tačiau „BFA“ komanda gynyboje klaidų nedarė, tad nuskambėjęs finalinis teisėjo švilpukas užfiksavo lygiąsias 2:2.

„Minijos“ sudėtis: Eimantas Brezgys, Deividas Šiuša, Gustas Gumbaravičius, Klorain Wanda, Neilas Urba, Valdas Jašmontas(kap), Sibusiso Magwaza, Anton Solovyev, Simonas Juška, Dominykas Jakočiūnas, Joao Ferreira. Po keitimo: Laurynas Bauža, Gabrielis Bezerra, Aidas Pipiras.

Kitas rungtynes „Minija“ žais Kretingoje rugsėjo 25 dieną, penktadienį, 17 val. prieš Kauno komandą „Žalgiris B“.

„P. n.“ informacija


Stasys Brazdeikis tarp darže rudenį dominuojančių moliūgų – oranžinių gražuolių.

Kretingiškio 80-mečio Stasio Brazdeikio erdviame darže atskiras kampas skirtas daržovių karaliui – moliūgui: šių, įvairių dydžių, o didžiausių – net ir neaprėpiamų, užderėjo per 20. Savo ryškia oranžine spalva jie vis traukia vyrą užsukti į atokią daržo vietą: „Man labai gražu, ir akys pailsi, ir siela nurimsta“, – atviravo jis. Vyras neslėpė neseniai patyręs skaudžią netektį – anapilin iškeliavo jo žmona Eugenija, tad kaip tik dabar vis norisi kuo ilgiau, paskendus savo mintyse ir prisiminimuose, užsibūti lauke. O čia ir moliūgai – šviečia kaip saulė, ir niūrią dieną, atrodo, malšina ilgesį ir pakelia nuotaiką.

Labai daug dėmesio per vasarą, augant moliūgams, vyras sakė neskyręs: palaistydavo, išskindavo nereikalingus menkesnius žiedus. O kai šie pradėjo nokti, sveikuosius vaisius aptvėrė pagaliukais, kad iš tolo, ir pats įbridęs tarp gausios išsiplėtojusios lapijos, juos galėtų matyti.

Pernai pavasarį moliūgų sėklų, kaip ilgametis skaitytojas ir prenumeratorius, gavęs iš „Pajūrio naujienų“ redakcijos, S. Brazdeikis sakė ir pradėjęs auginti šią jam keistą daržovę. Ligi tol šeimos darže augindavę žemaičiuose įprastas daržoves: bulvių, burokų, morkų, šiltnamy derėjo pomidorai ir agurkai, bet gavę dovanų negalėjo atsispirti išbandyti ir moliūgus. Pasodino, ogi ir užderėjo gražūs moliūgai: ir dar – pernai rudenį atsiliepęs į kvietimą dalyvauti Moliūgo šventėje, prenumeratorių loterijoje laimėjo vokišką kastuvą.

Tad šiemet vėl bėrė sėklas į žemę, – išaugo per 20 moliūgų. Vienus išdalino, kitus gamina ir valgo sykiu su sūnaus šeima: mėgsta sriubas, kepa blynus, moliūgų deda į mėgstamus troškinius. O pačius gražiausius jau yra pasirengęs ritinti į šį savaitgalį, rugsėjo 26-ąją, dvidešimt antrąjį kartą Kretingoje, Rotušės aikštėje, įvyksiančią tradicinę „Pajūrio naujienų“ rengiamą Moliūgo šventę.

„Mano jaunystėje tų moliūgų niekas nė nežinojo, nes jų Lietuvoje neaugino, gal kur Aukštaitijoje vienas kitas. O kai ir pradėjo atsirasti, žmonės juos vadindavo paprastai – arbūzais. Pernai dar ir kaimynė Zina Beržonskienė atnešė daigų, tad derlius dabar labai įvairiaspalvis – yra ir iš dovanotų sėklų užaugusių moliūgų, ir kaimynės parūpintų. Užderėjo įdomių formų ir spalvų – turiu ir žalių, geltonų ir beveik raudonų“, – kalbėjo savo užaugintais moliūgais turtingas valdas aprodydamas daržininkas.


Karteniškių Jovitos ir Juozo Grigaičių moliūgų salelė – palei Alanto upės krantą. „Todėl ir laistyti – jokio vargo, vanduo visai čia pat“, – džiaugėsi jie.

Kveciuose ūkininkaujančių Eglės ir Viljamo Valužių vaikai Ugnė su Luku žadėjo išrinkti moliūgus, kurie papuoš „Pajūrio naujienų“ šventinę ekspoziciją.

Praėjusiame „Pajūrio naujienų“ numeryje pasiskaitęs, kad Lazdininkų gyventojų moliūgas išdrėbė iki 56 kilogramų svorio, karteniškis Juozas Grigaitis truputį suglumo, juokavo: ar besistengti šį šeštadienį į Kretingoje įvyksiančią šventę savąjį augintinį atritinti, ar jau – nebe.

Augina dėl atrakcijos ir dėl vaikų

Juokas juokais, bet į šventę jis ruošiasi. Kaip su žmona Jovita vadina, jųdviejų „moliūgų salelėje“ palei Alanto upę taip pat yra į ką akis paganyti – iš po plačių kaip skėčiai lapų kokios 7 ar 8 įvairaus dydžio geltonos galvos kyšo – tik rinkis didžiausią, ryškiausią, gražiausią. Vieno moliūgo apimtį karteniškis net išmatavo – buvo metras devyniasdešimt. O kiek sveria, kaip liaudis sako, pažiūrės, kai dugną dės, iki šeštadienio liko kelios dienos – tegul dar saulėj pasišildo šonus.

Vieta, kurioje plėtojasi Grigaičių moliūgai, – išties įstabi. „Kiek laisvės, kiek erdvės čia jiems... Kaip kokioj saloj karaliauja sau vienui vieni, be „kaimynų“ – nei koks burokas, nei kopūstas jiems nesimaišo“, – pasidžiaugė Jovita.

Moliūgus Grigaičiai augina lygiai tiek metų, kiek yra „Pajūrio naujienoms“. „Nuo pat pirmos dienos, kai kartu su laikraščio prenumerata sėklų kaip dovaną gavom“, – patikslino jie.

Tiesa, dabar derliaus daugiau laukia ne tiek dėl savęs ir dėl geltonojo grožio, kiek dėl atrakcijos per Moliūgo šventę, o ir dėl to, kad bus iš ko 5 anūkams ir 3 proanūkiams, kurių vieni Kaune, kiti Kretingoje gyvena, mėgstamoms trintoms sriuboms virti. Anksčiau Jovita moliūginių „saldainiukų“ su apelsinais pasigamindavo ir sau, o dabar receptą, sakė, jau pamiršusi.

„Nėra kada užsiimti, daržai ir šiltnamiai pilni kitų daržovių. Vieną pomidorą, kilogramą sveriantį, šiemet pavyko užauginti“, – pasidžiaugė pašnekovė.


Pandemija pristabdė „Medžio“ baldų eksportą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Pardavimų direktorius Vidmantas Sutkus (kairėje) ir baldų aptraukėjas Darius Dėkontas derina minkštų baldų ruošinius.

Eksportą stabdo sustingęs viešbučių, kavinių verslas

Įmonės eksporte dominuoja baldai viešbučiams, kavinėms, medžio, medžio su metalu dirbiniai vientisam interjerui. „Medžio“ produkciją iš Kretingos perka Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Rusijoje, kaimyninėje Latvijoje. Apie 70–80 proc. eksportuojamų gaminių padaryti iš natūralaus ir modifikuoto medžio. Baldus su interjeru derinantiems užsakovams įmonė pagamina ir medines duris. „Mūsų didieji partneriai užsienyje dėl COVID-19 pristabdė savo planus, be to mūsų įmonės vyrai dėl varžančių karantino sąlygų, kurios įvairiose valstybėse dar ir buvo skirtingos, negalėjo nuvykti baldų sumontuoti“, – susiklosčiusią nepalankią situaciją aiškino firmos „Medis“ vadovas ir savininkas Petras Kurmis. Optimizmo nepraradęs verslininkas tikisi, kad įmonės produkcijos eksportas anksčiau ar vėliau grįš į normalias vėžes, tačiau neabejoja, kad klientai bus gerokai atsargesni. „Sprendžiame pagal didžiuosius užsakovus: atsargiai, bet vis vien juda į priekį, gauname iš jų naujus užsakymus“, – sakė jis.


Darbėnų seniūnija, pritariant seniūnui Alvydui Poškiui, viena pirmųjų Kretingos rajone ėmėsi iniciatyvios atminimo ženklais įamžinti žydų genocido aukų atminimą.

Šiandien, rugsėjo 22-ąją, Lietuvos žydų genocido dienos išvakarėse, Darbėnų miestelio centre, Turgaus aikštėje, bus pastatyti trys atminimo ženklai: memorialinis stulpas greta buvusios sinagogos, o šaligatvio grindinyje – du Atminimo akmenys, skirti tragišką lemtį išgyvenusių asmenų – profesionalaus prieškario Darbėnų fotografo Elijahu Bruckaus ir nužudytos 17-metės žydaitės Esteros Kvelerytės – atminimui.

