|
|
|
(1108) 2016-12-16Siaubūnu pavirtęs šuo sudraskė kalytę
Vydmantiškė Saulės tako gyventoja Janina Mockaitienė ir šiandien dar negali atsitokėti nuo kraupaus vaizdo: į jos kiemą atbėgęs, anot moters, bemaž baltosios meškos didumo svetimas šuo mirtinai sudraskė 5-erių prie būdos pririštą kalytę Milę. Turi augintinį – turi rūpestį „Nežinojau, kaip šią liūdną žinią pranešti anūkėms. Kalytė, kurią pirkome Rietavo turguje, buvo jų numylėtinė“, – atviravo pašnekovė. Iš pradžių smulkaus sudėjimo Milė gyveno troboje ir palaikė draugiją visiems šeimos nariams, tačiau vienai mergaičių pasireiškus alergijai, buvo nutarta guolį perkelti į rūsį, po to, pastačius būdą, gyvūną apgyvendinti kieme. Jame yra įrengti ir du voljerai vilkšuniams Bukiui bei Akelai. Šie keturkojai prižiūrimi itin griežtai. Iš pradžių voljero teritoriją šeimininkai aptvėrė vieno sluoksnio tvora, po to nusprendė, kad dėl saugumo reikėtų padvigubinti, tad taip ir padarė. Tiesa, kartą, bevalant voljerą, vienas vilkšunių ištrūko ir nešė kudašių, kur akys mato. „Puoliau vytis iš paskos, kad tik piktu charakteriu išsiskiriantis gyvūnas blogo kam nepridarytų, ypač bijojau, kad pakeliui nepasitaikytų koks vaikas“, – prisiminė Janina. Anot jos, kaime be šunų šiais laikais – ne gyvenimas, nes geresnių sargų nerasi. Jei kas svetimas nakčia užsuktų, griausmingas augintinių lojimas šeimininkus bemat pažadintų. Tačiau savo gyvūnais žmonės privalo rūpintis ir paisyti jų laikymo taisyklių. Janinos teigimu, naujai išrinktos kaimo bendruomenės tarybos bei naujojo pirmininko iniciatyva Vydmantų gyvenvietė keičiasi į gera. „Pažiūrėkit, kaip Kalėdoms apšviesta suspindo pagrindinė gatvė, kiek daug džiaugsmo suteikė eglutės įžiebimo šventė. Tačiau ir mes, visi gyventojai, vieni dėl kitų taip pat turim pasistengti – juk kiekvienam pikta matyti nepririštus, viešais keliais ar pakiemiais šmirinėjančius arba iš pasalų praeivius puolančius keturkojus“, – kalbėjo pašnekovė.
Palaidų šunų problema šiame kaime – įsisenėjusi. Kartą vienas sukandžiojo berniuką taip, kad žaizdas jam teko gydytis ligoninėje. Buvo atvejis, kai kaimynams išpjovė žąsis, o pačiai Janinai – visus broilerius, kiek tik turėjo. Pareigūnai tada rašė protokolus, teisybės ieškodami, žmonės tąsėsi po Savivaldybę, bylinėjosi. Kai istorija pasikartojo, šuns šeimininkas bandė įtikinti, kad paukščių netekusių gyventojų kiemuose galbūt siautėjo lapė.
– Nieko tokio neužfiksavau. Tiesiog nelabai gilinuosi į tai, ką veikia rajono valdžia, labiau domina šalies mastu vykstantys įvykiai, nors ir čia didesnių, nustebinusių darbų neįžvelgiu. Mūsų rajono valdžiai labiausiai derėtų susirūpinti keliais, gatvėmis, kiemais – labai daug jų vis dar neasfaltuoti, duobėti, daug kur nėra šaligatvių arba jie netvarkingi.
– Man įsiminė, kad šiemet valdžia parėmė Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ organizuotą bėgimą „Color party“. Dar įstrigo, kad prieš pat rinkimus valdžios atstovai labai intensyviai dalyvavo renginiuose – gerai, kad rodosi žmonėms, šaunuoliai, tik po to būna keista, kad jie kažkur dingsta. Nelabai mes sekame, ką valdžia padaro, tik kai kažkas blogai, pradedame zyzti.
– Matau tik gerus darbus – Kretinga po truputį juda į priekį. Keliai tvarkomi pamažu – ir kaimo vietovėse, ir mieste. Sporto kompleksą pradėjome statyti – tai geras žingsnis. Kiek girdėjau, šių statybų dar nesustabdė, jau tikriausiai ir nebesustabdys. Linkiu valdžiai stiprybės, kad taip dirbtų ir toliau, ir nenustotų mus džiuginti savo darbais.
– Pastebėjau, kad mūsų miesto aplinka pamažu tvarkoma – gyvename gražiau. Nieko negaliu sakyti, darbuojasi žmonės po truputį. Tik sėkmės ir laimės jiems. Palaikau mūsų miesto valdžią ir naująjį Seimą. Jis mus, pensininkus, žada paremti – šios naujienos džiugina. Rajono valdžia taip pat galėtų mūsų nepamiršti, ypač šildymo sezonu. Juk taip brangiai už šilumą mokame.
Kretingos rajono švietimo centro specialistai, kartu su partneriais iš Ispanijos, Italijos, Turkijos ir Rumunijos pirmuoju susitikimu Kretingoje pradėjo „Erasmus+“ tarptautinių mokyklinių strateginių partnerysčių projektą „Sveiki mes – visuomenės ateitis“, kurio veiklos tęsis iki 2018 m. gegužės.
Smagų laiką 3D kino seanse primenančios pamokos pamažu tampa kasdiene Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokinių realybe: ši ugdymo įstaiga pirmoji rajone pristatė 3D akiniais praturtintą išmaniąją klasę, kurioje vaikai mokosi pasitelkdami interaktyvų vaizdą, čia pat gali atlikti praktinius bandymus ar reflektuoti įgytas žinias, naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais.
Rajono salės futbolo taurės varžybose. Paskutiniame ture sužaistos tik dvejos rungtynės. „Aston Villa“ nesusirinko žaisti rungtynių su „Veltūnu“ ir jai užskaitytas techninis pralaimėjimas 0:3. „Veltūnas“ po šios pergalės užsitikrino II vietą ir teisę kovoti didžiajame finale. Laukta atkakli dvikova tarp „Sanpolos-Baltijos“ ir „Kretingos grūdų“ neįvyko. Pastarieji nuo pirmųjų minučių perėmė iniciatyvą ir jau po pirmo kėlinio pirmavo 4:1.
Baigėsi ilgiau negu du mėnesius trukusios rajono krepšinio pirmenybių I ir III lygų finalinės kovos: I lyga šiemet turi naują čempioną „Jokūbavas“, o tik šiemet sugrįžusios III lygos nugalėtojais tapo „Kurmaičių“ krepšininkai.
I lygos finalai susirinkusiems žiūrovams suteikė daugybę aistrų ir papildomų rungtynių minučių, nes tiek didžiajame finale, tiek rungtynėse dėl bronzos komandoms prireikė pratęsimų – po pagrindinio laiko švieslentėje degė rezultatas 70:70.
Per pratęsimą komandos keitėsi taikliais metimais ir iki pat rungtynių pabaigos buvo neaišku, kas taps naujaisiais I lygos nugalėtojais, bet „Jokūbavo“ komandai pergalę nulėmė to paties V. Raudonio taiklūs baudų metimai ir, nors ,,Kryžkelės projektai“ turėjo lemiamą ataką, ji pasibaigė klaida.
Kunigas, kuris pasiryžo statyti bažnyčią. Per kelis mėnesius stipriai pamilęs Vydmantų bendruomenės žmones ir pats jų pamiltas. Dainų ir giesmių kūrėjas, apdovanotas operiniu balsu bei uždegančiu juoku. Savamokslis tapytojas. Toks yra naujasis Vydmantų parapijos klebonas 35-erių Karolis Petravičius.
Jo bažnyčia – kaip kumštis
„Nesuprantu, kodėl Vydmantai yra laikomi kaimu ar gyvenviete, – kiek čia šviesių žmonių gyvena. Vydmantus puošia ne bokštai, o begalinis šio krašto žmonių grožis. Nors gatvės purvinos, bet kalėdodamas užeinu į šiltus namus, ir man čia taip gera“, – kalbėjo K. Petravičius, kilęs iš Telšių, bet Vydmantus jau vadinantis savo tikraisiais namais.
Jį džiugina begalinis vydmantiškių troškimas turėti savo bažnyčią, kurioje galėtų susirinkti melstis sava bendruomenė. Aplinkiniai miesteliai, K. Petravičiaus manymu, parapijiečių skaičiumi yra gerokai mažesni už Vydmantus, Rūdaičius ir Pryšmančius, o juose stovi bažnyčios.
Tačiau šiandieną visų svarbiausia kunigui Karoliui yra gyvoji bažnyčia. „Myliu žmones, ir jie tai jaučia. Meilės negali suvaidinti – myli arba ne. Ir taip yra visur – žmonių santykiuose, renkantis profesiją ar dirbant darbą. Vienas kunigas seminarijoje sakydavo: „Pirmiausiai turite būti geri krikščionys, po to – geri katalikai – geri vyrai ir tik tada – geri kunigai“, – ir apie savąjį pašaukimą užsiminė dvasininkas.
Kleboną nustebino į Vydmantų Jono Krikštytojo vardu pavadintus maldos namus besirenkančių parapijiečių gausa: „Šventinant prakartėlę ir įžiebiant eglutę susirinko per 200 vydmantiškių. O įprastai į šv. Mišias šventadieniais ateina apie 150 žmonių, – daliai jų tenka susispaudus stoviniuoti koplyčios prieangy. Jei tie žmonės nesijaus čia laukiami, kitąkart nebeateis. Bažnyčia vienija žmones: susirinkę pasikalbame, sužinome vienas apie kitą, parapija juk turi būti kaip kumštis“.
Vakar rytą traukiniu Vilnius–Klaipėda į mūsų miestą atkeliavo Betliejaus taikos ugnis. Ją iš traukinio perėmė 17 Salantų gimnazijos skautų, vadovaujamų „Salanto“ draugovės draugininkės pedagogės Aušros Kundrotienės, ir pirmiausiai nugabeno ją į Kretingos rajono savivaldybę, kur buvo susirinkę įvairių įstaigų bei organizacijų atstovai.
Šią savaitę Kretingoje buvo pastatyti 4 ženklai, vedantys į Kretingos dvaro muziejų, iš jų du – Žemaitės alėjoje, priešais „Trevenos“ degalinę ir ties dvaro parku, po vieną – Vilniaus gatvėje, ties Marijono Daujoto pagrindine mokykla ir prie centrinio dvaro įėjimo.
|
|
