|
|
|
(1095) 2016-10-28Juodojoje skylėje – dar daugiau rizikos
Prieš pat Vėlines kelininkai suskato nutiesti gabalą pėsčiųjų tako su atitvaru ties judria geležinkelio pervaža, kertančia kelią Kretinga–Darbėnai, prie naujųjų kapinių. Tačiau pėstiesiems nuo to nebus nė kiek saugiau – takas išveda tiesiai į kelią, kuriuo šiomis dienomis į kapines važiuos srautai automobilių. Pratęsė šaligatvį į niekur Sodininkų bendrijoje „Akmena“ gyvenanti kretingiškė Sandra Andriuškevičienė stebėjosi, kaip galima taip aplaidžiai daugybę metų spręsti pėsčiųjų perėjos problemą. „Pernai palei bėgius nutiesė gabalą šaligatvio, kuris iš esmės vedė į niekur. Pastatė ženklus, kad takas yra skirtas pėstiesiems ir dviratininkams. Šiemet tą šaligatvį pratęsė: ten, kur jis susigretina su pagrindiniu keliu Kretinga–Darbėnai, įrengė atitvarą. Bet kas iš to, jei 10 m iki bėgių ir tiek pat už jų tako nėra. Takas užsibaigia ties atitvaru, ir pėstiesiems bei dviratininkams vis vien tenka išlįsti į kelią“, – piktinosi skaitytoja.
Moteris sakė pati patyrusi, jog vaikščioti ten – itin nesaugu dėl nuolat zujančių automobilių, ypač rizikinga vežti vaiką vežimėliu. Tako dydis taip pat neapgalvotas: S. Andriuškevičienė sakė anądien mačiusi, kaip naujojo tako atkarpoje senutė su elektriniu vežimėliu negalėjo išsisukti per atitvarą, kad įvažiuotų į kelią. „Geležinkelininkai sako, kad ruožas nuo Kretingos stoties iki Padvarių itin rizikingas, tačiau nieko patys nedaro dėl žmonių saugumo. Jau prieš trejus metus jie viešai žadėjo įrengti pėsčiųjų perėją – buvo kalbėta, kad bus perėja per bėgių viršų, – prisiminė S. Andriuškevičienė. – Bet jei jau nusprendė įrengti perėją per bėgius, reikėjo bent sulyginti pylimus ir pakloti plokštes sulig bėgiais, kaip yra kelyje. Tačiau taką ir vėl paliko nebaigtą. Nesuprantu, kam švaisto pinigus, jeigu nepadaro, kad žmonėms būtų geriau“. Darbus pasiskirstė trise Skaitytoja mano, jog pėstieji ir toliau vaikščios anksčiau pačių išmintu, nuo muziejaus aukštyn vedančiu taku tiesiai per bėgius, nors ten ir pažymėta, jog tas praėjimas yra tarnybinis. „Geležinkeliečiai pasistatė ženklą ir apsidraudė – jei įvyktų kokia skaudi eismo nelaimė, jie būtų nekalti“, – samprotavo kretingiškė. Ši perėja per bėgius lyg krislas akyje yra net 3 institucijoms: be bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, dar – Kretingos rajono savivaldybei ir valstybinei įmonei „Klaipėdos regiono keliai“. „Susidarė keista situacija: kai gyventojai pradėjo kelti problemą, buvo nuspręsta pasiskirstyti darbais. Pernai Savivaldybė nutiesė 62 m ilgio šaligatvį palei bėgius, o šiemet mes iš sutaupytų lėšų atlikome savąją dalį darbų. Paskutinieji paliko geležinkeliečiai“, – kalbėjo Kretingos kelių tarnybos viršininkas Artūras Meškys. Kelininkų atlikti darbai kainavo 8,8 tūkst. eurų. Pernai Savivaldybė už šaligatvio įrengimą sumokėjo 12,7 tūkst. eurų. Kodėl lietuvius taip vienija mirtis?
Kad žiema vairuojant nevirstų siaubu
Po ilgo ir šilto rudens mūsų šalyje prasidėjo kalendorinė žiema, bet jos pradžia visiškai netipiška – į Lietuvą vis dar neatėjo šalčiai, ir sniego taip pat nematyti. Tačiau naktimis jau pasirodo šaltukas, kuris ne tik žolę nubalina, bet ir kelius padengia šarma. Vadinasi, ne už kalnų – ir tikroji žiema, kuri dažnam vairuotojui kelia siaubą.
Lėšų liūto dalis – Sporto kompleksui statyti
Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba paskirstė gautas viršplanines Savivaldybės biudžeto įplaukas – 467,7 tūkst. eurų, kurių didžiąją dalį – 340 tūkst. eurų, skubos tvarka atseikėjo Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybai.
Ežių „priviso“ pilni namai
Erlėniškė rūpinasi vokiečių kareivio kapu
Erlėnuose gyvenanti 56-erių Irena Zubienė prieš Vėlines, nešina glėbiu gėlių ir žvakių, skubėjo į gretimą Juodupėnų kaimą, kur, numynusi gabalą kelio pamiške, nėrė gilyn į sužėlusią tankmę ir pagal tik jai vienai žinomus orientyrus atsekė paslapties gaubiamą kapavietę, apie kurią ilgus dešimtmečius garsiai prabilti bijojo visa jos giminė. Nušovė belaisvį lakūną „Tai – kapas vokiečio kareivio, žuvusio paskutinėmis karo dienomis, kai pro čia praėjo frontas. Ilgus metus šia kapaviete rūpinosi Juodupėnuose gyvenusi mano teta Veronika Anužienė, mes ją baba vadindavom,– į paslaptingos kapavietės priešistorę įvedė I. Zubienė. – Paskutinius metus prieš mirtį baba papasakojo tai, ką mes iš vaikystės lyg ir žinojom, bet nieko tikslaus. Tarybiniais laikais niekas giminėj garsiai nešnekėjo ir mums, vaikams, draudė prasitarti“. I. Zubienė sužinojo, kad 1944-ųjų spalį prie Vinginių kaimo, Skuodo rajone, rusų kariai numušė vokiečių lėktuvą, ten šis ir sudužo. „Žmonės matė, kaip parašiutu nusileido vokiečių lakūnai, – vieni sakė jų buvus du, kiti – tris. Kaimo žmonės išsigrobstė parašiutus ir iš jų po karo moterys palaidines siūdinosi. Rusai belaisvius pėsčiomis varė į štabą, įkurdintą Juodupėnų kaime. Vienas iš lakūnų buvo smarkiai sužeistas. Kai jis nebepaėjo, rusai ėmė pakeliui ir nušovė“, – pasakojo moteris. V. Anužienės vyras Povilas sykiu su kaimynu Adomu Raveikiu, pamatę kelias dienas pakelės griovyje gulinčio kareivio kūną, sumanė palaidoti: įkėlė palaikus į vežimą ir nuvežė į pamiškę. Laidojo paskubomis be karsto ir ant kapo, kad atmintų vietą, pasodino 4 pušis. Tetos vyras Povilas buvęs meistras, ir ant kapo pastatęs medinį kryžių.
Jaunas virtuvės šefas laukia atvykstant „Michelin“
Nuo paaugliškų vasarų kurorto kavinėse iki vyriausiojo virėjo pareigų restorane „Onorė“ – 25-erių palangiškis Bernardas Anužis tikina niekur kitur savęs neįsivaizduojantis. „Jeigu pagaminai tai, kas tau atrodo šaunu, bet nori, kad būtų labai šaunu, vadinasi, nuėjai tik pusę kelio“, – įsitikinęs B. Anužis, kuriam maisto kūryba dažniausiai prasideda nuo švaraus popieriaus lapo, kuriame lyg kompozitorius dėlioja ingredientus.
Nueinančios kartos dievdirbys
Mažai mūsų kaimuose belikę senųjų meistrų, kurie palinkę viršum liepos gabalo į gimstantį dievuką įdėdavo ne tik visus gebėjimus ir širdies šilumą, bet ir meilę medžiui bei protėvių tradicijoms. Neišėję jokių mokslų, jie droždavo šventųjų figūrėles taip, kaip mokėjo. Toks yra ir 86-erių Vytautas Vaičekauskas iš Kumpikų kaimo.
Mandagumas ir tolerancija – tai vienos iš svarbiausių vertybių, kurias turi išsiugdyti kiekvienas jaunas žmogus. Ne paslaptis, kad šiuolaikiniam jaunimui yra priekaištaujama būtent dėl to, jog jie negerbia aplinkinių žmonių, yra nemandagūs ir nerodo jokios tolerancijos vieni kitiems. Dažniausiai tokie priekaištai sklinda iš vyresnių žmonių. Žinoma, tame tiesos yra. Dažnai matome dar visai mažus vaikus, nepagarbiai kalbančius su auklėtojomis ar mokytojomis.
Krepšininkas, kuriam patinka skaičiai
Prieš keletą metų „Kretingos“ vyrų krepšinio komandoje sublizgėjęs 20-metis kūlupėniškis Deivydas Kuzavas, šiandien aukščiausiame universitetų divizione Jungtinėse Amerikos Valstijose gina Pensilvanijos Valstijos St. Francis universiteto garbę. „Svajonę žaisti visada turėjau ir vis dar tebekeliauju jos link, – šypsosi Deivydas. – Mano didysis tikslas – baigti mokslus ir pabandyti susikurti padorų gyvenimą. Jei viskas gerai seksis, tikrai bandysiu tapti profesionaliu sportininku, kitu atveju – gyvenimą siesiu su dviguba specialybe, kurią studijuoju – finansais ir buhalterija.“ Sunkiojo krašto puolėjo arba centro pozicijoje žaidžiantį 2 m 8 cm ūgio krepšininką draugai JAV šaukia trumpai ir aiškiai – DK. „Taip mane ėmė vadinti amerikiečiai, pradžioje neištardavę mano vardo“, – juokėsi D. Kuzavas, Ameriką savo namais vadinantis jau dvejus metus ir į Lietuvą kasmet sugrįžtantis tik trumpam. „Kol kas negaliu pasakyti, ar sugrįšiu visam laikui. Prieš mane – ketveri studijų metai, o tai tikrai ilgas laikas, per kurį daug kas gali pasikeisti“, – kalbėjo vaikinas, demonstruojantis puikius rezultatus ne tik krepšinio aikštėje, bet ir studijose.
Ameriką užsidirbo „Galima sakyti, kad Amerika pati mane susirado“, – savo kelionės pradžią prisiminė D. Kuzavas. Viskas prasidėjo nuo kvietimo sudalyvauti trenerio Stepono Kairio organizuojamoje krepšinio stovykloje Šventojoje. Nors Deivydas ir žinojo, kad jis – žymus treneris ir padeda jauniems talentams išvykti į Ameriką, spyriojosi: „Nesinorėjo pavasario atostogas leisti kažkokioje stovykloje, vis dėlto tėvų perkalbėtas nuvykau į ją.“ Iki tol su Kretingos sporto mokyklos treneriais Arimantu Mikaločiumi ir Remigijumi Malakausku dirbusiam vaikinui stovykloje savo talentą ir įgūdžius teko įrodinėti iš naujo. „S. Kairys – labai griežtas treneris. Jis bandė išspausti iš manęs viską, ką tik galėjo, kad tik parodyčiau savo tikruosius sugebėjimus. Pradžioje tikrai nesitikėjau, kad atsidursiu tarp tų žmonių, kurie įveiks atranką ir tęs treniruotes tam, kad išvyktų už Atlanto, – sakė D. Kuzavas. Tačiau noras ir užsibrėžtų tikslų siekis buvo stipresnis – Deivydas žinojo, kad jei pavyks išvykti į Ameriką, jo gyvenimas pasikeis 360 laipsnių kampu, todėl jaunojo krepšininko laisvalaikis vis dažniau tapdavo treniruotėmis su S. Kairiu ir tai davė rezultatų – 2014 metų rugpjūtį septyniolikmetis išvyko į JAV ir ėmė mokytis bei žaisti krepšinį privačioje vidurinėje mokykloje „St. Mary‘s high school“ Merilendo Valstijoje. Su donoryste susiję mitai vis dar gajūs, tačiau statistika rodo, jog ne tik skambios publicistinių kūrinių antraštės, bet ir švietėjiškas darbas didina tuo besidominčiųjų skaičių. Nacionalinio transplantacijų biuro ir Nacionalio kraujo centro Klaipėdos filialo specialistai sutinka – į kilnias iniciatyvas įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių.
Jaunais eilėraščiais augina kūrėją ir žodį
Palangos Senojoje gimnazijoje aštuonioliktą kartą skraidžiojo jaunos eilės – į tradicinį kasmetinį „Moksleivių poezijos rudenį“ susirinko daugiau negu dvi dešimtys jaunuolių iš Palangos, Kretingos, Gargždų, Mažeikių mokyklų.
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje susirinkę Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos, Darbėnų gimnazijos bei Kretingos meno mokyklos mokiniai visą naktį kūrė menus: „Menų naktyje“, sutraukusioje per 100 moksleivių, jaunimas mokėsi bendrauti bei išbandė naujus meno raiškos būdus.
Kiekvienas iš mūsų gerbiame ir branginame artėjančias Vėlinių bei Visų šventųjų dienas, kai bent kartą metuose susikaupiame, meldžiamės ir prisimename tuos, kurių nebėra tarp mūsų. Tačiau jau kelerius metus iš eilės, artėjant šiai dienai, matome vis daugiau kitos šventės – Helovino – atributikos, kuri savo spalvingumu, kitos šalies tradicijų dvelksmu traukia ne tik vaikų, bet ir kai kurių suaugusiųjų dėmesį.
KRETINGOS m. ROTUŠĖS a. spalio 23 d. mesdamas vaikiškos automobilio kėdutės paaukštinimą M. B. apgadino automobilio BMW 320D stogą. Apie tai policiją informavo nukentėjusiosios dukra, gyvenanti Klaipėdoje. KRETINGOS r. ALYVŲ g., Kurmaičių k., gyvenanti moteris, gimusi 1982 m., pareiškė, kad rugpjūčio 13 d. Klaipėdos turgaus paviljone kitai moteriai įdavė 1 tūkst. 450 eurų už perkamas prekes – drabužius. Raštiško sandorio nesudarė ir iki šiol prekių negavo. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Parengė Vytautas Milius
Jubiliejiniame turnyre – II vieta
Įvyko jubiliejinis XV tarptautinis „Rados taurės“ merginų rankinio turnyras, kuriame be Kretingos sporto mokyklos rankininkių, treniruojamų Algimanto Pranaičio, varžėsi komandos iš Šiaulių, Klaipėdos, Pasvalio, Panevėžio bei Latvijos Salaspils miesto. Turnyro šeimininkės kretingiškės šįsyk užėmė II v.
Skirtingo tikėjimo žmonės susijungia maldoje
Nors stačiatikiai, arba ortodoksai, skirtingai negu katalikai, nemini Vėlinių, ši bažnytinė šventė skirtingų tikėjimų žmones sujungia maldoje.
Pašventino paminklą – perskeltą tautos širdį
Į senąsias parapijines Kretingos miesto kapines per Vėlines besirenkančius kretingiškius pasitiks sutvarkyta erdvė – trinkelėmis išklotas takas veda užbaigto paminklo Tautos kančioms atminti link. Jį užvakar pašventino Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas Jurdanas Statkus. Už šio paminklo taip pat atnaujintas Šv. Jurgio koplyčios fasadas ir piligrimų lankoma Jurgio Pabrėžos koplyčia.
|
|