Plytelės – delno dydžio

Į renginį Darbėnuose išvien su Jakovo Bunkos fondo iš Plungės ir Klaipėdos žydų bendruomenės atstovais pakvietęs Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys patikslino, kad Atminimo plytelės atsiras Turgaus a. Nr. 11, ties kanceliarinių prekių parduotuve „Vaivutė“ – nes ten gyveno tragiško likimo E. Kvelerytės šeima, o Turgaus a. Nr. 5 buvo garsaus miestelio fotografo E. Bruckaus fotografijos dirbtuvės.

„Šie ženklai nedideli, – vos po 9,8 cm ilgio ir pločio. Tereikės iš grindinio išimti vos vieną trinkelę ir į jos vietą įstatyti aukso spalvos plytelę. O priešais šiuos ženklus, kitąpus aikštės, jau yra įrengtas Atminimo stulpas viso miestelio genocido aukoms atminti, kurį taip pat šiandien iškilmingai atidengs.

Į prieškario Darbėnų žydų istoriją prieš 6-erius metus ėmė gilintis gimnazijos bendruomenė, vadovaujama Sonatos Litvinienės, o sumanytų projektų iniciatorė yra pedagogė Edita Gliožerienė. Tam pritarė ir pagelbsti JAV gyvenantis Darbėnų žydų palikuonis profesorius Erikas Goldsteinas, Jakovo Bunkos fondo Plungėje vadovas Eugenijus Bunka.

Pasaulinės reikšmės projektas

Darbėnų vardas pasaulyje šiandien labiausiai garsėja kaip sionizmo tėvo Davido Volfsono gimtinė. Darbėnų miestelis bus pirmasis Kretingos rajone, dalyvaujantis Atminimo akmenų grindiniuose projekte: plytelės jau yra įrengtos nemažai Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuose prieš karą gyveno gausios žydų bendruomenės.

Akmenų Holokausto aukoms atminti projektas yra pasaulinės reikšmės, nes jame dalyvauja kelios dešimtys šalių, tarp jų – ir Lietuva. Į mūsų šalies grindinius sudėta dešimtys akmenų – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Jurbarke, Plungėje, nuo šiol – ir Darbėnuose.

Šiuo metu pasaulyje į grindinius įmontuota per 60 tūkst. atminimo akmenų. Jų idėjos autorius – menininkas iš Vokietijos Gunteris Demnigas taip siekia įamžinti nacionalsocializmo aukų – ne vien žydų, bet ir kitų tautybių, nukentėjusių nuo Holokausto, atminimą. Jis nurodė, jog lentelėje reikalinga iškalti nužudyto asmens vardą ir pavardę, gyvenamąją, mokymosi ar darbo vietą, taip pat – vietą, kur asmuo įkalintas bei nužudymo datą.


Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje pradedamas tęstinis projektas „Versli Kretinga 2020“. Daugiau nei mėnesį truksiančio renginių ciklo metu pranešimus bibliotekos erdvėse ir nuotoliniu būdu skaitys 6 lektoriai, tikimasi sulaukti daugiau nei 300 klausytojų – Kretingos rajono fizinių ir juridinių asmenų.

Pasak Brigitos Barkauskaitės, bibliotekininkės projektinei veiklai ir viešinimui, inicijuojant projektą buvo siekiama suteikti daugiau žinių ir verslumo įgūdžių vietos gyventojams, norima skatini Kretingos rajono gyventojų iniciatyvumą, idėjų realizavimą ir verslų plėtrą.

„Pastebėję, kad ankstesnių projektų veiklose dalyvauja itin daug žmonių, supratome – verslas – labai aktuali tema. Šiemet siekiame vėl įkvėpti Kretingos rajono gyventojus išgryninti turimas idėjas ir pradėti nuosavą verslą, turintiems mažus verslus – panaudojus išmaniąsias technologijas, pastūmėti ieškoti netradicinių idėjų ir specifinių verslo nišų“, – teigė B. Barkauskaitė.

Projektas „Versli Kretinga 2020“ tinkamas privataus ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojams ir vadovams, kai kurios lektorių paskaitos naudingos ir viešajam sektoriui. Jo tikslas – ugdyti supratimą apie naujas verslumo tendencijas, visuomenės poreikių kitimą, reklamos ir socialinių tinklų reikšmę bei jų panaudojimo galimybes.

Rugsėjo 24 d. 18 val. bibliotekos Konferencijų salėje Skaitmeninės rinkodaros agentūros „The Future of Advertising“ vadovas Tomas Morkūnas kalbės tema „Jei jūsų nėra Google paieškoje – Jūsų nėra visai!“, spalio 2 d. 18 val. tiesioginės paskaitos transliacijos Facebook metu žmogaus elgsenos ekspertas Romualdas Mačiulis kels klausimą „Kodėl vieni verslininkai beveik visada klesti, kai kiti vos suduria galą su galu?“


Grūšlaukiškius su šventėmis sveikino kunigai (iš kairės) Audrius Keršys, Saulius Stumbra ir Antanas Mačius.

Sekmadienį grūšlaukiškiai svečius kvietė į tradicinę „Grūšių šventę“. Devintosios bendruomenės rengtos šventės metu aidėjo vokalinio instrumentinio ansamblio „Grūšė“ ir Šerkšnėnų moterų ansamblio atliekamos dainos, skambėjo sveikinimai, buvo teikiami kriaušėmis pagardinti apdovanojimai ir pasodintas devintasis kriaušės medelis.

Meldėsi už šeimas

Šventė Grūšlaukėje pradėta bendra malda Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje – sekmadienį čia buvo švenčiami Šv. Mato atlaidai.

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bei Grūšlaukės parapijų klebono Audriaus Keršio pakviesti, Šv. Mišias aukojo Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos vikaras Antanas Mačius, koncelebravo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius Saulius Stumbra.

Pamaldų pradžioje kunigas A. Mačius pakvietė visus tikinčiuosius melstis už šeimas: nes kokia bus šeima, tokia bus ir visuomenė, Lietuva bei pasaulis. Pamokslo metu primintas šventuoju tapusio buvusio muitininko Mato gyvenimas ir akcentuota, jog atsiversti, įtikėti niekada nevėlu.

Pamaldos baigtos iškilminga procesija aplink 1990-aisiais pradėtą ir po 10 metų, 2000-aisiais, baigtą statyti bažnyčią, į kurią grįžusius tikinčiuosius su švente sveikino visi trys tądien Grūšlaukėje buvę kunigai.


Priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas.

Dienraščio „Klaipėda“ archyvo nuotr.

Iki spalio 2 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų. Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams. Reikalavimai pareiškėjams Paraiškas gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurių bendrosios pajamos iš žvejybos minėtais įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos. Dar vienas reikalavimas pareiškėjams – jie turi būti vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje ir neviršyti jiems skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos). Atkreiptinas dėmesys, kad paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2019 m. yra didesnės kaip 2 537 Eur. „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Taip pat priemone siekiama prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Kompensavimo sistema Kompensacijos dydis priklauso nuo pareiškėjų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Jei minėtos pajamos didesnės už taškų Q1 (apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją. Įsidėmėtina, jei bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą produkciją didesnės už Q3, pareiškėjui taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Visi pareiškėjai, patenkantys į šią grupę, gauna vienodo dydžio kompensacinę išmoką. Pareiškėjų bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais surūšiuojamos didėjimo tvarka. Apskaičiuojamos kvartilių taškų Q1 (apatinioji) ir Q3 (viršutinioji) reikšmės pagal aprašomosios statistikos kvartilių skaičiavimo formules. Bendras kompensacijos dydis priklauso nuo ūkio subjektui kompensuojamos pajamų dalies, ūkio subjektų, patenkančių tarp kvartilių Q3 (viršutinioji reikšmė) ir Q1 (apatinioji reikšmė), bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją ataskaitiniais metais sumos ir ūkio subjektų, viršijančių Q3 (viršutiniąją) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmę, skaičiaus bei apskaičiuojamas pagal atitinkamą formulę.


Į įvykio vietą sulėkė visos gelbėjimo tarnybos, tačiau po traukiniu palindusiam žmogui jos jau niekuo nebegalėjo padėti.

Ties Bajorų geležinkelio stotimi blaivaus mašinisto valdomas krovininis traukinys pervažiavo ant bėgių staiga atsiradusį 1954 m. gimusį vyrą. Kretingos policija aiškinasi su įvykiu susijusias aplinkybes. Pirminiais duomenimis, kretingiškis nusižudė.

Apie nelaimę geležinkelio ruože Bendrasis pagalbos centras pranešimą gavo šeštadienį 16.30 val. Į įvykio vietą buvo išsiųstos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, informacija perduota Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Atvykus gelbėtojams, žmogus rastas be gyvybės ženklų. Kūnas nebuvo prispaustas, ugniagesiams jo vaduoti nereikėjo.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas