Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugpjūtis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 1 %
Naktį12°C debesuotumas 1 %
Komentarų topas

(1463) 2020-06-16

Salantiškiai tanko neatiduos

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kai nepriklausomoje Lietuvoje buvo bandoma atsikratyti sovietinių simbolių, Salantų mieste ant pjedestalo stovėjęs tankas buvo nukeltas ir išvežtas į Orvidų sodybą. Ten tebestovi lig šiol.

Orvidų sodybos Gargždelės kaime savininkė Palmira Beniušienė teigė pastaruoju metu gyvenanti įdomias dienas: vienas po kito pilasi neaiškūs telefono skambučiai, kažkas klausinėja, kažkas siūlosi atvažiuoti, paimti ir išsivežti beveik 30 metų sodybos prieigose stovintį amžiną atilsį jos brolio Viliaus Orvido iš Salantų miesto parsigabentą sovietmečio simbolį – tanką.

Kaip Eifelio bokštas Paryžiui

„Nežinau, kas darosi, bet kad kažkas kažką organizuoja, tai tikrai“, – juokėsi „Pajūrio naujienų" pakalbinta P. Beniušienė.

Šią istoriją įdomia pavadino ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Į jo vadovaujamą teritorinį padalinį prieš porą savaičių raštu kreipėsi paslaptyje laikomam klientui atstovaujantis vienos advokatų kontoros atstovas, pasidomėjo, ar Salantų tankas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vėliau, L. Kavaliauskui su advokatu susisiekus telefonu, šis atkreipė dėmesį, jog tankas esąs pavojingas ginklas, ir vidury laukų, kaip dabar, negalįs būti laikomas. Paaiškėjo ir daugiau detalių: Vilniaus policijos komisariatui mįslingas vieno antikvariato savininkas jau yra pateikęs pageidavimą, kad, kai itin didelio svorio techniką gabensis iš Salantų, būtų užtikrinta pareigūnų palyda kelyje.

„Nuvažiavau į Salantus, pasišnekėjau su miesto seniūnu Kaziu Galdiku, taip pat – su Imbarės seniūnu Antanu Turauskiu, Salantų regioninio parko direktoriumi Modestu Šečkumi. Šie žmonės kaip susitarę tvirtino: Salantų kraštui tankas yra toks pat svarbus kaip Eifelio bokštas Paryžiui“, – juokėsi L. Kavaliauskas. Jo žiniomis, į Salantų tanką per 30 metų buvo nusitaikyta ne kartą: į jį krypo tai Kauno karo muziejaus, tai Grūto parko savininkų žvilgsniai.


Kretingos rajono savivaldybė šių metų birželio 11 d. vienašališkai nutraukė Sporto ir sveikatingumo centro pastato Savanorių g. 23A Kretingoje statybos darbų sutartį su UAB „LitCon“. Sutartis, sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d., nutraukta dėl rangovo – „LitCon“ kaltės.

Sporto komplekso statybos darbų kaina – 6 mln. 261,75 tūkst. euro. Bendrovė „LitCon“ Sporto ir sveikatingumo komplekso statybvietėje darbų nebevykdo nuo 2020 metų sausio. „LitCon“ pasitraukė, kai nebaigtų darbų buvo likę maždaug už 900 tūkst. eurų.

„LitCon“ statybvietę, statybinę ir projektinę dokumentaciją šių metų kovo 3 d. perdavė Kretingos rajono savivaldybei. Perėmus statybvietę bendrovės „LitCon“ padarytus darbus įvertino Savivaldybės pasamdyti statybos darbų ekspertai iš įmonės „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“. Ekspertai konstatavo, kad „LitCon“ statomame Sporto ir sveikatingumo komplekse padarė broko už 227 tūkst. 980,39 euro. Savivaldybė pareikalavo, kad „LitCon“ iki 2020 m. birželio 11 d. ištaisytų ekspertų nurodytus defektus arba atlygintų jų šalinimo išlaidas – 227 tūkst. 980,39 euro. Iki nurodytos datos Savivaldybė iš „LitCon“ negavo jokio atsakymo.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė tvirtino, kad Savivaldybė rangos sutartį su „LitCon“ vienašališkai nutraukė dėl esminės priežasties – rangovas nebevykdė darbų.

Bendrovė „LitCon“ Sporto ir sveikatingumo centro statyboje suklupo 2018-aisiais metais, kai neatliko darbų daugiau kaip už 800 tūkst. eurų. Tuometinė Kretingos rajono savivaldybės administracija, vadovaujama Virginijaus Domarko, sutarties su „LitCon“ nenutraukė. Po 2019 metų savivaldos rinkimų pasikeitus Savivaldybės valdžiai „LitCon“ spurtavo – per 2019 metus darbų atliko už 1 mln. 365 tūkst. eurų ir, metams baigiantis, gruodį, bendrovės atstovai buvo patikinę Savivaldybės valdžią, kad 2020-aisiais statybą užbaigs.

2019 metais Savivaldybės administracija išsiaiškino, kad negaliojanti yra draudimo kompanijos „Ergo“ ir bendrovės „LitCon“ sutartis dėl Sporto ir sveikatingumo centro rangos sutarties įvykdymo. Sutartis buvo pasirašyta 2018 m. spalio 10 d., tačiau „LitCon“ draudimo įmonei nesumokėjo sutartyje numatytos 2010 eurų draudimo įmokos ir sutartis neįsigaliojo. „Į draudimo kompaniją kreipėmės baigiantis sutarties galiojimo laikui, būdami įsitikinę, kad ta sutartis yra galiojanti“, – teigė J. Girdvainė, akcentavusi, kad Savivaldybės administracija dar 2018 metais turėjo kreiptis į draudimo įmonę „Ergo“ dėl 517 tūkst. 500 eurų išmokos Savivaldybei, kadangi „LitCon“ tais metais pažeidė rangos sutartį – nevykdė darbų. „Savivaldybė 2018-aisiais galėjo ir rangos sutartį su „LitCon“ nutraukti, nes tam buvo esminė priežastis. Galėjo ir delspinigius už sutarties pažeidimą suskaičiuoti“, – tarė J. Girdvainė.

Kilus abejonių dėl Sporto ir sveikatingumo kompleksą statančios bendrovės „LitCon“ patikimumo, Savivaldybė pasisamdė advokatų kontorą „Averus“. Savivaldybė su „Averus“ pasirašė 10 tūkst. eurų vertės sutartį teisinėms paslaugoms ginčuose su „LitCon“ teikti. Pagal sutartį viena paslaugų valanda kainuoja 100 eurų. „Sutartyje numatytos sumos neišnaudojome, „Averus“ advokatų paslaugų prašome tik esant būtinybei“, – patikino J. Girdvainė. Nutraukti sutartį su „LitCon“ Savivaldybės tarybos politikai ragino dar 2019 metų vasarą ir vėliau, kai paaiškėjo, kad draudimo garantas yra negaliojantis. „Neturint draudimo garanto sutartį nutraukti galima, tačiau tai nėra esminė priežastis sutarčiai nutraukti. Esminės priežastys – kuomet rangovas neįvykdo darbų arba juos vykdo netinkamai. Tą patvirtino advokatai. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad prioritetas, nesant esminių priežasčių sutarčiai nutraukti, teikiamas sutarties įvykdymui“, – teigė J. Girdvainė.

J. Girdvainė patvirtino, kad „LitCon“ nesutikus geranoriškai ištaisyti defektų ar atlyginti jų šalinimo išlaidas, jas iš „LitCon“ Savivaldybė sieks atgauti teismo keliu. Teisiniai procesai, J. Girdvainės teigimu, netrukdys Savivaldybei skelbti konkursus Sporto ir sveikatingumo centro likusių darbų ir defektų šalinimo projektui rengti bei parinkti rangovą, kuris atliks suprojektuotus darbus, užbaigs šią statybą. Tiek projektavimo, tiek rangos konkursai bus tarptautiniai, nes to reikalauja 6 mln. eurų viršijanti komplekso statybos kaina. „Tikimės, kad naują rangovą turėsime šiemet vėlyvą rudenį, kuris dalį darbų padarys dar žiemą“, – sakė J. Girdvainė.

„P. n.“ informacija


Kretingos „Minijos“ legionierius Jusufas Traore (Nr. 12), gerai užsirekomendavęs per rungtynes su „Panevėžio B“ komanda, tapo geriausiu rungtynių žaidėju.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybių II turo rungtynes Kretingos „Minija“ žaidė su lygos debiutante „Panevėžio B“ komanda: kretingiškiams savoje aikštėje pergalės pasiekti nepavyko – sužaista lygiosiomis 2:2.

Rungtynes aktyviau pradėjo svečiai iš Panevėžio, kurie per pirmąsias 20 min. turėjo net tris puikias progas pasižymėti. Viena progų virto įvarčiu, kai po greitos atakos tiksliu smūgiu 18-ą minutę pasižymėjo Eimantas Abramavičius. Po praleisto įvarčio vaizdas aikštėje nesikeitė – „Minijos“ komanda klydo,perduodama kamuolį, o jauni ir greiti „Panevėžio B“ žaidėjai tuo naudojosi, rengdami greitus išpuolius. Kėliniui baigiantis sujudo ir minijiečiai – po stipraus Antono Solovjovo smūgio varžovus išgelbėjo puikiai sužaidęs vartininkas. Po kelių minučių puikų reidą surengė Jusufas Traore, tačiau kamuolys pralėkė šalia virpsto.

Antrasis kėlinys prasidėjo gan vangiai ir, tik treneriui Valdui Trakiui atlikus korekcijas ir aikštėje pasirodžius Dominykui Jakočiūnui bei Valdui Jašmontui, žaidimas pagyvėjo. Keitimas davė rezultatą: 63-ią min., po aktyvaus D. Jakočiūno presingo, varžovai nesusikalbėjo tarpusavyje ir nukreipė kamuolį į savus vartus. Praėjus 13 minučių „Miniją“ į priekį išvedė Valdas Jašmontas – pasinaudojęs netiksliu varžovų vartininko perdavimu ir tolimu smūgiu beveik iš aikštės vidurio nukreipęs kamuolį į vartus persvėrė rezultatą 2:1 „Minijos“ naudai.

Vos po minutės puikią progą įtvirtinti minijiečių persvarą turėjo aktyviai visas rungtynes žaidęs Jusufas Traore, tačiau po jo smūgio kamuolys vėlgi atsitrenkė į virpstą.

Už neišnaudotą progą varžovai Kretingos „Miniją“ nubaudė vos po dviejų minučių, kai rezultatą išlygino Evaldas Urmonas. Praleidę įvartį minijiečiai sutriko, ir per likusias 10 min. varžovai turėjo dvi puikiais progas išplėšti pergalę, tačiau mūsiškių komandą išgelbėjo puikiai sužaidęs vartininkas Eimantas Brezgys. Tad po permainingų rungtynių su varžovais iš Panevėžio minijiečiai išsiskyrė esant lygiam rezultatui.


Suoliukus Rotušės aikštėje dažė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkas Edmundas Pronckus.

Prieš Šv. Antano atlaidus Kretinga nušvito: nuplauti miesto centre esantys Nepriklausomybės, J. K. Chodkevičiaus, Bereko Joselevičiaus ir Jurgio Pabrėžos paminklai, tamsiai rudai perdažyti 32 miesto ir Pastauninko parko suoliukai, naujomis pakeistos 2 prie Nepriklausomybės paminklo ir 4 ties taksi sustojimo vieta plevėsavusios nublukusios vėliavos.

Seniūnės Gintarės Liobikienės teigimu, šie darbai, kuriems būna ruošiamasi iš anksto, specialiai nesiejami su Šv. Antano atlaidais ar tradicine miesto švente, jie atliekami kasmet ir pagal poreikį: jei paminklai labai nudulkėję ar paukščių apdergti, per sezoną gali būti plaunami ir du kartus.

„Gėlynus nuravėjome ir sutvarkėme jau seniau, norime, kad gyventojai ir miesto svečiai vasarą pasitiktų kuo gražesnėje aplinkoje“, – sakė ji. Miesto tvarkymo darbus, kaip kaskart, atliko bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai.

Pasak įmonės vyriausiojo vadybininko Stasio Perkausko, suoliukams dažyti prireikė 20 kg dažų, o paminklams plauti – 2 l ploviklio, kuris buvo gausiai skiedžiamas vandeniu. Darbai atlikti iš rajono Savivaldybės Kretingos miesto seniūnijai skirtų lėšų.

„P. n.“ informacija


Organizatorių teigimu, vienu metu mugėje negalėjo būti daugiau kaip 300 žmonių, limitas nebuvo viršytas.

Savo gimtadienį Kretinga jau daugel metų švenčia birželio 13-ąją išvien su miesto globėjo šventojo Antano atlaidais. Tačiau šiemet 768-asis miesto gimtadienis buvo kuklus, užtat išsiilgtas. Kretingiškiai džiūgavo po ilgo laiko galėję išeiti pasižmonėti, ir išvien su miesto svečiais gyrė pirmąją po karantino Lietuvoje surengtą mugę.

Drąsių žmonių miestas

Nuo 8-tos ryto Rotušės aikštėje kretingiškius pasitiko mugės prekiautojai, iš visos Lietuvos suvežę tai, ką užaugino, pagamino, sukūrė, ir džiaugėsi sulaukę pirmųjų pirkėjų. „Kituose miestuose, žiūrėk, tik priešpiet pradeda rinktis, o kretingiškiai ankstyvi – jau pilna žmonių“, – aptarinėjo tarpusavyje.

„Kretingoje – pirmoji mugė po karantino. Pirmieji žingsniai yra labai svarbūs: esate drąsūs žemaičiai, šaunus jūsų miestas. Žmonių – mažiau negu ankstesniais metais, bet labai svarbu ir mums, kūrėjams, atvežti parodyti, ką naujo sukūrėme, o ir pirkėjams pasižmonėti. Jie ramūs, nesibaimindami vaikšto, apžiūrinėja, perka“, – kalbėjo savo sukurta galanterija prekiavusi odos meistrė Irena Serapinienė iš Kauno.

Iš Kūlupėnų kilusi šiaulietė Dalia Pocienė, atvežusi itin originalių papuošalų iš odos, sakė, kad gausesnės mugės po karantino ji nė nesitikėjusi: „Ateina ankstesni klientai, nes kasmet atvykstu į Antanines Kretingoje, – vieni apsižiūri, kiti nusiperka. Labai smagu pabūti savame krašte, pabendrauti su žmonėmis.“


Gedulo ir vilties dienai paminėti buvo skirta literatūrinė-muzikinė kompozicija „Vakar ir visada“.

Kretingiškiai, kaip ir visa Lietuva, praėjusį sekmadienį, birželio 14-ąją, prisiminė tuos, kurie sovietų buvo tremiami keliais etapais, marinami badu, kankinami kalėjimuose ir varginami sunkiais darbais. Laimingieji sugrįžo namo, o tie, kurių kūnai amžiams pasiliko Sibiro taigose ar amžinajame įšale, nesitaikstė su pavergtųjų dalia – svajonėmis ir viltimi jie kasdien plasnojo į Lietuvą.

Prisiminti ir pagerbti tremties aukas, už kurias Kretingos katalikų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, žmonės tradiciškai rinkosi į senąsias miesto kapines, prie paminklo Tautos kančioms atminti.

Pagerbimo ceremonijoje, be būrio buvusių Kretingos tremtinių ir jų bendruomenės vadovės Valerijos Žalienės, dar dalyvavo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, prisiminęs savo giminės tremties istoriją, ir vicemeras Dangiras Samalius, – prie paminklo jie padėjo gėlių puokštę.

Popietėje skaudžias istorines patirtis priminė brolis pranciškonas Gediminas Numgaudis, o brolis Bernardas Belickas tai progai skyrė savo kūrybos eilių. Renginyje, kurį vedė Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, skambėjo patriotinė muzika, atliekama centro skyrių atlikėjų.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas