Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugsėjis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 12 %
Naktį15°C debesuotumas 29 %
Apklausa

Ar važiuotumėte iš Kretingos į Palangą dviračiu, jeigu būtų nutiestas takas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1485) 2020-09-01

Nuplėšta dalis plakato, skaudžiai nudirta medžio žievė ir išpjaustytos svastikos – štai, kokį vaizdą prie riedlenčių rampos Pastauninko parke pamatė pro šalį eidama kretingiškė.

Tuopos mikrorajone gyvenanti kretingiškė į „Pajūrio naujienų“ redakciją atsinešė parodyti nuotraukų, kuriose užfiksavo vieną Pastauninko parke augantį medį nulupta žieve, o kitą – išgremžtomis svastikomis.

Nulupta žievė, išpaišyti fašizmo simboliai

„Parkas yra viena gražiausių mūsų miesto vietų, kasdien mėgstu čia pasivaikščioti. Jei pastebiu negerovę, negaliu praeiti abejingai, bet šįkart širdį skauda ypač“, – teigė pašnekovė.

Ji savo akimis matė, kad rugpjūčio 23-iąją, sekmadienį, su medžiu barbariškai elgėsi mergina, šalia kurios stovėjo mažesnis vaikas. „Aš tą panelę sugėdinau, klausiau, kuo medis nusikalto? Kad jai gyvai kas odą luptų, – ar patiktų? Nuėjau. Atsisukusi pamačiau, kad žievę mergina plėšia kaip plėšusi toliau, mano žodžiai – nepaveikė niekaip“, – pasakojo kretingiškė.

Jos nuomone, Kretingos rajono savivaldybės idėja parke, prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, pasportuoti norinčiam jaunimui įrengti riedlenčių ir dviračių rampą buvo labai gera, tačiau pasivažinėti dviračiais dienos metu čia dažniausiai atvažiuoja tik tvarkingi, šalmus mūvintys maži vaikai. O vyresniems ši vieta tapo ne sporto, bet rūkymo ir nevaldomo siautėjimo vieta.

„Gaila ir žiūrėti į susėdusius apgirtusių paauglių veidus. Kai kurių nepilnamečių rankose pastebėjau alkoholio butelius, kai kurių – energinio gėrimo skardines. Kartais jaunimas į parką atsivelka garso kolonėles ir visa jėga pasileidžia muziką – na, kuo ne restoranas po atviru dangum?“ – svarstė pašnekovė. Ji teigė ir pati ne kartą kvietusi policijos pareigūnus, bet šie arba nevažiuoja, arba, kol atvažiuoja, paaugliai išsilaksto į visas keturias puses.

„Kodėl policija pati ir savo iniciatyva negali vakarais dažniau pro šį „karštą tašką“ prasukti, pasižiūrėti? – retoriškai klausė moteris. – Tokie „festivaliai“ vasarą vyksta kone kas vakarą, pusę aštuonių jau prasideda orgijos“.

Pašnekovės nuomone, ši parko vieta, takas gimnazijos link turėtų būti apšviesti, o dabar sutemus nors pirštu akin durk, nėra jokios lempos, nėra ir vaizdo stebėjimo kamerų.


Komunalininkai ėmėsi griežtų priemonių: metantiems atliekas prie konteinerių numatytos iki 600 Eur baudos.

Dar pavasarį Kretingos mieste įrengti požeminiai konteineriai, tačiau jie vis dar neeksploatuojami. Būta problemų ir dėl tekstilės konteinerių – per vasarą jų nebebuvo, ir dėvėtų rūbų, patalynės krūvas žmonės krovė šalia konteinerių. Šias ir kitas problemas dėl atliekų rūšiavimo apžvelgė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ vadovas Rimantas Žiaušys.

– Kodėl per vasarą nebuvo pradėti eksploatuoti naujieji požeminiai konteineriai? Nurodykite priežastis ir numatomą terminą, kada ketinama pradėti juos naudoti.

– Konteinerius įrengė ne Kretingos rajono savivaldybė, tai yra Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) įgyvendinamas projektas. Šiuo metu vyksta sutarties derinimas: KRATC-as perduos eksploatuoti požemines aikšteles ir konteinerius Kretingos rajono savivaldybei 10 metų laikotarpiui. Manyčiau, kad rugsėjį aikštelės turėtų pradėti funkcionuoti.

– Priminkite, kiek iš viso ir kokių konteinerių Kretingos mieste įrengta. Gal numatytos naujos aikštelės ir kitose rajono vietovėse?

– Kol kas požeminės aikštelės įrengtos tik Kretingos mieste – jų yra 16. Mieste taip pat įrengta 15 pusiau požeminių aikštelių. Planuojama dar apie 30 aikštelių modernizuoti ar naujai įrengti visame Kretingos rajone.

– Vytauto ir Maironio gatvėse prie konteinerių skaitytojai pastebėjo įspėjantį užrašą, kad už šalia konteinerių kraunamus šiukšlių maišus, ypač – statybines atliekas, gyventojai bus baudžiami administracine bauda iki 600 Eur. Kuo remiantis numatytos tokios baudos?

– Butų remontininkai yra „pasigavę“ 2 viešas aikšteles – Vytauto gatvėje ir prie Savivaldybės. Iš po nakties ten pilna statybinių atliekų. Tas pats ir prie „Draugystės“ sodų. Statybinės atliekos neįskaičiuotos į vietinės rinkliavos mokestį ir patys gyventojai privalo jas išvežti į Ankštakių surinkimo aikštelę. Per metus iš kiekvieno asmens joje priimama po 250 kg statybinių atliekų. Jei šeimoje yra 4 asmenys, po remonto nemokamai į Ankštakių sąvartyną galima išvežti 1 t atliekų. Nežinau, ką reikia daryti, kad surinktum tokį kiekį – nebent išgriauti visą butą su jo sienom. Tačiau žmonės tingi vežti į aikštelę ir nueina lengviausiu keliu – tiesiog išverčia prie konteinerių. Nors kaip pasikrovė į priekabą ir atvežė prie konteinerio, taip galėtų kultūringai nuvežt ir į aikštelę.

Užsieny, tarkim, kaimyninėje Norvegijoje už tai yra skiriamos didelės ir griežtos baudos, užtenka, kad pažeidėjus fiksuoja vaizdo kameros. Ten niekas nesiceremonija, fiksavo ir baudžia. O pas mus dar turi įrodyti.

Kalbėjausi su vienos sodininkų bendrijos pirmininku, jis sakė, kad teršia 3 proc. jų gyventojų, taip elgiasi iš tingumo ir akiplėšiškumo, o kenčia likę 97 proc. gyventojų. Už netvarką mokame visi mokesčių mokėtojai, nes padidėja atliekų surinkimo sąnaudos.


Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus pasitarime kartu su rajono švietimo įstaigų vadovais aptartas pasirengimas naujiems mokslo metams.

Penktadienį Kretingos rajono švietimo įstaigų vadovai ir Savivaldybės administracijos atstovai, susirinkę į kasmetinį pasitarimą, pavadintą „Veikti, kurti ir įkvėpti kitus“, apžvelgė praėjusių mokslo metų rezultatus bei aptarė pasirengimą nuo rugsėjo pirmosios prasidedantiems naujiems mokslo metams.

Linkėjo įveikti iššūkius

Rajono švietimiečius su prasidedančiais mokslo metais pasveikinęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius padėkojo visiems pedagogams ir švietimo įstaigų vadovams už susitelkimą, įveikiant pandemijos iškeltus iššūkius. Pabrėžęs, kad naujaisiais mokslo metais iššūkių laukia nė kiek ne mažiau, nei buvo pavasarį, meras išreiškė viltį, kad bendru darbu pavyks visas problemas išspręsti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Kazakauskienė pasidžiaugė, kad per praėjusius mokslo metus Kretingos rajonas daug pasiekė. Pavyzdžiui, pajudėjusi mokyklų tinklo pertvarka davė rezultatų: pagerėjo lėšų naudojimo vienam mokiniui rodikliai, ir kretingiškiai lenkia respublikos vidurkį.

Už pasiaukojamą darbą ekstremaliomis sąlygomis dėkojo ir toliau darniai dirbti Lietuvos ateičiai linkėjo LR Seimo nariai Antanas Vinkus ir Levutė Staniuvienė. Kretingos parapijos klebonas Astijus Kungys, pasidalinęs prisiminimais apie savo pirmąsias mokytojas, linkėjo pedagogams su meile ugdyti ir auginti mylinčią tėvynę, kalbą, istoriją ir papročius patriotišką jaunąją kartą.

Moksleivių skaičius mažėja

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė pranešimą „Iššūkių įveikimas ir galimybės“ pradėjo primindama, kad, nors mokslo metai prasideda kaip įprastai klasėse, negalima atmesti galimybės, jog gali tekti pereiti prie nuotolinio mokymo. O šį iššūkį Kretingos rajono mokyklos įveikė puikiai: nė vienas mokinys, nė vienas vaikas nebuvo paliktas nuošalyje.

2020–2021 mokslo metus Kretingos rajono švietimo įstaigose pradės 6 tūkst. vaikų (pernai 6 tūkst. 186). Bendrojo ugdymo programose mokysis 4 tūkst. 357 mokiniai (261 mažiau nei pernai), priešmokyklinio ugdymo – 356 vaikai (pernai 324), ikimokyklinio – 1 tūkst. 293 (pernai 1 tūkst. 244). Nuo 10 iki 7 sumažėjo jungtinių klasių skaičius, nepilnų klasių komplektų liko 2 (pernai 6). Rugsėjo 1-ąją ugdytinius pasitiks 650 mokytojų, iš jų 31 – jauni, dar neturintys 2 metų darbo stažo pedagogai ir 47 pensinio amžiaus. Vidutinis rajono pedagoginių darbuotojų amžius – 46,94 metai, kai Lietuvos vidurkis – 50,5.

„Mokslo metus pradedame su nerimu. Tačiau visomis išgalėmis stengsimės siekti bendro tikslo: teikti kokybišką švietimą. Ir labai svarbu, kad kiekviena įstaiga, įsivertinusi savo situaciją ir įvardinusi savuosius tikslus, jų siektų. O vienas esminių šių mokslo metų darbų – tęsti mokyklų tinklo pertvarką. Tai sunku ir skausminga, tačiau neišvengiama“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja, pridūrusi, jog labai svarbu, kad mokyklų vadovai tinkamai ir atsakingai paskirstytų krūvius, kad padaugėtų visu etatu dirbančių mokytojų. Kaip pavyzdys – kai kuriose mokyklose pradinių klasių mokytojai dirba 0,96 etato, o darbų, kurie „tilptų“ į tuos 0,4 etato, mokyklose tikrai yra.


Kretingos rajono savivaldybės taryboje sudaryta nauja politinė frakcija: kadencijai įpusėjus rankomis sukirto 7 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir 2 Lietuvos liberalų sąjūdžio nariai.

Naujos frakcijos vadovu išrinktas konservatorius-krikščionis demokratas Vaidas Kuprelis, jo pavaduotoju tapo liberalsąjūdietis Romualdas Jablonskis. Be jų, frakcijai priklauso konservatoriai-krikščionys demokratai Dovydas Bajoras, Juozas Mažeika, Raimundas Puškorius, Dangiras Samalius ir liberalsąjūdietis Marius Meškauskas, kuris į tarybą atėjo iš jos pasitraukus bendrapartietei Danutei Skruibienei, kuri tapo Kretingos socialinių paslaugų centro direktore.

„Abi partijos atstovauja dešiniosioms politinėms jėgoms, vertybių skirtumų yra, bet jie sutarti netrukdo. Susivienijus į frakciją lengviau suderinti pozicijas dėl sprendžiamų įvairių Savivaldybės klausimų, priimti sprendimus, tai palengvina ir tarybos darbą. Frakcijos yra parlamentarizmo abėcėlė“, – apie frakcijų svarbą kalbėjo V. Kuprelis.

R. Jablonskis teigė, kad buvusiam merui Juozui Mažeikai, pakvietus jį su Mariumi Meškausku jungtis prie konservatorių-krikščionių demokratų frakcijos taryboje, jiedu nedvejojo. „Mes, kaip ir konservatoriai-krikščionys demokratai, priklausome dabartinės Savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai, tačiau mūsų nebūdavo tarybos frakcijų pasitarimuose, kur tariamasi įvairiais Savivaldybės klausimais. Štai du darbiečiai yra frakcijoje su visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ penkiais tarybos nariais“, – paaiškino R. Jablonskis.

Frakciją taryboje turi ir valdantiesiems priklausantys 4 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, tačiau šios frakcijos narys Stasys Kaniava frakcijos veikloje nebedalyvauja, nors oficialiai iš frakcijos nepasitraukė.

Taryboje yra opozicijos branduolį sudarančios Lietuvos socialdemokratų partijos 5 narių frakcija, jai vadovauja Virginijus Domarkas. Opozicijoje irgi esantys partijos Tvarka ir teisingumas nariai Jolita Vaickienė ir Rimantas Macius liko vienintelės politinės partijos atstovai, nepriklausantys jokiai tarybos frakcijai.

„P. n.“ informacija


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

MAŽUČIŲ k. iš kiemo nuo liepos pradžios iki rugpjūčio 21 d. buvo pavogtas sniego-žemių stumdytuvas, taip pat – oro kompresorius ir traktoriaus dokumentai, kurie buvo neužrakintame ūkiniame pastate. Žala – apie 370 eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

PALANGOJE

ŠVENTOSIOS ir MOKYKLOS g. sankryžoje rugpjūčio 27 d. apie 19.30 val. sustabdyto automobilio „Land Rover“ vairuotojui, 1987 m. gimusiam vyrui, nustatytas 1,59 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

KOPŲ g. rugpjūčio 26 d. apie 10 val. pastebėta, kad, išlaužus prekybinio kiosko duris, buvo pavogta 100 eurų ir 7 žaidimų aparatų metalinės dėžutės su pinigais. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“ rugpjūčio 29-ąją svečiuose įtemptoje kovoje nusileido Vilniaus BFA klubui: 20 rungtynių minutę įvartį pelnė vilniečių ekipos saugas Tomaš Gulbicki. Tuo tarpu apie 80-ąją minutę „Minijos“ puolėjo Joao Ferreira įmušto įvarčio rungtynių teisėjai neįskaitė.

„Šeštadienį Vilniuje vykusios rungtynės buvo vienos iš šio sezono silpnesnių kovų“, – komentuodamas rungtynes, kurias, I lygos duomenimis, stebėjo 120 žiūrovų, sakė Kretingos „Minijos“ komandos administratorius Martynas Viluckas.

Rungtynių pradžioje aktyvesni buvo ir kamuolį kontroliavo „Minijos“ futbolininkai.

„Varžovai per pirmąsias 20 minučių turėjo tik vieną progą priartėti prie mūsų vartų, ir ta proga pasinaudojo: po mūsų klaidos iš aikštės šono gavęs perdavimą BFA žaidėjas iš kelių metrų įmušė įvartį“, – neslėpė apmaudo M. Viluckas.

Pasak jo, praleidę įvartį „Minijos“ futbolininkai nesutriko ir kūrė pavojingas situacijas prie aikštės šeimininkų vartų. Gaila, kad puikios progos nepavyko išnaudoti Gabrieliui Bezerra. Antrojo kėlinio metu aikštėje taip pat dominavo „Minijos“ žaidėjai. Apie 80-ąją minutę kamuolį į Vilniaus BFA vartus įmušė Joao Ferreira, tačiau rungtynių teisėjai, įžvelgę nuošalę, įvarčio neįskaitė.

„Rungtynių pabaigoje daug atakavome, bandėme išlyginti rezultatą, tačiau nesėkmingai. Dabar mūsų laukia poros savaičių pertrauka, o po to žaisime penkerias rungtynes dėl 9-14 vietų“, – sakė Kretingos „Minijos“ komandos administratorius Martynas Viluckas.

„Minija“: Eimantas Brezgys, Ainis Vilavičius, Neilas Urba, Sibusiso Magwaza, Deividas Šiuša, Laurynas Bauža, Gabrielius Bezerra, Gustas Gumbaravičius, Joao Ferreira, Klorain Wanda, Simonas Juška. Po keitimo: Gvidas Juška, Antonas Solovjovas. Po šių rungtynių Kretingos „Minija“, sužaidusi 13 turų, pasiekusi 3 pergales, patyrusi 2 lygiąsias ir 8 pralaimėjimus, turinti 19 įmuštų įvarčių ir 30 – praleistų, surinkusi 11 taškų, užima X turnyrinės lentelės poziciją.

„P. n.“ informacija


Minint Vietos savivaldos dieną Lietuvos savivaldybių asociacija kasmet tradiciškai už ryškiausias iniciatyvas ir darbus kelioms Lietuvos savivaldybėms įteikia „Auksinės krivūlės“ apdovanojimus, o savivaldai labiausiai nusipelniusiems asmenims – „Auksinio krivūlės riterio“. Pernai „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimą ir jį žyminčią statulėlę gavo 3 asmenys, vienas jų – Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys buvęs ilgametis rajono meras Juozas Mažeika. Jis Kretingos rajono savivaldybėje yra vienintelis, pelnęs šį nuopelnų Lietuvos savivaldai įvertinimą.

Pretendentus „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimui pateikia pačios savivaldybės. Šiemet pretendentu į „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimą meras Antanas Kalnius pasiūlė Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją Povilą Černeckį. „Daug metų Povilas dirba savivaldoje, yra vertas šio apdovanojimo“, – tvirtino A. Kalnius. Paaiškėjo, kad P. Černeckiui toks mero įvertinimas buvo staigmena, jis suskubo nusimesti tokio pagerbimo naštą pareikšdamas: „Ačiū, bet turėčiau dar padirbėti. Norėčiau, kad mano kandidatūros neteiktumėte.“

Tarybos opozicijos lyderis Virginijus Domarkas pareiškė, kad rajone yra daugiau nusipelniusių vietos savivaldai žmonių, vertų „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimo ir pasiūlė buvusius, į užtarnautą poilsį išėjusius seniūnus Stanislovą Juknevičių, Antaną Gedminą, Edvardą Stalmoką. Ketvirtadienį Savivaldybės taryba nenusprendė dėl pretendento į šį garbingą apdovanojimą.

Vietos savivaldos diena nuo 2007 m. Lietuvoje minima spalio 10 d.

„P. n.“ informacija


Miesto gėlynai liks skandinaviško stiliaus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
Visu savo grožiu daugiamečiai gėlynai atsiskleidžia didelėje erdvėje, užimdami kone 300 kv. m plotą, prie Bereko Joselevičiaus paminklo ir bibliotekos.

Kelerius metus kretingiškių emocijų audras kėlę ir meninių polinkių svečius stebinę daugiamečiai skandinaviško stiliaus Kretingos miesto gėlynai prigijo ir klombose, ir žmonių sąmonėje. Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė išvien su gėlynus prižiūrinčios bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbuotojomis po surengtos apžiūros priėmė sprendimą dar šiemet rengti gėlynų atnaujinimo projektą. Tačiau, patikino seniūnė, gėlynai neabejotinai išsaugos anksčiau sukurtąjį stilių.

„Miesto gėlynus prižiūri bendrovės „Kretingos komunalininkas“ komanda, vadovaujama želdinių specialistės Katerinos Labanauskienės. Tačiau, gėlynams išstypus, matome, kad reikės pirkti gėlynų tvarkymo projektą, nes reikalingos profesionalaus specialisto įžvalgos. Projektas neturėtų kainuoti brangiai, domėjausi – nuo 2 iki 3 tūkst. Eur“, – tikino G. Liobikienė.

Juolab kad Rotušės aikštėje gėlynų plotai dar labiau prasiplės, užbaigus Vilniaus gatvės ir Birutės g. žiedo rekonstrukciją, – tame kampe turėtų atsirasti dar dvi naujos klombos.

Tačiau, patikino seniūnė, bus stengiamasi išsaugoti ir kuo daugiau dabar augančių daugiamečių augalų. Gėlynus atnaujinti nuspręsta todėl, kad kai kurie augalai, ypač smilgos, peraugę, vidurvasarį išstypsta kone ligi juosmens, užgoždami bendrą aikštės vaizdą. Nemažai žydinčių augalų sunykę.

G. Liobikienės žodžiais, padedant profesionaliam specialistui, norėtųsi, kad augalai būtų susodinti pagal jų žydėjimo periodą – kad vienos gėlės keistų kitas nuo ankstyvo pavasario ligi vėlyvo rudens. „Dalį ankstesnių susodintų augalų paliksime, kitą dalį perkelsime, padauginę juos iš skvero tarp Bereko Joselevičiaus paminklo ir bibliotekos. Taip pat pirksime naujų augalų“, – kalbėjo G. Liobikienė. Miesto seniūnė sakė, kad daugiamečiai gėlynai prižiūrimi ir atnaujinami kasmet: „Kretingiškiai apsiprato su gėlynais. Bet, jei jie džiugina svečių akį, vadinasi, veikia grynai žmogiškasis faktorius – juos prižiūrinčios moterys stengiasi, kaip išmanydamos. Kasmet perkame ir vienmečių augalų, kad pagyvintų ir užpildytų nupilkėjusius smilgynus“, – kalbėjo miesto seniūnė, patikindama, kad grįžti prie įprastų tradicinių našlaičių plotų klombose nebeketinama.

Po Vilniaus gatvės rekonstrukcijos jos prieigose numatyta įrengti vietas, kur stovės vazonai su vienmetėmis gėlėmis, tačiau masyviuose plotuose vyraus daugiamečiai augalai: „Gali būti vadinamoji tvarkinga netvarka, tačiau tokių aukštaūgių smilgų, kaip dabar yra prie Nepriklausomybės paminklo, stengsimės išvengti“, – sakė G. Liobikienė.

Kretingos daugiamečių gėlynų projektą prieš kelerius metus parengė Petras Daukantas, o realizavo Josvainių gėlių ūkis. Tam buvo išleista per 20 tūkst. Eur. Kūrėjai jais rūpinosi tik 1-erius metus, po to perdavė Kretingos miesto seniūnijai. Pagal P. Daukanto projektą buvo numatyta, kad daugiamečiai gėlynai, juos prižiūrint, gali išsilaikyti ir iki 15 metų.

---

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis neseniai socialiniuose tinkluose pasidalijo tokiomis mintimis: „Kretingos gėlynai. Paimta aukšta nata, bet įdomu bus, kiek Savivaldybė ją ištrauks. Abejoju, ar tebedirba šių gėlynų kūrėjas, kai kur sprendimai grubėja, rūšys paprastėja, bet vis dar sustoju pasigrožėti save perspjovusio provincijos miestelio polėkiu, net ne žydėjimo piko metu gražu. Nenustebsiu, jei pamažu viskas visai suprastės iki kaimo juodžeminių darželių su serenčiais. Viską lemia žmogiškas faktorius. Skonis nėra lengvai plintantis dalykas, o subtilumas, deja, neužkrečiamas.“


Prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos esantis kelio ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ bus perkeltas, kad į dalį stovėjimo aikštelės šiaurinėje pusėje galėtų įvažiuoti mokinių tėvai, o eismas į vidinį mokyklos kiemą būtų uždraustas.

Rajono Savivaldybės Eismo saugumo komisijoje didžioji dauguma rajono gyventojų pageidavimų išpildyti: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai ir užtvarai, atsiras naujų perėjų ir kelio ženklų. Kai kurias problemas turės padėti išspręsti Automobilių kelių direkcija.

„Medvalakis“ atsiriboja užtvaru

Bendros kalbos su Pušų gatve į teritoriją įvažiuojančiais ir Miško – Alksnių g. sankryžoje dažnai įstringančiais krovininio transporto vairuotojais neradę, „Medvalakio“ sodininkų bendrijos sklypų savininkai visuotiniame susirinkime nutarė kreiptis į Kretingos rajono savivaldybę prašydami leisti pastatyti kilnojamąjį kelio užtvarą.

Pasak bendrijos pirmininkės Jurgitos Petkutės-Marcinkienės, „Medvalakio“ teritorija tapo patrauklia žmonėms gyventi – daugėja naujakurių, jaunų šeimų, auginančių vaikus. Šie važinėja dviračiais, paspirtukais, gatvėse nemažai ir motorinių transporto priemonių. Bendrijos teritorijoje pastatyti krovininių automobilių judėjimą bei greitį ribojantys ženklai, laukiama, kad Kelių policija suderintų ir ženklus „Gyvenamoji zona“.

Pagal planavimo dokumentus pagrindinis įvažiavimas į bendrijos teritoriją yra Pušų gatve, atsarginis – vakarinėje dalyje, miško keliu. Kadangi miško kelią bendrija prižiūri iš savo lėšų, jis yra tvarkingas ir patogus, o Vydmantų seniūnijos prižiūrima Pušų gatvė – duobėta. Dauguma vairuotojų – ne tik sodininkų bendrijos narių, jų svečių, bet ir aptarnaujantis krovininis transportas bei kiti tranzitu į Vydmantus ar Rūdaičius važiuojantys automobiliai naudojasi vakariniu įvažiavimu į teritoriją. „Nukenčia aplinkinių sklypų savininkai, nes nuolatinis mašinų srautas būna centrinėmis Miško, Alksnių, Ąžuolų gatvėmis“, – teigė J. Petkutė-Marcinkienė. Saugaus eismo komisiją ji įtikino, kad problemą išspręs kilnojamasis kelio užtvaras – specialusis transportas ir krovininiai automobiliai, aptarnaujantys teritoriją, galės įvažiuoti ir išvažiuoti Pušų g. Užtvaras bus valdomas telefonu, visi sklypų savininkai bei jų šeimos nariai turės prieigą. Pirmininkės teigimu, numatytas ir avarinis užtvaro pakėlimo mechanizmas. Pėstiesiems ir dviratininkams bus paliktas 1 m praėjimas. Už tokį sprendimą balsavo visi Saugaus eismo komisijos nariai.


Perkirpti simbolinę juostelę Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pakvietė Kretingos rajono merą Antaną Kalnių (kairėje) ir bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovą Aldą Kliuką.

Praėjusį savaitgalį Kretingos dvaro rūmų aplinka tarsi nusikėlė į praeitį: šimtamečių ąžuolų pavėsyje trenkė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras, atvyko daug garbių svečių, griaudė patrankų salvės. Taip buvo pagerbtas Kretingos miesto įkūrėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus 460-asis gimimo jubiliejus ir pasidžiaugta ta proga atstatyta istorine dvaro rūmų veranda.

Bendradarbiaus su kariškiais

„Šiandien Dievas mums davė gerą orą, puikią nuotaiką ir tikėtina, kad ateičiai muziejui dar duos ir pinigų. Ši diena ypatinga tuo, kad minime J. K. Chodkevičiaus jubiliejinį gimtadienį ir, atverdami rūmų verandos duris, džiaugiamės atkurtu istoriniu teisingumu. Kas prieš dešimtmetį galėjo patikėti, kad turėsime tokią atsivėrusią žalią erdvę, kur auga šimtamečiai ąžuolai, o iš jų lapų nupintos girliandos šiandien guls ant verandos laiptų. Tai – visų muziejininkų triūsas ir žmonių meilės savo kraštui išraiška“, – iš naujosios verandos į susirinkusius kretingiškius ir miesto svečius kreipėsi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, pakviesdama Kretingos rajono merą Antaną Kalnių bei restauravimo darbus vykdžiusios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovą Aldą Kliuką perkirpti simbolinę juostelę.

Šventę pravesti talkinęs Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ atstovas Nerijus Čapas akcentavo šios dienos ypatingumą ir tuo, kad karvedžio J. K. Chodkevičiaus jubiliejus minimas jo istorinėje dvarvietėje, ten, kur Kretingos miesto ištakos. Ta proga Kretingos muziejus su Lietuvos kariuomenės Motorizuotąja pėstininkų brigada „Žemaitija“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas