|
|
|
(1030) 2016-03-10Viešosioms – pagal poreikį, privačioms – nepriklauso?
Paskutiniame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje privačios gydymo įstaigos direktorė ir tarybos narė Augenija Juknevičienė nebe pirmą kartą išsakė mintį, kad dėl nevienodo Savivaldybės požiūrio į viešųjų ir privačių pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų finansavimą, pastarosios, taip pat – ir jų klientai, nukenčia. Klausimą dėl privačių ir viešųjų gydymo įstaigų nelygybės A. Juknevičienė tikino kėlusi jau ne kartą, tačiau taip ir nebuvo išgirsta: „Šį kartą norėjau viską geriau paaiškinti rajono politikams, kurie nesupranta mūsų padėties. Tai, kad mes esame privati įstaiga, dar niekio nelemia. Pajamų mes gauname per ligonių kasas, kaip ir viešosios įstaigos, priemokų netaikome, o mokamų paslaugų teikiame minimaliai.“ Todėl, pasak A. Juknevičienės, Savivaldybės biudžetas sveikatos apsaugai turėtų būti perdalytas, nepamirštant ir privačių įstaigų, tačiau Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos įsitikinimu, komentuoti tokias tarybos narės mintis keblu jau vien dėl to, kad jos nėra materializuotos – jokių konkrečių prašymų, kuriuos būtų galima teikti svarstymui dėl finansavimo, iš privačių sveikatos centrų Savivaldybė nėra gavusi. Nori lygių sąlygų Šiuo metu Kretingos rajone pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia 3 viešosios įstaigos – Kartenos, Kretingos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrai (PSPC), kurių steigėja ir savininkė yra Kretingos rajono savivaldybė, ir 2 privačios įstaigos – UAB „Kretingos šeimos klinika“ ir UAB „Kretingos šeimos medicinos centras“. Pastarosios įstaigos vadovės A. Juknevičienės teigimu, abi jos yra sudariusios sutartis su ligonių kasomis, priklauso Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų tinklui ir teikia tokias pat nemokamas pirminės grandies paslaugas, kaip ir Savivaldybei pavaldžios viešosios įstaigos, todėl turėtų būti vertinamos taip pat, kaip ir viešosios. „Kretingoje yra apie 39 tūkst. gyventojų, apie 13 tūkst. iš jų „prisirašę“ privačiose įstaigose. Vadinasi, paramos iš Savivaldybės negauna trečdalis visų Kretingos rajono gyventojų. Jeigu viešosios įstaigos patalpas yra gavusios panaudos būdu, nemoka nuomos, jiems skiriamos lėšos remontui, tai privačios įstaigos tokių galimybių neturi – pačios moka už nuomą, iš savų lėšų remontuoja patalpas, įsigyja įrangą. Vadinasi, mūsų pacientai, kurie gauna absoliučiai tokį patį finansavimą iš teritorinių ligonių kasų, kaip ir viešųjų įstaigų pacientai, yra nuskriaudžiami, nes mūsų galimybės pagerinti ligonių priėmimo sąlygas nėra tolygios“, – kalbėjo A. Juknevičienė, pridėdama, kad Lietuvoje esama savivaldybių, kuriose yra priimti sprendimai vienodai remti ir viešąsias, ir privačias įstaigas. Jai pritarė ir kitos privačios gydymo įstaigos „Kretingos šeimos klinikos“ vadovė gydytoja Alma Albužienė: „Pirminiame sveikatos priežiūros lygyje parama ir palaikymas išties turėtų būti tolygūs. Juk gauname tokį patį finansavimą iš ligonių kasų, kaip ir viešosios, papildomai šių, pirminio lygio paslaugų, apmokestinti negalime. O ant mūsų pečių gula remontai, ūkinės išlaidos. Jeigu rajono politikai palaikytų mus, tai būtų labai gražus gestas. Juk mes dirbame tiems patiems gyventojams, tomis pačiomis sąlygomis, tačiau mūsų finansinės sąlygos nėra tokios pat.“
Ką šiais laikais reiškia būti patriotu?
Laimėjo „Veltūnas“
Rajono salės futbolo pirmenybių antros lygos komandos finalinėse varžybose išsidalijo apdovanojimus. Geriausiai sekėsi „Veltūno“ komandai, kuri finale 10:5 nugalėjo „Vydmantų“ futbolininkus. Nors skirtumas nemažas, vydmantiškiai gana ilgai žaidė niekuo nenusileisdami varžovams. Ir tik antro kėlinio viduryje „Veltūno“ komandai pavyko pasiekti persvarą ir iškovoti aukso medalius bei kelialapį į pirmą lygą. Dėl III vietos vyko rungtynės į vieną pusę. HBH-„Malūno kaimo“ ekipa be vargo 8:1 sudorojo Darbėnų „Darbos“ komandą ir pelnė bronzos medalius. Rezultatyviausio žaidėjo prizą iškovojo Aurimas Anužis, įmušęs 20 įvarčių. Netoli apdovanojimo buvo karteniškis Rokas Kaubrys ir kurmaitiškis Mantas Elzbergas, įmušę po 18 įvarčių. Geriausio antros lygos vartininko prizas atiteko vydmantiškiui Kaziui Kniežai. Komandų naudingiausių žaidėjų prizai įteikti Modestui Ariui („Veltūnas“), Deividui Kumpiui („Vydmantai“), Egidijui Bucevičiui (HBH-„Malūnų kaimas“), Laimonui Serapinui (Darbėnų „Darba“). Finalinių varžybų rezultatai. Dėl III vietos – HBH-„Malūnų kaimas“ – „Darba“ (Darbėnai) – 8:1 (2:0; Sigitas Beniušis – 4, Giedrius Kubilius – 2, Artūras Drakšas, Egidijus Bucevičius – po 1; Laimonas Serapinas – 1); dėl I vietos – 10:5 (2:2; Artūras Anužis – 5, Marius Ruginis – 3, Vitalijus Taraškevičius, Artūras Kumpis – po 1; Mantas Syryca, Mindaugas Rima, Remigijus Bučkus, Aurimas Oniūnas, Deividas Kumpis – po 1).
„P. n.“ informacija
Šokio premjera – apie šiuolaikinį knygnešį
Kretingos meno mokyklos choreografijos mokytoja Živilė Adomaitienė neslėpė džiaugsmo: kretingiškiai šokėjai – vieni iš tų, kuriuos M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus pedagogai pasirinko būti jų sumanyto projekto „Gabūs ir talentingi“ partneriais.
Emocijoms kine – 101 valanda ir 16 minučių
Daugiau negu 100 valandų – tiek šiemet Klaipėdoje užtruks „Kino pavasaris“. Balandžio pradžioje penkiuose didžiuosiuose miestuose iškilmingai atsiversiantis XXI festivalis pajūrio regiono publikai žada dvi jausmingas savaites su „Oskarų“ nominantais ir iškiliausių kino kūrėjų darbais.
KŪRYBOS KRAITĖ
Mezginiuose atgiję vitražai
Salantiškės tautodailininkės Reginos Gasauskaitės mezginių, ypač pirštinių, raštuose tarytum atgyja senoviniai vitražai, atkeliavę iš Žemaitijos kaimų bažnytėlių bei koplytėlių. Savo darbus moteris nesyk eksponavo bendrose savojo krašto kūrėjų parodose, jų buvo pateikusi ir liaudies meno kūrėjų konkursui „Aukso vainikas“.
Peržengęs fotografijos ribas ir savo laikmetį
Padvarių socialinės globos namuose apsigyvenus fotografijos legendai, vienam iš modernizmo pradininkų pokario Lietuvoje 82-jų Rimgaudui Maleckui ir kone kasdien apsilankant jo kūrybos bendramintei 76-erių žmonai Dangirutei, tose erdvėse padvelkė prieškario Lietuvos aristokratijos manieromis bei prancūzų modernistinio meno dvasia.
Vakarų modernistų įtakoje Nors liga stipriai pakirto R. Malecko kūrybines galias, ir šiandieną invalido vežimėlyje sėdintis aukštaūgis vyras sunkiai dėliojo mintis, tačiau jo akyse degančios valiūkiškos jaunatviškos ugnelės, ir kalbant su žmona netikėtai prasiveržę jo minčių blyksniai – taiklios, šmaikščios frazės, išduoda jo džiaugsmą gyvenimu. Lyg perliukai nuskamba į pokalbį įsiterpusios prancūziškos frazės, D. Maleckienei ėmus pasakoti apie svarbiausius jo gyvenimo mokytojus – praėjusio šimtmečio Vakarų Europos bei prancūzų modernizmo klasikus Pablo Pikasą, Braką, Paulo Klė, Pietro Mondrianą. „Toks jis buvo visą gyvenimą: turėjo ypatingą humoro jausmą, buvo be galo inteligentiškas, savarankiškai išmoko kelias užsienio kalbas, lengvai skaitė prancūziškai. Jo giminėje buvo daug prieškario menininkų, gausi biblioteka“, – kalbėjo žmona. Iš laikinosios sostinės kilęs ir didžiumą savo gyvenimo praleidęs Kaune – į Palangą Maleckai atsikraustė prieš 9-erius metus, – menininkas intensyviai kūrė ligi pat sunkios ligos, kuri užklupo jį užpernai. Grožio rasdavo netgi šiukšlyne R. Maleckas yra laikomas vienu svarbiausių Lietuvos meninės fotografijos kūrėjų, kurio darbuose viena kitą papildydamos persipina dvi meno sritys – fotografija ir grafika. Jis buvo abstraktaus meno kūrėjas, – jo darbuose dominuoja grafikos kūrinius primenantys kontrastingi vaizdai, linijomis išdalinti į plokštumas, juodai baltos spalvos. Anot D. Maleckienės, jos vyro kūrybai didelės įtakos dar turėjo įžymus lenkų fotografas Edvardas Hartvigas bei lietuvių dailininkas abstrakcionistas Eugenijus Cukermanas: „Jie pastūmėjo Rimgaudą eksperimentuoti forma, šešėliais. Būdavo, pasiima fotoaparatą, ir dingsta visai dienai – išeina į šiukšlyną, kur niekam nebereikalinguose daiktuose pamato grožį, žvelgdamas į juos neįprastu rakursu. Arba vaikšto po miestą, fotografuodamas senas afišas, griuvėsius, žmonių veidus, tačiau įprasti žmonių portretai ir gamtos vaizdai jo nedomino. Mano vyro darbų nesupainiosi nė su vieno kito menininko – jie tokie ryškūs ir saviti“, – vyro kūrybos išskirtinumą pabrėžė D. Maleckienė. Kvaišalai galėjo sujaukti protą
Kretingos rajono apylinkės teismas 30-ies kretingiškį Artūrą Maksvytį turės ne tik nubausti už savo reikmėms neteisėtai įsigytą nedidelį kiekį kvaišalų, bet ir už galimai išprovokuotas muštynes, kuriose peiliu sužalotas žmogus. Kas iš tikrųjų kaltas dėl muštynių, turėtų paaiškėti iškvietus ir apklausus paskutinį, ankstesniame posėdyje nedalyvavusį, įvykio liudytoją – Egidijų Kryžnauską.
KRETINGOS m. PARKO g., sulaužius statomo namo rūsio durų įleidžiamąją spyną, patekta į namo vidų. Pavogti du cirkuliaciniai vandens siurbliai, du šildymo sistemos atbuliniai vožtuvai bei trišakė santechnikos jungtis. Kovo 7 d. apie tai ir apie padarytą 620 Eur žalą policijai pranešė kretingiškis M. M. Jo turtas nebuvo draustas, signalizacija neįrengta. Įvykis tiriamas. --- Užregistruotas vienas smurto artimoje aplinkoje atvejis. Kretingos ligoninės Priėmimo skyrius kovo 8 d. 9 val. policijai pranešė apie suteiktą medicinos pagalbą 1937 m. gimusiai kretingiškei, kuriai buvo diagnozuota kirstinė žaizda galvoje. Pirminiais duomenimis, moterį konflikto metu sužalojo dukra. Dėl galimo psichikos sutrikimo ji taip pat perduota į medikų rankas.
Parengė Audronė GRIEŽIENĖ
|
|
