Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(130) 2007-04-20

Vaikai surado žmogaus kaukolę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Vienos pirmųjų kaukolę dar prieš pusmetį ant akmens, netoli dabartinės jos atradimo vietos, pamatė moksleivės Karolina Tamoševičiūtė (kairėje) ir Simona Anužytė.

Antradienį priešpiet du Simono Daukanto vidurinės mokyklos septintokai – Mantas Gražulis ir Robertas Lasys – atnešė į mokyklą žmogaus kaukolę. Parodę kaukolę būriui juos apspitusių smalsuolių, vaikinai padėjo ją ant budėtojos stalo. Pedagogų iškviestiems policijos pareigūnams moksleiviai sakė kaukolę suradę gyvatvorėje, prie gyvenamo namo Liepų gatvėje.

Vaikinai pasakojo, jog apie tai, kad gyvatvorėje guli kaukolė, jie sužinoję iš kito savo draugo Arūno. „Per pertrauką nuėjom ir pasiėmėm ją – tiesiog išsitraukėm iš patvorės. Žiūrim, tikrai - žmogaus kaukolė. Sugalvojom ją atnešti į mokyklą ir parodyti geografijos mokytojai“, - tvirtino Mantas ir Robertas.

Mokytoja Laima Jančauskienė, patikinusi moksleivius, jog tai – tikrai žmogaus kaukolė, iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai kaukolę išvežė tirti ekspertams.

Pasak Manto ir Roberto auklėtojos Rimos Mažionienės, jų klasė tądien budėjo mokykloje. „Dar norėjau apibarti berniukus, kad per pertrauką nebuvo savo poste. O jiedu, pasirodo, labai rimtais dalykais užsiėmė: atnešdami kaukolę, pademonstravo tikrą pilietinę poziciją – neleido tyčiotis iš žmogaus palaikų“, - tvirtino R.Mažionienė.

Nemažai mokyklos moksleivių, pasirodo, apie gyvatvorėje tūnančią kaukolę žinojo jau ir anksčiau. Sakę ir tėvams, bet šie pasišaipę iš vaikų: neva, jie radę kokio žvėries ar gyvulio kaukolę.


Ar taupote juodai dienai?

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Gatvės interviu

Vida Miltinienė:

- Taupau, tačiau nelabai pavyksta. Atlyginimai maži, todėl sunku pinigų pasidėti sunkesnei dienai. Gal būtų protinga imti paskolą ir po truputį ją atidavinėti, taip susitaupytų pinigų netikėtiems gyvenimo atvejams. Manau, svarbiausia - taupyti sveikatai, nežinia, kas gali atsitikti. O vaistai dabar ypač brangūs. Taupyti juodai dienai reiktų pradėti dar jaunystėje.

Elena Šimkuvienė:

- Taupau. Atliekamų pinigų reikia turėti ligos atveju, vaikų mokslams apmokėti. Gyvenime gali nutikti ir nenumatytų situacijų, kai prireikia papildomų lėšų – įvairios avarijos, netikėti susirgimai. Tik pinigai juodai dienai tauposi sunkiai. Taupyti galima pradėti būnant studentu ar net nuo mažų dienų – juk vaikai mokomi dėti pinigus į taupyklę.

Simona Dirmeikytė:

- Netaupau. Geriau gyventi taip, kaip norisi šiandien. Aš gyvenu šia diena. Šiandien yra taip, o rytoj – kaip bus, taip bus. Reikia mėgautis gyvenimu. Jei ištiktų nelaimė – padėtų tėvai, o ir draugus nelaimėje pažinsi. Dabar man taupyti nereikia, nes išlaiko tėvai. Kai sukuri savo šeimą, turi darbą, tada jau galima pradėti kaupti pinigus juodai dienai.

Šarūnas Šutkus:

- Po truputį taupau. Pinigų gaunu iš tėvų, dalį padedu į taupyklę. Taupyti reikia pradėti tada, kai protas ateina, kai jau turi suvokimą, jog pinigų gali prireikti įvairiems atvejams. Dabar galima susitaupyti kavinei, pramogoms. Rimtesniems dalykams – sveikatai, nelaimėms - reikia pradėti taupyti, kai jau esi suaugęs, turi darbą.


Blaivybės pradininko gimtinėje nebeliko pijokų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis

„Pažiūrėkit, kaip išgražėjo mūsų kaimas: modernūs senelių namai, už jų – šiuolaikiškai tvarkomos sodybos. Vieni jas perka, kiti sugrįžta į tėvų gimtines, - rodydamas į iš tolo šviečiančias Nasrėnų kaimo sodybas, džiaugėsi Motiejaus Valančiaus muziejaus direktorius Algimantas Čėsna, šio kaimo istorijos žinovas, vietinių žmonių gyvąja enciklopedija vadinamas. – Beje, mūsų kaime nebeliko nė pijokų. Matytų dabar savo gimtinę blaivybės tėvas vyskupas Motiejus Valančius...“.


Be skerdyklos verslas būtų žlugęs

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Tūbausių triušyno savininkas Vaidas Purmalis savo užaugintus triušius jau skerdžia nuosavoje skerdykloje. Triušių augintojas įsitikinęs: be skerdyklos jo triušių auginimo verslas būtų žlugęs.

Per mėnesį Tūbausių triušyno skerdykloje leidžiama paskersti 600 triušių. Pagal dabartines triušių fermos apimtis tokios skerdyklos ūkininkui pakanka.


Pieną galės parduoti ir Europos Sąjungos šalyse

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis

Ūkininkai Nijolė ir Stasys Pielikiai savo fermoje pagamintą pieną jau gali parduoti Europos Sąjungos šalyse: šiems ūkininkams – pirmiesiems mūsų rajone - suteikta teisė ūkyje pagamintą pieną ženklinti atpažinimo žyma, t.y. jį sertifikuoti.

“Ar ketinate parduoti pieną Europoje?” – iškilmių dieną “Pajūrio naujienos” paklausė Nijolės Pielikienės.

“Kodėl gi ne? Kad tik kas to pieno norėtų ir mokėtų gerą kainą – žinoma, kad parduotume”, - sakė ūkininkė, šiuo metu pieną parduodanti bendrovei “Pieno žvaigždės”.


  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA.

LAZDININKŲ k.

Balandžio 17 dieną, apie 15.30 val. automobilis „Nissan Sunny“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į namo tvorą. Automobilio vairuotojas nustatinėjamas.

Eismo įvykio metu nukentėjo 47-erių darbėniškis keleivis. Jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau vyriškis gydytis ligoninėje atsisakė.

ŽEMAIČIŲ g.

Į policiją kreipėsi D.P. iš Kluonalių. Moteris pranešė, kad birželio 17–ąją, apie 21 val. mokyklos darželio „Žibutė“ teritorijoje jos sūnų V.P. sumušė grupė nepažįstamų jaunuolių. Diagnozavus smegenų sumušimą, V.P. gydomas ligoninėje.

DARBĖNAI.

Balandžio 16-osios naktį, apie 23.30 val. Darbėnų vidurinės mokyklos sargė pastebėjo, kad yra išlaužtos mokyklos sandėliuko durys ir pavogtas elektros variklis, kurio vertė – 150 Lt. Vagystę pastebėjusi sargė išgąsdino nusikaltimą darančius asmenis. Jie pametė variklį netoli vagystės vietos, o patys pabėgo.


HBH gimtadieniui sieks Pasaulio rekordo

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Darbėniškis Petras Savickis Pakruojyje bandė pasiekti Pasaulio rekordą, bet jam to padaryti nepavyko. Tačiau stipruolis pagerino savo paties pasiektą Lietuvos rekordą: vasarį jis 16 kg svarstį iškėlė 1668 kartus, Pakruojyje – jau 1696 kartus.

Mūsų rajono stipruolis, 39-erių metų darbėniškis Petras Savickis ne per seniausiai dalyvavo Pakruojyje įvykusiame Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionate, kur jam buvo sudarytos sąlygos siekti naujo 16 kg svarsčio kilnojimo Lietuvos ir Pasaulio rekordo.

Pakruojyje P.Savickis pagerino savo paties pasiektą Lietuvos rekordą: vasario mėnesį Žibininkuose stipruolis svarstį buvo iškėlęs 1668 kartus, Pakruojyje – 1696 kartus. Tačiau pasiekti Pasaulio rekordo – 1723 kartai per 1 valandą – P.Savickiui nepavyko ir šį kartą.

Bet stipruolis rankų nenuleidžia: gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje P.Savickis rengiasi dar kartą siekti Pasaulio rekordo. Šį savo pasiekimą stipruolis paskirs 12-ajam “HBH-Juozo alaus” daryklos, kur ir pats dirba, gimtadieniui.

“Norint pasiekti Pasaulio rekordą, svarstį vieną kartą reikia iškelti per 2 sek. ir tokį tempą reikia išlaikyti visą valandą. Pakruojyje buvau nusiteikęs pasiekti rekordą, nes ir per treniruotes ne kartą esu tai padaręs. Tačiau labai trukdė kitų sportininkų garsus rezultatų komentavimas. Tai mane trikdė”, - kalbėjo P.Savickis, pripažindamas, jog psichologinis nusiteikimas siekiant rekordo yra svarbiau negu fizinis pasirengimas.

P.Savickis sakė, jog pasirodymui “HBH-Juozo alaus” darykloje jis rengiasi gana rimtai: dukart per savaitę jis treniruojasi po 1 valandą, kasdien svarstį kilnoja ne mažiau kaip 10-20 minučių, save stiprina maisto papildais, padedančiais atsigauti po intensyvių treniruočių.

Kad būtų įregistruotas Pasaulio rekordas, P.Savickio pasirodymą turės stebėti 3 tarptautinės kategorijos teisėjai.


Ties lentpjūve atsivėrė smegduobė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
Vincas Jonikas lenta išmatavo duobės gylį: lenta per smėlį ir molį smigo iki 2,5 m.

Rubulių kaime esančios medienos apdirbimo įmonės „Aldavija“ savininkas Vincas Jonikas tapo nerimą keliančio gamtos reiškinio liudininku: prieš dvi dienas ties jo įmonės administraciniu pastatu atsivėrė duobė, kuri vis gilėja ir didėja. Antradienį duobės skersmuo buvo 20 cm, trečiadienį – jau 40 cm, o gylis siekė net 2,5 m.

Apie metrą duobė apsemta vandens, giliau – molingas gruntas. „Antradienį, pamatęs duobę, pamaniau: kai tvarkėme įmonės aplinką, kažkas išrovė ir numetė akmenį. Todėl ir liko duobė. Galvoju – pripilsiu į ją akmenų. Po valandos pamačiau, kad duobė – jau gilesnė, nebeužpilama. O trečiadienio rytą, vos atvykęs į darbą, žiūriu, kad ta duobė dar gilesnė ir didesnė. Gerai, kad neužvažiavau ant jos – būtų automobilio ratai įgarmėję“, - nerimaudamas pasakojo vyriškis.

Duobę V.Jonikas aptvėrė, kad netyčia kas neįvažiuotų. Įmonės savininkas baiminasi: jei duobė vis didės, gali nugrimzti ir administracinis pastatas. Nuo atsivėrusios duobės jis stovi vos už trijų metrų. Greta – žvyrkelis, kuriuo žmonės išvažiuoja į pagrindinį Palangos – Šiaulių plentą.

„Keista duobė. Nežinia, kur ji plėsis. Suprasčiau, jeigu čia kažkada būtų kastas vandentiekis. Dabar gi jokių panašių darbų čia nebūta“, - kalbėjo V.Jonikas.

Vyras prisiminė, jog prieš keletą mėnesių panaši duobė netikėtai atsirado ir angare: „Tada susmego grindys su visu betonu. Pati skylė buvo maždaug 2 m skersmens“. V.Jonikas ją užpylė akmenimis ir žvyru. Jo manymu, tokios smegduobės atsiranda dėl netoliese, maždaug už 3 kilometrų, esančio naftos gręžinio.

Netoli Rubulių esantį Nausodžio naftos gręžinį eksploatuoja naftos gavybos bendrovė „Geonafta“. Šios bendrovės vyriausioji geologė Birutė Krasnevič patikino, jog šių duobių atsiradimas su naftos gavyba nėra susijęs. „Vienintelė prielaida: tose vietose gruntinis vanduo prasiveržė pro slūgsančius smėlio klodus ir lengvai juos paplovė“, - įsitikinusi geologė.

B.Krasnevič, paklausta, ar netikėtai atsivėrusi smegduobė nepakenks statiniui, teigė, jog taip neturėtų atsitikti: prieš statant padaromos inžinerinės nuotraukos.

Geologė taip pat patikino, jog šios duobės nėra tikrosios smegduobės. Smegduobė yra karstinis reiškinys, kai gruntiniai vandenys tirpdo uolienas. Žemaitijos regionui tokie reiškiniai nebūdingi.


Pažadą - sulaukti 100 metų - senolis ištesėjo

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Mūsų žmonės

Pryšmančiuose gyvenantis Juozas Knieža vakar atšventė 100 metų jubiliejų. Jo pasveikinti atvyko vaikai, anūkai ir rajono valdžios atstovai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas