Kretingos rajono savivaldybei toliau vadovaus (iš kairės) V.Kubilius, J.Mažeika ir V.Černeckis. Ar vyrai išsilaikys visą kadenciją - ketverius metus, parodys laikas.

Vakar įvyko pirmas šių metų vasario 25 dieną išrinktos Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Taryba, kurioje atstovaujamos 8 politinės partijos, iš 25 jos narių yra 13 naujokų, staigmenos nepažėrė: trys pirmieji rajono Savivaldybės valdžios asmenys liko tie patys.

Kretingos rajono savivaldybės meru jau trečiai kadencijai išrinktas socialdemokratas Valerijonas Kubilius. Už V.Kubilių balsavo 21 tarybos narys. Likusių 4 tarybos narių balsavimo biuletenius balsų skaičiavimo komisija pripažino negaliojančiais. Spėjo, kad šie tarybos nariai norėjo balsuoti prieš, tačiau neteisingai pažymėjo biuletenyje. Balsų skaičiavimo komisija buvo sudaryta iš visų į tarybą patekusių politinių partijų deleguojant po vieną atstovą. Komisijai vadovavo liberalcentristė Vida Giedrimienė. Meras buvo renkamas slaptu balsavimu. Posėdį, iki išrenkant merą, vedė Kretingos rajono rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Laimutė Dieliautaitė. Prieš posėdį L.Dieliautaitė visiems 25 tarybos nariams įteikė šalies Vyriausiosios rinkimų komisijos išrašytus tarybos nario pažymėjimus.

Toliau posėdžiui vadovavęs V.Kubilius savo pavaduotoju pasiūlė skirti konservatorių, šį darbą praeitoje kadencijoje dirbusį Juozą Mažeiką. Vicemeras slaptu balsavimu buvo paskirtas 21 tarybos nario balsų persvara. Keturi balsavo prieš. Juozas Matulevičius vicemero rinkimuose nedalyvavo, nes išvyko dar gi nesulaukęs, kol bus paskelbti mero rinkimų rezultatai.

V.Kubilius į rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus postą antrai kadencijai pasiūlė socialdemokratą Valerijoną Černeckį. Tarybos nariai V.Černeckį išrinko vienbalsiai, atviru balsavimu, atsisakę slapto balsavimo.

• Rašyti komentarą (25)
• Plačiau ...

• Rašyti komentarą (0)

Antanas Baranauskas pasidžiaugė, jog urėdija iš nuosavų lėšų sugebėjo medelyną aprūpinti visa reikalinga technika.

Nuo praėjusio penktadienio Kretingos urėdijoje medelių daigus rauna Danijoje, firmos “Egedal” pagaminta mašina, kuri per 20 minučių prikasa apie 4 tūkstančius daigų.

Tokią, apie 300 tūkst. litų kainavusią, daigiakasę Kretingos miškininkai Lietuvoje įsigijo pirmieji. Iki tol daigus kasė rankomis. Kadangi medelių sodinimui palankus laikotarpis yra trumpas, pavasariais daigus kasti, be nuolat medelyne dirbančių dvylikos darbininkų, samdydavo sezoninius. Daigus kasdavo iki 50-ies žmonių būrys. Šiuolaikišką mašiną urėdija pirko ne vien pažangos (didesnio darbo našumo ir kt.) sumetimais, bet ir dėl darbo jėgos trūkumo. “Darbininkų nebėra. Vieni išvažiavo į užsienį, o tarp likusiųjų, kurie neturi darbo, dauguma tokie, kurie stikliuką vos nulaiko, ką jau bekalbėti apie kastuvą”,- liūdnai juokavo urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.

Daigus raunanti firmos “Egedal” mašina kol kas tokia vienintelė Lietuvoje.

Naująją daigų kasimo mašiną aptarnauja 6-7 žmonės. Daigai supakuojami į konteinerius (maždaug po 4 tūkst. vienetų), palaistomi, uždengiami plėvele, kad nedžiūtų.

Urėdijos medelynas plyti per 60 hektarų, iš kurių apie 40 hektarų užima urbanistiniai želdiniai, skirti miestų, gyvenviečių apželdinimui. 20 hektarų auginami eglių, pušų, kitų medžių daigai miškui atkurti, plėsti. Šį pavasarį sodinimui numatyta iškasti apie 2,5 mln. daigų. “Apie 1,5 mln. daigų pasodinsime patys, apie 400 tūkstančių parduosime Latvijos Ventspilio miškininkams, dar apie 500 tūkstančių viliamės parduoti privačių miškų savininkams”,- teigė urėdas. Ketverių metų eglutės daigą urėdija parduoda už 30 centų. Pernai per visus metus privačių miškų savininkai iš urėdijos nupirko apie 200 tūkstančių daigų.

Urėdija turi dvi daigų sodinimo mašinas - vieną čekišką, kitą - sovietinių laikų, kurios beveik nebenaudoja. Praėjusiais metais su čekiška mašina pasodino apie 100 ha miško. “Kur kelmai, ten su mašina nepasodinsi, tik rankomis”,- kalbėjo urėdas, pastebėdamas, kad ir didesnę pažangą pasiekusių šalių miškininkai irgi neišsiverčia be rankų darbo. Mašina daigai sodinami ir žemės ūkiui netinkamos žemės plotuose, kurių apželdinimą finansuoja Europos Sąjunga. Šį pavasarį urėdijos miškininkai tokios paskirties žemę apsodins mišku Klaipėdos rajone.

“Jeigu bus šilta - plius 10-15 laipsnių šilumos, sodinimui turėsime 10-15 dienų. Jeigu oras bus vėsesnis, ir sodinimo laikotarpis pailgės. Kai pumpurai ima brinkti, medelis - augti, vėlu sodinti”,- kalbėjo urėdas Antanas Baranauskas apie pavasarį miškininkus skubinančią gamtą.

• Rašyti komentarą (0)

Konkurso laureatai (iš kairės): Karolina Daukantaitė, Karolis Lukauskis, Akvilė Butenytė, Neda Bagušytė.

Kretingos muziejuje pirmą kartą į poezijos šventę „Augame kartu su eilėraščiu“ rinkosi mažieji rajono poetai.

Muziejaus Baltojoje salėje vieni kitiems drąsiai savo eiles skaitė 28 pradinių klasių mokiniai iš 9 rajono mokyklų. Renginio vedėja – darželio – mokyklos „Pasaka“ pradinių klasių mokytoja Nijolė Meškauskienė - skaityti eilių kvietė pagal augalų horoskopą. Vertinimo komisijai savo poeziją deklamavo Melisos, Kiaulpienės metais gimę kūrėjai.

Vertinimo komisiją sudarė: pirmininkas - teatro „Atžalynas“ vadovas Algimantas Verbutas, Kretingos viešosios bibliotekos direktorė Aldona Kerpytė, darželio – mokyklos „Pasaka“ direktorė Zita Domarkienė bei Jurgio Pabrėžos gimnazistų kūrėjų klubo „Strėlė“ narės.

Jie išrinko keturis laureatus – trečioką Karolį Lukauskį ir ketvirtokę Karoliną Daukantaitę iš Kartenos vidurinės mokyklos, trečiokę Akvilę Butenytę iš Vaikų ugdymo centro bei ketvirtokę Nedą Bagušytę iš darželio–mokyklos „Pasaka“. „Mums svarbiausia buvo ne eilėraščio ilgumas ar rimavimo būdas, o pats kūrinio turinys, tai, ką poetai norėjo pasakyti. Daugelis rašė apie gamtą, gyvūnus. Juk vaikai rašo apie tai, ką mato, ką myli, kas jiems patinka“, - sakė direktorė Z. Domarkienė.

Viena iš renginio organizatorių direktorės pavaduotoja Diana Bakstienė pasakojo, kad daugelis šventės dalyvių buvo mergaitės, tačiau ir berniukai jautėsi drąsiai. Pradinukus į renginį atlydėjo 15 mokytojų, kurie jaudinosi labiau negu poetai. „Mokytojai jaudinosi ir už save, ir už savo auklėtinius. O kūrėjai visiškai neišsigando komisijos ir kalbėjo savo eilėmis vieni su kitais. Kai kurie iš dalyvių buvo itin originalūs. Pavyzdžiui, pradinės mokyklos „Žibutė“ auklėtiniai parengė kompoziciją „Kokia tu nuostabi, žeme“ – atsinešę gaublius jie grojo dūdelėmis ir skaitė eiles“, - pasakojo Z. Domarkienė. Pasak jos, labiausiai dėkoti už atrastus mažuosius talentus reikėtų mokytojams, nes jie skatino savo auklėtinius ir siūlė temas.

Visi dalyviai dovanų gavo padėkos raštus bei darželio–mokyklos „Pasaka“ technologijų mokytojo Viktoro Gailiaus sukurtus molinius varpelius. Laureatai apdovanoti literatų klubo „Strėlė“ išleistomis kūrybos knygomis.

• Rašyti komentarą (3)

Šią savaitę laboratorijos darbuotojos Stasė Bendikienė (sėdi), Jūrutė Pocienė (iš kairės) ir Aldona Perkamienė mokėsi dirbti su nauja įranga.

Kretingos ligoninės laboratorijoje kretingiškiui Pranui Kerpei atliktas kraujo tyrimas neįtiko jį operavusiam Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninės gydytojui.

- Teko Klaipėdoje tyrimą darytis iš naujo. Daktaras apie Kretingoje atliktą tyrimą pasakė palyginimu: “Jeigu tamsta pirktumei automobilį ir teirautumeisi, kiek jis sunaudoja kuro, o tau pasakytų “apie”,- dalijosi nemaloniu patyrimu P.Kerpė.

Žmogus tikino, jog ne pinigų, išleistų tyrimams, gaila, neramu dėl savo sveikatos. Septyniasdešimt perkopusiam vyrui per dvejus pastaruosius metus buvo atliktos dvi sunkios operacijos - širdies ir prostatos vėžio. “Norisi ir aiškumo, ne tik sau, gal pravers ir kitiems, nes klaipėdietis daktaras pats nurodė atlikti tyrimą Kretingoje ir su to tyrimo rezultatais atvykti pas jį”,- teigė P.Kerpė.

P.Kerpė gydosi Kretingos šeimos centre. Čia ir buvo paimtas kraujo mėginys. Kraujo mėginys iš gydymo įstaigos tirti vežamas į Kretingos ligoninės laboratoriją. P.Kerpės šeimos gydytoja Silvija Zamulskienė nenustebo, kad kolegai iš Klaipėdos neįtiko tyrimo rezultatai, tik nuoširdžiai pasipiktino. “Tyrimą kartojo be reikalo. Tai žmogaus ir valstybės pinigų švaistymas, o galiausiai - nekolegiškas elgesys”,- pareiškė gydytoja. Kretingos ligoninė atliko tyrimą ir nustatė, jog vėžį žyminčio antigeno paciento kraujyje nerasta. S.Zamulskienė pripažino, jog Klaipėdos gydymo įstaigos turi tobulesnę kraujo tyrimo aparatūrą, todėl tyrimo rezultatai yra išsamesni. “Mūsų laboratorijoje, pagal turimas galimybes, atliekamas pusiau kiekybinis, žymint skaičiais,- nuo 4 ir daugiau, o ten - kiekybinis tyrimas, nuo 0,01 ir daugiau. Tačiau ir Kretingos laboratorijos tyrimų užtenka ligai diagnozuoti”,- teigė gydytoja. S.Zamulskienė pažymėjo, jog vykdant prostatos vėžio ankstyvą diagnostiką, per pusmetį jinai prostatos vėžį (kai tyrimų žymuo viršijo 4) aptiko keturiems pacientams. Tyrimai žmonėms buvo atlikti Kretingos ligoninės laboratorijoje.

Kretingos ligoninės laboratorija yra akredituota. Laboratorijos vedėja Jūrutė Pocienė pastebėjo, jog pusiau kiekybinis kraujo tyrimas daromas visame pasaulyje. “Čia yra ir komercija. Kiekybinis tyrimas yra beveik dvigubai brangesnis, todėl jį daranti įstaiga daugiau uždirba”,- sakė J.Pocienė.

Po Velykų ir Kretingos ligoninės laboratorija jau atliks ir kiekybinį kraujo tyrimą. Tam įsigijo naują aparatą. Naujuoju aparatu be PSA kiekybinio tyrimo bus atliekamas ir skydliaukės hormonų tyrimas.

• Rašyti komentarą (10)

Alkos medicinos punktas įsikūręs Erlėnų kaime. Bendruomenės slaugytoja čia jau 33 metus dirba Danutė Radžiuvienė.

Gerai pažįstanti vietos žmones, žinanti jų lūkesčius, negales, D. Radžiuvienė džiaugiasi neatsidžiaugia naujais medicinos punkto langais. “Žmonėms bus šilčiau, bus šviesiau ir tvarkingiau”, - kalbėjo bendruomenės slaugytoja, gerų žodžių negailėdama rajono vadovams ir Erlėnų bendruomenės pirmininkui Vytautui Vaičiuliui. Tai – tas žmogus, kuriam svarbūs visi bendruomenės rūpesčiai ir poreikiai.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Neįgalių Padvarių pensionato gyventojų Ginto ir Alberto kretingiškiai miesto gatvėse bei turguje nemato po vieną. Jiedu drauge – jau tris dešimtmečius, nes Gintas nepakyla iš invalido vežimėlio, o Albertas nepaeina neįsikibęs į paties stumiamą vežimą.

Už meilę gyvenimui ir pasiaukojimą vienas kitam kretingiškiai šį neįprastą draugų tandemą pristatė TV3 projekto „Lietuvos garbė“ nominacijai už pasiaukojimą. Šis projektas per televiziją bus rodomas antrąją Velykų dieną.

• Rašyti komentarą (4)
• Plačiau ...

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) duomenimis, Lietuvoje gyvena 7 tūkst. 758 regėjimo negalią turintys žmonės. Kretingos rajone, Šventojoje ir Palangoje tokių žmonių yra 140.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingiškė 76-erių Magdalena Stoškienė Kretingos vaistinėje farmacininke dirbo beveik keturis dešimtmečius. Jai teko patirti ir senosios vaistinės sandėlio gaisrą, ir įkurtuves naujose patalpose, ir vaistų gamybos technologijos pažangą, ir deficito laikus. Daugelis reiškinių jaunosioms vaistininkų kartoms yra ne tik nežinomi, bet ir nesuvokiami, nes šiandien vaistininkas dirba visai kitokiomis sąlygomis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Praėjusį antradienį, balandžio 3 dieną, Padvarių pensionate, savo kambaryje virvės kilpoje buvo surastas 86-erių Kazys Peldys. Senukas iš gyvenimo pasitraukė pats. Prieš didžiąsias šventes įvykdyta apgalvota savižudybė sukrėtė pensionato gyventojus bei darbuotojus.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Balandžio 2-ąją, apie 13 val., 32-jų skuodiškis A.G. nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Automobilį „Opel Calibra“ jis vairavo girtas. Skuodiškio kraujyje aptikta 1,62 promilės alkoholio.

Eismo įvykio metu susižalojo vairuotojas: ligoninėje jam nustatytas galvos paviršinis sužeidimas ir kairės čiurnos patempimas. Su juo važiavusiam keleiviui – 26-erių klaipėdiečiui A.K. - diagnozuotas krūtinės sumušimas ir šonkaulio lūžis.

DARBĖNAI.

Salantų gatvės gyventoja L.R., balandžio 4-ąją dieną grįžusi namo, kambaryje buvusioje slėptuvėje neberado „Hansabanko“ kortelės. Tą pačią dieną nuvykusi į banką ji sužinojo, kad iš sąskaitos išimta 4 tūkst. 620 Lt. Įvykis tiriamas.

• Rašyti komentarą (0)

Kretingos sporto mokyklos rankininkės, gimusios 1990 m. ir treniruojamos Algimanto Pranaičio, sužaidė Lietuvos merginų rankinio pirmenybių pusfinalio atsakomąsias rungtynes su daugkartinėmis Lietuvos čempionėmis Utenos rankininkėmis.

Atsakomosios rungtynės kretingiškėms nebuvo sėkmingos: Utenos komandai pralaimėta 42:36. Nors mūsiškės rezultatu 39:37 ir laimėjo pirmąsias pusfinalio rungtynes, po atsakomųjų į finalinį ketvertą nebepateko.

Rungtynes pakomentavęs komandos treneris teigė, jog pralaimėjimo priežasčių buvo keletas: nors Gintarė Anužytė ir pelnė 24 įvarčius, jos kolegė Reda Okuličiūtė, per pirmąjį susitikimą pelniusi 18 įvarčių, šįsyk į varžovių vartus tepasiuntė 2 įvarčius. “Priešininkės Redą ėmėsi ginti asmeniškai ir tiesiog neleido jai žaisti”, - sakė A.Pranaitis.

Pirmąjį kėlinį pradėjusios 2:0, mūsų merginos “krito į duobę”: nerealizuoti Gintarės Anužytės įvarčiai vienas prieš vieną viską apvertė aukštyn kojom ir uteniškės prieš Kretingos komandą I kėlinį laimėjo 21:11.

“Nepavyko palaužti ir Utenos vartininkės – ji vartus gynė tiesiog stebuklingai”, - kaip vieną svarbiausių pralaimėjimo priežasčių įvardino A.Pranaitis. Žemaitijos komandų pogrupis buvęs pakankamai stiprus: iš keturių komandų į finalą pateko Šiaulių, Panevėžio ir Garliavos komandos. Betrūko tik Kretingos. Taigi mūsiškėms rankininkėms aikštėje tikrai buvo ką veikti.

Artimiausi Kretingos rankininkių planai – dalyvauti tarptautiniame atsakomajame rankinio turnyre Vilniuje, kur mūsiškės sportininkės pabandys kovoti dėl prizinės vietos.

• Rašyti komentarą (2)

Tilto per Darbą remontas kainuos apie 300 tūkst. Lt.

Nuo birželio mėnesio tiltu per Darbos upelį Darbėnuose tiek pėstieji, tiek važiuoti jau turėtų keliauti saugiai - tiltą rekonstruojanti bendrovė “Plungės Jonis” žada darbus atlikti iki gegužės 20 dienos.

Tiltas yra krašto reikšmės kelyje, todėl statybininkai neturėjo galimybės remonto laikotarpiu jį visiškai uždaryti. “Uždarius būtume remontavę perpus trumpiau. Dabar pėsčiųjų ir transporto eismas apsunkina darbus”,- sakė įmonės “Plungės Jonis” statybų direktorius Algirdas Kazlauskas.

Tiltas per Darbą buvo avarinės būklės: suirusi hidroizoliacija, vanduo tekėjo kaip per rėtį, suirę ir dalis konstrukcijų, nesaugiai atremtos šalitilčių, kuriomis vaikšto pėstieji, plokštės. Betoninė sienutė, skirianti važiuojamąją ir pėsčiųjų dalis, tebuvo 40 cm aukščio ir 30 cm pločio. Atnaujinus tiltą bus paklotos naujos šalitilčių plokštės, pritvirtintos ant naujų gręžtinių polių. Važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų dalies skirs metaliniai turėklai. Bus atnaujintos visos šoninės tilto konstrukcijos. Tilto važiuojamosios dalies plotis išliks tas pats - 8 metrai, tik bus atnaujinta danga.

Tilto renovacija kainuos apie 300 tūkst. Lt. Pagal su Respublikine kelių direkcija pasirašytą sutartį, bendrovė “Plungės Jonis” tiltui per Darbą remontuoti turi laiko iki šių metų lapkričio pirmos dienos. Tačiau, kaip šmaikščiai pastebėjo dešimčiai tilto remontininkų vadovaujantis meistras Pranas Žilinskis: “Jeigu remontuotume iki lapkričio - pirštą čiulptume”.

• Rašyti komentarą (3)

Kretingą garsinusiems įžymiems žmonėms iki pat šiol nėra išleisto nė vieno enciklopedinio pobūdžio leidinio. Informacijos apie Kretingoje gimusias, dirbusias ar gyvenusias istorines asmenybes bibliotekoje nuolat ieško skaitytojai. Todėl prieš trejus metus Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojai ėmė kurti elektroninį Kretingos personalijų žinyną. Jame galima rasti 700 pavardžių žmonių, kurie garsino Kretingą. Pusė iš jų yra aktyvuota – interneto lankytojai gali paskaityti garsių veikėjų biografijas ir apie juos surinktus faktus.

„Idėja kurti žinyną kilo tada, kai pastebėjom, kiek daug žmonių bibliotekoje ieško informacijos apie Kretingoje gyvenusius garsius žmones“, - sakė projekto vadovė, skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Nijolė Raudytė. Žinyno atsiradimą finansavo Kultūros ministerija, paskyrusi 3 tūkst. Lt. „Elektroninis žinynas yra prieinamas visiems, informacija yra nemokama ir nuolat atnaujinama“, - pasakojo skaitmeninės informacijos sektoriaus vedėja Asta Kuktorovienė.

Iš pradžių kūrybinė žinyno grupė ketino surinkti šimto kretingiškių biografijas. Pradėjus bendradarbiauti su Kretingos muziejaus istoriku Juliumi Kanarsku, pasitarus su Savivaldybe, personalijų sąrašas išaugo iki 700. „Tik pradėjus rinkti informaciją atrodė, kad nebus apie ką rašyti. Juk tiek daug garsių žmonių kilę iš Aukštaitijos, Dzūkijos. Pasirodo, Kretingoje taip pat dirbo ir gyveno daug įdomių asmenybių. Pavyzdžiui, į žinyną įtraukėme Vilniaus arkikatedros architektą Lauryną Stuoką–Gucevičių. Jis projektavo Vilniaus vyskupo I.J.Masalskio namus Kretingoje. Mūsų mieste palaidotas Simonas Grosas – pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius“, - kalbėjo N. Raudytė.

Duomenis žinynui renka vyr. bibliotekininkė Birutė Paulauskaitė. Ji parenka literatūrą, siunčia anketas žmonėms, apie kuriuos bus rašoma. „Gyvi Kretingą garsinę žmonės yra išsibarstę po visą Lietuvą, net užsienį. Todėl kartais anketos nesugrįžta. Rengdami informaciją naudojamės bibliografijos – informacijos sektoriaus, kraštotyros skyriaus duomenimis“, - sakė B. Paulauskaitė.

Elektroninis žinynas išsiskiria labai tiksliais šaltiniais, kiekvienas sakinys turi nuorodas. Kūrybinė grupė tikisi, kad netrukus surinktos žinios suguls į enciklopediją apie garsius kretingiškius.

• Rašyti komentarą (5)

Apie Velykų Prisikėlimą Kretingai savo skambėjimu praneš vienas iš trijų katalikų bažnyčios bokšto varpų, sveriančių vieną, pusantros ir dvi tonas. Šiuos varpus prieš ketvirtį amžiaus Kadagynės kaime nuliedino savamoksliai meistrai, vadovaujami tuometinio Kretingos katalikų parapijos klebono Bronislovo Burneikio.

Dešiniąja klebono ranka ir viršiausiuoju varpų „fabriko“ žmogumi buvęs varpų liejikas, dabar 62-jų kretingiškis Povilas Šoblinskas. Kartu su anapilin jau iškeliavusiu Juozu Butkumi per 10 metų jiedu išliejo keliasdešimt varpų ne vien Kretingos, bet ir kitoms Lietuvos bažnyčioms.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...