Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugsėjis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 12 %
Naktį15°C debesuotumas 29 %
Apklausa

Ar važiuotumėte iš Kretingos į Palangą dviračiu, jeigu būtų nutiestas takas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1487) 2020-09-08

koronavirusas keičia ir šiųmetinę Moliūgo ir rudens derliaus šventę, kurioje, kaip kasmet įprasta, susitiksime rugsėjo 26 d. – paskutinį rugsėjo šeštadienį. Po pavasarinio karantino neįvykusios Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės vylėmės, kad antros COVID-19 bangos rudenį nebus, deja ji kyla. Turime saugoti save ir kitus, todėl šiuometinė Moliūgo ir derliaus šventė ir „Pajūrio naujienų“ 2021 metų prenumeratos akcija bus kitokia.

Išliks Moliūgo dydžio prenumeratos nuolaidos, jos netgi galios ilgiau – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. „Pajūrio naujienas“ visą tą laiką su „moliūgine“ nuolaida užsiprenumeruoti galėsite redakcijoje (Rotušės a. 17, Kretinga), per Moliūgo šventę rugsėjo 26 d. ir redakcijoje, ir „Pajūrio naujienų“ šventiniame kiemelyje Rotušės aikštėje, kur užtikrinant saugų atstumą, prenumeratą priiminėsime keliose vietose, taikysime kitas saugumo priemones.

Tikimės, kad per šventę pavyks jus pavaišinti tradicine „Pajūrio naujienų“ redaktorės išvirta moliūgų-žirnių koše, kmynų arbata, į ekspoziciją aikštėje suritinti jūsų per šią vasarą užaugintus moliūgus.

Moliūgų augintojus, kaip kasmet, apdovanosime mūsų bičiulių įsteigtais prizais, o visi per akciją užsisakiusieji laikraštį dalyvaus „Pajūrio naujienų“ 2021 metų prenumeratos loterijoje. Pagrindinis loterijos prizas – „Atostogų parko“ metinis abonementas visai šeimai į parko baseinus, pirtis. Didžiausio pagal svorį moliūgo augintojas gaus tradicinę dovaną – Vilijos ir Vlado Baltuonių fermoje Kalniškiuose užaugintą kalakutą ir įmonės „Vara“ priekabą malkų „kalakutui iškepti“. Šias dovanas laimėtojui atvešime į namus.

Kitus prizus pelniusius moliūgų augintojus atsiimti pakviesime į redakciją, laimėtojai bus paskelbti laikraštyje.

Šiemet tikimės prizais labiau praturtinti „Pajūrio naujienų“ 2021 metų prenumeratos loteriją. Jos nugalėtojus išaiškinsime akcijai pasibaigus, po spalio 15 d. ir vėlgi paskelbsime laikraštyje, o prizus atsiimti pakviesime į redakciją. Taip siekiame išvengti didesnio žmonių susibūrimo vienoje vietoje vienu metu.

Prenumeratos loterijoje dalyvaus visi, laikraštį užsisakę per akciją. Nugalėtojams išaiškinti naudosime prenumeratos užsakymo kvitus.

Šį sekmadienį, rugsėjo 13 d., nuo 13 iki 17 val. „Pajūrio naujienų“ prenumeratos akciją vykdysime Vydmantuose, „Grilio pievos“ šventėje, į kurią pakvietė Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius ir parapijos klebonas Karolis Petravičius. Prenumeratoriams Vydmantuose turėsime malonių siurprizų ir visi čia užsisakę „Pajūrio naujienas“ dalyvaus ir didžiojoje prenumeratos loterijoje.

Gyvenimo COVID-19 nesustabdys, „Pajūrio naujienų“ skaitytojų būrys augs – tik pasaugokime vieni kitus nuo to klastingo viruso ir sveiki susitikime Rudens derliaus ir Moliūgo, „Grilio pievos“ šventėse, laikraščio redakcijoje bei kiekvieną antradienį ir penktadienį „Pajūrio naujienų“ puslapiuose.

„Pajūrio naujienų“ 2021 metų prenumeratos akcija prasidėjo. Daugiau informacijos tel.: (8 445) 51397, 8 687 18246.

„Pajūrio naujienų“ redakcija


Nelegalių veisyklų tinklą apčiuopė Padvariuose

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Iš Padvariuose esančios apleistos šunidės gyvūnus vadavo ir prieglaudos „Nuaras“ darbuotoja Gintarė Liutkuvienė.

Kretingiškės Kristinos Ančerevičienės šeimos augintinis Vakarų Škotijos baltasis terjeras Sniegius, taip pat pačių šuns šeimininkų ir jų draugų principingumas Padvarių kaimo Slyvų g. 8 padėjo užčiuopti galimai nelegalios veiklos siūlą, kurio gijos kosminiu greičiu jau tą patį vakarą nusivyniojo iki kitų Lietuvos vietovių – Laukžemės ir Tolių kaimų, Tauragės, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų.

Nelegalams įvarė baimės

„Atradę, kaip manoma, pagrobtą ir uždarytą savo augintinį, Ančerevičiai galėjo jį atsiimti, gal dar apsižodžiuoti su apleistos šunidės šeimininke ir į viską numoti ranka. Bet kretingiškiai ir jų draugai, ėmę viešinti vieną po kito žiaurius faktus ir ant kojų sukėlę tarnybas, pasielgė neabejingai, pilietiškai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė įvykio sūkuryje atsidūrusi gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ atstovė Gintarė Liutkuvienė.

Penktadienį vėlai vakare, vos iš Padvarių išvežus 25 pasibaisėtinomis sąlygomis laikytus šunis, ir toliau plūdo gyventojų pranešimai, kai kurie žmonės informavo pastebintys besiblaškančius palaidus šunis laukuose, pamiškėse ir pakelėse. G. Liutkuvienės manymu, išsigandę nelegalūs veisėjai gyvūnais bandė atsikratyti juos tiesiog išmesdami iš automobilių. Buvo gauta žinia, kad kelyje prie Skuodo laksto du labradorai, tačiau, prieglaudos darbuotojams nuskubėjus, vienas buvo partrenktas mašinos. Po automobilio ratais kelyje Skuodas–Plungė žuvo ir vienas iš trijų šioje teritorijoje bėgiojusių biglių.

Laukžemėje pareigūnų ir gyvūnų globėjų vizitas taip pat nebuvo bevaisis: konfiskuoti 8 netinkamomis sąlygomis laikyti šunys, Tolių kaime – 6. Šie keturkojai, kaip ir pakelėse sugautieji, taip pat atgabenti į Klaipėdos „Nuarą“. Dalis Tauragės rajone laikytųjų labradorų ir jorkšyrų apgyvendinti prieglaudoje „Būk mano draugas“, 6 – „Nuare“. Įtariama, kad šunidžių Padvarių, Laukžemės ir Tolių kaimuose savininkai gali būti tie patys asmenys. Už žiaurų elgesį su gyvūnais, kaip sakė „Nuaro“ darbuotoja G. Liutkuvienė, jie jau buvo bausti 2014-aisiais metais.

Vos į prieglaudą iš Padvarių atvežta, apsivaikavo japonų akita veislės kalytė – atsivedė 8 šuniukus. Mažyliai gimė per anksti, ir šiuo metu stebimi specialistų. Iš viso į „Nuarą“ penktadienio vakare ir naktį pateko 58 tarsi iš pragaro išvaduoti šunys. Jais rūpinasi prieglaudos darbuotojai, savanoriai, veterinarijos gydytojai.

„Sulaukiame didžiulės gyventojų paramos: vos paskelbiau, kad mums reikia bekontakčio termometro – bemat buvo atvežtas. Žmonės negaili šunims nei maisto, nei priemonių šuniukams-ankstukams, vaistų nuo parazitų ir kirminų. Šunys – baisiai apleisti, kai kurie nuplikę, žaizdotom galvom“, – apibūdino G. Liutkuvienė.

Iki kol šunims bus pradėta ieškoti naujų namų, turės praeiti nemažai laiko ne tik todėl, kad prasidės teisminiai procesai. Kalės turės būti vežamos į veterinarijos klinikas echoskopuoti, bus patikrinta, ar jos nesilaukia palikuonių. Gyvūnus atiduoti bus galima tik sterilizuotus.


Šią vasarą Palangoje svečių netrūko

Nors vasaros pradžioje poilsiautojus apgyvendinantys ir maitinantys Palangos bei Šventosios verslininkai būgštavo, kad dėl pandemijos gali sumažėti norinčiųjų ilsėtis prie jūros, sausakimši paplūdimiai ir žmonių pilnos pagrindinės kurorto gatvės liudijo ką kita: netekę galimybių ar tiesiog nenorėję rizikuoti ir keliauti į kitus kraštus tautiečiai rinkosi poilsį prie jūros. Lietuviškojoje Baltijos pakrantėje poilsiavo ir kaimyninių šalių gyventojai.

Keitėsi poilsiautojų srautai

„Tikrai negalime sakyti, kad svečių srautai šią vasarą mūsų kurorte būtų buvę mažesni, nei ankstesniais metais. Tik pastebėjome, jog jeigu pernai ar užpernai buvo daugiau atvykstančiųjų iš užsienio šalių, šiemet didžioji dalis pasirinkusių poilsį prie Baltijos jūros – Lietuvos gyventojai“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rasa Kmitienė, pridūrusi, kad prieš šį sezoną ir buvo galvota, kad Palanga sulauks daugiau svečių iš Lietuvos, tad tam buvo atitinkamai pasirengta.

Tomis dienomis, kai orai nelepino ir nebuvo galima mėgautis saulės voniomis, Palangos TIC svečiams turėjo pasiūlyti daug pažintinių istorinių bei aktyviam poilsiui skirtų turistinių maršrutų, apimančių ir šalia esančias savivaldybes – poilsiautojai tai įvertino ir noriai keliavo po apylinkes.

Kalbant apie svečius iš užsienio, R. Kmitienė pabrėžė, jog pasikeitė jų buvimo Palangoje laikas: jeigu ankstesniais metais poilsiautojai, ypač atvykstantys iš vadinamųjų rusakalbių šalių, apsistodavo Palangoje dešimčiai dienų, porai savaičių ar netgi mėnesiui, šiais metais svečiai rinkdavosi dvi–tris, daugiausiai – penkias nakvynes.

Pasikeitė ir atvykstančiųjų geografija: šiais metais Palangos ir Šventosios pakrantę rinkosi arčiau esančių šalių gyventojai. Daugiausia svečių sulaukta iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, tarp lyderių – ir Suomija bei Vokietija, nors iš pastarosios šalies atvykstančių turistų šiemet smarkiai sumažėjo.

„Pasiteisino vadinamasis Baltijos šalių „kelionių burbulas“, kai iš kaimyninių valstybių turistai galėjo keliauti nevaržomai. Tačiau, nors kalendorinė vasara baigėsi, sezonas dar nesibaigė“, – sakė R. Kmitienė, pridūrusi, jog galutinių skaičių, kiek turistų ir iš kokių šalių buvo atvykę į Palangą, TIC dar neturi.

Vasara geresnė nei pernai

Palangos Viešbučių ir restoranų asociacijos (VRA) direktorė ir viešbučio „Grand Baltic Dunes“ vadovė Ingrida Valaitienė pripažino, kad nors nerimo prieš prasidedant sezonui būta daug, vasara prasta nebuvo.

„Turėjome labai daug būgštavimų, daug pagrįstos, su pandemija susijusios baimės: kaip reikės dirbti? Kokie bus reikalavimai, susiję su įvairiomis higienos normomis, kokie apribojimai priimant svečius bei ar apskritai poilsiautojai iš kitų šalių galės į Lietuvą atvykti? Juolab kad pavasarį paskelbus karantiną mums išvis teko stabdyti veiklą. Tad iki vasaros vidurio dirbti mums buvo iššūkis“, – sakė I. Valaitienė.

Tačiau, pasak Palangos VRA direktorės, su visais iššūkiais pavyko susitvarkyti, visi kurorto viešbučiai bei restoranai dirbo gerai ir tvarkingai, tad ir rezultatai geri: šios vasaros rodikliai geresni, nei pernai. Tačiau dabar nerimo ima kelti artėjantis šaltasis metų laikas, nes, atsižvelgus į sergamumo rodiklius, vėl prabilta apie ribojimus bei draudimus.

„Geri praėjusios vasaros rodikliai, greičiausiai, susiję ir su tuo, kad mūsų tautiečiai nelabai turėjo galimybių išvykti į savo pamėgtus užsienio kurortus ir rinkosi poilsį Lietuvoje, prie jūros. Rugsėjis prasideda taip pat palyginus neblogai – viešbučiai turi rezervacijų. Be to, nuo rugsėjo pirmosios startuoja projektas „Atostogos medikams“, kuriame dalyvauja per 600 Lietuvos, tarp jų – ir Palangos viešbučių bei apgyvendinimo įstaigų, priimsiančių šalies sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus. Gydytojams, akušeriams ir bendrosios praktikos slaugytojams suteikiama galimybė nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą projekto dalyviams kompensuos valstybė“, – pasakojo I. Valaitienė.


Sulaikė brakonierių-kilpininką

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Teisėtvarka

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai reido Kretingos rajone metu netoli Šukės kaimo sulaikė brakonierių, kuris ir anksčiau buvo baustas už medžiojimą statant kilpas.

Sulaikytojo sodybos ūkiniuose pastatuose buvo rastos keturios kilpos, paruoštos naudoti. Nors šeimininkas tikino kilpomis nemedžiojantis, inspektoriai nusprendė patikrinti jo žodžius ir artimiausiame miške aptiko jas dvi. Kilpos buvo tokios pat, kaip ir rastosios žmogaus ūkiniuose pastatuose, tad abejonių neliko.

Už kilpų laikymą ir medžiojimą jomis teisės medžioti neturinčiam sodybos šeimininkui surašytas administracinių pažeidimų protokolas, o byla perduota teismui. Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas, byla bus nagrinėjama maždaug po dviejų savaičių Kretingoje. Brakonieriui gresia bauda nuo 600 iki 1 tūkst. 700 eurų, kilpos bus konfiskuotos.

Rugpjūčio 24–30 d. Aplinkos apsaugos departamentas apie galimus pažeidimus gavo 318 pranešimų: apie žvejybos pažeidimus pranešta 23 kartus, apie medžioklės – 8. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 30 kartų, netinkamo atliekų tvarkymo – 20, nuotekų – 33, vandens taršos – 12, pakrantės apsaugos juostų pažeidimų – 5, vandens transporto priemonių – 2, oro taršos – 34, neteisėtų kirtimų – 8 kartus.


Kretingos miesto seniūnijos futbolo „5x5“ komanda iškovojo pirmąją vietą.

Šeštadienį Gargždų centriniame stadione vyko XIII-ųjų Lietuvos seniūnijų vasaros sporto žaidynių II etapas, iš kurio Kretingos rajono seniūnijų komandos grįžo su aukso, sidabro ir bronzos medaliais.

XIII-ųjų Lietuvos seniūnijų vasaros sporto žaidynių II etape dalyvavo Klaipėdos ir Telšių apskričių savivaldybių komandos iš Šilutės, Skuodo, Kretingos, Rietavo, Klaipėdos rajonų, Palangos, Neringos ir Klaipėdos miestų.

Seniūnijų komandos varžėsi krepšinio „3x3“ (moterys, vyrai 20–40 m. bei 41 m. ir vyresni), parko tinklinio „3x3“ (moterys ir vyrai), futbolo „5x5“, šaškių ir šachmatų, stalo teniso, smiginio, virvės traukimo ir seniūnų trikovės rungtyse.

Komandos, užėmusios prizines vietas šiose varžybose, iškovojo teisę atstovauti savo rajonui finaliniame žaidynių etape, kuris rugsėjo 26 d. vyks Palangoje. XIII-ųjų Lietuvos seniūnijų vasaros sporto žaidynių finalą pasiekė net septynios mūsų rajono komandos.

Iškovotu sidabru džiaugėsi krepšinio „3x3“ varžybose (vyrai 20–40 m.) Žalgirio seniūnijos bei toje pačioje rungtyje antrą vietą užėmę senjorų iš Salantų miesto seniūnijos komandos. Kretingos seniūnijos komanda sidabrą pelnė smiginio, Kretingos miesto seniūnija – šaškių rungtyse.

Kretingos miesto seniūnijai atstovaujanti futbolo „5x5“ komanda pelnytai didžiavosi XIII-ųjų Lietuvos seniūnijų vasaros sporto žaidynių II etape iškovota pirmąja vieta.

Palangoje vyksiančiame žaidynių finale dvi komandos Kretingos rajonui atstovaus virvės traukimo rungtyje. Pirmą vietą Gargžduose laimėjo Kartenos seniūnijos vyrai Mindaugas Stonkus, Alfredas Vyšniauskas Artūras Šlyžius, Zigmas Žąsytis, Julius Beinoras, Vygantas Brauklys ir Tomas Kupšys, įveikę Kūlupėnų seniūnijos rinktinę, kuriai teko sidabras. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė karteniškius rungčiai subūręs Kartenos sporto organizatorius Marius Meškauskas, iškovotas auksas, žinoma, džiugina, tačiau jis mato, kur komanda galėtų dar tobulėti: reiktų vienodesnio žingsnio, didesnio tarpusavio susiklausymo.

„Užimtos prizinės vietos rungtyse ir medaliai bei patekimas į finalą duoda labai daug taškų. Jie visi bus sumuojami, ir, tikimės, kad po finalo bendroje įskaitoje tarp Lietuvos rajonų Kretinga vėl bus geriausiųjų trejete“, – sakė M. Meškauskas.

Pasiektais rezultatais džiaugėsi ir seniūnijų komandas burti padėjęs Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir Sporto skyriaus vyriausias specialistas Erikas Žiubrys. Tiesa, jis apgailestavo, kad nepavyko į komandą prisikviesti moterų krepšininkių. Teko apgailestauti ir dėl to, kad į žaidynių finalą pateko tik dvi pirmas vietas iškovojusios stalo teniso komandos, tad trečiąją vietą užėmę Salantų miesto seniūnijos stalo tenisininkai į finalą nevažiuos.

„Antrajame etape Kretingos rajono seniūnijos pasirodė išties gerai – kaip ir dera praėjusių metų Lietuvos rajonų seniūnijų vicečempionams“, – pastebėjo E. Žiubrys.

„P. n.“ informacija


„Kretinga yra verta naujo impulso, naujo vedimo bendruomenės dvasios gyvenime“, – sakė Kretingą paliekantis brolis Astijus.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios parapijos klebonas brolis Astijus Kungys po pusantrų metų klebonavimo rugsėjo pradžioje pasitraukė iš parapijos ganytojo pareigų. Į Pakutuvėnus sugrįžo ir Kretingos vienuolyno gvardijonu buvęs brolis Gediminas Numgaudis. Broliai Astijus ir Gediminas yra vieni pirmųjų brolių pranciškonų 1989-aisiais, dar tebesant Sovietų Sąjungai, sugrįžusių į Kretingą atkurti vienuolyno, auginti parapiją.

Brolio Astijaus pilna buvo visur ir jam esant Kretingos vienuolyno gvardijonu, ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministru Vilniuje. Parapijai vadovauti sugrįžusį brolį Astijų kretingiškiai sutiko viltingai.

– Kodėl atsisakėte parapijos ganytojo pareigų, palikote Kretingą? – brolio Astijaus paklausė „Pajūrio naujienos“.

– Tėvas, motina augina savo vaikus. Ir ką jie bedarytų, visas jų gyvenimas skirtas tiems vaikams. Klebonas bažnyčioje yra parapijos ganytojas. Čia ne šiaip vien administracinė pareigybė. Žmonės mato mus besimeldžiančius per mišias, teikiančius santuokos, krikšto sakramentus. Gal kam atrodo, kad klebonystė tuo ir baigiasi. Tačiau jei tu esi tikras ganytojas, tu esi kaip tėvas, motina savo parapijos žmonėms. Pakalbi su žmogumi, jis tau išlieja savo skausmą. Ir pokalbiui pasibaigus, toji gija nenutrūksta – tu galvoji apie tą šeimą, meldiesi už tuos žmones. Susitikimai su žmonėmis yra palaima ir tam tikra našta. Jėzus sako: „Mano našta lengva, mano jungas švelnus.“ Visgi našta. Ir lengvumas tame, kad dvasiniame gyvenime tu esi ne vienas, ir čia ta Dievo paslaptis: „Aš esu su jumis per visas dienas.“ Kunigas per mišias mažiausiai keturis kartus pasako: „Viešpats su jumis.“ Tai ne šiaip tušti žodžiai. Kunigas pasako, kad gyvenime niekada nebūname vieniši – Dievas su mumis.

Parapija kaip šeima: tu, klebonas, turi Dievo duotą atsakomybę už parapijos žmones. Ar jie sveiki, ar ligoniai, tuokiasi ar skiriasi. Dvasiškai tu už juos esi atsakingas. Gal jų visų vardų, situacijų nežinai, bet meldiesi už juos, neši parapijos naštą. Čia nėra kaip prie staklių, kur žmogus pagal savo kvalifikaciją darbą padaro – ir laisvas. Tu negali išeiti iš savo pašaukimo, tavo darbas, kaip ir vaikus auginančio tėvo, – nesibaigia. Tu negali pasakyti: „Aš atidirbau, ir viskas.“

Kretingos parapija yra unikali. Kretinga turi ypatingą savo dvasinį turinį, nes šios parapijos žmonės nėra tušti. Aš pamačiau tiek daug jų, atsidavusių bažnyčiai: maldos grupės, padėti nuolat skubančios Marijos legiono moterys, parapijos tarybos nariai – neišsenkantis iniciatyvų aruodas. Nėra taip, kad sukalbami poterėliai ir viskas – žmonės nori keisti Kretingos miestą.


Brukis Vilniaus gatvėje – trimis aukštais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Istorija
Archeologų komanda, vadovaujama Jurgio Sadausko, atkasė senosios vienuolyno tvoros pamatus, kuriuos siūlys įtraukti į Kultūros paveldo registrą.

Dar visą rudenį kretingiškių kantrybę bandys pirma Vilniaus gatvės rekonstrukcijos vykdomi archeologiniai kasinėjimai, o išvien su jais – nepravažiuojamas kelias, duobės ir purvas. Archeologinius kasinėjimus vykdančios mažosios bendrijos „Praeities tyrimų institutas“ archeologas Jurgis Sadauskas, beje – kraštietis, kilęs iš Kašučių, sakė, kad su Vilniaus gatvės radiniais, jie supažindins ir visuomenę – jei nesutrukdys lietus, rugsėjo 10 d. nuo 10 val. priešais „Pajūrio naujienų“ redakciją tam bus įrengta palapinė.

„Pajūrio naujienos“ kalbino J. Sadauską apie užsitęsusius archeologinius tyrinėjimus, gal rado kažką ypač vertingo, kas išskiria senąją Kretingą iš kitų miestelių, koks tų radinių tolimesnis kelias.

– Kretingos rajono vadovai teisinasi, kad Vilniaus gatvės rekonstrukcija stringa dėl to, kad archeologams po žvalgomųjų tyrimų prireikė išsamių archeologinių tyrinėjimų. Neplanuoti detalieji archeologiniai tyrimai kainuos apie 350 tūkst. Eur, lėšas skirs Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ar jums tai neatrodo keista: tarsi niekas nežinojo, kad čia – senoji Kretinga, miestas kūrėsi nuo bažnyčios rotušės link ir, kad tų tyrimų tikrai reikės.

– Neslėpsiu, buvo keista, kad mus pakvietė tuomet, kai jau prasidėjo kelio remonto darbai. Nes įprastai žvalgomuosius tyrimus pradedame tuomet, kai dar susitarimų plunksnos nesudėtos ir traktoriai aplink dar neburzgia. O čia – viskas gerokai pavėluota. Objektas – didelis, darbus vykdo Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Kretingos rajono savivaldybė – jie ir yra atsakingi už eigą. Bet ir vėl kažkas kažko nesužiūrėjo. Neabejoju, kad buvo žinoma, jog Kretinga ne dabar išdygęs, o – senovinis miestas, juolab kad jo centras yra saugoma paveldo teritorija, ir atlikti rimtus tyrimus būtina.

– Kurioms senamiesčio vietoms prireikė išsamių archeologinių tyrimų?

– Nuo J. K. Chodkevičiaus gatvės pradžios ligi „Senukų“ prekybos centro radome XVII-XVIII a. kultūrinį sluoksnį. Iš pradžių mechanizuotai kasėme paviršių – XIX-XX a. sluoksnį, tačiau pamatėme, kad po juo glūdi vertingų dalykų, kuriuos reikia atkasti rankomis. Renovuojamoje 1,2 km ilgio gatvėje iš viso teko iškasti apie 300 šurfų, arba 1,5 x 2 m dydžio duobių, kurių gylis siekė nuo 70 cm iki 2-2,5 m.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas