|
|
|
(1102) 2016-11-25Komisariate liko du skyriai, policininkai – gatvėse
Kretingos rajono policijos komisariatas pradėjo dirbti pagal naują policijos veiklos modelį. Reformos tikslas – gyventojams užtikrinti operatyvesnę ir efektyvesnę pagalbą.
Operatyviau ir efektyviau „Esame ne vieninteliai, dirbantys naujoviškai. Pirmiausia persitvarkė Neringos komisariatas, po to – Rietavo ir Palangos, nuo lapkričio 7-osios – mūsų, artimiausiu metu šiam žingsniui pasiruošę Plungės ir Klaipėdos rajonų komisariatai“, – sakė liepą Kretingos rajono policijos komisariatui vadovauti pradėjęs viršininkas Arūnas Pužauskas. Anot jo, pertvarkos visoje Lietuvoje kūrėjus įkvėpė du prioritetai: kad į įvykius ir žmonių iškvietimus būtų reaguojama kuo greičiau ir kad apmokyti pareigūnai išmanytų visas su jų tiesioginiu darbu susijusias funkcijas. Pareigūnai, lankydami rajono gyventojus ar vykdami į iškvietimus, patruliuodami mieste bei seniūnijų teritorijose, automobiliuose turės visą reikalingą įrangą, todėl patys galės įforminti įvykius, bausti pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką, pagal savo kompetenciją tirti nusikalstamas veikas, apklausti įtariamuosius. „Ko žmogui daugiausia reikia – kad policija greičiau atvažiuotų ir išspręstų problemą. Dabar pareigūnai daugiau kaip 60 procentų savo darbo laiko praleidžia jiems priskirtose teritorijose, o ne kabinetuose“, – sakė A. Pužauskas.
Kas pasikeis, įsteigus Vydmantų seniūniją?
Pavojams bėga už akių
Saugaus eismo komisija po diskusijų išnagrinėjo Imbarės seniūno Antano Turauskio prašymą krašto kelyje Kartena–Kūlupėnai–Salantai, ties Kalnalio gyvenviete, prie susikirtimo su vietinės reikšmės keliu Žirgų g., pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, o atsakymo lauks iš įmonės „Klaipėdos regiono keliai“.
Gyventojai kratosi „Bėgmos“ ir jos dovanos, rajono politikai svyruoja
Vakar Kretingos rajono Savivaldybės taryba nesiryžo pritarti Savivaldybės bendradarbiavimo sutarčiai su Malūno gatvėje įsikūrusia transporto paslaugų bendrove „Bėgma“, pagal kurią bendrovė pasišovusi investuoti apie 200 tūkst. eurų į miesto infrastruktūrą – sutvarkyti Malūno gatvę nutiesiant šaligatvį, pėsčiųjų taką vadinamojo beždžionių tilto link ir patį tiltą.
Ūkyje – nuo Tibeto žąsų ligi lūšies
Pačiame Salantų mieste, privačioje sodyboje, 43-jų Mindaugo Ivanausko įkurdintas zoologijos sodas gyvuoja jau daugiau kaip tris dešimtmečius: aptvaruose ir tvartuose šį vėlyvą rudenį stypinėja per 200 įvairiausių mūsų kraštui nebūdingų egzotiškų paukščių bei gyvūnų. Tačiau salantiškis neslėpė, jog nuolatos gyvenąs su nerimu – artėja paukščių gripas, kiaulių laikyti nebeleidžia – galgi ūkį teks netrukus naikinti. Paukščiai – dėl grožio ir naudos Kieme įrengtuose atskiruose aptvaruose niūraus lapkričio fone paukščiai tiesiog mirga savo spalvomis bei rūšių įvairove. Tik pažliugusią žemę paukščiai giliai išmynę skirtingais pėdų raštais. „Nė vienam gyvūnui nepatinka drėgmė, netrukus visus suginsiu žiemoti į tvartus“, – kalbėjo salantiškis. Šunis taksus savo vikrumu primenančios rudosios urvinės žąsys snapais išraususios duobes tarytum urvus. „Mokslo žmonės tebesiginčija – žąsis ji ar antis. Pas mane jos gyvena nuo 1992-ųjų, kai pirmąsias parsivežiau iš Kauno zoologijos sodo, – dabar iš viso yra penkios. Man jos labai gražios, bet protu nepasižymi – snapais gali ir viena kitą uždaužyti“, – pasakojo M. Ivanauskas. Vesdamas prie kito aptvaro, M. Ivanauskas rodė porą Indijos kalninių, arba Tibeto, žąsų, – šios esančios labai retos. Lyg skudurėliai vėjyje besiplaikstančiomis plunksnomis pasidabinusios, todėl taip ir vadinamos skudurinės žąsys, – jų turi šešias. „Paukščių augintojai šių žąsų nevertina. Bet Lietuvoje taip jau yra – jeigu paukštis nebrangus, vadinasi, jis ir nevertingas“, – tikino salantiškis. Kuoduotąsias antis, jis sakė, auginąs dėl mėsos. Kaip ir pentardas, arba perlines višteles, – mat, rudos jų plunksnos gausiai taškuotos, lyg apibertos iš vėrinio pažirusiais perlais. „Turiu jų kokį keturiasdešimt – dėl grožio ir naudos. Vasarą jos kiaušinius deda, o žiemą – prireikia mėsos, kirvį – į rankas ir guldau ant trinkos“, – pasakojo paukščių augintojas.
Patvirtinti išmokų dydžiai
Patvirtinti išmokų už 2016 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus dydžiai.
Šventę surengė darniu duetu
Salantų kultūros centro Žvainių skyrius kartu su „Imbariečių draugija“ Imbarės krašto žmones sukvietė į tradicinę priešadventinę vakaronę, kurioje netrūko gražių žodžių bei padėkų puoselėjantiems bendruomeniškumą, muzikos, dainų ir gero humoro.
Laukžemiškiai moka svajoti
Skerstuvės kaime – artėjančių Kalėdų pranašas
Pagal tradiciją kaimo žmonės prieš Kalėdas skersdavo paršelį, pjaudavo žąsį ar kalakutą. „Pajūrio naujienoms“ apsilankius Klausgalvų Medsėdžių kaime, Kristinos Kristanaitės šeimos sodyboje pataikėme į patį skerstuvių įkarštį.
Rinktinės trenerio pamoka – padėka už vienybę
Vos prieš mėnesį naujuoju Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriu išrinktas buvęs profesionalus krepšininkas, o šiuo metu – Klaipėdos krepšinio klubo „Neptūnas“ treneris Dainius Adomaitis Pranciškonų gimnazijos sporto salėje iš karto pasijuto savu: ne tik krepšinio pagrindų pamokomis su vaikais pasidalinęs strategas įsitikinęs – krepšiniui suteikta didžiulė privilegija vienyti tautą.
Kai kalba sukasi apie jauną verslininką, neabejotinai įsivaizduojama brandi, motyvuota, netikėtai iškilusi ar išgarsėjusi asmenybė. Antrajame renginių ciklo „Ateik. Išgirsk. Veik“, kurį organizuoja asociacija „Ateities specialistų klubas“, susitikime Palangoje visi norintieji turėjo galimybę susipažinti su tokių pasisekimo sulaukusių žmonių istorijomis. Svarbiausia vertybė – šeima Viena renginio pranešėjų –kraštietė, vydmantiškė, restoranėlio „A–petit“ savininkė ir vadovė Milda Gečienė. Ypatingo entuziazmo nestokojanti jauna mama augina dvejų metų sūnų ir dabar jau gali drąsiai teigti: labai norint, galima viską suderinti. „Kai augi kurorte, tu tampi jo dalimi ir supranti, kad čia yra tas traukos centras, į kurį žmonės atvyksta kažką pamatyti, pailsėti, o tau, kaip vietiniam, belieka dirbti,“ – kalbėjo M. Gečienė. Kadangi, išskyrus darbą restoranuose ar viešbučiuose, pats kurortas neturėjo daugiau ko pasiūlyti, jaunoji verslininkė ir pirmą savo uždarbį gavo kaip pagalbinė padavėja. Tiesa, šią savo patirtį lektorė įvardijo bene baisiausia, mat jos užduotis tuomet buvo ne tik plauti įrankius, valyti stalus, bet ir už baro pilstyti alų. „Ilgą laiką dirbant toje pačioje sferoje užgimė idėja ir noras turėti kažką savo“, – sakė ji. Kadangi kartu su seserimi Kristina merginos jau buvo sukaupusios nemažą praktikos ir patirties bagažą, idėją pradėjo plėtoti, kol užgimė ir pats „A–petit“ restoranėlis. Kaip ir bet kuriam verslininkui, pradžia M. Gečienei ir jos šeimai, kuri mielai prisidėjo prie šios veiklos, nebuvo paprasta. „Buvome jauni, labai bijojome atsiliepimų, tačiau atidavėme viską“, – prisiminimais dalijosi verslininkė. Anot M. Gečienės, restoranėlis duris atvėrė 2013 m. gruodžio mėnesį, todėl pirmasis mėnuo Palangoje buvo itin sudėtingas, padėties nelengvino ir šventinis laikotarpis. Negana to, tuo metu jaunoji verslininkė dar spėjo apsiginti švietimo vadybos magistro laipsnį Klaipėdos universitete ir pagimdyti sūnų. „Mūsų finansai buvo lygūs nuliui“, – teigė M. Gečienė sakydama, jog uždirbtus pinigus jauna šeima gana greitai išleisdavo savo reikmėms. O be to investuota ir į restoranėlio aplinką, kad susikurtų ją tokią, kokios norėjo jaunieji verslininkai. „A–petit“ vadovės manymu, be artimųjų paramos tokio projekto nebūtų pavykę įgyvendinti: „Ko gero be šeimos, be to branduolio nė vienas iš čia esančių jaunųjų verslininkų nebūtų net pradėję.“ Jos teigimu, šiuo metu restoranėlis jau sieja keturias šeimas, kurios tarsi jungiasi į vieną bendrą. Anot M. Gečienės, „A – petit“ buitis itin glaudi, todėl vyrauja kitoks požiūris ir į jauną, darbo ieškantį žmogų – svarbu suteikti jam šansą.
Nors ruduo jau eina į pabaigą ir po truputį vietą užleidžia šaltesniam metų sezonui – žiemai, pasivaikščioti lauke, kol dar nėra visiškai žvarbu ir tamsu ankstyvais vakarais, nori kiekvienas. Kur nukeliauti Kretingos rajone, kad būtų įdomu apsilankyti ir smagu pamatyti kažką naujo, neatrasto, domėjosi „Kuprinė“, kalbindama kretingiškius.
Šarūnė SRIEBALIŪTĖ
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniai, lydimi mokytojų, tyrinėjo Rygą, o pakeliui aplankė ir Rundalės pilį, tapusią pirmąja stotele.
„Bėgikas“ – Valstybinio jaunimo teatro spektaklis, į Vilnių išviliojęs vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ aktorius bei Meno mokyklos mokinius.
Turbūt daugeliui mūsų yra toptelėjusi, atrodytų, paprasta, tačiau geniali idėja, kuri laikui bėgant buvo užmiršta ir netapo realybe. Užsivertus kasdieniais darbais mums tiesiog pritrūksta drąsos ir ryžto įgyvendinti tai, kas gali būti raktas į mūsų sėkmę. Visiškai priešingai pasielgė trys jauni palangiškiai – septyniolikmečiai Albertas Petkevičius bei Modestas Ramanauskas ir trejais metais už juos vyresnis Laurynas Sakalauskas – įkūrę nuosavą jaunimo jau pamėgtą drabužių liniją „Hush“.
Matui Mackevičiui – sidabras
Tauragėje įvyko Lietuvos jaunučių badmintono čempionatas. Jame startavo ir Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ badmintonininkai – darbėniškiai Kotryna Čyvaitė, Edgaras Cirtautas, Martynas Kaminskas, Rokas Kazlauskas, Ernestas Paulauskas, Edvinas Ruzgaila bei vydmantiškiai Liepa Bracaitė ir Matas Mackevičius. Jaunuosius badmintonininkus čempionatui parengė treneriai visuomenininkai Rolandas Juknevičius ir Vaidas Mackevičius. Nors ir neturėdami gerų sąlygų treniruotis, mūsų badmintonininkai nuolat džiugina gerais rezultatais. Ir šį kartą sidabro medalį iškovojo Matas Mackevičius. Jis kartu su šakiečiu Viliumi Bagdanavičiumi prasibrovė iki didžiojo finalo. Tačiau finale pajėgesni buvo vilniečiai Rapolas Grigaliūnas ir Domas Pakšys, laimėję dvikovą 3:1 (11:7; 11:6; 10:12; 11:8).
„P. n.“ informacija
Klebonas pradėjo kalėdoti
Užvakar Kretingos katalikų parapijos klebonas Antanas Blužas pradėjo kalėdoti po Kretingos miesto bendroves, įstaigas bei organizacijas, – apie tai parapijiečiams jis pranešė per praėjusias šv. Mišias. „Pajūrio naujienų“ redakcija, kaip teigė klebonas, buvo pirmoji užvakar jo aplankyta bendruomenė. Sukalbėjus bendrą maldą, svečias padėkojo laikraščio kolektyvui už bendrystę su broliais pranciškonais ir tai, kad laikraštyje informuojame apie jų brolijos bei parapijos veiklą. Taip pat prisiminėme Kalėdų laukimo – Advento bei pačių švenčių prasmę, aptarėme aktualiausius pokyčius katalikų pasaulyje. Klebonas taip pat domėjosi kolektyvo darbu, su kokiomis problemomis susiduriame ir atsakė į mus dominančius klausimus.
Brolis Antanas pasidžiaugė, jog artėjančiam Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios 400 metų jubiliejui rajono vadovai šia proga jau numatė konkrečią vietą miesto istoriją įprasminančiam paminklui – jis stovės ant kampo, ties Vilniaus gatvės ir Žemaitės alėjos sankryža. Jau yra parengta ir paminklo vizualizacija: tai bus stilizuotas kryžius – medis ir rankas į jį iškėlęs šventasis Pranciškus. Paminklas turėtų papuošti miestą 2018 m. vasarą, įvykdžius Vilniaus g. ir Žemaitės alėjos rekonstrukcijas.
Į Kretingą jau atvežta Kalėdų eglė
Prisiekė naujieji šauliai
Lietuvos kariuomenės paminėjimo dienos proga prisiekė Lietuvos jūrų šaulių V kuopos II būrio jaunieji šauliai – priesaiką davė ir šaulių būrį papildė 27 nauji organizacijos nariai. Dabar V jūros šaulių kuopa vienija beveik 80 jaunųjų šaulių.
Priesaiką priėmė kuopos instruktorė Virginija Kėdžiutė, naujuosius šaulius pasveikino rinktinės vadas Rolandas Lukšas, Kretingos kuopos vadas Gintautas Pogoželskas, vyresniųjų šaulių būrio vadas Donatas Petrauskas, šaulius palaimino Kretingos katalikų parapijos klebonas Antanas Blužas, palinkėjęs jauniesiems šauliams ištikimai tarnauti tėvynei Lietuvai. Po priesaikos davimo ceremonijos šauliai kartu su savanoriais, vadovaujamais Mindaugo Albrechto, dalyvavo Kariuomenės dienos minėjime bei ekskursijoje, per kurią buvo prisiminti ir pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, po to susipažino su karine ginkluote, šaudė lauko tire, jiems buvo išaiškintos viešosios tvarkos užtikrinimo taisyklės. Artimiausiu laiku, gruodžio 3 dieną, jaunieji šauliai bus pakviesti į 16 km žygį Švėkšnoje – nauji organizacijos nariai mokysis orientuotis pagal žemėlapį bei kompasą, toks pat, tik ilgesnis – 25 km – orientacinis žygis Baltijos pajūriu jų laukia gruodžio pabaigoje.
„P. n.“ informacijaPagerbti „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai
Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“ įvyko respublikinio konkurso „Metų ūkis“ pagerbimo ceremonija, kurioje tradiciškai apdovanoti sumaniausi šalies ūkininkai, savo rajonuose užėmę pirmąsias tris vietas.
|
|
