|
|
|
(122) 2007-03-20Prasidėjo sulos tekėjimo metas
Kasdien vis labiau jaučiamas pavasaris. Vidutinei paros temperatūrai pakilus iki 5 – 6 laipsnių šilumos, medžiuose pradeda cirkuliuoti medžių syvai. Prasideda metas, kada galima paskanauti medžių sulos. Energija iš žemės gelmių Tamsūs klevų kamienai greičiau įkaista nuo pirmųjų saulės spindulių, todėl ir sula greičiau pradeda iš jų tekėti. Sulą išgauti galima beveik iš visų medžių, tačiau maistui naudojama tik beržų ir klevų sula. Pasak karteniškio Petro Drakšo, medžių sula – pavasarinė Dievo dovana. Tai puikus natūralus produktas. Beržo sulą P.Drakšas tekina iš netoli namų esančio beržo. Dvikamienį beržą beveik prieš tris dešimtmečius, pasodino buvęs brigadininkas Antanas Drungilas. Norint prisitekinti sulos, medžio kamiene 60 – 70 cm aukštyje reikia išgręžti 4 – 5 cm gylio skylę ir įtvirtinti latakėlį sulai tekėti. Intensyviai sula teka apie 2 – 4 savaites. Per naktį prilaša apie tris litrus sulos. - Baigus sulai intensyviai tekėti, skylę užkemšu mediniu kaiščiu,- sakė pašnekovas. Pasak P.Drakšo, nesutvarkius skylės, sula po truputį lašės, prasidės rūgimo procesas ir medis ims pūti. Gerai sutvarkius skylę po kelerių metų nebelieka net žymės, iš kur tekėjo sula. Anot P.Drakšo, anksčiau kiekvienas, gyvenantis kaime, prisitekindavo sulos – po žiemos norėdavosi kažko skanaus. Surinktos sulos P.Drakšas ilgai nelaiko. Pastovėjusi sula tampa balzgana ir ima rūgti. Uždaryti stiklainiuose taip pat neapsimoka – kaitinant žūsta naudingos medžiagos.
Dėl genetiškai modifikuotų rapsų kreipėsi į Vyriausybę
Kretingos rajono bitininkai kartu su savo kolegomis – Klaipėdos krašto bitininkais - parengė kreipimąsi į Aplinkos, Žemės ūkio ir Sveikatos ministerijas dėl ketinimo leisti Vokietijos bendrovei Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) atlikti tyrimus su genetiškai modifikuotais rapsais. Kreipimąsi pasirašė Kretingos rajono bitininkų draugijos pirmininkas Augustas Latakas, Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės “Midutis” pirmininkas Gintautas Grigaitis ir mūsų rajono meras Valerijonas Kubilius. Kreipimasis apsvarstytas visuotiniame Kretingos rajono bitininkų susirinkime.
Dėl Kretingos grožio dar pakovos
Vakar Kretingos rajono savivaldybės Taryba atleido Konstantiną Skierų iš bendrovės “Kretingos komunalininkas” direktoriaus pareigų. Beveik septynerius metus vadovavęs miestą tvarkančiai ir puošiančiai Savivaldybės įmonei, už šį triūsą “Pajūrio naujienų” skaitytojų išrinktas 2002-ųjų Metų žmogumi, K.Skierus nuo vakar dienos jau dirba uždarosios akcinės bendrovės “Palangos komunalininkas” direktoriumi.
Pranciškonų gimnazija planuoja keisti steigėją
Kretingos pranciškonų gimnazija norėtų keisti savo statusą. Šiuo metu mokykla yra valstybinė, jos steigėja – Kretingos rajono savivaldybės Taryba. „Valstybinė mokykla negali suteikti prioriteto kuriai nors religijai, todėl savo nuostatuose negalime išreikšti savo - katalikiškų - vertybių. Turime tapti viešąja įstaiga, kad juridiškai galėtume vadintis katalikiška mokykla. Istoriškai būtų neteisinga, jei gimnazija netektų savo katalikiško vardo“, - mano mokyklos direktorius Andrius Mizgiris. Idėja, kad gimnazijos steigėjais taptų broliai pranciškonai, bendruomenėje gyvuoja jau penkerius metus. Steigėjais taptų pranciškonų vienuoliai, kurie ir įkūrė gimnaziją 1932 metais. Mintis tapti viešąja įstaiga derinama su Kretingos švietimo skyriumi, Švietimo ministerija, apie tai buvo diskutuojama su gimnazijos bendruomene - gimnazistų ir mokytojų tarybomis, gimnazijos tėvų komitetu. „Gimnazijos bendruomenė, moksleiviai iš esmės pritaria, kad mokykla pakeistų statusą. Gimnazijai tapus viešąja įstaiga, lieka tos pačios darbo sutartys, nenukenčia atlyginimai“, - patikino A. Mizgiris. Svarbiausia, kad naujasis gimnazijos statusas užtikrins katalikiško ugdymo tęstinumą ir galimybę vykdyti pagrindinio bei vidurinio mokymo programas. „Pranciškonų vardas glaudžiai susijęs su mokykla, jos darbais. Kol kas dar nėra sprendimų statusą keisti. Balandžio mėnesį bus sušauktas posėdis, kur kalbėsime šia tema“, - sakė viceprovincijolas Linas Vodopjanovas. Pasak Kretingos švietimo skyriaus vedėjos D. Martišauskienės, kalbėti apie gimnazijos statuso keitimą taip pat dar per anksti. „Ar gimnazija taps viešąja įstaiga, spręs jos steigėjas. Į Švietimo skyrių dar niekas nesikreipė. Kol kas tai tik pirmieji pamąstymai, žengiami pirmieji žingsniai“, - sakė D. Martišauskienė. Salantiškiai vakarą praleido kartu
Salantų kultūros centre įvyko įprastas kūrėjų klubo “Paveiziek“ renginys. Klubo nariai renkasi kiekvieną mėnesį ir pristato savo kūrėjų darbus. Šį kartą buvo surengta Jadvygos Adomkienės rankdarbių paroda.
KRETINGA SAVANORIŲ g. Apsaugos tarnyba „Falck Security“ policijai pranešė, kad išdaužtas bendrovės „Mobiliosios visatos komunikacijos“ lango stiklas. Padaryta žala tikslinama. ŠIAULIŲ – PALANGOS kelias. Neblaivus (girtumas – 2,23 prom.) palangiškis A. V. automobiliu “Ford Sierra” važiavo kelio atkarpa, kurioje eismas nukreiptas viena puse. Pasirinkęs nesaugų greitį, A. V. susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu “Audi 80”, kurį vairavo blaivus palangiškis J. J. Per avariją “Ford Sierra” keleivei D.A. sumušta kakta, automobilyje “Audi 80” važiavusiai Z. J. lūžo kairės kojos čiurnos kaulas. Abi nukentėjusiosios gydomos ambulatoriškai. JOKŪBAVO k. Praėjusią savaitę kaimo ribose, šalia miško esančiame griovyje rasti neatpažinto lavono griaučiai ir drabužių liekanos – pilkos spalvos vyriškos kelnaitės, pilkas diržas su geltono metalo sagtimi bei šviesiai mėlynų džinsų likučiai. Iš pirmųjų varžybų – su bronzos medaliais
Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos gimnastės, vadovaujamos kūno kultūros mokytojos Laimos Idės, iš Lietuvos mokinių olimpinio festivalio finalinių varžybų sugrįžo su apdovanojimais – bronzos medaliais. Tai buvo pirmosios gimnasčių varžybos, kurioms mergaitės rengėsi nuo rugsėjo mėnesio.
Sužinojo, kad bažnyčia yra paveldo objektas
Penktadienį Seimo nario Virginijaus Domarko pakviesti ir į Kretingą atvykę Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktorius Albinas Kuncevičius ir šio departamento Planavimo ir programų skyriaus vadovė Bronė Raupėnienė nustebino Kretingos evangelikų liuteronų kunigą Darių Petkūną, kai pareiškė, jog Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia yra įtraukta į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų registrą.
Siuvinėjimas užpildo gyvenimą tarp keturių sienų
Kuklaus 72-jų kretingiškės Marijonos Jurkienės buto sienos papuoštos jos pačios kryželiu siuvinėtais paveikslais. Jų, vaizduojančių gamtą, gyvūnus, šventuosius, pakabinta per dvidešimt. Antra tiek neįrėmintų guli spintelėje, apie pusšimtis - išdovanota. Moteris tikino, jog kasdieninis kruopštus siuvinėjimas leidžia atsipalaiduoti ir atitolina vis progresuojančią Parkinsono ligą.
|
|
