Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugsėjis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną24°C debesuotumas 1 %
Naktį16°C debesuotumas 57 %
Apklausa

Ar važiuotumėte iš Kretingos į Palangą dviračiu, jeigu būtų nutiestas takas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1423) 2020-01-21

Pavasarėjanti gamta kelia ir džiugesį, ir nerimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Šį sausį lydi ne vien lietūs, dėl kurių Minija išėjo iš krantų. Šylantis oras grįžti į pajūrį jau vilioja varnėnus, o Druskininkuose pastebėta ir gandrų.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, ligi šiol žiema yra viena šilčiausių per pastaruosius 70 metų, – būtent žiemą labiausiai ir pastebime, kad šyla klimatas. Tarsi po pavasarinių liūčių Akmena ir Minija plukdė baltus putų gniutulus, tačiau pačios stipriai iš krantų neišėjo ir eibių pakrančių gyventojams neprikrėtė.

Vanduo ateina ir nueis

Nuo potvynių nesyk nukentėjusios kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ šeimininkas Algis Šoblinskas „Pajūrio naujienas“ patikino, kad nuo įkyriai žemę merkusio lietaus jie nenukentėjo: „To purškalo lietumi nepavadinčiau, – labiausiai buvome patvinę praėjusią savaitę, dabar Akmenos vanduo jau nukrito per 1 metrą. Bet ir anksčiau upė tik nedaug tebuvo iš vagos išėjusi.“

Paklaustas, kaip žiemoja jo sodyboje apgyvendinti šiltų kraštų gyvūnai – lama, alpakos ir kalnų ožiai, A. Šoblinskas juokavo: „Jų gi nepaklausi, kalbėt nemoka. Yra žvalūs, energingi, kaip ir vasarą. Matyt, jiems čia gerai – ši žiema primena jų gimtinės klimatą.“

Kartenos seniūnės Arūnės Putvinienės teigimu, Minija taip pat jau slūgsta, – iš krantų praėjusią savaitę buvo išėjusi nedaug, vanduo per piką tepakilo 368 cm. „Kritinio lygio nebuvo. Žmonės nepanikuoja, sako: vanduo ateina ir nueis. Keista, kas sausį Minija ištvino ne nuo sniego, bet nuo lietaus. Pakrančių gyventojai labiausiai baiminasi pavasarinių ledonešių, o ne – liūčių“, – kalbėjo seniūnė.

Gali atsiliepti žiemkenčiams

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė taip pat patikino, jog šią žiemą nebuvo jokių problemų dėl neįprastos šilumos – kol kas nei dėl lietaus, nei dėl elektros laidų ar kelių priežiūros. „Tai, kad šilta, mums, eiliniams piliečiams, yra gerai – mažiau mokame už šilumą.“ Tačiau, ji sakė, Savivaldybė planų koreguoti neketina ir yra pasirengusi žiemai, nes kas žino, kokie orai laukia vasarį, kovą ar kokia bus ateinanti žiema.

Raguviškių kaimo ūkininkas Antanas Mačernis, paklaustas, kokiais nuogąstavimais dėl neįprastai šiltos žiemos gyvena ūkininkai, atsakė: „Jeigu bent kiek pašals, bus gerai, bet jei – ne, bus blogai žieminės kultūroms, neturėsime derliaus. Tam, kad žiemkenčiai – rugiai, kvietrugiai, rapsai – duotų derlių, reikia šalčio. Taip sugalvojo mokslas. Kodėl žieminių česnakų nesodiname pavasarį?“

Tačiau ūkininkas dar viliasi, kad kol kas – tik viduržiemis ir jis netiki, kad vasarį ar kovą neateis šalčiai. „45-erius metus nieko daugiau nedirbau, tik – žemę, bet taip dar nėra buvę“, – pastebėjo jis.


Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pirmininku išrinktas Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius, pirmininko pavaduotoju tapo Tautvydas Jonušas, Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ Kretingos skyriaus jaunasis koordinatorius.

Praėjusią savaitę Kretingos rajono savivaldybėje įvyko pirmasis Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (SJRT) posėdis, per kurį aptartos veiklos kryptys ir tolimesni tarybos darbai.

Nauja Savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kurią sudaro 10 asmenų – 5 Kretingos rajono savivaldybės ir 5 Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų atstovai – dirbs 4 metus. Posėdžio metu išrinktas SJRT pirmininkas – Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius ir SJRT pirmininko pavaduotojas – juo tapo Tautvydas Jonušas, Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ Kretingos skyriaus jaunasis koordinatorius.

Savivaldybės jaunimo reikalų tarybą taip pat sudaro Brigita Barkauskaitė – Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė, Martynas Bružas – Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės Kretingos 305-osios kuopos narys, Gintarė Pociūtė – Kretingos jaunimo teatro atstovė, Vygantas Šeputis – Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovas.

Savivaldybei, be mero pavaduotojo, atstovauja Romualdas Jablonskis – Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys, Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas, Lina Jadenkuvienė – rajono Švietimo skyriaus specialistė, Vaida Jakumienė – rajono tarybos narė, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja, ir Vytautas Ročys – rajono tarybos narys, Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas.

Posėdyje patvirtintas SJRT darbo reglamentas, vyko diskusija, kokių veiklų trūksta Kretingos jaunimui ir kokie jų poreikiai, aptarti „Jaunimo apdovanojimai“, nustatyta jų preliminari data – balandžio mėnuo.

Vienas didžiausių darbų, kurį SJRT sieks įgyvendinti per šią kadenciją – kuo daugiau prisidėti prie Jaunimo centro Kretingoje atidarymo. D. Samalius iškėlė mintį, kad SJRT galėtų surengti kelis išvažiuojamuosius posėdžius į kaimyninių savivaldybių jaunimo centrus bei atviras erdves jaunimui. „Turime įsisavinti geriausią kitų savivaldybių jaunimo centrų patirtį ir ją pritaikyti Kretingoje“, – teigė SJRT pirmininkas.

Sigita RAZMUTĖ


Lietuvos geomokslų olimpiadoje Pranciškonų gimnazijai atstovavo 5 moksleiviai: (iš kairės) Simonas Baltūsis, Edgaras Zaboras, mokinius parengęs Vilius Adomaitis, Dovydas Žilinskis, Gediminas Mėčius ir Jurgis Adomaitis.

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Edgaras Zaboras Lietuvos geomokslų olimpiadoje iškovojo aukso medalį ir atstovaus Lietuvai rugpjūčio 16–26 dienomis Rusijoje, Tiumenės mieste, įvyksiančioje Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje.

Lietuvos geomokslų olimpiadoje Pranciškonų gimnazijai atstovavo 5 moksleiviai: abiturientai Simonas Baltūsis ir Dovydas Žilinskis, trečiokai gimnazistai Edgaras Zaboras ir Gediminas Mėčius bei antrokas gimnazistas Jurgis Adomaitis. Visi pateko į geriausiųjų penkioliktuką.

Pasak mokinius Lietuvos geomokslų olimpiadai parengusio geografijos mokytojo Viliaus Adomačio, šioje olimpiadoje labai svarbus kruopštumas, tikslumas ir tapdiscipliniškumas atliekant užduotis. „Dalyvaujant olimpiadoje vien geografijos žinių nepakanka. Moksleiviai turi išmanyti ir fiziką, chemiją, matematiką“, – teigė V. Adomaitis.

Lietuvos geomokslų olimpiadoje 25 moksleiviai atliko kompleksines praktines užduotis – dalyviams reikėjo nustatyti uolienų kilmę, apskaičiuoti vidutines temperatūras naudojantis pateiktais duomenimis, nustatyti žemės paviršiaus grunto tankį ir dirbti su žemėlapiu – kartografuoti.

Taip pat mokiniai pasiskirstę komandomis namuose turėjo parengti 20 min. trukmės pranešimą anglų kalba apie mikroplastiko įtaką gamtai. Pagal šią užduotį buvo patikrintos dalyvių anglų kalbos žinios, nes Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje užduotys atliekamos būtent šia kalba.

Anot E. Zaboro, Lietuvos geomokslų olimpiadoje laimėti aukso medalį jis nesitikėjo: „Slapčia vyliausi bronzos ar sidabro ir galimybės važiuoti į Tarptautinę geomokslų olimpiadą.“

Moksleivis olimpiadai intensyviai rengėsi nuo spalio mėnesio – daug dirbo su mokytoju, informacijos ieškojo internete, enciklopedijose. Jaunuolį nustebino didelis kiekis užduočių, kurias teko atlikti prie kompiuterių. E. Zaboras sunkiausia užduotimi įvardino komandinę – jai pasiruošti reikėjo daug pastangų, laiko ir darbo.

Paklausus, kas galėjo lemti pergalę, E. Zaboras įvardijo patirtį. „Praėjusiais metais dalyvavau šioje olimpiadoje, tad šiemet pavyko išvengti didesnių netikėtumų, žinojau, kaip vyksta visas procesas ir kokio pobūdžio užduočių tikėtis“, – sakė moksleivis.

Mokytojas V. Adomaitis atviravo, kad tikėjosi Edgaro laimėjimo: „Edgaras labai daug įdėjo pastangų rengdamasis šiai olimpiadai. Olimpiadoje dalyvauja geriausi Lietuvos moksleiviai, aukštumų pasiekę ne tik geografijoje, bet ir kitose disciplinose – chemijoje, biologijoje. Aukso medalis buvo netikėtas ir man, ir Edgarui.“

Jo teigimu, pasirengimas geomokslų olimpiadai vyko nuo mokslo metų pradžios, išanalizuotos praėjusių metų užduotys, klaidos ir į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį. „Praėjusiais metais Edgaras olimpiadoje buvo geriausiųjų penkioliktuke, jo potencialas labai didelis, tad aukštesnių rezultatų šiemet buvo tikėtasi“, – atskleidė mokytojas.

Sigita RAZMUTĖ


Dvaruose įsikūrusių muziejų draugyste džiaugėsi Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas (centre), Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė ir pavaduotojas muziejininkystei istorikas Julius Kanarskas.

Besidomintys Žemaitijos dvarų istorija gavo puikią dovaną: Kretingos muziejuje atidaryta Gargždų, Rietavo, Renavo, Vėžaičių ir Kretingos dvarų istoriją pasakojanti Gargždų krašto muziejaus kilnojamoji paroda „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“. Tuo pačiu pristatoma ir Gargždų dvaro valdytojo barono Eugenijaus Renės (1830–1895) poezijos vertimų knyga „Poezija. Žemaičių vaizdeliai“.

Ekspozicija – šešiuose stenduose

„Labai džiaugiamės, kad šiandien pas mus, Kretingos grafų Tiškevičių dvare, Gargždų krašto muziejus, kuris neturi didelių „palocių“, tačiau turi kūrybingų muziejininkų, pristato dvarų turtingos Žemaitijos istoriją. Pristato interaktyviai, trumpai ir tuo pačiu – labai turiningai“, – į Kretingos muziejaus Baltojoje salėje susirinkusius parodos „Dvaras Žemaitijoje: gyvenimas, ūkinė veikla, kultūra“ atidarymo svečius kreipėsi Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Kilnojamojoje parodoje, kuri jau apkeliavo Renavo dvarą, Rietavą, Gargždus, o iš Kretingos keliaus į Vėžaičius, pristatomi šeši stendai: „Literatūra ir muzika“, „Dvarų architektūra“, „Dvarai ir dvarininkai“, „Technikos naujovės“, „Parkai ir žiemos sodai“, „Švietimas ir ryšiai su lietuvių tautiniu sąjūdžiu“. Stenduose pateikiamos nuotraukos ir istoriniai faktai, iš kurių atsiskleidžia dvarų įkūrėjų ir valdytojų Kretingos grafų Tiškevičių, Rietavo kunigaikščių Oginskių, Vėžaičių grafų Volmerių ir Gargždų bei Renavo dvarininkų Renių giminių istorija bei ūkinė ir kultūrinė veikla, tarp dvarininkų užsimezgusi draugystė, kaimynystės ryšiai ir konkurencija – tam tikros „varžytuvės“ tiek kultūros, tiek technikos naujovių srityse.

Į parodos atidarymą atvykęs Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas juokavo, jog tik susipažinęs su šios parodos ekspozicija jis galų gale pripažino, kad ne Oginskiai, o Tiškevičiai pirmieji savo dvare įvedė elektrą. Tačiau elektros liniją į miestą pirmieji vis dėlto nutiesė Oginskiai.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOS r.

RŪDAIČIŲ k. pavogti du ekskavatoriaus akumuliatoriai ir dėžė su darbo įrankiais, raktais. Žala – per 550 Eur.

PALANGA

TAIKOS g. sulaikytas 2000 m. gimęs vaikinas, pas kurį rastas vienas plastikinis maišelis su žalios spalvos, augalinės kilmės, įtariama, narkotinės medžiagos.

PLYTŲ g. buvo sustabdytas automobilis „Volvo V40“, kuriuo važiavo trys asmenys. Nustatyta, kad 2001 m. gimęs vairuotojas nėra įgijęs teisės vairuoti, o automobilio daiktadėžėje buvo rastas plastikinis maišelis su žalsvos spalvos, augalinės kilmės, įtariama, narkotine medžiaga ir smulkintuvas bei malūnėlis, įtariama, narkotinėms medžiagoms smulkinti.

Parengė Audronė PUIŠIENĖ


Praėjusį savaitgalį „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Arimanto Mikaločiaus, sužaidė dar dvejas Regionų krepšinio lygos (RKL) A diviziono rungtynes, ir šį kartą komandos laukė du rimti iššūkiai prieš turnyrinės lentelės kaimynus.

Išvykoje buvo patirtas pralaimėjimas prieš pajėgią Kauno rajono komandą „Omega“, kurioje žaidžia buvęs Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ narys Tadas Klimavičius bei Vilniaus „Ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ komandose žaidęs Evaldas Dainys. Šeštadienį namuose buvo atsirevanšuota prieš trečioje vietoje žengiančią Kelmės „Kelmę“. Džiugiausia, kad prieš abi komandas buvo išlaikytas tarpusavio rungtynių skirtumas. Po šių rungtynių „Kretingos“ komanda su 12 pergalių ir 7 pralaimėjimais su ta pačia Kauno rajono „Omega“ dalinasi V–VI vietomis.

Sausio 17 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 65:72 (14:21; 21:24; 14:17: 16:10) neprilygo Kauno rajono „Omega“ (12 pergalių, 7 pralaimėjimai) komandai. Besibaigiant I kėliniui šeimininkai sugebėjo įgyti dviženklę persvarą (8 min. 21:10), bet tada kretingiškiai surengė spurtą 8:0 ir II kėlinio pradžioje komandas skyrė tik 3 taškai (11 min. 21:18). Iš toli taikliau atakavusi „Kauno“ komanda iki pertraukos sugebėjo susigrąžinti 10 taškų persvarą (20 min. 45:35). Po pertraukos vaizdas aikštėje nesikeitė – kretingiškiams ir toliau sunkiai sekėsi pataikyti į krepšį ir dėl to varžovams pavyko išlaikyti persvarą savo rankose. Likus žaisti 1 min. ir 15 sek. paskutinį kėlinį varžovai nesportiškai prasižengė prieš „Kretingos“ gynėją Roką Šimkevičių, ir po taiklių baudų komandas skyrė 7 taškai (65:72). Bet prarastas kamuolys ir per likusį laiką pramesti trys tritaškiai lėmė, kad rezultatas švieslentėje nebepasikeitė. Šį susitikimą kretingiškiams, palyginti su varžovais, fatališkai nesisekė pataikyti: dvitaškiai 18/51 (35,2 proc.) prieš varžovų 18/38 (47,3 proc.); tritaškiai 6/31 (19,3 proc.), o varžovų 9/22 (40,9 proc.), bet kretingiškiai dvigubai rečiau klydo (11 prieš 22 klaidas). Varžovų komandoje rungtyniavo ir kretingiškis, buvęs „Kretingos“ krepšinio klubo žaidėjas Steponas Markus, šį susitikimą pasižymėjęs 6 taškais.


Steigs bendruomeninius vaikų globos namus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Šiame pastate Kretingos miesto centre dar šiemet bus įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai.

Pagal vyriausybės nutarimą, šiemet Lietuvoje nebeturėtų likti vaikų namų, – tuo tikslu Kretingos socialinių paslaugų centras steigs bendruomeninius vaikų globos namus. Šie, įkurdinti J. K. Chodkevičiaus g. Nr. 3, šalia naujosios miesto bibliotekos, duris atvers metų pabaigoje.

Kad aplinka primintų namus

Suremontuotą pastatą Kretingos rajono savivaldybė pagal panaudos sutartį Europos Sąjungos lėšomis įsigijo iš Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės.

Kretingos socialinių paslaugų centro vadovės Danutės Skruibienės teigimu, pastato vidų reikės pritaikyti gyventi didelei vaikų šeimai. Į naujuosius namus bus perkelti Vaikų globos tarnyboje šiuo metu gyvenantys vaikai, – jų yra 7. Penki vaikai centre globojami nuolat, tai – dažniausiai paaugliai, jie ir bus tų namų gyventojai, kol sukaks 18 metų. Dviem vaikams nustatyta laikina centro globa, nes jų tėvams teisės apribotos laikinai – tikimąsi, kad vaikai greit galės grįžti į savo biologinę šeimą.

„Bendruomeniniai vaikų globos namai kuriami tam, kad tėvų meilės ir šilumos netekusiems vaikams naujoji aplinka kuo labiau primintų namus. Kad jie turėtų savo asmeninę erdvę, ir, padedami socialinių darbuotojų, patys gamintųsi valgį, tvarkytų namus bei aplinką“, – kalbėjo D. Skruibienė.

Siekia vaikui išsaugoti tėvus

Tikimąsi, kad bendruomeniniams vaikų globos namams parinkta vieta šalia jaunimo pamėgtos naujosios Kretingos miesto bibliotekos, kurioje – apstu įvairių veiklų, turės teigiamos įtakos vaikų ugdymui bei užimtumui. Šiuose namuose galės gyventi ne daugiau 8 vaikų.

Į bendruomeninius vaikų globos namus vaikai bus perkelti tik tais atvejais, kai jiems, netekusiems savų tėvų, nebėra galimybės surasti nuolatinių globėjų, dažniausiai – artimų giminaičių, arba laikinų globotojų.

D. Skruibienė sakė, kad po ilgų paieškų, pagaliau ir Kretingos rajone atsirado žmogus, sutikęs dirbti laikinu globotoju, kai vaikas iš šeimos paimamas laikinai – iki 1-erių metų. Ligi tol jiems tekdavę pirkti šią pasaugą iš kitų rajonų savivaldybių.

„Laikinai paimant vaiką iš šeimos, mūsų nuostata tokia – jeigu yra galimybė vaikui gyventi bent su vienu iš tėvų, sudarome sąlygas laikinai juos apgyvendinti savo Krizių centre“, – tikino vadovė.

Projektas Kretingos šeimoms

Siekiant stiprinti šeimą, jos vertybes, Kretingos rajono savivaldybėje pusantrų metų veikia „Bendruomeniniai šeimos namai“. Tai – Europos socialinio fondo lėšomis vykdomas projektas, jo iniciatoriai – Socialinių paslaugų centras išvien su Šv. Antano dienos centru.

„Bendruomeninių šeimos namų“ projektas skirtas ne tik toms kretingiškių šeimoms, kurioms reikalinga speciali pagalba, bet ir toms, kurios pačios pageidauja žinių bei konsultacijų. Yra teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo, mediacijos – tarpininkavimo, konsultavimo teisiniais šeimos klausimais – paslaugos. Rengiami dailės terapijos užsiėmimai, taip pat – pozityvios tėvystės kursai. Veikia šeimos klubas, kur žmonės kartu leidžia laisvalaikį, dalijasi aktualiomis vaikų auklėjimo, jų ugdymo problemomis.

Kaskart renkamos tikslinės dalyvių grupės, užsiėmimai vyksta Šv. Antano dienos centre. Šeimos į juos gali atsivesti ir vaikus, – su jais užsiima savanoriai.


Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pašventinta 1824 metų gruodžio 14 dieną.

Seniausi pajūrio krašto maldos namai – Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia – atšventė garbingą 195 metų sukaktį. Iškilmingų pamaldų, kurias aukojo Būtingėje kunigavęs Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras ir dabartinis parapijos kunigas Saulius Varanavičius, tikintieji iš Šventosios, Palangos, Klaipėdos ir kaimyninės Latvijos rinkosi į neseniai naujomis fasado spalvomis sušvitusią bažnyčią.

Istoriją skaičiuoja šimtmečiais

Būtingės evangelikų liuteronų parapija, savo istoriją skaičiuojanti nuo XVI amžiaus, – viena seniausių Lietuvoje.

Parapijos įsikūrimo bei bažnyčių, kurių buvo ne viena, istorijas tyrinėjęs kraštotyrininkas, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius pasakojo, jog XVII a. pirmąją medinę Šventosios bažnyčią uraganas nunešė į jūrą. Neilgai trukus, 1638 metais toliau nuo kranto Šventojoje buvo pradėta statyti antroji medinė bažnyčia. Ši bažnyčia dėl prastos būklės 1800 metais buvo uždaryta, o 1809 metais visiškai sugriuvo.

1817 m. Rusijos caras Aleksandras I lankėsi Kurše. Į iškilmes buvo pakviestas ir Rucavos bei Šventosios pastorius Ferdinandas Michaelis Baumbachas. Jis carui įteikė prašymą leisti Šventojoje pastatyti naują bažnyčią. Caras prašymą patenkino, leido statyti bažnyčią ir netgi skyrė tam lėšų – 40 tūkst. rublių. 1822 metais prasidėjo statyba.

Nors pastatas nebuvo užbaigtas, trūko varpinės bokšto, 1824 metų gruodžio 14 dieną naujoji mūrinė Šventosios bažnyčia buvo pašventinta. Varpinės bokštas buvo pastatytas 1866 metais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas