Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugsėjis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 12 %
Naktį15°C debesuotumas 29 %
Apklausa

Ar važiuotumėte iš Kretingos į Palangą dviračiu, jeigu būtų nutiestas takas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1489) 2020-09-15

Miesto užtvanka pražūtinga vandens paukščiams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Ugniagesiams jau nesyk teko gelbėti nuo užtvankos nukritusius gulbių šeimynos jauniklius, – šie ne tokie atsargūs, kaip jų tėvai.

Praėjusią savaitę, reaguodami į Akmenės gatvės gyventojų pagalbos šauksmą, kad miesto užtvankoje blaškosi žemyn srovės nuneštas gulbės jauniklis, ugniagesiai gelbėtojai suskubo jį traukti iš vandens. Į redakciją skambinę žmonės sakė, kad šiemet tai – jau ne pirmas kartas, ir įsitikinę, kad priešais užtvanką reikėtų įrengti specialų atitvarą, saugantį paukščius nuo pražūties.

Gyventojai gelbėjo patys

Viena pirmųjų besiblaškantį gulbiuką pastebėjo į redakciją paskambinusi kretingiškė Vandeta Taurinskienė, ji sakė pranešusi ir ugniagesiams. Moteris pasakojo, kad nesyk ir patys Akmenės gatvės gyventojai ėmęsi iniciatyvos gelbėti gulbių jauniklius. „Bet užtvanka pavojinga. Juk negalime kaskart trukdyti ugniagesių, jie dirba savo tiesioginį darbą. Todėl Savivaldybė turėtų kažką sugalvoti, kaip apsaugoti šiuos miesto gražuolius“, – kalbėjo V. Taurinskienė.

Tąkart žemyn į užtvanką nukrito vienas iš 4 gulbių šeimos jauniklių: šios 6 gulbės nuolat plaukioja Akmenos upe nuo „Vienkiemio“ ligi užtvankos ir yra tikra puošmena, džiuginanti praeivius, ir jau tapusi savitu Kretingos miesto gyvūnijos pasaulio simboliu.

Pilietiškai nusiteikusiai V. Taurinskienei antrino ir jos kaimynė Akmenės gatvės gyventoja Diana Šeirienė, beje, dirbanti Klaipėdos aplinkos apsaugos kontrolės skyriuje.

„Mes, gyventojai, nesame pajėgūs pakeisti situacijos: dar praėjusią vasarą tris kartus bandėme savo jėgomis išgelbėti jauniklius. Ir šįkart kartu su dukra lipome ant užtvankos akmenų – slidu, pavojinga, todėl mudviem nepavyko ištraukti gulbiuko iš krintančio vandens. Paukštis blaškėsi, negalėjo pakilti, srovė jį bloškė atgal. O reikėjo suskubti, kad gulbiukas per ilgai neužsibūtų: besiblaškant ne tik senka paukščio jėgos, bet kyla pavojus, kad šeima jo nebeatpažins ir nebepriims – patys užplaks sparnais. Labai pamilome tą gulbių šeimyną – ne tik pasidžiaugiame, bet ir rūpinamės, kaip savo ūkio paukščiais“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.

Įlindę į gyvūnijos pasaulį

D. Šeirienės žodžiais, suaugę vandens paukščiai yra atsargesni – šie nelipa ant užtvankos, srovė dažniausiai žemyn nubloškia tik jauniklius. Jų gelbėti atvažiuoja ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai, ir Gyvūnų globos specialistai.

„Žinant, kad ši vieta yra problemiška, ją reikėtų tvarkyti: galbūt seniūnija išvien su komunalininkais ar melioratoriais galėtų įrengti kažkokį tinklą ar atitvarą. Kažko ypatingo nereikėtų, manyčiau, investicijos nebūtų labai didelės. Esame apie tai nesyk kalbėję su Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vadovu Ričardu Kašėta, bet mes savo jėgomis negalime įrengti atitvaro: mes ne statome, o vykdome kontrolę. Suprantu, kad tai nėra prioritetinė užduotis, tačiau problema yra ir į ją reikėtų kažkaip reaguoti“, – tvirtino aplinkosaugininkė.

Jos žodžiais, anksčiau galiojo tokia nuostata – nelįsti į gyvosios gamtos pasaulį. „Bet šiuokart mes, žmonės, patys, pasistatydami šią užtvanką, jau įlindome į vandens gyvūnijos pasaulį. Arba turime apsišarvuoti kantrybe, likti pasyvūs ir nieko nedaryti“, – samprotavo D. Šeirienė.


Iš kairės: Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas, VMVT Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža, VMVT direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius ir Kretingos MVT vadovo pareigas laikinai einantis Vilius Stančikas.

Penktadienį Kretingos rajono Savivaldybėje buvo aptartos problemos ir teisinės spragos, kurias išryškino nelegaliame veislyne Padvariuose uždarytojo šuns Sniegiaus istorija, pradėjusi neramumų dėl gyvūnų gerovės bangą visoje Lietuvoje.

Sutarta: veiks pagal vieną algoritmą

Pasitarime dalyvavo žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius, šios tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža ir Kretingos tarnybos vadovo pareigas laikinai einantis Vilius Stančikas, Kretingos policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, Savivaldybės vadovai ir atsakingi specialistai.

VMVT atstovai iškart pasidalino žinia apie nuo šio pirmadienio įsigaliojusį naująjį teisės aktą – kad galėtų reaguoti į žiaurų elgesį su gyvūnais, šios tarnybos specialistai pradėjo budėti visą parą – nuo 24 val. budėjimas įvestas departamento lygiu. Su generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla parengtas bendras tarpinstitucinis įsakymas dėl vienos tvarkos, tiriant žiaurų elgesį su gyvūnais ir neteisėtą jų veisimą.

„Nesvarbu, kas gausime pranešimą, važiuosime kartu ir veiksime pagal vieną algoritmą“, – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas. Gyvūnų paėmimo į globos namus organizavimo funkcija lieka savivaldybėms, kurios su šiomis įstaigomis yra sudariusios sutartis. Tolesnius sprendimus – ar gyvūnus paimti laikinai, ar konfiskuoti, kaip valstybės turtą perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos žinion, priims teismas.

Už gyvūnų gerovės pažeidimus griežtinamos baudos, nebeliks įspėjimo. Numatytas privalomas visų gyvūnų ženklinimas ir registravimas.

Pasak M. Staškevičiaus, su portalo skelbiu.lt administracija jau susitarta, kad artimiausiu metu jame bus dedami tik tie skelbimai, kuriuose gyvūnų savininkai nurodys VMVT suteiktą registracijos arba veterinarinio patvirtinimo numerį. Šie privalomi duomenų įvedimo laukai bus susieti su VMVT viešai skelbiamais duomenimis ir Gyvūnų augintinių registru, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo atvejų. Norintiems parduoti ar padovanoti šunis ar kates, taip pat bus privaloma nurodyti ir gyvūno arba jo motinos, jeigu jauniklis nepaženklintas, identifikavimo, t. y. mikroschemos, numerį. Be to, įkeliant skelbimą, papildomai reikės suvesti duomenis apie gyvūno vakcinaciją nuo pasiutligės, kilmės šalį ir vietą. Dėl tokios pat tvarkos žadama kreiptis ir į kitų Lietuvoje populiarių skelbimų svetainių administracijas.


Tokį moliūgą-galiūną Petrui Jonauskui per 20 metų pavyko užauginti pirmąkart.

Kretingsodiškis Petras Jonauskas – „Pajūrio naujienų“ organizuojamų Moliūgo švenčių senbuvis, jose dalyvauja, ko gero, nuo pat pirmosios, surengtos prieš 22-us metus. Ar Kretingos Rotušės aikštėje, prie ekspozicijos, rugsėjo 26-ąją ir vėl susitiksime, nė klausti nereikia. Milžino vėjai neįveikė

„Ruošiuosi ruošiuosi, kaip gi ne? Tik „bėdą“ turiu – vienas moliūgas, tas, kurį atvežti į šventę žadu, užaugo kaip milžinas, į mašinos bagažinę netilps, o jei jėga grūsiu, šonai nusibraižys. Teks eiti pas kaimyną, kad priekabą paskolintų“, – juokėsi Petras.

Įspūdingo dydžio daržovę per tiek metų pirmąkart užauginęs pašnekovas neslėpė turįs ir svajonę: kad būtent jo moliūgą-čempioną tautodailininkas Raimundas Puškorius šventės pabaigoje aikštėje tradiciškai riekėmis sukapotų, o vaisių ir sėklas aplink susispietusiems žmonėms išdalintų. Pats P. Jonauskas sėklų šiemet per pažįstamų pažįstamus gavo atsiųstų iš Anglijos. Tačiau iš viso pakelio vazonėlyje ant kambario palangės teišdygo tik viena. Kai atėjo laikas, tą vienintelį daigą žmogus ir perkėlė į dirvą, prie ūkinių pastatų.

„Vos tik augalą iš trobos išnešiau, pasodinau lauke, kitą dieną pasiuto be perstojo lyti, stiprūs vėjai savaitėmis lapus plakė – et, galvojau, jau nieko gero iš to moliūgo nebus. Bet vis tiek saugojau, stengiausi, dangsčiau. Po mėnesio audros nurimo, moliūgas atsigavo, augo augo ir štai, koks išsiplėtė“, – džiaugėsi kretingsodiškis.

Penkiolika metų našlaujantis, tiesa, šiemet tarp Kretingos „Bočių“ bendrijos kolektyvo šokėjų draugę sau jau nusižiūrėjęs, Petras jokių valgių iš šios daržovės pats negamina ir nė nežada gaminti – nenori „peckiotis“. „Aš visą gyvenimą buvau mechanizatorius, man patinka prie technikos, galiu krapštytis nuo ryto ligi vakaro, o virtuvėje suktis – moteriškių reikalai“, – įsitikinęs jis.

Tačiau vieną patiekalą iš moliūgo, kurį įvertino aukščiausiais balais, – trintą sriubą – jis prisipažino pernai ragavęs „Bočių“ bendrijos renginyje, o ir išvirė pačios bendrijos narės.

„Liūdna padėtis dabar, nuobodžiau, kai ta korona: nei į kultūrnamį mūsų nepriima, nei vakaronių su gyva muzika „Vienkiemy“, niekas nebeorganizuoja – visur, sako, reiktų būti su kaukėm, o kaip šoksi iki akių apsidangstęs“, – svarstė „Bočių“ bendrijos šokėjas P. Jonauskas.


Savo noru – į Šiaurės ašigalį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Palangiškis Petras Balsevičius tikino, kad prieš 40 metų Šiaurės ašigalyje antspauduotas vokas šiandien turi ypatingą vertę.

Medienos apdirbimo verslą plėtojantis palangiškis 61-erių Petras Balsevičius, nuosavame pakelės miške tarp Kretingos ir Palangos įkūręs laisvalaikio ir pramogų parką, kurį išpuošė ir savo rankų darbo kūriniais, teigė, kad visgi didžiausias jo pomėgis – kelionės. Pažinimo aistra užgimė dar jaunystėje, kai, tarnaudamas jūrų laivyne, Murmanske, jis ryžosi drąsiam savo gyvenimo nuotykiui – vykti į mokslinę-tiriamąją ekspediciją Šiaurės ašigalyje.

Stotis – ant ledo lyties

Rodydamas pašto voką su antspaudu „Šiaurės ašigalis-22“ – šis skaičius reiškė, kad mokslinė ekspedicija į Šiaurės ašigalį surengta 22-ąjį kartą, – P. Balsevičius neslėpė, kad tarp kolekcionierių jo vertė šiandien – itin didelė.

„Tuomet buvau pirmasis lietuvis, pačiame Šiaurės ašigalyje praleidęs vienerius metus. Ten patekdavo tik mokslininkai – geologai, geografai, ichtiologai – ir vienas kitas laimingasis, koks buvau aš ir dar du mano tarnybos draugai. Mums, jauniems jūreiviams, buvo patikėta prižiūrėti navigacijos aparatūrą ir duomenis perduoti laivynui. Komandoje iš viso buvome 28 asmenys ir 8 šunys. Šiandien į ledynų šalį savo noru gali leistis drąsiausieji, yra bėgančių maratoną“, – sakė palangiškis, prisipažinęs, kad prisiminimai iš šalčiausios pasaulio vietos jam atgiję dabar, bevartant seną tarnybos laikų albumą. Nuotraukų jame beliko tik maža dalis – daugumą jų konfiskavo sugrįžus į dalinį, tarnauti laivyne jam dar buvo likęs pusmetis.

Ant dreifuojančios ledo lyties įrengtos mokslinės-tiriamosios stoties koordinatės buvo 79 laipsniai platumos, ir 149 laipsniai ilgumos. Paties aisbergo dydis maždaug 2x4 km, ledo storis – 32 m, 2/3 ledo buvo po vandeniu.

„Atskraidino mus specialiu lėktuvu rugpjūtį: diena buvo saulėta, o temperatūra – minus 41. Apgyvendino nameliuose, kurie buvo apšildomi dyzeliniu kuru, apkasti sniegu. Būdelė gamtiniams reikalams – lauke, o kad nebūtų nuobodi, patys ant jos sienų išpaišėme mišką. Kad šlapintis nereikėtų eiti per šaltį, iš namelio į statinę lauke išsivedėme vamzdį“, – bendrus tarnybos draugų išradingumus prisiminė P. Balsevičius.


Profesionali komanda, žaidžianti Nacionalinėje krepšinio lygoje. Pilna žiūrovų ir sirgalių, atvykusių iš viso regiono, Kretingos sporto ir laisvalaikio komplekso arena ne tik NKL rungtynių, bet ir tarpmiestinių bei tarptautinių krepšinio žaidynių metu – tokius tikslus artimiausiems ketveriems metams išsikėlė Kretingos krepšinio klubas.

Krepšinio ateitimi Kretingos mieste ir rajone besidomintiems visuomenės atstovams, sporto bendruomenei, rajono tarybos nariams 2020-2024 metų Kretingos krepšinio klubo tikslus, viziją ir siektinus rezultatus pristatė klubo vyriausiasis treneris Arimantas Mikaločius.

Prieš išvardindamas tai, ko klubas norėtų pasiekti, A. Mikaločius apžvelgė praėjusių ketverių metų pasiekimus. Regioninėje krepšinio lygoje (RKL), kurioje rungiasi per 40 komandų, kretingiškiai tvirtai laikosi pirmame dešimtuke. Šį sezoną, kuris, deja, buvo nutrauktas dėl pandemijos, Kretingos krepšinio klubo ekipa turėjo puikias galimybes pateikti į finalo ketvertą ir susikauti dėl pirmosios vietos – ją iškovojusi komanda pereina į aukštesnę Nacionalinę krepšinio lygą (NKL).

„Šį sezoną mums pasisekė į komandą prisikviesti išties aukšto lygio profesionalių žaidėjų. Galiu tvirtai pasakyti: turime visus šansus laimėti RKL ir 2021-2022 sezone žaisti NKL. Tačiau norint žaisti lygoje, kurios varžybos pritraukia daug daugiau ne tik žiūrovų, bet ir potencialių komandos rėmėjų, reikia kelių pagrindinių dalykų: finansavimo ir namų arenos“, – akcentavo klubo vyriausiasis treneris.

Kretingos krepšinio klubo vadybininko Valentino Rumiancevo parengtoje 2020-2024 m. Kretingos krepšinio klubo vizijoje nurodyti ir skaičiai: jei komanda laimėtų RKL ir pereitų žaisti į NKL, iš Savivaldybės prašytų apie 70 tūkst. eurų. Dalis šių lėšų būtų skirta RKL sezonui užbaigti, liūto dalis – NKL sezonui, likusios lėšos – numatomoms sukurti dublerių ir veteranų komandoms išlaikyti.

Akcentuota ir klubo nauda Kretingos miestui. Baigiamo statyti sporto ir laisvalaikio komplekso arenoje – beje, visus reikalavimus atitinkanti namų arena yra viena iš sąlygų, kad klubas galėtų rungtis aukštesnėje lygoje, – Kretingos krepšinio klubas galėtų organizuoti RKL, NKL finalo ketverto varžybas, o tai miestui pridėtų žinomumo Lietuvos mastu bei pritrauktų papildomų pajamų į biudžetą. Be to, Kretingoje būtų galima organizuoti Moksleivių krepšinio lygos finalo ketverto kovas ir įvairias aukšto, netgi tarptautinio lygio varžybas. Taip pat klubas galėtų suorganizuoti ir įvairius koncertus, renginius bei šventes.

Susitikime dalyvavę kitų komandinių sporto šakų – futbolo ir motobolo – atstovai bei politikai pagyrė krepšinio klubą, kad jo vadovybė užsibrėžė tikslus ketveriems metams į priekį. Sporto bendruomenė itin teigimai įvertino siekį sukurti vadinamąją krepšinio piramidę bei tai, kad A. Mikaločius pabrėžė, jog Kretingą reprezentuoti gali – ir jau tai daro – sportas: motobolas, futbolas ir krepšinis.

Politikai buvo kiek atsargesni: viziją ir tikslus gyrė, bet pinigų žadėti neskubėjo – jų dabar reikia pradėtiems statyti sporto infrastruktūros objektams, tarp jų ir Kretingos sporto ir laisvalaikio kompleksui, užbaigti bei ragino klubą aktyviau ieškoti rėmėjų. Tiesa, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pažadėjo sudaryti darbo grupę Kretingos krepšinio klubo pasiūlymams ir šios sporto šakos perspektyvoms išanalizuoti.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Pirmąkart surengta neformalaus ugdymo mugė „Sėkmingas startas“ sutraukė nemažai kretingiškių.

Praėjusį šeštadienį Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje tėvai ir jų atžalos pakviesti susipažinti su devyniomis Kretingoje veikiančiomis neformalaus ugdymo organizacijomis bei būreliais užimtumo ir inovacijų mugėje „Sėkmingas startas“.

Užimtumo ir inovacijų mugėje savo veiklas pristatė VšĮ Robotikos studija, „Menų palėpė“, Yamahos muzikos mokykla, AureArt tapybos studija, Kongoo Jumps, šokių klubas „Danė“, šokių studija „Ritmas“, „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademija ir Šv. Antano dienos centras.

Popamokinių veiklų galimybėmis mugėje daugiausia domėjosi priešmokyklinio ugdymo ir pradinėse klasėse besimokančiųjų tėvai. Pasak bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės, prasidėjus naujiems mokslo metams, nemenku iššūkiu vaikams ir tėvams didelėje būrelių pasiūloje tapo papildomo, neformalaus ugdymo pasirinkimas.

„Dėl šios priežasties siekėme sutelkti kuo daugiau neformalaus ugdymo įstaigų ir būrelių, kad jų ieškantiesiems netektų blaškytis ir būtų galima susipažinti su Kretingoje veikiančiais būreliais ir užimtumo organizacijomis vienoje vietoje“, – tvirtino B. Naujokaitienė.

Užimtumo ir inovacijų mugė sulaukė nemažai lankytojų, tėvams ir vaikams buvo įdomu ir naudinga sužinoti, į kokias veiklas būtų galima artimiausiu metu įsitraukti, padėsiančiomis vaikams atrasti save, naujus pomėgius, kūrybiškumą ir stiprumą.

„Tokią mugę rengiame pirmą kartą, pirmas blynas tikrai neprisvilo. Nemaža dalis neformalaus švietimo organizacijų šįkart nedalyvavo, nes jose jau vietos užpildytos. Tikimės į panašų renginį kretingiškius pakviesti artėjant kitiems mokslo metams, tačiau anksčiau nei šiemet – kol dar vaikai dar nėra nusprendę, kokius būrelius rinktis“, – teigė bibliotekininkė.

Sigita RAZMUTĖ


Tik nusipirkus viščiukus, kasryt jų šeimininkė rasdavo po kelis per naktį nustipusius.

Pirkdami „į kiemą“ atvežamą prekę, neįsitikinę, kad ją parduodantys prekeiviai turi visus reikalingus dokumentus ir nepareikalavę pirkimą-pardavimą paliudijančio kvito ar sąskaitos, žmonės gali patirti rimtų nuostolių. Taip nukentėjo viena darbėniškė.

Krito per 10 dienų

Į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi Darbėnuose gyvenanti moteris (pavardė redakcijai žinoma) ir pabėdojo, kad, įsigijusi UAB „Rumšiškių paukštyno“ vardu parduodamų mėsinių viščiukų, liko be nieko: per 10 dienų nuo jų įsigijimo 50 naminių paukščių, kurių kiekvienas kainavo po 2,60 euro, nudvėsė.

„Naminius paukščius – vištas, antis, kalakutus, – auginu tikrai ne pirmi metai. Būdavo, žinoma, vienas kitas paukštis suserga, būdavo, kad ir krenta, tačiau pirmąkart tik įsigyti viščiukai jau kitą dieną pradėjo gaišti: po nakties atradau penkis kritusius paukščius. Pirkau jiems vaistų veterinarijos vaistinėje, ir paprastoje vaistinėje, išleidau apie 100 eurų, turiu čekius išsaugojusi. Gydžiau ir savo pačios padarytais sirupais, kuriais gydau susirgusius paukščius, tačiau niekas negelbėjo: viščiukai duso ir krito. Beje, kaimynai, padėję gaišenas užkasti, pastebėjo, kad po plunksnomis kūnai tiesiog mėlyni“, – pasakojo moteris.

Įtarusi, kad prekeiviai, kelis kartus per vasarą užsukantys į Kretingos rajono kaimus ir miestelius bei parduodantys gyventojams ir tik išperėtus, ir kiek paaugintus viščiukus bei vištas, pardavė jai jau sergančius paukščius, moteris paskambino telefonu, kuriuo buvo gyvąją prekę užsisakiusi. Susiskambinti pasisekė ne iš karto. Iš pradžių telefonu atsiliepęs vyriškis, su kuriuo buvo bendrauta ir anksčiau, išklausęs, kad viščiukai jau kitą dieną ėmė dvėsti, pasakė, jog jeigu moteris būtų su juo susisiekusi iškart, jis būtų atsiuntęs paukščiams vaistų. Ir pažadėjo, jog dalį patirtų išlaidų kompensuos, tačiau vėliau, mat dabar išvykęs atostogų. Vėliau jis telefonu nebeatsiliepė.

Darbėniškė pabandė susisiekti su UAB „Rumšiškių paukštynu“. Pasak moters, atsiliepę paukštyno darbuotojai patikino, kad jie patys nei viščiukais, nei vištomis, išvežiojamomis po rajonus, neprekiauja.


Scenoje – Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus moterų vokalinis ansamblis.

Su švente sveikino (iš dešinės) klebonas Karolis Petravičius, bendruomenės pirmininkas Simas Končius ir renginį vedęs Nerijus Stasiulis.

Sekmadienį, Vydmantų bendruomenės centro sukviesti, į jau penktąją šventę „Grilio pieva“ rinkosi ne tik vydmantiškiai, bet ir svečiai iš apylinkių. Ragaujantys ant grotelių keptų skanėstų, puoduose kunkuliavusių troškinių bei kitokių gardumynų, kuriais vaišino gaspadinės bei gaspadoriai, ir nepamiršę aukoti, šventės dalyviai lėšas skyrė Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai.

Penktoji bendruomenės šventė

Šalia jau paklotų būsimos bažnyčios pamatų, kurie buvo pašventinti paskutinį birželio sekmadienį, ant liepsnojančios ugnies „Grilio pievos“ dalyviai gamino įvairiausius patiekalus.

Visam „Grilio pievos“ veiksmui dirigavęs vydmantiškis Nerijus Stasiulis gausiai besirenkančius svečius ragino paisyti visų su pandemija susijusių reikalavimų ir, prieš įžengiant pro saulėgrąžomis išpaišytas duris į šventei skirtąją teritoriją, pirmiausia užsiregistruoti, nepamiršti kaukių. Oficialią šventės atidarymo ceremoniją pradėjo Vydmantų bendruomenės centro pirmininkas, Kretingos rajono tarybos narys Simas Končius, pasidžiaugęs, kad kasmet „Grilio pieva“ auga ir plečiasi.

„Pirmąkart susirinkę į „Grilio pievą“ šventės metu suaukotas lėšas skyrėme tais metais naujai paskirtam klebonui įsikurti. Antrais metais lėšas surinkome vaikų žaidimo aikštelei. Trečiąkart aukojome bažnyčiai – ir štai jau turime pamatus. Pernai surinktos lėšos buvo skirtos suoliukams: šiais metais Vydmantuose pastatyta 17 suolelių su šiukšlių dėžėmis. Beje, prie durų, vedančių į „Grilio pievą“, matote naujus medinius suolus su stalais: jie keliaus prie šiemet sutvarkyto Vydmantų tvenkinio, ir kitąmet jau turėsime maudyklą su poilsiaviete“, – nuveiktus darbus vardijo S. Končius, paraginęs susirinkusiuosius ir šiemet būti dosniais – jų aukos vėl bus skirtos bažnyčios statybai.

Bendruomenės pirmininkas, padėkojęs visiems nuolatiniams šventės dalyviams bei rėmėjams, sveikinimo žodžius tarti kvietė garbius svečius. Vydmantiškius su gražia tradicija ir penktąja švente sveikino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, kartu su savo komanda „Kretingos kraštas“ šiemet viręs plovą, LR Seimo narys Antanas Vinkus bei Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis.


Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras Palangoje prie Tiškevičių rūmų 1937-1939 m. Priekyje viduryje – Bronius Jonušas.

Jau antrą šimtmetį Palangoje, grafų Tiškevičių rūmų ir parko aplinkoje, vykstantys pučiamųjų orkestrų muzikos koncertai sutraukia gausius poilsiautojų ir muzikos mėgėjų būrius. Bet ar juose skambanti muzika primena tuos, kurie šimtmečius čia kūrė šią nuostabią tradiciją?

XIX a. pabaigoje Palanga tapo populiariu kurortu, Palangos valdų savininku tapus Feliksui Tiškevičiui (1869–1933), kuris čia nusprendė įkurti pagrindinę rezidenciją ir Palangą paversti europinio lygio poilsiaviete. Tuo metu naujai besisteigiančios pajūrio vasarvietės perimdavo įvairias, taip pat ir muzikines, tradicijas iš žemyninių kurortų: kasdien popietėmis ir vakarais orkestrai koncertuodavo poilsiautojams specialiose pavėsinėse šalia kurhauzo, promenados ar jūros tilto. Grafo F. Tiškevičiaus sesuo Elena Tiškevičiūtė-Ostrovska (1876–1953) savo atsiminimuose apie Palangos kurorto muzikinį gyvenimą XIX a. devintajame dešimtmetyje rašė: „Nuo liepos 1 dienos orkestras kasdien grieždavo pavėsinėje parke nuo septynių iki vienuoliktos vakaro. Muzikantai buvo kviečiami kasmet daugiausia iš Rygos, bet kartais nutikdavo, kad mano tėvas (Kretingos ir Palangos dvarų savininkas Juozapas Tiškevičius (1835–1891) atrasdavo gabių muzikantų tarp keliaujančių orkestrų. Jei toks orkestras pasirodydavo Kretingoje, tuomet mano tėvas liepdavo jiems kelias dienas repetuoti mūsų pavėsinėje. Kretingos publikai tai būdavo pramoga, o jei repeticijos pavykdavo, tuomet mano tėvas sudarydavo su jais sutartį vasaros sezonui Palangoje.“ Dešimtajame dešimtmetyje kurorto orkestras jau buvo tapęs nuolatiniu poilsiautojų gyvenimo palydovu. 1890 m. spauda rašė apie orkestrą, sudarytą ir iš Prūsijos muzikantų, grojantį kasdien nuo 6 iki 10 valandos vakaro.

XX a. pradžioje išpopuliarėjus profesionaliems carinės Rusijos kariuomenės pučiamųjų orkestrams, jie kasmet vasaromis koncertuodavo Palangoje. Kelis metus iš eilės čia koncertavo Kuršo dragūnų pulko pučiamųjų orkestras, kuriame grojo per 30 muzikantų. Koncertai vykdavo du kartus per dieną kurorto parke, o kelis kartus per savaitę ir pajūrio miške. Vasarą koncertuodavo Plungės dvaro valdytojo Mykolo Oginskio (1849–1902) išlaikomas styginių instrumentų orkestras, kurio pagrindą sudarė dvare 1873–1902 metais veikusios muzikos mokyklos auklėtiniai. 1904 metų vasarą Palangoje koncertavo Kretingos dragūnų pulko orkestras, vadovaujamas žinomo kapelmeisterio, dirigento ir kompozitoriaus Juozo Gudavičiaus (1873–1939). Keletą paskutiniųjų metų prieš Pirmąjį pasaulinį karą Palangoje koncertuodavo profesionalūs muzikantai iš Varšuvos filharmonijos. Kaip savo atsiminimuose rašė XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Palangoje gyvenusi rašytoja, visuomenės veikėja Stasė Vaineikienė (1884–1946), koncertai vykdavo ir prie kurhauzo buvusioje pavėsinėje pietų metu ir vakare, o pavakariais svečiai rinkdavosi kurhauzo parke pasiklausyti muzikos, pavakarieniauti. „Iš čia plaukia žavingi muzikos garsai į temstančią naktį ir dingsta, kažkur susiliedami šlamančio miško ir ūžiančios jūros bangose“, – rašė ji.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas