Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugsėjis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 12 %
Naktį15°C debesuotumas 29 %
Apklausa

Ar važiuotumėte iš Kretingos į Palangą dviračiu, jeigu būtų nutiestas takas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1486) 2020-09-04

Nusilengvinti – į mišką

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kaimynystėje gyvenantis ūkininkas Rimantas Skiparius įsitikinęs, kad pakelės poilsio aikštelė be sanitarinio mazgo – gėda Kretingai.

Miške pakeliui į Palangą, už Pryšmančių, jau senokai įrengta poilsiavietė: greta jos gyvenančio ūkininko Rimanto Skipariaus pastebėjimu, vasarą joje pilna žmonių – jie užkandžiauja, vaikšto po įrengtą laisvalaikio parką, tačiau niekur nėra nei normalios šiukšliadėžės, nei tualeto. Todėl išminti takai į gretimą mišką, kur dėl paliktų „minų“ baugu ir koją įkelti.

Panašu, kad susprogdino

„Asfaltuota, linijomis automobiliams statyti sužymėta aikštelė, mediniai stalai su suolais, o šalia jų – didžiulis užrašas, kad žmonės nešiukšlintų. Buvo čia įrengtas ir vietinis tualetas. Tačiau vieną naktį išgirdau galingą bumt – buvo panašu į sprogimą – ir „būdelės“ nebeliko. Visą vasarą jos niekas neatstatė: tad kurgi važiuojantiems į Palangą ar grįžtant sustojusiems žmonėms eiti gamtinių reikalų? Žinoma, nelieka nieko kito – tiesiai į mišką“, – kalbėjo R. Skiparius.

Jam įdomu, kam gi dabar priklauso aikštelė ir kas turėtų pasirūpinti tvarka joje, o taip pat – ir tualetu. Miške privatų pramogų ir laisvalaikio parką su medinėmis skulptūromis, pasinaudojęs Europos Sąjungos lėšomis, prieš 5-erius metus įrengė verslininkas Petras Balsevičius. Greta aikštelės įsigijęs sklypą, dabar jis stato kavinę. Statybvietė aptverta medine tvora, anksčiau buvęs tualetas atsidurtų lyg ir jos teritorijoje.

R. Skipariaus žodžius patvirtino į aikštelę ankstų trečiadienio rytą iš Telšių pakeliui į Palangą užsukę Algirdas Maisaitis ir jo bendrakeleivis Vytenis. Garbaus amžiaus vyrai neslėpė, po ilgos kelionės tikėjęsi ne tik atsipūsti, bet ir nueiti rytinio tualeto reikalų.

„Jei kažką stato, pagal darbo inspekcijos reikalavimus, savininkas privalėtų įrengti ir tualetą. O jei ne, Savivaldybė turėtų pasirūpinti viešu tualetu aikštelėje“, – svarstė vienas iš keliautojų.


Algirdas VIRŠILAS:

– Vienintelę kandidatę iš nuogirdų žinau Jolitą Vaickienę – graži moteris, be to, sprendžiant iš ankstesnės veiklos, vykusi politikė, racionaliai mąsto. Seime kartą jau yra buvusi. Už ją ketinu balsuoti. Tiesą sakant, man visiškai neįdomu tie kandidatai. Sako, šiemet bus naujų veidų. Kas iš to? Kokį beišrinktų, kaip rodo patirtis, paskui tenka nusivilti.

Janina STONKUVIENĖ:

Nelabai žinau, bet dar yra laiko pasidomėti. Su vyru į rinkimus visada einam jau apsisprendę, prie balsavimo kabinų nebesiblaškom. Mūsų nuomonės ne visada nesutampa, bet šiuokart abu žadam nebalsuoti nei už Uspaskicho, nei už Karbauskio partijų kandidatus. Pavyzdžiui, man patinka Tomas Abelkis – jaunas, perspektyvus kandidatas.

Antanas ZABYTIS:

– Nesidomiu rinkimais, nematau prasmės gaišti savo laiką. Norėdami prasibrauti į Seimą, kandidatai kaskart daug visko pažada, o gerų permainų kaip nesulaukiame, taip nesulaukiame. Aš apskritai nežinau, ar eisiu balsuoti. Pastaraisiais kartais taip nutinka, kad kaip tik tuo metu pasitaiko proga išvažiuoti padirbėti į užsienį. Gali ir šiemet taip būti.

Petras KOCIUS:

– Negalėčiau visų kandidatų išvardinti, juolab atskirti, Kuršo ar Mėguvos apygardose kandidatuoja, nes ribos ir vėl pakeistos... Apie kai kuriuos kandidatus jau žinau, esu pasiskaitęs „Pajūrio naujienose“. Nėra buvę kad į rinkimus ateičiau nežinodamas, kam atiduosiu savo balsą. Jei atvirai, norėčiau atiduoti už jaunus perspektyvius žmones, o partijos man neturi reikšmės.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Spalio 11 dieną rinksime Lietuvos Respublikos Seimą. Kandidatus į Valstybės parlamentą Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37 ir Mėguvos apygardoje Nr. 36 rinkėjai žino anaiptol ne visus, geriausiai tuos, kurie politikoje nebe naujokai, tuos, kurie aktyviau beldžiasi į rinkėjų duris. Galutinio kandidatų sąrašo dar neturi ir Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

VRK kandidatus į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti turi iki šių metų rugsėjo 10 d.

Išankstiniais duomenimis Kuršo rinkimų apygardoje Nr. 37 Seimo nario mandato sieks 10 politikų. Iš jų 9-i atstovauja šalies politinėms partijoms: Genoveita Krasauskienė partijai „Laisvė ir teisingumas“, Jolita Vaickienė – Darbo partijai, Remigijus Buožius – Kartų solidarumo sąjungai-Santalka Lietuvai, Jonas Drungilas – Krikščionių sąjungai, Antanas Vinkus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Tomas Abelkis – Lietuvos socialdemokratų partijai, Juozas Mažeika – Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Vytautas Šaduikis – Lietuvos žaliųjų partijai, Romualdas Jablonskis – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Kuršo apygardoje vienintelė Alina Adomaitytė į Seimą kandidatuoja savarankiškai, todėl privalėjo surinkti ne mažiau kaip vieną tūkstantį jos kandidatavimui pritariančių apygardos rinkėjų parašų. Kuršo rinkimų apygardos komisijos pirmininko Mindaugo Mickaus teigimu, A. Adomaitytė lapus su rinkėjų parašais apygardos komisijai įteikė rugpjūčio 27 d. Komisija patikrino gautų duomenų teisingumą ir išvadą įteikė VRK. Galutinį sprendimą dėl kandidatų į Seimą registracijos VRK turi priimti ne vėliau kaip rugsėjo 10 d.

Kuršo rinkimų apygarda Nr. 37 sudaryta iš 45 rinkimų apylinkių, kurių 10 yra Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, kitos – Kretingos rajone. Kretingos rajone panaikinta Mikoliškių rinkimų apylinkė, o šiai apylinkei priklausę rinkėjai priskirti Baublių rinkimų apylinkei. „Per paskutinius prezidento rinkimus Mikoliškiuose balsavo 17 žmonių, kai 5 žmonės dirbo komisijoje“, – sakė M. Mickus.

Mikoliškių rinkimų apylinkėje registruota buvo apie 50 rinkėjų. Spėjama, kad dalis jų yra išvykę ir nedeklaravę išvykimo. Iš Mikoliškių rinkėjai Baublius pasiekti turės patys, apygardos komisija jų pavėžėjimo neorganizuos. „Visoje mūsų apygardoje nėra tokio poreikio vežioti rinkėjus“, – tarė M. Mickus.

Mėguvos rinkimų apygardai Nr. 36 priklauso Palangos miesto savivaldybėje gyvenantys rinkėjai ir dalis rinkimų teisę turinčių Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybių gyventojų. Į Mėguvos rinkimų apygardą Kretingos rajone patenka Vydmantai, Kretingsodis, Laukžemė, Lazdininkai, kiti mažesni aplinkiniai kaimai.


Kodėl komunalininkai dažniau neišveža šakų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Briedžio gatvės seniūnaitis Stasys Šauklys redakcijai išsakė, jo žodžiais, daugumos aplinkinių gatvių ir netoliese esančių „Vienybės“ bei „Draugystės“ sodininkų bendrijų gyventojų pasipiktinimą dėl to, kad buvo panaikintos prie įvažiavimų į šias bendrijas specialiai įrengtos vietos šakoms krauti. „Jei taip padarė, galėtų tuomet pakoreguoti grafiką ir dažniau iš sodybų išvežti šakas“, – sakė vyras.

„Kai bendrovei „Kretingos komunalininkas“ vadovavo kiti direktoriai, atliekų aikštelėse medinėmis tvoromis buvo atskirtos vietos, kur sodininkai galėdavo krauti įvairias atliekas, tarp jų – ir šakas. Dabar aikštelėse liko tik konteineriai. Juk gyvename ne „ant gatvės“, o 6 arų sodų sklypuose, kur nuolat atsiranda, ką nupjauti, išrauti. Išmesti nėra kur, nes didžiąsias žaliąsias atliekas per metus teveža tik po vieną– du sykius“, – piktinosi S. Šauklys.

Jis tvirtino, kad ankstesni vadovai atvykdavo pasitarti su žmonėmis, kaip sodininkams būtų patogiau gyventi, dabartinio direktoriaus nėra nė matę.

S. Šauklys sakė, kad šią problemą jis išdėstė ir Savivaldybėje, tačiau ten gyventojų pageidavimo taip pat nesiklausė ir neišgirdo, todėl jis mano, kad būtų tikslinga sukviesti žmones į mitingą prie Savivaldybės.

Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys patikino, kad atliekų aikštelės yra tvarkomos visoje Lietuvoje dėl pačių gyventojų gerovės, siekiant švarios aplinkos. „Tos aikštelės prie sodininkų bendrijų buvo virtę tikrais šiukšlynais: kai leisdavo į jas gabenti atliekas, žmonės atsikratydavo viskuo, nė nesivargindami rūšiuoti. Į žaliąsias atliekas suversdavo ir statybines atliekas, unitazus, pasitaikydavo net fekalijų maišelių. Sumesdavo nebenaudojamus akumuliatorius, automobilių detales, jau nekalbant apie senas padangas“, – apie netvarką bendrose sodininkų aikštelėse kalbėjo vadovas.

Siekiant šito išvengti, sodininkai, kaip ir privačių sklypų savininkai, buvo aprūpinti atliekų rūšiavimo konteineriais. „Rajono taryba ir šiaip sodininkams suteikė lengvatų – kas mėnesį už atliekų išvežimą jie temoka po 1,29 Eur, arba per metus – apie 15 Eur, kai visi kiti Kretingos rajono gyventojai – per metus po 29 Eur“, – tvirtino R. Žiaušys.

Jis įsitikinęs, kad šakas iš privačių valdų užtenka išgabenti dusyk per metus – pavasarį ir rudenį, kada žmonės geni medžius. Pavasarį šakas jų bendrovė iš rajono gyventojų renka kovą – gegužę, o rudenį pradės rinkti mieste spalį, kaimuose užbaigs gruodį. Vadovas pastebėjo, kad kituose šalies miestuose komunalininkai šakų išvis nesurenka, kaip ir baldų, arba apriboja jų kiekį iki 10 kg asmeniui. Žmonės šakas doroja patys arba veža į atliekų surinkimo aikšteles.

„Jeigu sutankintume šakų išvežimo grafikus, gerokai išaugtų įmonės sąnaudos, ir visiems Kretingos rajono gyventojams tektų daugiau mokėti už vietinę rinkliavą. Kretingos rajone įkainiai už atliekų surinkimą ir taip yra mažiausi Lietuvoje, antroje vietoje po Vilniaus. Išmetamų atliekų kiekis pas mus gerokai viršija išlaidas, – pernai Savivaldybė nesurinko 55 tūkst. Eur, o atliekų tvarkymo įkainiai vis auga“, – kalbėjo R. Žiaušys.


Visuomenininkai saugo moksleivius

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
Ties perėja prie Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos budėjusios Vida Milštein (kairėje) ir Veronika Grikštienė prisiminė ir savo Rugsėjo 1-ąsias: „Į mokyklą taip pat skubėjom su gėlėm, vilkėjom rudas uniformas su baltom apykaklaitėm, buvo geras jausmas“, – sakė jos.

Ryškiomis geltonomis liemenėmis vilkintys Kretingos visuomenininkai, tarp jų senjorai, tęsia tradiciją nuo Rugsėjo 1-osios rytais vėl budėti ties miesto pėsčiųjų perėjomis, į ugdymo įstaigas skubantiems mažiesiems mokiniams padedant saugiai kirsti gatves, tuo pačiu į eismo dalyvius atkreipiant ir vairuotojų dėmesį.

Vieną perspėjo, kitą padrąsino

„Kokia bėda, laiko turint, lauke kelias valandas mums pastoviniuoti, juolab – prasmingai, dėl augančios jaunosios kretingiškių kartos“, – šypsojosi ties pėsčiųjų perėja, esančia prie Turizmo informacijos centro, lūkuriuojanti Petrė Prišmontienė. Ji teigė atsimenanti dabar jau suaugusių savo dviejų sūnų rugsėjus.

„Eidavau į darbą Padvarių pensionate, pakeliui į tuometinę II vidurinę, dabar Marijono Daujoto progimnaziją, pati už rankos juos saugiai nuvesdavau... Nepastebėjau, kaip greit pralėkė metai“, – sakė Petrė.

Čia pat sukinėjęsis senjoras Juozas Gricius pridūrė, kad budėti gatvėse seniau tokios „mados“ nė nebuvę, o ir nereikėję, juk – nei perėjų, nei daug mašinų – kada viena, kada kita pro šalį pravažiuos.

Senjorai Veronika Grikštienė, Vida Milštein ir Vidas Dzikavičius mokinių laukė prie pėsčiųjų perėjos ties Motiejaus Valančiaus viešąja biblioteka.

„Nėra kas veikti, būnam, šnekučiuojamės, stebim aplinką, ir tiek. Pėstieji elgiasi drausmingai“, – sakė moterys, tik Vidas pridūrė vis dėlto vienam moksleiviui pataręs nulipti nuo dviračio ir gatvę kirsti einant, o kitą, puokštę gėlių mokytojai nešantį, matyt, pirmoką, keliaujantį su mama, tiesiog padrąsinęs.

„Budžiu gatvėse nebe pirmą rugsėjį, matau, kad dauguma vaikų – išmokyti, eidami per gatvę, stabteli, apsidairo. Vairuotojai taip pat stebi situaciją, važiuoja atsakingai, iš tolo pristabdo“, – pasidžiaugė iš Rokiškio rajono kilęs, bet apie 40 metų Kretingoje gyvenantis V. Dzikavičius.

Budinčius gatvėse senjorus ir pačius aplanko tolimi prisiminimai, kai kuriems Rugsėjo 1-osios šventė primena jų jaunystę.


Rugsėjo 1-ąją mokslo metus pradėjo 137 Šventosios pagrindinės mokyklos mokiniai.

Mokslo metų pradžią skelbiantis Rugsėjo 1-osios skambutis jau trečius metus Palangoje skamba vis didesniam moksleivių skaičiui – šiais metais 60-čiai daugiau nei pernai.

Palangoje veikia penkios bendrojo ugdymo mokyklos, į kurių klases šiemet susirinko 1 tūkst. 901 mokinys – o tai, kaip informavo Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė, sudaro 20,28 proc. bendro Palangos miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus.

Senojoje gimnazijoje mokslo metus pradėjo 459 gimnazistai, Vlado Jurgučio progimnazijoje – 585 mokiniai, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje – 628 moksleiviai, iš jų 35 mokosi specialiosiose, lavinamosiose ar elgesio ir emocinio sutrikimų klasėse.

Šventosios pagrindinė mokykla sulaukė 137 mokinių, Pradinėje mokykloje į suolus susėdo 92 pradinukai.

„Galime pasidžiaugti, kad jau ne pirmi metai matome, kad moksleivių skaičius Palangoje auga. 2018–2019 mokslo metais mūsų Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 1 tūkst. 785 mokiniai, praėjusiais mokslo metais jų buvo 1 tūkst. 841, šiemet moksleivių dar daugiau – 1 tūkst. 901. Pastebėjome, kad kiekvienais metais didėja mokinių, atvykusių iš kitų Lietuvos miestų ar grįžusių iš užsienio, skaičius“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė L. Valužienė.

Ji paminėjo, kad Palangos bendrojo ugdymo mokyklose dirba 227 mokytojai, ikimokyklinio ugdymo mokyklose – 123 mokytojai, o neformaliojo vaikų švietimo mokyklose – 84 mokytojai.

„P. n.“ informacija


1961-aisiais metais pastatytoje Palangos senojoje gimnazijoje pradėtas kapitalinis remontas.

Kaip ir visi šalies švietimo srities darbuotojai, taip ir palangiškiai, naujus mokslo metus pradėjo su nerimu: nežinia, kokių išbandymų moksleiviams ir mokytojams dar gali atnešti pandemija. O be šių iššūkių, Palangoje tenka įveikti dar vieną: Senojoje gimnazijoje vyksta kapitalinis remontas, tad gimnazistai ir pedagogai mokslo metus pradeda išskirstyti po kitas švietimo įstaigas.

Gimnazijai – iššūkis

„Ir Palangos senosios gimnazijos vadovams, ir mokiniams, ir mokytojams – visai mokyklai prasidėjusi pastato modernizacija didžiulis iššūkis: ilgą laiką su gimnazijos ir kitų mokyklų bendruomenėmis tarėmės, kaip teks organizuoti darbą, kaip derinti kontaktines pamokas ir nuotolinį mokymą“, – taip vasarą pradėtą Senosios gimnazijos kapitalinį remontą trumpai pakomentavo Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė.

„Palangoje nėra galimybės visą gimnazijos veiklą perkelti kitur į vieną pastatą, todėl pamokos, neformaliojo ugdymo užsiėmimai nuo rugsėjo vyksta Palangos sanatorinėje mokykloje, Švietimo pagalbos centre, kur anksčiau buvo įsikūręs Moksleivių klubas, Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje, Palangos sporto centre ir Pradinėje mokykloje, – paklaustas, kaip prasideda šie mokslo metai, sakė Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas. – Dėl galimybės rengti biotechnologijų užsiėmimus ir atlikti fizikos, chemijos, biologijos laboratorinius darbus kalbėtasi su Klaipėdos universiteto vadovybe – mes esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį, ir universiteto laboratorijose planuojami gimnazistų užsiėmimai“.

Dėl patalpų stokos nuo rugsėjo gimnazijoje ugdymas organizuojamas mišriu būdu: vyks ir vadinamosios kontaktinės pamokos nurodytose patalpose, ir pamokos bei savarankiškas darbas nuotoliniu būdu.

„Mokymas bus organizuojamas taip, kad vienos klasės mokiniams ugdymo veiklos visą dieną organizuojamos toje pačioje mokymo patalpoje – skirtingi mokytojai turės atvykti į klasei priskirtą patalpą, o ne mokiniai eiti pas mokytojus, išskyrus specifines sritis, kai mokiniai turės eiti pas mokytoją. Mažiausiai vieną dieną per savaitę mokiniai bus mokomi nuotoliniu būdu arba turės savarankiškus darbus. Atsižvelgiant į nuotolinio mokymo patirtis ir tvarką, dalies mokomųjų dalykų bus užduodami tik ilgalaikiai darbai. Mokiniai bus maitinami Vlado Jurgučio progimnazijoje, kūno kultūros pamokos vyks Sporto centro salėje. Esame numatę, kad muzikos ir dailės pamokos vyks Vlado Jurgučio progimnazijos patalpose“, – vardijo direktorius.


Palydint vasarą, Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos nariai dalyvavo Raseiniuose surengtoje respublikinėje neįgaliųjų dainų šventėje „Lik sveika, vasara“. Į šventę jie vežė netradicinį numerį – vietoj muzikinio pasirodymo kretingiškių ir karteniškių neįgaliųjų teatro „Pekla“, kuriam vadovauja režisierė Martina Žąsytienė, pastatytą spektaklį „Trys mylimos“.

„Publika šį spektaklį sutiko labai šiltai. Mes vieninteliai į šventę atvežėme spektaklį, visi kiti kolektyvai – jų susirinko per 20 – džiugino dainomis. Organizatoriams buvome iš anksto prasinešę, kad ansamblio savo draugijoje nebeturime, ir sutiko, kad programą paįvairins teatras. Po šmaikštaus ir labai nuotaikingo mūsų aktorių pasirodymo, šventės rengėjai labai gyrė pasisekusį projektą“, – kolektyvo sėkme džiaugėsi Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos vadovas Antanas Juškėnas.

Rugpjūtį kretingiškiai dalyvavo Klaipėdoje surengtoje respublikinėje neįgalių žmonių sporto šventėje. „Sporto rungčių buvo labai daug ir įvairių, Kretingai atstovavome 5-iese, dalyvavome krepšinio 3x3 turnyre, rankų lenkimo, šaudymo iš lanko, lengvosios atletikos rungtyse. Mums sekėsi neblogai: Stanislava Jonkuvienė rankų lenkimo rungtyje laimėjo I-ąją, o Kęstutis Jokubauskis – II-ąją vietas, šaudyme iš lanko taip pat I vietą pelnė Antanas Šiupinys“, – puikius saviškių pasiekimus atskleidė A. Juškėnas.

Jo žodžiais, ir atslūgus pirmajai koronaviruso bangai, Kretingos neįgalieji nesėdėjo be visuomeninės veiklos, – vyko į Pasvalyje surengtą sveikatinimo renginį „Pasvalio sveikata“. Čia puikias rezultatais pasižymėjo: S. Jonkuvienė buvo antra tarp stipriausiųjų šalies neįgaliųjų rankų lenkimo varžybose, o A. Juškėnas – pirmas ištvermės ir vikrumo rungtyje „kopėčios“.

Draugijos vadovas sakė, kad dėl Covid-19 pandemijos grėsmės negalėję žmonėms surengti jų pamėgtų ekskursijų, tačiau spalio pradžioje visgi yra numatę keliauti į Latviją. „Išvykų, bendrystės neįgaliems žmonėms labai reikia, nes norisi sutikti senus pažįstamus, įgyti naujų draugų, plėsti akiratį, parodyti, ką kiekvienas geba“, – akcentavo A. Juškėnas.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono mero Antano Kalniaus ir jo sesers psichologės Dalios Bieliauskienės-Kalniūtės rytmetinės maudynės jūroje tebesitęsia ligi šiol.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius su seserimi Dalia Bieliauskiene-Kalniūte, Kretingos socialinių paslaugų centro psichologe, savo darbo dieną pradeda ne nuo puodelio kavos, kaip įprasta daugeliui, o nuo ankstyvų rytmetinių maudynių jūroje. Puodelis garuojančios kavos iš termoso jų laukia krante, vos išlipus iš jūros.

Galimybė broliškai pabendrauti

„Prasidėjus vasarai, metėme sau iššūkį – dieną pradėti sveikai, išsimaudant jūroje. Kol lipi iš lovos, važiuoji, jautiesi toks susmegęs, o įlipus į vandenį – išsyk energijos pliūpsnis, gaiva kūnui ir atgaiva širdžiai. Aplink – gražu: šniokščia bangos, nardo kirai, klykauja žuvėdros. Tikras malonumas“, – kalbėjo ką tik iš bangų sutartu laiku – 7 val. ryto – išnirę pašnekovai.

Įprastai paskubomis brolis ir sesuo maudosi darbo dienomis, jei rytinio ritualo nesutrukdo mero išvykos ar komandiruotės, o dažną savaitgalį atvyksta su šeimomis – čia ir pusryčiauja, pramogauja kartu.

Meras prisipažino, kad tai buvęs jo sesers sumanymas: „Dalia mane įkalbėjo: nagi važiuojam rytais į jūrą maudytis. Pabandėme ir labai patiko. Ji viskuo pasirūpina – ir kava, o kartais – ir sumuštiniais.“

D. Bieliauskienė-Kalniūtė atviravo, kad, broliui tapus rajono „galva“ nedaug belieka laiko artimam ryšiui, todėl rytmetinis važiavimas prie jūros – jiedviem galimybė ir broliškai, kaip vaikystėje, pabendrauti.

Kuo paviliojo jūra

Rytmetines maudynes jūroje jiedu pradėjo birželio vidury, kada rytmečiai buvo sąlyginai šilti, bet vanduo – dar ledinis, o užbaigti sezoną ketina tik tuomet, kai atvės jūra. Dabar gi, ankstyvo rugsėjo rytmečiais, vanduo gerokai šiltesnis už orą.

„Kartais nesinori nė išnirti, taip gera gulėti bangose. O labiausiai patinka šėlstanti jūra, besiridenančios bangos pačios verčia per jas šokinėti“, – tikino A. Kalnius ir D. Bieliauskienė-Kalniūtė, po maudynių ir tradicinės 5-minutės kavai ant kranto skubantys namo. Laiko lieka tik persirengti ir susitvarkyti, nes skuba į darbus.

Paklausti, kuo gi juos taip paviliojo jūra, juk augę Kretingos mieste, kur pašonėje yra pirmasis dvaro tvenkinys, o ištvermingiausi maudynių mėgėjai jame mirksta nuo ankstyvo pavasario ligi vėlyvo rudens, brolis ir sesuo atsakė labiau mylintys jūrą.

„Maudynių jūroje nepalyginsi su plaukiojimu tvenkiny: vanduo ten – visuomet tamsus. O čia ankstyvą rytą matosi smėlėtas dugnas, – tikino sveikuoliai. Nors tokiais jiedu savęs nelaiko.


Greitosios medicinos pagalbos skyriaus patalpų problema iškilo siekiant atskirti pacientų srautus.

Trečiadienį Kretingos rajono Savivaldybės vadovai, Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) ir ligoninės vyriausieji gydytojai iš posėdžio, į kurį buvo susirinkę pasitarti, kur galėtų iškelti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrių, išsiskirstė nepriėmę sprendimo.

Kabinetus bandys „perstumdyti“

PSPC vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad GMP skyriaus patalpų problema kilo iš dalies dėl to, kad jomis, ankštomis, nepatenkinti patys šio skyriaus darbuotojai, be to, sugriežtinus infekcijų kontrolės reikalavimus, iškilo būtinybė atskirti medikų ir pacientų, norinčių per GMP skyrių patekti į PSPC, kur yra procedūrų kabinetas, srautus.

„Ypač dėl Covid-19 situacijos mes privalom nekarščiuojantiems ir karščiuojantiems pacientams sudaryti galimybes pro atskirus įėjimus patekti į gydymo įstaigą, taip pat turi likti ir trečiasis – avarinis įėjimas-išėjimas. Kai dabar leidžiam vaikščioti per GMP skyrių, šių sąlygų neišpildom “, – kalbėjo Kretingos PSPC vadovas.

„Namų darbus“ atlikti ir vietą GMP skyriui savo vadovaujamų gydymo įstaigų bazėje Savivaldybei pasiūlyti turėjo jis ir ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

„Apvaikščiojome savo pastatus, apžiūrėjome, numatėme šiokį tokį preliminarų planą, bet nenorime forsuoti vien tam, kad klausimą kuo greičiau pateiktume rajono tarybai. Gal neskubant pavyks rasti ir racionalų variantą“, – sakė A. Juškys.

Jeigu GMP skyrių, kaip dar rugpjūčio pradžioje su Savivaldybės administracijos direktore Jolanta Girdvaine ir vicemeru Dangiru Samaliumi buvo svarstoma, perkeltų į ligoninės archyvą, o archyvą, išpildant visas jam keliamas specialias sąlygas, iškraustytų į garažą, reikėtų didelių investicijų. Be to, dabartinės archyvo patalpos GMP skyriui būtų ir pernelyg mažos.

„Atidėjome šį klausimą ateičiai, ekspromtu sprendimo neruošim. Dėl patalpų GMP skyriui dar kalbėsimės ir su Psichikos sveikatos centro vadovu. Gal pavyktų įstaigų kabinetus „perstumdyti“ taip, kad „greitoji“ liktų ten pat, tik praplečiant patalpas, tai yra greta esančius PSPC kabinetus „nukeliant“ toliau“, – pritarė J. Girdvainė.

Karteniškiai jau persitvarko

Užtat Kartenoje pertvarkos procesai jau pajudėjo – pasak miestelio Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Normanto Žeimio, rajono Savivaldybės specialistai skaičiuoja sąmatą. Ji neturėtų būti didelė. Kitoje pastato pusėje bus padaryti surenkamieji laiptai, taip pat reikės įrengti vieną sanitarinį mazgą ir padaryti vieną gipskartonio sienos pertvarą. Vyriausiojo gydytojo žodžiais, stengiantis sumažinti užsikrėtimo galimybes, karščiuojantys arba tie pacientai, kuriems įtariami infekciniai susirgimai, žarnyno negalavimai, į gydymo įstaigą pateks pro skirtingus įėjimus, aptarnaus skirtingi darbuotojai.

N. Žeimio teigimu, pertvarkyti ambulatoriją vertėjo ne vien dėl koronoviruso, bet ir dėl gripo, kitų užkrečiamųjų ligų.

„Turbūt ne vienam žmogui, pavyzdžiui, sugipsuota ranka laukiančiam, kol bus išrašytas nedarbingumo lapelis, yra tekę sėdėti tame pačiame poliklinikos koridoriuje, prie tų pačių gydytojo durų kartu su karščiuojančiais, sloguojančiais, čiaudėjančiais. O tai – ir nemalonu, ir gresia užsikrėsti, – sakė N. Žeimys. Jis pridūrė, kad karteniškiams galimybės leidžia net automobilius pasistatyti skirtingose vietose – truputį atokiau yra dar viena mašinų stovėjimo aikštelė.

Vaistinei nemato nei reikalo, nei galimybių

Tačiau „Pajūrio naujienas“ pasiekė žinia, kad į Kretingos PSPC , kur ir taip trūksta patalpų, bando įsiprašyti vienas vaistinių tinklų – turi tikslą atidaryti ten savo vaistinę. A. Juškys to nepaneigė.

„Taip, tai tiesa, bet aš esu prieš, juolab kad ligoninės ir PSPC prieigose viena vaistinė veikia nuo seno, ir jos, mano nuomone, užtenka“, – neabejojo vyriausiasis gydytojas.

Naujoji vaistinė būtų įkurdinta PSPC pirmame aukšte, fojė. A. Juškys teigė neįsivaizduojantis, kurioje konkrečioje vietoje ji galėtų užsitverti ir neužstoti lifto, pacientams ir personalui nepabloginant sąlygų.

J. Girdvainė patvirtino, kad kalbos apie vaistinę PSPC viduje yra pagrįstos, kol kas paslaptyje laikoma, koks vaistinių tinklas rajono Savivaldybei tokį pageidavimą yra išreiškęs.

„Bet, jei apsispręstume, kad vis dėlto vaistinė PSPC viduje galėtų atsirasti, turės būti skelbiamas viešas konkursas, kuriame galės dalyvauti ir kiti vaistinių tinklai, nebūtinai laimės tas, kuris pirmasis į mus kreipėsi“, – paaiškino direktorė.

---


Vasaros žaidynėse dalyvavo (iš kairės į dešinę): Kazimieras Gnedojus, Tautvydas Jankavičius, Dovydas Macius, Žilvinas Lukošius, Raimondas Alseika, Mindaugas Juodis, Rimantas Macius, Mindaugas Arys, Darius Grigaitis ir mažasis talentas Demas Grigaitis.

Praėjusį šeštadienį Jurbarke įvyko Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ vasaros sporto žaidynės, kuriose dalyvavo nekart rajono pirmenybėse pirmąją vietą iškovojusi Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ futbolo komanda „Topoliai“.

Iš viso vasaros žaidynių mažojo futbolo varžybose 7×7 Jurbarke dalyvavo 6 komandos: Vilniaus „Aktas“, Kauno „Šilainiai“, Kretingos “Topoliai”, Šalčininkų rajono FK, Klaipėdos rajono „Jonušai“ ir Kauno „Feniksas“.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė „Topolių“ komandos vadovas Rimantas Macius, į Jurbarką komanda atvyko ne pačios pajėgiausios sudėties, tačiau su varžovais kovėsi įnirtingai.

Visos komandos sužaidė po penkerias 20 minučių trukmės rungtynes.

„Mes rezultatu 3:0 nugalėjome Vilniaus „Akto“ komandą. Lygiosiomis baigėsi dvejos rungtynės – su Šalčininkų rajono komanda sužaidėm be įvarčių 0:0, o su kauniečių „Feniksu“ apsikeitėme įvarčiais – apmaudžiai praleidome kamuolį į savo vartus vos ne paskutinę sekundę, ir rezultatas tapo 1:1. Pralaimėjome „Šilainių“ komandai iš Kauno 2:0“, – apie rungtynes papasakojo R. Macius.

„Tarp rajonų komandų „Topoliai“ užėmė antrąją vietą – po atkaklios kovos 0:1 pralaimėjome tik nugalėtojai Klaipėdos rajono septyniukei „Jovaišai“, o bendroje įskaitoje likome ketvirti. Namo parsivežėme gražią taurę. Esame patenkinti, kad, Kretingos rajono savivaldybei parėmus, galėjome dalyvauti vasaros sporto žaidynėse ir išbandyti jėgas su kitų miestų bei rajonų futbolo komandomis“, – sakė R. Macius.

„P. n.“ informacija


Tarptautinėje XVII-ąjį kartą surengtoje Kyokushin karate stovykloje „Shodan“ mokyklos auklėtiniai parodė savo meistriškumą, tobulino įgūdžius ir kėlė kvalifikacijas.

Stovykla įvyko šalia Šventosios miestelio esančioje stovykloje „Raganė“. Buvo parengta turtinga stovyklos programa: dalyviai ne tik smagiai leido laisvalaikį, susirado naujų draugų, bet ir lavinosi treniruotėse. Jų metu plėtė savo žinias, gerino įgūdžius. Treniruotes vedė aukščiausius DAN turintys Lietuvos karate meistrai.

Stovyklos pabaigoje laukė paskutinis išbandymas – kvalifikacinis diržų laikymo egzaminas. Šioje stovykloje juodąjį diržą apsigynė Erika Rukšėnaitė, kuri parodė savo ištvermę, bei meistriškumą. Erikai teko ne tik parodyti techninius ir fizinius gebėjimus, įvairias smūgių kombinacijas – egzamino pabaigoje ji turėjo kovoti 30-yje kovų. Erika veda treniruotes vaikams Kūlupėnuose, Kurmaičiuose ir Kretingoje. Savo žinias ji perteikia auklėtiniams, treniruojasi ir tobulėja pati. Kiekvieno karatisto tikslas yra SHODAN juodasis diržas, iki kurio reikia nueiti ilgą treniruočių, varžybų kelią. Šio diržo kvalifikacinį egzaminą galima laikyti tik suaugusiems – nuo 18 m., kadangi egzaminas reikalauja daug jėgų, trunka ilgiau nei 3 valandas ir vyksta bet kokiu oru.

Rugsėjo 3–4 dienomis prasidės naujas karate treniruočių sezonas, karatistai vėl išsikels naujus tikslus. Karate mokykla „Shodan“ kviečia visus norinčius prisijungti ir išbandyti save, sportuoti bei gerai praleisti laiką.

„P. n.“ informacija


Du didžiuosius moliūgus-dvynius Jolanta Simaitienė žada panaudoti sultims.

„Šiais metais užteko vieno daigelio, kad moliūgų derlius džiugintų: užteks ir sultims, ir blynams, ir troškiniams“, sakė Darbėnuose gyvenanti ir, be moliūgų, įvairiausių daržovių darže bei šiltnamyje užsiauginanti Jolanta Simaitienė.

Iš Klaipėdos į vaikystės miestelį Darbėnus, kur didžiąją savo gyvenimo dalį praleido jos mama, šviesaus atminimo mokytoja Milda Tarvainienė, garsėjusi tuo, kad sugebėdavo ne tik prisijaukinti visus jos sode bei darže augusius augalus, bet išmaniusi ir gydomųjų žolelių paslaptis ir dosniai savo žiniomis pasidalindavusi su kaimynais ir bičiuliais, su šeima grįžusi muzikos mokytoja J. Simaitienė sakė, jog iš mamos perėmusi ir daržininkystės žinias. Be kita ko, ir žinias apie moliūgų auginimą: mama kasmet juos augindavusi. Dažniausiai iš „Pajūrio naujienų“ dovanojamų sėklų. M. Tarvainienė yra dalyvavusi ne vienoje Moliūgų šventėje, yra ir įvairių apdovanojimų pelniusi.

„Šį pavasarį jau aš daiginau sėklas. Gražiausią daigą pasodinau, ir štai rezultatas“, – pašnekovė parodė tarp vešlių lapų pasislėpusius du didžiulius gražuolius moliūgus. „Dvyniai“ toli gražu ne visas derlius: čia pat oranžiniais ir geltonais šonais švyti mažesni moliūgėliai, yra ir neseniai užmegztų, o ir žiedai dar tebežydi.

„Seniau mes žiedus ar tik užmezgusius moliūgus išskindavome, kad anksčiau užsimezgusieji didesni užaugtų. Bet paskui mama pastebėjo, kad pažeme besiraizgantis pagrindinis stiebas leidžia papildomas šaknis. Vadinasi, augalas ne vien iš daigo šaknų maitinasi, beveik kiekvienas moliūgas gauna pakankamai medžiagų, kad galėtų augti, tad ir šiemet leidau moliūgui gyventi taip, kaip jam patinka“, – šypsojosi J. Simaitienė.

Ji sakė, jog du didieji moliūgai bus panaudoti sultims: jau ne pirmi metai žiemai mokytoja išspaudžia moliūgų, morkų ir obuolių sulčių. „Kai sultys tik išspaustos, moliūgų skonis gan stipriai jaučiamas. Bet vėliau jis nebe toks ryškus, o pačios sultys, palyginus su vien tik iš obuolių išspaustomis, yra daug švelnesnio skonio, ir šeimai labai patinka“, – pasidalino patyrimu pašnekovė.

Mažesniuosius moliūgus šeimininkė ketina panaudoti kepdama blynus, nors dažniau blynams naudoja cukinijas. Taip pat labai skanūs yra troškiniai su moliūgais.

„Supjaustau moliūgus, kartais ir cukinijos pridedu, taip pat morkų, svogūnų, mėsos šonkauliukų arba vištos sparnelių. Viską sudėjusi į keptuvę įdedu truputėlį sviesto, dar visokių užsiaugintų prieskoninių žolelių ir pirktų prieskonių, troškinu keptuvėje. Patikėkit, labai skanu“, – šeimos mėgstamo patiekalo receptu pasidalijo J. Simaitienė, perspėjusi, kad į troškinį šiukštu nereikia pilti vandens.

Livija GRAJAUSKIENĖ

---

Moliūgų augintojų dėmesiui

Nors nežinia, kaip šiemet Covid-19 pandemija paveiks Moliūgų šventę, vis vien norime pasidžiaugti jūsų užaugintu derliumi.

Skambinkite tel.: 77993, 52382 arba praneškite el. paštu pajurionaujienos@gmail.com, kaip Jums pavyko auginti šią tradicinės

„Pajūrio naujienų“ šventės daržovę.


Kinijoje įgijęs žinių apie tenykštes arbatas, Tadas Pranaitis su jų skoniu dabar supažindina savo bičiulius ir pažįstamus, surengdamas jiems degustacijas.

Sugrįžęs iš Kinijos, kur praleido 8 metus, Tadas Pranaitis į Kretingą parsivežė ir tenykštę arbatos gėrimo tradiciją, kviečiančią mėgautis kvapų, spalvų bei skonių derme, taip tyrinėjant savo pojūčius ir atrandant vis naujas asociacijas. „Arbata atveria burnas ir ištirpdo šarvus tarp žmonių“, – taip atmosferą, kuri savaime susidaro per kiniškos arbatos degustacijas, apibūdino T. Pranaitis.

Ne mirkyti, o plikyti

T. Pranaitis pasakojo, kad Kinijoje įprasta, kad arbatžolių turguose, kurie yra labai dideli ir gausūs savo asortimentu, pirkėjai kviečiami degustuoti arbatas ir išsirinkti tas, kurių norėtųsi įsigyti. Prie arbatos puodelio savaime išsivysto kalba su arbatžolių pardavėjais – dauguma jų maloniai dalinasi savo žiniomis ir kiekvienos arbatžolių rūšies istorija, apibūna jos ypatybes.

Sukaupęs autentiškų žinių ir patirties, 41 metų T. Pranaitis tokias pat degustacijas dabar organizuoja savo bičiuliams ir pažįstamiems – kviečia juos pamėgti kokybišką kinišką arbatą, kuri gali sužavėti ne tik skoniu, bet ir tonizuojančiomis, sveikatinančiomis savybėmis.

T. Pranaitis arbatas ruošia naudodamasis specialiai tam skirtomis priemonėmis, kurias įsigijo Kinijoje – ant padėklo, primenančio dėžutę, į kurią nupilamas panaudotas vanduo, rikiuojasi porceliano servizas: gaivanis, skirtas arbatžolėms užplikyti, mažyčiai puodeliai.

„Mes įpratę arbatžoles mirkyti, o Kinijoje jos tėra nuplikomos – arbata pilstoma į puodelius praėjus vos kelioms sekundėms, kai arbatžolės užpilamos karštu vandeniu. Palikus arbatžoles ilgai vandenyje mirkti, jos apkarsta“, – teigė T. Pranaitis, atskleidęs ir dar vieną skirtumą – pirmasis vanduo nupilamas, nes juo arbatžolės yra nuplaunamos.

T. Pranaitis paaiškino, kad arbatžolės plikomos 70–90 laipsnių karštumo vandeniu, priklausomai nuo arbatžolių rūšies, tos pačios arbatžolės gali būti panaudojamos po keletą kartų – kaskart arbatos skonis truputėlį keičiasi, tarsi atsiskleidžia naujai.


Iš šios istorinės nuotraukos menininkai ant sienos perkels jos fragmentą.

Šį rugsėjį Salantų miesto gyvenimą nuspalvins respublikinio lygio renginiai: rugsėjo 12-ąją kultūros cente bus parodytas Teatro laboratorijos „Atviras ratas“, vadovaujamos režisieriaus Aido Giniočio, spektaklis – biografinės improvizacijos „Lietaus žemė“.

Miestelio centre bus surengtos atviros gatvės meno dirbtuvės – ant vieno iš pastatų sienos bus perkelta miestelį papuošianti istorinė nuotrauka.

Pasak Salantų kultūros centro renginių organizatoriaus Aurimo Rapalio, šie renginiai – tai dalis jų įgyvendinamo projekto „Praeities atspindžių beieškant: Salantų krašto kultūros paveldo sklaida“

„Mūsų miestas turi gerai žinomus, ryškesnius simbolius – Gaidžio koplyčią, Salantų pyragą, tanką Orvidų sodyboje, garsiąją kavinę „Pakalnutė“, tačiau visapusiško, inovatyviai pateikto istorinio žvilgsnio, galinčio atskleisti turtingą ir įdomią mūsų krašto praeitį, išryškinančio regiono kultūrinį savitumą, pasigendama. Trūksta su miesto istorija, reikšmingesniu kultūros paveldu supažindinančių interaktyvių kultūrinių maršrutų, ekskursijų. Todėl ieškome idėjų, įdomių sprendimų, kad neužstrigtume ties nusistovėjusiais ir žmonėms jau pabodusiais dalykais“, – kalbėjo A. Rapalis, motyvuodamas, kodėl buvo nuspręsta krašto savitumą, turtingą jo istoriją pateikti inovatyviai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas