Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugpjūtis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 1 %
Naktį12°C debesuotumas 1 %
Komentarų topas

(1462) 2020-06-12

Tikisi išnaikinti Sosnovskio barštį

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
Nors Sosnovskio barštis – invazinis ir žmogaus sveikatai pavojingas augalas – Kretingoje ir rajone yra naikinamas kasmet, jo išgyvendinti vis dar nepavyksta.

Mūsų rajone dar yra vietų, kuriose veši Sosnovskio barštis – invazinis ir sparčiai besidauginantis augalas. Jam išnaikinti iš rajono Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos trims seniūnijoms – Kretingos miesto, Kretingos ir Salantų miesto – skirta po 100 Eur kovai su šia piktžole, kuri, beje, yra pavojinga ir žmogaus sveikatai.

Neleidžia vešėti

Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė įvardino, kad Sosnovskio barščio Kretingos mieste randama Pievų, Tiekėjų ir Palangos gatvėse. „Po Šv. Antano atlaidų komunalininkai kibs tose vietose naikinti barštį“, – seniūnė pastebėjo, kad barštis naikinamas, neleidžiant jam suvešėti, žydėti ir subrandinti sėklų.

Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė sakė, kad Sosnovskio barščio jos vadovaujamoje seniūnijoje aptinkama Pajuodupėnų kaime, Rūdaičių parke ir „Akmenos“ sodininkų bendrijoje.

„Skirtus 100 eurų išleidžiame chemikalams pirkti. Žinoma, suma galėtų būti ir didesnė, bet yra kaip yra – barštį naikiname seniūnijos ūkio darbuotojų jėgomis, taikome kompleksinį jų naikinimo būdą. Gerai, kad atsirado specialių, Sosnovskio barščiui naikinti skirtų chemikalų, kuriuos naudojant pagal visas rekomendacijas, barštį galima išnaikinti per dvejus-trejus metus“, – paaiškino seniūnė.

Salantų miesto seniūnijos ūkio darbuotojas Gerardas Vaniuchinas sakė, kad viename pakraštyje prie Atgimimo parko vešintis Sosnovskio barštis didelės bėdos nesudaro: „Skiriamų lėšų mums užtenka, barštį naikiname ir chemija, ir šienaudami. Kai barštį naikini kasmet, jis tiek neišveša.“


Janina KIZIELIENĖ:

– Neleidau sau atsipalaiduoti, bet ir jokios įtampos niekada nejaučiau, tiesiog visada elgiausi ir dabar elgiuosi pagal rekomendacijas, juolab kad pati esu gydytoja. Pastebėjau, kad kai kurie mano pacientai yra labai rūpestingi, o kai kurie – per daug atsipalaidavę. Siūlyčiau to nedaryti, nes antroji koronaviruso banga tikrai bus.

Antanas ŽILINSKAS:

– Aš visą laiką buvau atsipalaidavęs, jokios koronos manęs neišgąsdino ir neišgąsdins, tai yra liga kaip liga, juk ir gripu žmonės sunkiau suserga, paskui išgyja. Gyvenu už Kartenos, o kaip žinote, miestelis buvo paskelbtas užkrato židiniu. Nežinau nė vieno kaimyno, kuris iš baimės būtų drebėjęs. Ar pats pakeičiau gyvenimo būdą? Ne. Juk rankas visi ir anksčiau nusiplaudavom.

Giedrė RIMŠIENĖ:

– Atsipalaidavau šiek tiek, nors gal dar ir nereikėtų. Pasiilgau renginių, norisi vis labiau galvoti apie keliones, daugiau susitikti su giminėm, draugais. Tačiau šio karantino etapo rekomendacijų laikausi, kur reikia, dėviu kaukę, apsimaunu pirštines. Kadangi dirbu vaistinėje, šios priemonės mums yra privalomos. Pastebėjau tik, kad žmonės saugos priemonių ir vaistų nuo karščiavimo tiek nebeperka.

Asta ir Romas KONTRIMAI:

– Oi, labai džiaugiamės, pirmiausia, kad galim laisvai, nedėvint kaukių, išeiti į gryną orą. Tos karantino dienos su mažomis judriomis galvom einančiomis dukromis tarp keturių sienų pačioje pradžioje buvo varginančios, reikėjo užimti, turėti daug kantrybės. O dabar jau ir močiutes dažniau galim aplankyti, ir į kavinę nueiti.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„Maisto banko“ savanoris Giedrius tikino, kad šiemet žmonės patiriantiesiems nepriteklių aukoja mažiau, ir tai jaučiama ne tik Kretingoje.

Trečiadienį Rotušės aikštėje kelias valandas kretingiškiai buvo kviečiami dalyvauti „Maisto banko“ akcijoje „Kaupti mažiau dalintis. Kur dėsime kablelį?“ ir paaukoti ilgo galiojimo maisto produktų nepasiturintiesiems. Ankstesniais metais dosniai aukoję, tądien žmonės galimybe dovanoti karantino metu sukauptus maisto produktus nepasinaudojo – automobilis su organizacijos atributika patraukė vos kelių kretingiškių dėmesį.

Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino Lietuvoje neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija. Organizacija neteko galimybės surinkti apie 240 tonų – tiek buvo surinkta per praėjusias metais vykusią akciją – ilgo galiojimo maisto produktų. Dėl susiklosčiusios situacijos parama maistu nepasiekė daugiau negu 350 nevyriausybinių organizacijų, kurios bendrai globoja per 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų. Maisto atsargų socialiai remtiniems trūksta, o problemos mastas gilėja su kiekvienu nauju bedarbiu – vis daugiau pagalbos prašymų sulaukiama iš karantino metu darbą praradusių žmonių.

„Maisto banko“ savanoris, klaipėdietis Giedrius teigė, kad žmonės neskuba aukoti ne tik Kretingoje. „Gyventojai turbūt nelabai žino, kad yra tokia galimybė paaukoti maisto, galbūt tai lėmė ir informacijos sklaidos stygius“, – svarstė pirmąkart savanoriaujantis vyras. Šią savaitę jis aplankė Naująją Akmenę, Plungę ir Palangą – šiuose miestuose žmonės taip pat buvo gana abejingi akcijai.

Anot pašnekovo, jo artimieji karantino metu nesusidūrė su maisto stoka, tačiau, pradėjęs savanoriauti, vyras pamatė, kiek daug žmonių Lietuvoje neturi maisto, yra keblioje padėtyje ir jiems būtina pagalba.

Surinkti maisto produktai pristatyti į Klaipėdos mieste esantį „Maisto banko“ padalinį, kuriame produktai bus paskirstyti labiausiai stokojantiems.

Viena iš ilgo galiojimo maisto produktų paaukojusiųjų Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė Vida Taujenienė teigė, kad šioje akcijoje dalyvauja kasmet. Moteris tvirtino, kad, kaip ir dauguma lietuvių, ji rengėsi pandemijai pirkdama daugiau maisto produktų, tačiau jų perteklius namuose – nedidelis ir ilgainiui jo neliks.

Norintys dalyvauti akcijoje „Kaupti mažiau dalintis. Kur dėsime kablelį?“ iki birželio 17 d. Kretingos rajono savivaldybės pirmo aukšto fojė, Savanorių g. 29A, ras „Maisto banko“ dėžę, kurioje galima palikti ilgo galiojimo maisto produktų. Aukoti tinkami makaronai, kruopos, ryžiai, dribsniai, greito paruošimo košės, mėsos, žuvies ar daržovių konservai, aliejus, miltai, cukrus, arbata, sausi pusryčiai, saldėsiai ir pan.

Sigita RAZMUTĖ


Po 3 savaičių pertraukos patvirtintas naujas koronaviruso atvejis Kretingos rajone – birželio 9 d. vakarą COVID-19 diagnozuotas senyvo amžiaus Kretingos ligoninės pacientei.

Izoliuotis teks 9 darbuotojams

Kaip informavo rajono Savivaldybė, moteriai per 1,5 mėnesio iš viso buvo atlikti 6 testai ir visi jie, išskyrus atliktą birželio 9 d., buvo neigiami.

Anksčiau moteris buvo slaugoma Kartenos slaugos ligoninėje, balandį tapusioje koronaviruso židiniu. Tačiau tąkart moteris buvo viena iš 6 sveikų pacientų, kuriems tyrimai buvo neigiami ir kurie buvo atskirti nuo kitų slaugytų ligonių. Gegužės pradžioje, pablogėjus sveikatos būklei, moteris buvo pervežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o po savaitės – į  Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Birželio 4 dieną moteris tyrimams buvo atvežta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, o po paros – pervežta į Kretingos ligoninę. Čia ji pirmiausiai buvo paguldyta į izoliacinę palatą, kur paimtas ir koronaviruso testas. Tąkart jis buvo neigiamas, tad pacientė perkelta į Vidaus ligų skyrių. Atlikus dar vieną testą, gautas patvirtinimas, kad moteriai nustatytas koronavirusas. Ji buvo išvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai drauge su Kretingos ligoninės darbuotojais intensyviai dirbo nustatydami visus pacientės turėtus kontaktus, spręsdami dėl jų izoliacijos, kitų ligonių perkėlimu į izoliacines patalpas bei kt.

Profilaktiškai patikrinus 47-is Kretingos ligoninės darbuotojus ir pacientus, gautas atsakymas, kad visi testai neigiami. Taip pat jau buvo patikrinti ir 37 Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojai bei pacientai, visi testai – taip pat neigiami. Profilaktiniai patikrinimai abiejose medicinos įstaigose atliekami toliau, saviizoliuotis turės 9 Kretingos ligoninės darbuotojai, turėję tiesioginį kontaktą su paciente, kuriai nustatytas COVID-19 atvejis.

Paskutinis koronaviruso atvejis Kretingos rajone buvo patvirtintas gegužės 20 dieną. Iš viso rajone koronavirusas buvo nustatytas 63 asmenims, iš kurių jau pasveiko 46.

„Beje, sulaukėme ir džiugios naujienos – kad nuo koronaviruso jau pasveiko visi Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientai. Tiesa, šiuo metu dar serga du įstaigos darbuotojai“, – pasidžiaugė rajono mero patarėjas Albertas Barauskas.

Koronavirusas iš viso buvo nustatytas 25 slaugos ligoninės pacientams ir 9 Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojams.


Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas teigė, kad jo vadovaujamos gelbėtojų komandos šią vasarą laukia ypatingi iššūkiai.

Vasara – vėlyva, poilsiautojai galės gulėti metro atstumu vienas nuo kito, o jų temperatūra bus tikrinama iš bepiločio drono – tokius pagrindinius šio sezono išskirtinumus „Pajūrio naujienoms“ įvardijo Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas Jonas Pirožnikas.

Priėmė daugiau gelbėtojų

Kaukių, dengiančių burną ir nosį, deginantis paplūdimyje, dėvėti nebereikalaujama, žalia šviesa uždegta ir sporto renginiams, kuriuose iki 300 dalyvių, tačiau gulintiems žmonėms vienam nuo kito išlaikyti bent metro atstumus teks. Ant persirengimo kabinų, kurios periodiškai bus dezinfekuojamos, bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ darbininkai jau yra iškabinę plakatus su rekomendacinio pobūdžio informacija senjorams bei visiems kitiems.

Koronavirusas (COVID-19) gelbėtojams, kurių šiemet dirbs gerokai daugiau negu ankstesniais sezonais (priimdavo po 60, dabar – 70, o gal pavyks ir 80), – taip pat bus rimtas iššūkis, bet, anot J. Pirožniko, jie tam yra nusiteikę morališkai ir pasiruošę: aprūpinti dezinfekavimo skysčiu, kaukėmis, kitomis apsaugos priemonėmis.

Apie 60 proc. gelbėtojų, tarp kurių įvairių profesijų žmonės – sportininkai, plaukikai, kompiuterinių technologijų specialistai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Palangos, – įgudę senbuviai, jau anksčiau išklausę, o dabar pasikartoję pirmosios pagalbos mokymus, atlikę testus ir gavę teigiamus atsakymus. Mokymai organizuojami naujokams, kurie prireikus pakeistų kolegą.

„Iš vandens ištraukus skęstantįjį, gelbėtojams nebus laiko jo paklausti, ar šis buvo užsienyje, ar neserga koronavirusu. Gelbėtojų pareiga – žaibiškai reaguoti, į krantą ištrauktą nelaimėlį reanimuoti ir atiduoti į atskubėjusių medikų rankas“, – sakė J. Pirožnikas. Per 6–7 valandas ateis atsakymas, ar išgelbėtas pilietis nėra užsikrėtęs koronavirusu. Jei užsikrėtęs, kontaktą turėjusiam gelbėtojui 14 dienų reikės būti saviizoliacijoje.

Gelbėtojų vado teigimu, tam numatytos ir patalpos – bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su poilsio ir reabilitacijos centru „Pušynas“, be to, Palangos miesto savivaldybė tam yra numačiusi vietą ir kempinge.



Kraštietis menininkas Saulius Miltakis praėjo skirtingą kūrybos kelią: pradėjęs nuo medžio skulptūrų, viršūnę pasiekė gintaro darbais, dabar kuria interjerų dekorus.

Nemarusis Baltijos auksas – gintaras – jau prieš dešimtmečius pakluso kretingiškio 49-erių menininko Sauliaus Miltakio rankoms: taip gimė subtiliomis detalėmis ir ypatingu kruopštumu stebinantys suvenyrai – laivai, įvairios graviruotos miniatiūrinės skulptūrėlės. Tačiau šiandieną S. Miltakis duoną valgo iš sieninės puošybos ir interjerų dekoravimo, bet, atviravo, mielai sugrįžtų prie gintaro.

Aukščiausia kūrybos viršūnė

Dar sovietmečiu S. Miltakis tuometiniame Telšių taikomosios dailės technikume įgijęs meninio medžio apdirbimo specialybę, bandė kurti medžio skulptūras, įsirengė dirbtuves, kuriose gamino vienetinius baldus, puoštus drožinėtomis detalėmis.

„Bet taip išėjo, kad su medžiu mažiausiai tedirbau. Jaunystėje vis žiūrėdavau į savo tėvo Vlado, liaudies meistro, gintaro darbus – jie man nedavė ramybės. Pabandžiau, taip ir pradėjau kurti vienetinius darbus, – tėvas buvo mano pirmasis mokytojas šioje srityje. Prigimtinį pajautimą turėjau, o pagrindus gavau technikume. Kūriau pagal užsakymus, kurie tuo metu iškeliaudavo į užsienį. Ir šiandien manau, kad suvenyriniai laivai ir miniatiūros buvo aukščiausia mano kūrybos viršūnė. Tuo metu norėjosi įrodyti ir galerijų savininkams, kad galiu padaryti vis geriau. Tai skatino siekti, tobulėti. O po to – stop. Ištiko krizė, pasukau į verslą, bet pasirinkau ne tą kryptį“, – atviravo menininkas.

Jis sakė, kad kūrybinę krizę išprovokavo ir pokyčių siekis, noras kažką keisti: „Užsisėdėjau dirbtuvėse, dienų dienomis palinkęs prie smulkių gintaro detalių. Norėjosi judesio. Teko galvoti, iš ko užsidirbti. Tai, ką darau dabar, jau neprilygsta mano kažkada pasiektam lygiui“, – atviravo menininkas, puoselėjantis viltį kada nors vėl kurti iš gintaro.


Zitos Baniulaitytės vadovaujamas folkloro ansamblis „Mėguva“ gyvuoja nuo 1988 metų.

Vienbalsės pamario krašto ir vietinių šventojiškių dainos, daugiabalsės žemaičių dainos, senosios „kantičkų„ giesmės, romansai, sakmės ir pasakojimai, rateliai, žaidimai, šokiai ir instrumentinė muzika, šiuolaikinės folkloro interpretacijos, sutartinės ir kalendorinės kitų regionų dainos – visa tai jau daugiau nei trisdešimt metų galima išgirsti ir pamatyti „Aukso paukšte“ įvertinto Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblio „Mėguva“ koncertuose.

Skaičiuoja ketvirtą dešimtį

Folkloro ansamblį, pasivadinusį istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga, pavadinimu – „Mėguva“, kartu su penkiomis bendramintėmis 1988 m. subūrė šio krašto etnokultūros puoselėtoja Zita Baniulaitytė.

„Iš kur meilė folklorui, etnokultūrai? Manau, kad visi mes ją turime. Juk ir patys, ir mūsų tėvai, seneliai augo su gimtojo krašto kultūra, tradicijomis. Su dainomis. Tai buvo jų gyvenimas, kuris ir mums persidavė – vieniems daugiau, kitiems mažiau. Mane savo laiku pagavo toji banga, kai buvo atsigręžta į dabar vadinamą etnokultūrą, kai prasidėjo visokeriopas atgimimas. O didžiausią postūmį suteikė 1987 m. Vilniuje įvykusi konferencija „Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje“. Būtent po šios konferencijos ir kilo sumanymas suburti folkloro ansamblį.


Muzikės širdį pavergė tapyba

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Smiltys
Pirmąją savo kūrybos darbų parodą Asta Moncevičiūtė-Šaulienė surengė gimtojo Darbėnų miestelio bibliotekoje.

Rami, švelni, graži, talentinga, bet labai kukli – tokiais epitetais Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo vedėja Danutė Paulikienė apibūdino pirmąkart savo tapybos darbus viešai parodyti išdrįsusią darbėniškę Astą Moncevičiūtę-Šaulienę.

Miestelio visuomenei prisistatys

„Ir kas galėjo pagalvoti, kad Palangos globos namuose slaugytojos padėjėja dirbanti mūsų miestelio gyventoja Asta laisvalaikiu tapo tokias grožybes?“ – stebėjosi D. Paulikienė.

Jos žodžiais, gal tie paveikslai taip ir būtų ilgam likę už uždarų durų, jeigu ne 10 metų Berlyne gyvenanti jaunėlė kūrėjos dukra Inesa, prieš Motinos dieną, mamai nė nenutuokiant, mobiliuoju telefonu nufotografavusi ir atsiuntusi jos tapybos darbų nuotraukas. Dabar jau tie darbai – daugiausia natiurmortai, išraiškingos gėlės, – džiugindamos knygų pasikeisti atėjusius skaitytojus, puikuojasi ant bibliotekos sienų, o Darbėnų miestelio visuomenės susitikimas su autore numatytas liepos 3-iąją.

Iš profesijos Asta – muzikė, Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje yra baigusi chorinį dainavimą, tačiau pagal specialybę nėra dirbusi nė vienos dienos. Įstojo ten baigusi Kretingos meno mokyklą ir 9-ias tuometinės Darbėnų vidurinės mokyklos klases.

„Jauna buvau, tada buvo kitas ir supratimas – menkai nusimaniau, koks tai būtų darbas, mokslus baigus, niekas per daug ir nešnekėjo, neaiškino, o man, matyt, ne ką ir terūpėjo“, – juokėsi ji.

Tačiau tie studijų metai Panevėžyje vis tiek davė savo: praplėtė akiratį, svarbiausia, išugdė muzikinį skonį. Muzika Astą per gyvenimą lydi iki šiol – mielai įsijungia pasiklausyti klasikos arba gero roko. Tik liaudiškas stilius patinka ne taip stipriai.


Teismas leido trim mėnesiams suimti 1986 m. gimusį pareigūnams jau žinomą asmenį, ir anksčiau teistą už panašaus pobūdžio vagystes.

Įsibrovęs į Kretingoje, L. Janušytės gatvėje, esantį namą, kuriame, beje, įrengta signalizacija, šeimininkei antrame aukšte miegant, kauke veidą užsimaskavęs vyras pagrobė moterišką rankinę, piniginę su 80 eurų ir dokumentus. Dėl vagystės jam pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 dalį. Už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką gali grėsti laisvės atėmimas iki 6-erių metų.

„P. n.“ informacija


Kūrybos kraitė

  • Teisėtvarka


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

PALANGJE,

VANAGUPĖS g. birželio 8 d. apie 11.25 val. pastebėta, kad iš automobilio BMW pavogta multimedija, vairas ir pavarų svirties apdaila. Žala tikslinama. Tą pačią dieną toje pačioje gatvėje apie 16.30 val. pastebėta, kad iš automobilio BMW X5 pavogta vairo dalis, o iš bagažinės dingo elektroninis valdymo blokas. Žala taip pat tikslinama. Abi vagystės tiriamos.

Parengė Audronė GRIEŽIENĖ


Šiandien Kretingos miesto stadione Lietuvos futbolo federacijos (LFF) I lygos pirmenybėse žaidžianti Kretingos „Minija“ priims lygos debiutantę „Panevėžio B“ ekipą.

„Mūsų varžovė – jauna energinga komanda, kurios daugumą sudaro Panevėžio futbolo akademijos auklėtiniai. Ši komanda praėjusį sezoną žaidė LFF II lygoje ir nėra pasikeitusi. Jos pranašumas – galimybė savo gretas papildyti geresniais, A lygoje žaidžiančiais futbolininkais, tad ko laukti, nelabai ir žinome“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kretingos „Minijos“ komandos administratorius Martynas Viluckas.

Pirmąsias I lygos rungtynes „Panevėžio B“ komanda 0:2 pralaimėjo praėjusio sezono I lygos nugalėtojui Telšių „Džiugui“. Kretingos „Minija“ šios dienos rungtynėms ruošėsi įtemptai, yra kovingai nusiteikusi ir namų aikštėje sieks pergalės. Laukia kretingiškiai ir savo žiūrovų palaikymo. Tačiau, paaiškino komandos administratorius, rungtynes tegalės stebėti 300 žiūrovų, kaip to reikalauja karantino taisyklės. Būtina ne tik ateiti su veidą dengiančiomis kaukėmis – jų negalima nusiimti per visą rungtynių laiką. „Rekomenduotume žiūrovams į rungtynes ateiti anksčiau, kad būtų galima garantuotai patekti į stadioną“, – patarė M. Viluckas.

Žiūrovams bus svarbu ir išlaikyti saugų – 1 metro – atstumą, tačiau šis reikalavimas negalioja giminaičiams ir vienos šeimos nariams.

„Į rungtynes nebus įleidžiami neblaivūs asmenys, įsinešti alkoholinių gėrimų taip pat draudžiama. Kilus įtarimui, kad asmuo, atėjęs stebėti rungtynių, galimai yra neblaivus, klubas pasilieka teisę jo į stadioną neįleisti“, – perspėjo Kretingos „Minijos“ komandos administratorius.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybė iš valstybės programos dėl COVID-19 nukentėjusiai šalies ekonomikai gaivinti gavo pinigų rajono gyvenviečių gatvėms remontuoti: Laukžemės kaimo Šventosios gatvei – 80 tūkst. eurų, Grūšlaukės kaimo Mokyklos gatvės ruožui nuo 0,250 km iki 0,714 km – 61 tūkst. eurų ir Vaineikių kaimo Šaltinio gatvei – 60 tūkst. eurų.

Iš tos pačios programos Savivaldybė jau yra gavusi 233 tūkst. eurų Vydmantų kaimo Saulės tako gatvės ruožui nuo 0,00 km iki 1,060 km ir 111 tūkst. eurų Kurmaičių kaimo Žaliosios gatvės ruožui nuo 0,00 km iki 0,430 km taisyti.

COVID-19 programos lėšos skiriamos rangovus turintiems projektams vykdyti. Savivaldybė su AB „Kelių priežiūra“ yra pasirašiusi sutartį Kretingos miesto ir rajono keliams ir gatvėms remontuoti. Pagal sutartį darbų vertė siekia per 2 mln. eurų, sutartis galioja 2020–2021–2022 metus.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės konkursą Kretingos miesto ir rajono gatvėms, keliams laistyti laimėjo uždaroji akcinė bendrovė UAB „Ekoservisas“ iš Klaipėdos. Sutarties darbų vertė – 90 tūkst. eurų, paslaugos teikimo terminas – 3 metai. Sutartį su „Ekoservisu“ Savivaldybė pasirašė šią savaitę.

Įmonė „Ekoservisas“ laimėjo pasiūliusi 76,8 euro už 1 km laistymo kainą. Konkurse, be „Ekoserviso“, dalyvavo UAB „Vakarų verslas“ – buvo antra po „Ekoserviso“, MB „Vikforta“ – trečia, AB „Kelių priežiūra“ – ketvirta ir UAB „Raguvilė“ – penkta, pagal jų pasiūlytas kainas.

Laistomų kelių ir gatvių ilgis – 160 km. Gatvės ir keliai laistomi iš bendrovės „LOTOS Geonafta“ naftos gręžinių išgaunamu druskinguoju vandeniu – du, o užsitęsus sausiems orams – ir tris kartus per sezoną. Užsakymus gatvėms, keliams laistyti „Ekoservisui“ teikia seniūnijos.

„P. n.“ informacija


Brėžinys, iliustruojantis stadiono prie Pranciškonų gimnazijos planuojamą atnaujinimą.

Iš Valstybės investicijų programos (VIP) Kretingos rajono savivaldybei skirta 331 tūkst. 535 eurai sporto aikštynui prie Pranciškonų gimnazijos Kretingoje modernizuoti, pritaikant visuomenės poreikiams.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė pasidžiaugė sėkme: Kretingos rajono savivaldybės paraiška Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl Kretingos centre prie Pranciškonų gimnazijos esančio stadiono atnaujinimo po įvertinimo pateko į lėšas laimėjusių paraiškų dešimtuką, kai buvo pateiktos 169 paraiškos. J. Girdvainės teigimu, sėkmę lėmė Savivaldybės įsipareigojimas 45 proc. t .y per 271 tūkst. eurų projekto kainos kofinansuoti iš Savivaldybės biudžeto. „Jeigu nebūtume patvirtinę 45 proc. prisidėjimo, lėšų iš VIP šiam projektui nebūtume gavę“, – įsitikinusi J. Girdvainė.

Bendra stadiono renovacijos kaina beveik 603 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti numatyta 20 mėnesių. „Dabar prasidės projektavimas. Renovacijos darbų techninis projektas turėtų būti baigtas šį rudenį. Tada skelbsime rangos darbų pirkimo konkursą, kurį laimėjęs rangovas dirbti pradėtų ateinantį pavasarį. Yra tikimybė, kad 2021-ųjų pabaigoje stadionas bus atnaujintas“, – dėstė J. Girdvainė, užsiminusi, kad prireikus renovacijos terminą galima pratęsti.

Rengiant stadioną prisidės VšĮ Pranciškonų gimnazija. „Gimnazijos direktorius, brolis pranciškonas Alvydas Virbalis patikino, kad gimnazija parūpins gimnastikos įrangą, lauko šachmatų stalą“, – sakė J. Girdvainė. Atnaujintame stadione bus įrengtas 280 m ilgio 3 takelių bėgimo takas, 100 m ilgio 4 takelių bėgimo tako tiesioji. Bėgimo takai, teritorija aplink krepšinio aikšteles bus iškloti raudona sportine danga. Aikštynas turės dvi krepšinio bei paplūdimio tinklinio, mini futbolo aikšteles, šuolio į tolį sektorių, 6 lauko treniruoklius. Stadione bus užsėta 35 suoliukai, stadionui apšviesti bus naudojami 42 šviestuvai ir prožektoriai. Tvarkant stadioną bus atstatyta 1 tūkst. 782 kv. m vejos, įrengta 630 kv. m trinkelių dangos takelių. Stadioną aptvers segmentine tvora. J. Girdvainė akcentavo, kad atnaujintu sporto aikštynu naudosis ne vien Pranciškonų gimnazija, stadionas bus atviras plačiajai visuomenei.

„P. n.“ informacija


Dirbtinė veja saugoma Autobusų parko teritorijoje, kurią stebi vaizdo kameros, prižiūri sargas.

Trečiadienį į Kretingą buvo atvežta ir Kretingos autobusų parko teritorijoje iškrauta bei palikta saugoti dirbtinė futbolo aikštės danga, skirta statyti baigiamai futbolo treniruočių aikštei Kretingos miesto stadione.

Dirbtinę dangą Kretingos rajono savivaldybė gavo neatlygintinai iš Lietuvos futbolo federacijos. Federacijos internetinėje svetainėje skelbiama, kad danga atitinka visus Tarptautinės futbolo federacijos jos kokybei (Quality Pro) keliamus reikalavimus.

Dirbtine danga bus užklota 8 tūkst. kv. m futbolo aikštės. Aikštę stato uždaroji akcinė bendrovė „Alkuras“, kuris jau įrengė aikštės pagrindą. Savivaldybės valdžia „Alkuro“ atliktų darbų kokybei įvertinti buvo pasamdžiusi bendrovės „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ statybų ekspertą Artūrą Sabeckį. Ekspertas aptiko broko, kurį iš pradžių ginčyti bandęs rangovasvėliau pašalino už savo lėšas.

Dirbtinei dangai kloti „Alkuras“ turi subrangovą – uždarąją akcinę bendrovę „Sportinės dangos“. „Jei orai bus palankūs, nelis, kitą savaitę aikštėje išlies 2,5 cm storio amortizuojantį, elastingą gumos sluoksnį, ant kurio bus klojama dirbtinė veja“, – aiškino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis. Viršutinę dirbtinę dangą kloti galima tik ant sauso guminio aikštės sluoksnio. „Viršutinei dangai pakloti prireiks dviejų–trijų savaičių“, – tarė P. Černeckis.

„P. n.“ informacija


Barzdžių kaimo žmonės, tik spėjus įregistruoti bendruomenę, suėjo į bendrą talką, kad nugramdytų pakeles, apkirptų krūmus ir taip paruoštų aplinką būsimiems kelio darbams.

Kretingos rajono 36-ių bendruomenių šeimą papildė dar viena – Barzdžių kaimo – bendruomenė, kurios pirmininke išrinkta Daiva Jonauskienė.

Steigiant naują bendruomenę dalyvavo 33 šio kaimo gyventojai, iš viso Barzdžių kaime, įskaičiuojant ir vaikus, gyvena per 100 žmonių.

Gegužę įregistruotos bendruomenės nariai jau spėjo surengti talką – tvarkė viešąsias erdves, gramdė pakeles, kirpo krūmus, mat barzdiškiams labai norisi, kad būtų išasfaltuotos Liepų ir Kaštonų gatvės.

„Šis ir dar vienas projektas dėl vaikų žaidimo aikštelės – juos abu teikėme Gyventojų iniciatyvų projektui – buvo atmesti: kelius-gatves, kaip sužinojome, tvarkyti yra Imbarės seniūnijos rūpestis, o žaidimų aikštelei, pasirodo, parinkome vietą per arti vandentiekio. Bet rankų nenuleidžiame, ką nors vis tiek sugalvosime“, – teigė naujosios bendruomenės pirmininkė D. Jonauskienė, pasidžiaugusi kaimo žmonių aktyvumu, jaunų šeimų noru čia kurtis ir gyventi.

Jeigu tik leis oro sąlygos, barzdiškiai turi idėją kartu atšvęsti Jonines, o kadangi dėl dar šiokių tokių karantino suvaržymų negalėję surengti birželio 1 d. planuotos vaikų šventės, jiems linksmybės – atrakcionai, konkursai – numatyti pasitinkant trumpiausią metų naktį.

„P. n.“ informacija


Karantininiai užrašai

  • Haidparkas. Nuomonė
Romualdas BENIUŠIS

Kaskart po ilgesnės ar trumpesnės pertraukos sugrįždamas į savo gimtąjį miestą džiaugiuosi maloniais pokyčiais, tačiau dažniau maudžia širdį dėl neišnaudotų galimybių, gerosios pasaulio patirties, neracionalaus Europos Sąjungos skiriamų pinigų panaudojimo, lyg vis dar gyventume ne savo laisvoje valstybėje.

Prieš porą metų Lietuvoje apsilankęs svečias iš Prancūzijos stebėjosi, kad, nufrezavus asfaltą, remontuojamų kelių dulkėtomis ir duobėtomis miestų gatvėmis, keldami dulkių ir išmetamų teršalų debesis bei triukšmą, lyg niekur nieko važinėja automobiliai, nors jie turėtų būti eismui uždaryti. Nelabai ką turėjau atsakyti savo svečiui, kodėl Lietuvoje taip vyksta, nes paaiškinti mūsų kelininkų „gudrybes“ ir savo kolegų vairuotojų bei jų brangaus turto – automobilių, miesto gyventojų sveikatos ir aplinkos negerbimo nebūtų užtekę ir gimtosios kalbos. Kai Prancūzijoje, iš kur buvo atvykęs svečias, kelių ruožai uždaromi remontui ir vėl atidaromi tik juos visiškai rekonstravus, Lietuvoje dažnai naudojama darbų imitavimo taktika. Kadangi dažniausiai konkursus laimintys rangovai dirba keliose skirtingose vietose, neturėdami vienu metu visiems darbams gamybinių pajėgumų ir darbuotojų, naudoja šokinėjimo šachmatų žirgu taktiką. Pirmiausia yra nufrezuojamas visas rekonstruojamos gatvės asfalto ruožas, nors darbai vykdomi tik atskiromis dalimis. Taip Kretingoje, dar pavasarį nufrezavus asfaltą visoje Vilniaus gatvėje, rekonstrukcijos darbai iki šiol vykdomi tik jos dalyje, kai automobiliai iš J. K. Chodkevičiaus gatvės sukdami kairėn per miesto centrą iki šiol gali patekti į Kęstučio, Birutės ir kitas gatves. Keisčiausia, kad toks automobilių, keliančių dulkes, triukšmą, išmetamų dujų debesis, eismas kaip ir niekam neužkliūva. Rajono valdžia, už darbus kelininkams mokanti mokesčių mokėtojų pinigus, juos pačius paverčia kelininkų taupymo ir jų savotiško darbų organizavimo įkaitais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas