Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugpjūtis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 1 %
Naktį12°C debesuotumas 1 %
Komentarų topas

(1474) 2020-07-24

Nuo idėjos – iki realybės

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
Rimantas Radzevičius, atstovaudamas iniciatyvinei grupei „Kretingos aikštė“, pateikė idėją įrengti fontaną prie Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos – taip būtų sukurta ramybės ir poilsio oazė mieste.

Pirmą kartą Kretingos rajone įgyvendinamas Gyventojų iniciatyvų projektas persirito į naują etapą – paskelbus daugiausiai palaikymo sulaukusias 4 idėjas, dabar pereinama prie jų įgyvendinimo. To ypač laukia idėjų autoriai, atskleidę, kad jų laimėjimas – neatsitiktinis: reikėję ne tik idėjos, kuri sužavėtų platų žmonių ratą, bet ir sutelkto bendruomenės darbo agituojant balsuoti. „Fontanas – daugelio kretingiškių svajonė“, – įsitikinęs Rimantas Radzevičius, kuris, atstovaudamas iniciatyvinei grupei „Kretingos aikštė“, pateikė idėją įrengti fontaną prie Kretingos rajono Motiejaus Valančios viešosios bibliotekos – ši idėja tapo laimėtoja mažos apimties iniciatyvų (iki 20 tūkst. eurų) kategorijoje.

R. Radzevičiaus nuomone, „sausasis“, t.y, toks, kurio vanduo tyška ant grindinio, o ne į išorinį rezervuarą, galėtų būti įrengtas netoli pėsčiųjų tako, šalia gėlyno, plytinčio prie paminklo Berekui Joselevičiui. „Taip būtų sukurtas ramybės kampelis, erdvė, kur kiekvienas – ir vaikas, ir senjoras – galėtų prisėsti ir pailsėti, pasimėgauti vandens gaiva“, – tikėjosi R. Radzevičius.

Preliminariais skaičiavimais, įrengti fontaną kainuotų apie 20 tūkst. Eur, tačiau tikslesnė suma ir fontano vieta bus žinoma, kai situaciją vietoje įvertins ekspertai, ištyrę technines galimybes.

R. Radzevičiaus nuomone, apskritai Kretinga, būdama miestas prie vandens, per mažai išnaudoja šį turtą, todėl jam patikusi ir kitų autorių projekte pasiūlyta idėja įrengti pėsčiųjų taką palei Akmenos upę. „Kodėl gi ne? Juk Klaipėdoje galima pasivaikščioti palei Danės upę, kodėl mes to negalėtume padaryti Kretingoje – juk upė ta pati“, – svarstė R. Radzevičius.

Iniciatyvinė grupė „Kretingos aikštė“ turi dar minčių, kaip gražinti savo miestą – ateityje pėsčiųjų taką nuo bibliotekos iki Kretingos kultūros centro paversti Chodkevičių alėja, įrengiant mažosios architektūros elementus. „Galbūt tai bus idėja, kurią konkursui teiksime kitąmet“, – sakė R. Radzevičius.

Laimėjo du projektai

Dalyvavimas Gyventojų iniciatyvų projekte ypač sėkmingas buvo Vydmantų bendruomenės centrui – finansavimą laimėjo abi jo pasiūlytos idėjos: prie Vydmantų gimnazijos įrengti laisvalaikio zoną (kainuotų apie 20 tūkst. Eur) ir apšviesti dviračių taką nuo Vydmantų į Palangą (tai kainuotų apie 72 tūkst.600 Eur).

Pasak šias idėjas projektui pristačiusių Mariaus Šileikos ir Egidijaus Pilibaičio, kurie yra Vydmantų bendruomenės centro tarybos nariai, vydmantiškiai negalėjo praleisti tokios galimybės infrastruktūrai pagerinti, nes gyvenvietė dėl didelio gyventojų skaičiaus neatitinka reikalavimų europinei paramai gauti – ji skiriama tik mažesniems kaimams, taip stengiantis mažinti jų atskirtį.

Tačiau tai, kad Vydmantai pagal gyventojų skaičių yra antra didžiausia gyvenvietė mūsų rajone ir 14-ta tarp kaimų respublikoje, tapo pranašumu renkant balsus. „Vykdėme stiprią agitaciją – pasiskirstėme gatvėmis ir ėjome per žmones, ragindami balsuoti, taip pat galimybę balsuoti sudarėme ir per bažnyčios statybos šventę – atsinešėme nešiojamąjį kompiuterį ir padėjome žmonėms užpildyti anketas. Dirbo vieningai visas kaimas“, – pasidžiaugė M. Šileika.


Antanas BAŠKYS:

– Mano nuomone, dėl to viruso nuo pat pradžių buvo kuriamas per didelis ažiotažas. Ankstesniais metais vis skelbdavo, koks baisus yra paprastas gripas, kiek žmonių nuo jo mirė, ragino skiepytis ir dar kartą skiepytis. Dabar gripo tarsi neliko, mirštama vien tik nuo koronos. Linkiu visiems kuo daugiau optimizmo! Gyvenimas turi tęstis. Aš situacijos nedramatizuoju, yra kaip yra. Į parduotuves su kauke eidavau tik norėdamas išvengti didžiulės baudos.

Rimantas SKIPARIUS:

– Akivaizdu, kad žmonės atsipalaidavo per greit, ir tai yra labai neteisingas požiūris į rimtą reikalą. Nesibūriuoti, pasisaugoti viruso užkrato turime ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs, nes nežinome, kokios pasekmės ateity laukia. Ką tik Palangoje praūžusias triukšmingas „Aurum“ lenktynes, sutraukusias mases žiūrovų, koronaviruso akivaizdoje laikau visišku nesusipratimu. Be to, ši orą mašinų dūmais teršianti pramoga kurorte – ir nusikaltimas prieš gamtą.

Elena Nijolė KEBLIENĖ:

– Kai kurie gyventojai atsipalaidavo, noriai dalyvauja įvairiuose kaimo bendruomenių renginiuose, šventėse, keliauja. Aš suprantu – daugelis išsiilgę bendravimo, nes karantinas ilgai užtruko, teko sėdėti užsidarius namie. Tačiau tie žmonės, kurie, kaip, pavyzdžiui, aš, esame rizikos grupėje, gal ne taip griežtai, bet ir toliau stengiamės pasisaugoti, neužsikrėsti patys ir neužkrėsti namiškių. Liūdna girdėti apie prognozuojamą antrąją koronaviruso bangą.

Ieva ASNAUSKIENĖ:

– Gaila, kad daugelis žmonių iš tikrųjų per anksti pamiršo pavojingo viruso grėsmes. Gal todėl, kad auginu keturis vaikus – du paauglius ir du mažiukus, – aš sau užsimiršti vis dar neleidžiu, nenorėčiau užkrėsti šeimos narių. Šį savaitgalį Klaipėdoje vyks Jūros šventė – nė minties neturiu ten važiuoti, kad ir kokie nemokami šaunūs koncertai ar mugė būtų. Į Palangą, į pliažą, vien dėl žmonių gausos taip pat nevažiuojame ir nežinia, kada benuvažiuosime. Mano maršrutas dabar yra „namai–darbas“ ir atgal.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Gyvenimas pagal mėnulį

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Liudmila Juškevičiūtė savo užaugintų česnakų puokštėmis yra nudžiuginusi ne vieną ir iš toliau į Darbėnus atvykusį poilsiautoją.

Prie namų Darbėnuose 30 arų užimančiame sklype daržininkaujanti Liudmila Juškevičiūtė jau kuris laikas ne tik nė vienos žemės ūkio kultūros nesėja, nesodina, nepjauna ir nekasa, bet ir pas daktarą arba į kirpyklą neina nepažvelgusi į du, anot jos, stebuklingus vadovus: „Sodo dienoraštį darbai pagal mėnulį“ ir draugės padovanotą vokiečių autorės knygą „Apie tinkamą laiką“, kurioje gyvenimiški patarimai sudėlioti nuo A iki Z.

Žiedų dieną šakniavaisių nesodina

„Sodo dienoraštį darbai pagal mėnulį“ Liudmila prenumeruoja nuo 2002-ųjų ir turi sukaupusi visus iki šiol išleistus šio leidinio egzempliorius. „Juos pavartę nerasit tuščio lapo – visur tušinuku mano pastebėjimų pripeckiota“, – juokėsi darbėniškė, ties tam tikromis kalendoriaus dienomis rodydama savo pačios įrašus: kokia oro temperatūra tuokart buvo naktį, o kokia – dieną, kuriame Zodiako ženkle minučių tikslumu stojo mėnulis, kokius darbus darže tuo metu ji atliko ar pavėlavo atlikti, kurie rezultatai pranoko lūkesčius, o kurie – atvirkščiai.

Visi Zodiako ženklai turį savo sferas: žemę, orą, vandenį ir ugnį. Pagal juos moteris ir paskirsto savo kasdienybės planus. Kai mėnulis Avino ženkle, – vaisių diena, vadinasi, tinka sodinti vaisius nokinančius augalus. Kai Jaučio ženkle – bus šaknų diena, galima drąsiai sodinti bulves, burokus... O kai Dvynių ženkle, – žiedų diena, taigi sielą džiugins vešančios gėlės, ypač vijoklinės.

„Pažeisti šios tvarkos negalima: pavyzdžiui, šakninių daržovių niekada nesodinu ir nekasu žiedų dieną. Jeigu šiokią dieną pasodinčiau, tai tik gražiu žydėjimu ir tegalėčiau džiaugtis, o po žeme užaugusių gerų bulvių gumbų nesulaukčiau“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji akcentavo, kad, ypač norint derlių išlaikyti per žiemą, sodinti, kasti arba rauti būtina mėnuliui esant Jaučio ženkle ir per delčią. Neretai pasitaiko, kad žmonių rūsiuose bulvės papūva arba pavysta – perrinkti, pasirodo, irgi patartina būtent tuomet, kai mėnulis Jaučio ženkle. O štai mėnuliui esant Vandenio ženkle, jokiu būdu negalima augalų pikiuoti, neprigis. Tuo pašnekovė įsitikino pati – įspūdingiems gėlių kilimams sukurti auginamos jos lobelijos nelaiku daigus išpikiavus išgulė taip, kad gaila paskui buvo ir pažvelgti.


Danijoje „MHI Vestas Offshore Wind“ kompanijoje dirbanti Greta Kikilaitė teigė, kad vėjo jėgainių pagaminama elektros energija šioje šalyje labai populiari. Nuotraukoje pašnekovė šalia dviejų jėgainių galvų ir apatinių bokštų jėgainių surinkimo vietoje Esbjergo mieste.

Iš Kretingos kilusi ir šiuo metu Danijoje gyvenanti, „MHI Vestas Offshore Wind“ kompanijoje dirbanti Greta Kikilaitė teigė, kad atsinaujinanti vėjo energija sudaro daugiau nei pusę šios šalies pagaminamos elektros energijos ir viliasi galėsianti ateityje prisidėti prie gimtosios Lietuvos tvaresnės elektros energijos gamybos.

Pašnekovė prisiminė, kad apie galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą Danijoje ji sužinojo besimokydama Pranciškonų gimnazijoje: „Dešimtoje klasėje mokykloje svečiavosi atstovai iš „kastu.lt“ – jie pristatė kelias užsienio šalis, jų universitetus ir galimybes. Pasibaigus susitikimui, su klasės drauge, laukdamos pamokos, stovėjome prie matematikos kabineto durų ir nusprendėme – aš studijuosiu Danijoje, ji – Anglijoje. Vėliau ieškojau informacijos apie šią šalį, mokiausi kalbos pagrindų, rinkausi studijų programą.“

Nors buvo galybė nežinomųjų, kretingiškė neabejojo savo pasirinkimu. „Pripažįstu, sprendimas mokytis būtent šioje šalyje buvo gana spontaniškas – apie pačią šalį nieko konkretaus nežinojau, įspūdį apie Daniją buvau susidariusi iš televizijos, kurioje šmėžavo vėjo malūnai, kiaulių fermos ir laimingiausi pasaulio žmonės“, – atskleidė G. Kikilaitė.

Anot jos, Danija siūlo labai platų studijų pasirinkimą anglų kalba, studijos yra nemokamos, taip pat palanki socialinė parama studentams ir finansinė parama ieškantiems darbo po studijų, aukštas absolventų pajamų lygis. „Gimnazijoje labiau sekėsi humanitariniai mokslai, mėgau kalbas. Kadangi anglų kalba ir taip gerai sekėsi, pamaniau, kad Danija suteiktų puikią galimybę praturtinti turimas kalbų žinias“, – tikino kretingiškė.


Vasaros skaityklos lankytojus pasitinkančios Vanda Kliučininkienė (kairėje) ir Dijana Pranskūnienė.

Kiekvienų metų birželį duris lankytojams atverianti Vasaros skaitykla Palangoje –Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros rezidencija – kasdien sulaukia 100–180 lankytojų iš visų Lietuvos kampelių ir užsienio šalių.

Vos užėjus į Vytauto gatvėje įsikūrusią skaityklą lankytojus pasitinka ne tik neaprėpiama ramybė, bet ir ypač paslaugios skaityklos darbuotojos. Viena jų Dijana Pranskūnienė prasitarė, kad ji visada yra pasirengusi padėti išsirinkti norimą vasaros skaitinį ar informacinį leidinį, atsakyti į visus rūpimus klausimus, jeigu reikia – ir užsienio kalbomis.

Skaitykloje pavyko sutikti ir jos vadovę bibliotekininkę Vandą Kliučininkienę. Urugvajiečio ir lietuvės šeimoje gimusi Vanda teigė, kad jos siela turi du sparnus: vienas jų priklauso jos gimtajam kraštui Urugvajui, tačiau moteris neslėpė ir didelės meilės, traukos savo motinos tėvynei – Žemaitijai, o vos pradėjus kalbėti apie skaityklos veiklą, Vanda prasitarė ir apie begalinę meilę savo darbui.

Stebina knygų įvairove

„Turime pasiūlos kiekvienai paklausai“,– teigia jau 23 metus čia dirbanti V. Kliučininkienė.

Šiuo metu skaityklos knygų fondas kartu su vaikų literatūra susideda iš daugiau negu 6 tūkst. egzempliorių. Lentynose sugula ne vien grožinė literatūra: gausu tiek informacinės, tiek istorinės, psichologinės, politinės ir meno tematikos leidinių. Kiekvienais metais stengiamasi atkreipti dėmesį į naujai išleistą literatūrą, nemažai knygų atsivežama ir iš Vilniaus.

Nors pastaruoju metu naujienų portalai internete tampa vis skaitomesni, tačiau skaitykloje esantis spaudos leidinių kampelis niekada nebūna tuščias. Čia randama laikraščių ir žurnalų įvairovė traukia skaitytojų akį ir kviečia kavos pertraukėlę praleisti rankose vartant mėgstamo leidinio numerį.

Bibliotekininkė pripažino, kad tam, kad papildytų fondą ir pradžiugintų visuomenę, dėl vasaros skaityklos ji dirba visus metus: „Daug laiko praleidžiame planavimui, komplektavimui, naujų knygų, ne tik lietuvių, bet ir anglų, prancūzų, ispanų ir rusų kalbomis, sąrašui sudaryti.“

Paklausta, kaip tiek daug metų pavyksta pritraukti lankytojus, moteris drąsiai teigė: „Labai didelė meilė skaityklai. Ji – tarsi gyvas daiktas. Ji laukia mūsų kiekvieną pavasarį, bet tam, kad ją išlaikytume, pirmiausia reikia įdėti daug meilės, darbo ir finansų.“


Pasirodyti tarptautinio menų festivalio „Slavianskij Bazar“ vaikų muzikos konkurse „Vitebsk“ – išsipildžiusi palangiškio Kristupo Kerulio svajonė, o dar daugiau džiaugsmo teikia čia laimėta I vieta.

Palangiškis 14 metų Kristupas Kerulis sėkmingai pasirodė tarptautinio menų festivalio „Slavianskij Bazar“ vaikų muzikos konkurse „Vitebsk 2020“– iš kitų dalyvių išsiskyręs savo vokalinėmis galimybėmis, gebėjimu groti mušamaisiais ir publiką sužavėjusia charizma, jis komisijos buvo įvertintas I vieta. Šis konkursas dar vadinamas „mažąja Eurovizija“, nes į jį patenka vokalistai, įveikę nacionalines atrankas ir iškovoję teisę atstovauti savo šaliai. Tad šiemet Baltarusijos mieste Vitebske vaikų muzikos konkurse iš viso pasirodė 17 dalyvių – iš Armėnijos, Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Italijos, Kazachstano, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Moldavijos, Rusijos, Serbijos, Turkijos, Ukrainos, Suomijos, Prancūzijos, Kroatijos bei Estijos. Kiekvienas vokalistas publikai pasirodė dukart: pirmoje konkurso dalyje atliko savo šalies autoriaus dainą gimtąja kalba, o po pertraukos antrojoje dalyje – tą kūrinį, kuris labiausiai atskleidžia paties atlikėjo galimybes. K. Kerulis konkursui pasirinko V. Kernagio dainą „100 pavasarių“ (K. Binkio žodžiai) bei hitą „Let Me Entertain You“, kurį atlieka Robbie Williams. Per antrąją dainą K. Kerulis ir pademonstravo savo talentą mušti būgnus. „Pasirodyti festivalyje „Slavianskij bazar“ buvo didelė Kristupo svajonė – iki tol tris kartus bandėme į jį patekti, bet vis nesėkmingai. Jau nieko ir nebesitikėjome, nes iki šiol dalyvauti konkurse galėjo tik vaikai nuo 7 iki 12 metų, o Kristupui šiemet jau 14-ka, –„Pajūrio naujienoms“ pasakojo Kristupo mama Jurgita Kerulienė. – Tačiau šiemet buvo pakeisti konkurso nuostatai ir pakelta dalyvių amžiaus riba iki 14 metų. Taigi Kristupui tai buvo paskutinis šansas pabandyti.“


Trečiadienio rytą Kretingos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiams žmogus atnešė karo laikų šovinių – jų dėžę pasakojo radęs grybaudamas Margių miške, Baublių kaimo ribose. Ugniagesiai apie tai informavo policiją.

Iš viso dėžėje buvo 109 šoviniai bei 12 šovinių dalių, kurie, panašu, miške dūlėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Akivaizdu, kad šoviniai nėra tinkami naudoti, nes yra surūdiję, supuvę, sulūžę į dalis“, – radinį apibūdino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.

„P. n.“ informacija


RKL krepšinio „3x3“ varžybose dalyvaus ir Kretingos vyrų krepšinio rinktinė „Kretinga“, kuri, kaip ir kitos lygos komandos, sezono nebaigė dėl koronaviruso pandemijos.

Liepos 26 d. (sekmadienį) 11 val. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sporto aikštyne rengiamas Regionų krepšinio lygos krepšinio „3x3“ turnyras, kuriame varžysis 16-a RKL A diviziono komandų.

Šiais metais jubiliejinis, penkioliktasis, Malsena-Regionų krepšinio lygos (RKL) sezonas baigėsi kitaip negu įprasta: dėl COVID-19 pandemijos pirmenybės buvo nutrauktos anksčiau laiko, o stipriausios A ir B divizionų komandos išsirikiavo pagal reguliariajame sezone užimtas vietas. „Kadangi geriausių komandų nepavyko išsiaiškinti sportiniu principu, ir kilo idėja surengti RKL krepšinio „3x3“ turnyrą, be to, kai po karantino pamačiau, kad bus organizuojamas LKL „Hoptrans „3x3“ turnyras, pagalvojau, kodėl tokios idėjos nepritaikius ir Regionų krepšinio lygai?“ – priežastis komandas sukviesti į išskirtinį renginį įvardino RKL žaidžiančios Kretingos vyrų rinktinės „Kretinga“ treneris RKL vykdomojo komiteto narys Arimantas Mikaločius.

Jeigu turnyro dieną oro sąlygos bus prastos, kovos persikels į Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos sporto salę, o dėl „Malsenos“ įsteigtų taurių ir RKL rėmėjo „TOPsport“ prizų varžysis 16 komandų, kurias delegavo šį sezoną A divizione žaidę klubai. Komandos suskirstytos į keturias grupes po keturias ekipas ir sužais vieną ratą. Dvi stipriausios kiekvienos grupės komandos pateks į ketvirtfinalį, šio etapo laimėtojos iškovos bilietus į pusfinalį, o tuomet jau įvyks finalo ketverto turnyras, kuriame ir paaiškės stipriausios RKL ekipos.

„Tikiuosi, kad tokio formato renginys, kokį darome Kretingoje, RKL komandoms dalyvėms tikrai patiks ir gal kitais metais kažkuri kita lygos dalyvė savo mieste norės suorganizuoti panašų turnyrą“, – vylėsi turnyro idėjos autorius A. Mikaločius, pasidžiaugęs, kad jo sumanymą palaikė ir RKL vadovybė, ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

---

Regionų krepšinio lygos turnyro „3x3“ „Malsenos“ taurėms laimėti grupės:

A grupė: Vilkaviškio „Perlas“, Panevėžio „Bangenė-Aivera“, „Biržai-KKSC“, „Lietuvos sporto universitetas.

B grupė: Kauno „Atletas-LSU“, „Kretinga“, Akmenės r. „Patriots-Cementas“, Plungės „Olimpas“.

C grupė: „Kelmė“, „Tauragė“, Vilniaus „Rivile-Stekas“, Ukmergės „Olimpas“.

D grupė: Kauno r. „Omega“, „Raseiniai“, „Kauno technologijos universitetas“, „LCC tarptautinis universitetas“.

Varžybų pradžia numatyta 11 val., pabaiga – 17 val.

„P. n.“ informacija


Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 37 Darbo partijos kandidatė į Lietuvos Respublikos Seimą Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo Jolitą Vaickienę. J. Vaickienė „Pajūrio naujienoms“ patvirtino, kad lig šiolei nėra DP narė.

J. Vaickienė priklausė liberalų demokratų partijai Tvarka ir teisingumas, šios partijos Kretingos skyriui vadovavo iki pat sprendimo partiją likviduoti, priimto šių metų birželį. Kaip partijos Tvarka ir teisingumas narė Jolita Vaickienė 2009 metais buvo išrinkta į Kretingos rajono savivaldybės tarybą – dirbo mero pavaduotoja, Savivaldybės administracijos direktore. Vienmandatėje Kretingos rinkimų apygardoje buvo išrinkta 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nare. Partija Tvarka ir teisingumas per paskutinius savivaldos rinkimus laimėjo 2 vietas Kretingos rajono savivaldybės taryboje – viena jų atiteko Jolitai Vaickienei, kuri yra ir Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkė.

„Turime kvietimą Kretingoje jungtis su „darbiečiais“, galutinį sprendimą dėl jungimosi priimti turėtume po Seimo rinkimų“, – paklausta apie buvusios partijos Tvarka ir teisingumas Kretingos skyriaus narių politinę ateitį sakė J. Vaickienė.

J. Vaickienė 1988 m. baigė tuometinę Kretingos 3-iąją vidurinę mokyklą, 1993 m. – Vilniaus universitetą, ekonomikos mokslų studijas. J. Vaickienė yra uždarosios akcinės bedrovės „Vijomeda“ savininkė ir vadovė.

„P. n.“ informacija


Egidijaus Pilibaičio atradimas: „banguotus“ žvyrkelius galima palyginti ir mašinos tempiamomis senomis akėčiomis.

Vydmantiškis kuklinasi: išradėju savęs nelaiko

Duobėti žvyrkeliai iš kantrybės išvedė Vydmantų seniūnijos specialistą ūkio reikalams Egidijų Pilibaitį: pigų kelių lyginimo būdą išrado jis pats.

„Paėmiau senoviškas, apie 40 metų ūkiniame pastate laikytas, arklines akėčias, prie metalo gabalo, kad galėčiau vilktimi prikabinti prie mašinos, privirinau „auseles“ ir – pirmyn. Tik kad, matydami vydmantiškiai iš juoko nesiraitytų, ar tokiu savadarbiu agregatu bent kiek palyginti automobilių išmuštas duobeles įmanoma, pasibandžiau gyvenvietės užkampyje, Vėjo gatvėje, einančioje Palangos link, kur niekas nemato“, – juokėsi Egidijus.

Eksperimentas pavyko neblogai – triskart pravažiavęs „bangeles“ nubraukė Smėlio, Pušų, Verslininkų gatvėse, pro čia dabar vairuotojams iš tikrųjų geriau pravažiuoti.

Dėl savo išradingumo ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir Lietuvos televizijose išgarsėjęs E. Pilibaitis teigė savęs nesureikšminantis. „Nei aš ruošiuosi tokiu būdu ateityje greideriuoti, nei ką. Tiesiog kartą pabandžiau – ir šiek tiek eismo sąlygas gatvėse, kuriose nėra daug akmenų, pagerinti pavyko“, – atviravo jis.

„P. n.“ informacija


Generalinis direktorius Marius Vasiliauskas teigė, kad bendrovė „Scandagra“ Elevatorių išsinuomojo norėdama sustiprinti savo pozicijas Klaipėdos regione.

Antradienį po pietų Grūdų elevatoriuje Kretingoje suplevėsavo bendrovės „Scandagra“ vėliavos – dalyvaujant nemažam būriui rajono ūkininkų, šventinėje aplinkoje buvo paskelbta šios įmonės veiklos Kretingoje pradžia. Elevatorių iš jo savininkės „Imlitex Holding“ įmonių grupės, plėsdama savo infrastruktūrą, „Scandagra“ išsinuomojo.

Sklaidė nerimą dėl nenumatytų aplinkybių

Tiesa, kaip paaiškino Elevatoriaus vadovas Steponas Baltuonis, kelias talpyklas partnerė „Imlitex“ iš „Scandagros“ persinuomos, priims grūdus tik iš ūkininkų, su „Imlitex“ sudariusių išankstines supirkimo sutartis.

„Kuo didesnis pasirinkimas, kam parduoti grūdus, tuo geriau“, – teigė Padvariuose bei Darbėnų apylinkėse laukus dirbantis, 300 ha javų auginantis Valentinas Litvinas. Kad su „Scandagros“ vadybininkais pažįstamas, paatviravo ir Rūdaičių ūkininkas Stasys Sandaras. „Iš šios įmonės nuolat perku augalų apsaugos priemones, pasitikiu, nenusivyliau“, – sakė jis.

Tačiau ne visi renginyje dalyvavę žemdirbiai tokie optimistai. Kai kuriuos pavardžių nenorėjusius skelbti pašnekovus nuvylė „Scandagros“ parengtos sutartys, kuriose nenumatyta force majeure (nenugalima jėga). „O juk baudos ne dėl mūsų kaltės pažeidus sutartis paliekamos: pavėluotai pristačius arba pristačius mažesnius kiekius derliaus nuo rapsų tonos nuskaičiuos po 70 eurų, nuo grūdinių – po 30 eurų“, – apgailestavo ūkininkai, kuriems jau yra pasitaikę, kad škvalas prieš pat javapjūtę pasėlius nuplakė.

Iš „Pajūrio naujienų“ išgirdęs apie kretingiškių nuogąstavimus, suskubo paaiškinti įmonės „Scandagra“ grūdų pirkimo vadovas Karolis Tarasevičius. Anot jo, sutartys paruoštos ne kitokios, kaip konkurentų. Nenumatyta force majeure jose aprašyta remiantis Grūdų perdirbėjų asociacijos pateiktomis rekomendacijomis, netesybos kiekvienam ūkininkui skaičiuojamos arba neskaičiuojamos individualiai.

„Jeigu ūkininkas pardavė grūdų už aukštesnę kainą nei grūdus perkame dabar ir dėl paaiškinamų priežasčių negali įvykdyti įsipareigojimų, grūdų nuoskaitos ūkininkams nebūdavo taikomos apskritai“, – teigė jis.


Sveikatos sistemos aktualijas aptariant: (iš kairės) Arnas Juškys, meras Antanas Kalnius, Normantas Žeimys ir Aleksandras Šalavėjus.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius vakar susitiko su kai kurių rajono sveikatos įstaigų vadovais – Kretingos PSPC vyriausiuoju gydytoju Arnu Juškiu, Kretingos ligoninės vyr. gydytojos pavaduotoju Aleksandru Šalavėjumi, Kartenos PSPC naujuoju vadovu Normantu Žeimiu, kad aptartų realią situaciją dėl pasirengimo galimai antrajai COVID-19 bangai, taip pat buvo kalbėtasi dėl medicinos paslaugų kokybės teikimo gyventojams šiandienos sąlygomis.

„Norisi užbėgti įvykiams už akių, jeigu vėl kiltų problemų dėl COVID-19, taip pat išgirsti, kuo Savivaldybė gali padėti sveikatos įstaigoms, rengiantis galimai antrajai koronaviruso pandemijos bangai. Patirties turime, džiaugiuosi, kad mums pavyko rasti bendrų sprendimų, dėl ko pandemiją rajone iš esmės pavyko suvaldyti“, – susitikimo priežastis įvardino rajono meras, priminęs, kad rajone koronavirusu buvo susirgę 65 asmenys, šiuo metu koronaviruso liga serga 2 rajono gyventojai.

Antra, kodėl rajono merui rūpėjo susitikti su sveikatos įstaigų vadovais, – gyventojų nepasitenkinimas gaunamomis medicinos paslaugomis, jų prieinamumu.

Problema – nacionalinio lygio

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys patvirtino: problemų dėl medicinos paslaugų teikimo yra, bet jos – nacionalinio lygio. „Ne savivaldos jėgoms jas išspręsti“, – teigė jis ir akcentavo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) prioritetas – nuotolinės gydytojų konsultacijos ir antrinio lygio paslaugos. Gydytojas tęsė mintį: „Situacija – labai sudėtinga. Nuotolinės konsultacijos per COVID-19 pandemiją buvo norma, dabar, kai atvertos antrinio lygio medicinos įstaigų durys, mes tapome tarsi sistemos įkaitais: pacientams siuntimų reikia čia ir dabar, ir „iškepti“ tuos siuntimus darosi problema, juolab kad „užlūžo“ ir e-sveikatos sistema.“

Kretingos PSPC praėjusių metų birželį suteikė 5 tūkst. 400 paslaugų, šiemet per tą patį laiką – 5 tūkst. 200, iš jų – 56 proc., arba 2 tūkst. 900, buvo nuotolinės konsultacijos, likusios – kontaktinės.

„Konflikto su visuomene esmė – kad registratūra, vadovaudamasi Vyriausybės reglamentais, gali registruoti tik nuotolinei, o ne kontaktinei, gydytojo konsultacijai. Ir tik gydytojas, nuotoliniu būdu pasikalbėjęs su pacientu, įvertinęs jo situaciją, gali jį registruoti ir pakviesti kontaktinei konsultacijai. Deja, to žmonės arba nežino, arba nesupranta, todėl ir kyla konfliktai“, – kalbėjo A. Juškys.

Jo pastebėjimu, žmonės taip pat nesilaiko privalomo nurodymo gydymo įstaigoje dėvėti apsaugines kaukes, – jų neturint, gydymo įstaiga, mažindama savo ir taip ribotus resursus, turi jas duoti, kad išvengtų infekcijos grėsmės. Antra, – pasikalbėję su gydytoju nuotoliniu būdu, pacientai vis tiek ateina į gydymo įstaigą, nors būna neregistruoti. „Ką darysi, gydytojas priima, nors, tarkim, jo pacientų srautas ir nuotolinės konsultacijos yra visai kitaip suplanuotos“, – vyriausiasis gydytojas atkreipė dėmesį, kad būna situacijų, kai gydytojas fiziškai nebespėja ir nebepajėgia konsultuoti, išrašyti siuntimų, vaistų.


Poilsio namų „Pušų kiemas“ komanda įrengė lenteles su stiklainiais nuorūkoms mesti – panašu, kad šis kvietimas saugoti gamtą rūkalių buvo priimtas palankiai.

„Ežiukai rūke, o ne ežiukai rūkė“, „Ant smėlio gulėti maloniau nei ant nuorūkų“ – tokiais šmaikščiais užrašais poilsiautojai Palangos pajūryje kviečiami nuorūkas mesti į specialiai tam pakabintus stiklainiukus, o ne teršti jomis aplinką.

Iniciatyvos autoriai – poilsio namų „Pušų kiemas“ komanda – 11 lentelių su užrašais ir stiklainiais nuorūkoms prie pagrindinių poilsiautojų takų, suoliukų kopose, paplūdimiuose įrengė prieš mėnesį. Šis savotiškas eksperimentas pavyko: stiklainiai nuolat prisikaupia nuorūkų.

„Nenorėjome grūmoti ir barti, kad kažkas mėto nuorūkas, ieškojome pozityvaus pateikimo, ir tai pasiteisino. Stiklainiuose randame primestų nuorūkų, jas išimame, o kai kur, akivaizdu, kažkas stiklainius išvalo ir be mūsų“, – pasakojo „Pušų kiemo“ komandos narys Marijus Juronis.

Jo teigimu, žmonės keistai sureagavo tik dėl lentelių, kurios buvo pastatytos prie suoliukų kopose – jos iš ten dingo. „Galbūt kai kas suprato, kad šios lentelės ir stiklainiai skatina rūkyti, parodo, kad čia yra tarsi rūkymo vieta? Bet mūsų tikslas buvo kitoks. Ten yra didelė problema dėl nuorūkų, jų primėtoma labai daug, tad norėjosi, kad jos geriau būtų metamos į stiklainius“, – kalbėjo M. Juronis.

Ieškoti sprendimo, kaip pakviesti žmones mažiau teršti aplinką, „Pušų kiemo“ komanda nusprendė po to, kai, suorganizavusi talką, per kurias rinko šiukšles pajūryje, pamatė, kad surinkti visų nuorūkų tiesiog neįmanoma.

„Gal žmonės galvoja, kad užkas nuorūką smėlyje ir ji taip dings? Iš tiesų ji dar ilgai mėtysis, pustoma vėjo ir taip šiukšlins aplinką. Nusprendėme, kad geriau ne kovoti su pasekmėmis, vis nuorūkas surenkant, o padaryti taip, kad jų tiesiog nebūtų išmesta į gamtą“, – sakė M. Juronis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas