|
|
|
(1029) 2016-03-08Gatvių „pagal partijas“ netvarkys?
Kretingos rajono politikai per visą Nepriklausomybės laikotarpį neturėjo patvirtintos strategijos, pagal kokius kriterijus yra tvarkomos Kretingos miesto gatvės. Tai davė pagrindą visuomenei įtarti, jog šis chaosas buvo naudingas valdantiesiems – kas sėdėjo valdžioje, tas ir susitvarkė savo gatvę. Situaciją prilygino demokratinei anarchijai Praėjusiame Kretingos rajono tarybos posėdyje darbiečiai spaudė administracijos direktoriaus pavaduotoją Povilą Černeckį, kad kuo skubiau būtų parengta strategija – nustatytas eiliškumas bei kriterijai, pagal kuriuos būtų tvarkomos rajono gatvės bei keliai. „Ar ir toliau Kretingos gatves tvarkysime „pagal partijas“? Taip galvoju ne aš vienas, – čia vieša paslaptis: jeigu priklausai kokiai partijai ar dirbi Savivaldybės klerku, tai ir susitvarkai savo gyvenamą aplinką. Kretingiškius piktino, kaip buvo išasfaltuotos Šeduvos ir Žalgirio gatvės, kodėl ryškiai apšviesta saugumo salelė atsirado prie Kvecių miškelio , o ne Vydmantų gyvenvietėje. Juodupėniškiai gerai žino, kad turėjo būti išasfaltuotas kelias ligi Erlėnų, o atsirado asfalto atkarpa į Peldžių pusę, kur – pagrindiniai socdemų medžioklės plotai. Pavyzdžių galėčiau pateikti ir daugiau. Galvoju, gal jau užtenka Kretingoje to chaoso. Pas mus – demokratinė anarchija: eilinis žmogus gali prašyti, ko nori, bet tik valdžia gali daryti, ką nori“, – „Pajūrio naujienoms“ savo poziciją išdėstė Antanas Puodys. P. Černeckis paaiškino, jog specialiai sudaryta komisija baigia išanalizuoti rajono gatvių priežiūros strategiją, kuri bus pateikta svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje. Į A. Puodžio pastebėjimą P. Černeckis atsakė: „Visuomet atsiras politikų, gyvenančių viename ar kitame miesto kvartale, kuris yra tvarkomas, ir žmonės įžvelgs piktnaudžiavimą. Galiu užtikrinti, jog pagrindinis akcentas, šiuo metu tvarkant miesto gatves, yra skiriamas eismo saugumui. Kitas momentas – patogus išvažiavimas iš kvartalo į miesto centrą ir pagrindines arterijas bei susisiekimas tarp gatvių“. Prioritetai – saugumas ir prieinamumas ligi asfalto Šiemet visiems Kretingos rajono keliams bei gatvėms tvarkyti ir prižiūrėti iš valstybės biudžeto buvo gauta 1 mln. 122 tūkst. eurų: iš jų 35 proc. teks seniūnijoms, o liūto dalis – 65 proc. – miesto keliams ir gatvėms tvarkyti, inžinerinėms paslaugoms bei techniniams projektams rengti. „Stiprinant eismo saugumą, šiemet 15 perėjų ketiname įrengti kryptinį apšvietimą. Sulaukėme gerų atsiliepimų, kai pernai Savanorių, J. Pabrėžos, Vilniaus gatvėse, o ypač – prie mokyklų įrengėme 11 perėjų su mirksinčiais elementais – įspėjimais vairuotojui ir pėsčiajam. Šiemet bus apšviestos perėjos palei magistralinį kelią Palanga–Šiauliai ties Vydmantais, ligonine, degalinėmis, Vilniaus gatvėje, ties M. Daujoto mokykla“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Ramonas. Kretingos mieste yra 53 km asfaltuotų gatvių ir 33 km – su žvyro danga. Kretingos mieste šiemet bus rekonstruotos ir asfaltuotos tik Vairuotojų bei Transporto gatvės, taip pat įrengta automobilių stovėjimo aikštelė prie ligoninės, atnaujinti šaligatviai ir apšvietimas J. Pabrėžos gatvėje. Asfaltuojant gatves, anot G. Ramono, prioritetai skiriami toms gatvėms, iš kurių gyventojai, išvengdami spūsčių, galėtų pasiekti centrą ar apvažiuoti aplink miestą, kad patektų į Žemaitės alėją, Klaipėdos gatvę. „Vairuotojų ir Transporto gatvės jungiasi su Melioratorių ir Vytauto gatvėmis. Be to, tame kvartale, kuris yra vienas seniausių Kretingoje, ligi šiol nebuvo nė vienos asfaltuotos gatvės. Todėl jomis vairuotojai bei pėstieji galės patogiau susisiekti su kitomis to kvartalo gatvėmis ir išvažiuoti į pagrindines gatves“, – gatvių asfaltavimo strategiją paaiškino G. Ramonas. Dėl patogaus apvažiavimo, pastebėjo P. Černeckis, pirmumo tvarka buvo asfaltuojamos P. Paulaičio, Mėguvos gatvės ir naujai besikuriančiame pietiniame Kretingos miesto kvartale. „Tokias pačias tendencijas galima pamatyti ir rengiant išvažiavimą iš P. Vileišio, Žalgirio gatvių“, – tvirtino jis.
Mokslininkai pagerbė Jurgį Pabrėžą
Kretingos muziejuje Lietuvių kalbos ir Botanikos institutų mokslininkai visuomenei pristatė naujai išleistą tritomę Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos knygą „Taislius augyminis“ („Augalų sistema“). Lietuvių kalbos instituto direktorė Elena Jolanta Zabarskaitė ir Terminologijos centro vadovė Albina Auksoriūtė bei Botanikos instituto vadovas Valerijus Rašomavičius pranešimuose pabrėžė intelektualinę mokslinę J. Pabrėžos veiklą, jo indėlį į Lietuvos botanikos mokslą, reikšmę Kretingos miestui bei šalies kultūros paveldui. „Esu botanikas, ir man labai svarbi šio mokslo Lietuvoje pradžia, o gijos atveda į Kretingos pranciškonų vienuolyno celę, kur prie žvakės šviesos augalus nagrinėjo, sistemino ir aprašė vienuolis mokslininkas Jurgis Pabrėža. „Taislius augyminis“ yra pirmasis lietuviškai parašytas botanikos mokslo veikalas“, – kalbėjo V. Rašomavičius. Jis atsivežė ir Botanikos institute saugomas, paties J. Pabrėžos ranka Kretingoje parašytas ir 1834 m. išleistas knygas, kurias galėjo pavartyti visi besidomintieji. E. J. Zabarskaitė prisipažino, jog jai, kaip kalbininkei, nedažnai tenka važinėtis J. Pabrėžos keliais: „Manau, kad Lietuvos jaunimas turėtų labiau pažinti J. Pabrėžą – filosofą, mokslininką – kalbininką, naujų terminų sudarytoją. Svarstau, gal galima būtų, įprasminant šio iškilaus žmogaus veiklą, Kretingoje surengti bendras botanikų ir terminologų stovyklas, ir pasikviesti į jas jaunus specialistus iš visos šalies“, – sakė ji. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasidžiaugė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos jaunuomenės domėjimusi J. Pabrėžos asmenybe. Grupė šios gimnazijos mokinių, vadovaujamų pedagogės Sigitos Vaicekauskienės, susirinkusiesiems parodė literatūrinę-muzikinę kompoziciją. E. J. Zabarskaitė padėkojo šio renginio mecenatams – muziejaus bičiuliui Valdui Kaminskui bei verslininkei buvusiai J. Pabrėžos gimnazijos auklėtinei Jolantai Didžgalvienei, o V. Kanapkienė svečiams įteikė po simbolinę dovaną – maišelį Kretingos parke surinktų vaistažolių.
Kovo 3 d. „Kretingos“ vyrų krepšinio rinktinė išvykoje 66:84 (14:15; 23:22; 6:18; 23:29) pralaimėjo prieš Marijampolės komandą ,,Sūduva-Mantinga-II“. Šiame susitikime Kretingos komanda koja kojon su varžovais žengė pirmoje rungtynių pusėje, bet antrąją rungtynių dalį prastas pataikymas neleido net pagalvoti apie pergalę.
Šventojoje įvykusiose sportinių šokių kvalifikacinėse varžybose „Šventoji 2016“ dalyvavo ir 16 Kretingos sportinių šokių „Fortūna“ porų, kurias treniruoja Ingridas Kiškys. Geriausius rezultatus parodė vaikų-I amžiaus grupės (gimę 2009 m. ir jaunesni) E2 šokių klasės dalyviai: I lygį pasiekė Tijus Valanta ir Lėja Kniežaitė, III–IV v. pasidalinę su pora iš Gargždų, o Julius Lukauskis ir Morta Šiaudvytytė I–II vietomis pasidalino su šokėjais iš Tauragės, kurių šiose varžybose dalyvavo 36 poros. Jaunučių I+II grupėje E6 klasėje II v. tarp 8 porų iškovojo Matas Kiškys ir Austėja Bozytė.
„P. n.“ informacija
Vilniaus „Lietuvos ryto“ arenoje įvykusiame Lietuvos suaugusiųjų–jaunių karatė kovų čempionate dalyvavo du Kretingos „Shodan“ mokyklos auklėtiniai: Edvinas Juozaitis – suaugusiųjų amžiaus grupėje, Laura Pikturnaitė – jaunių. Edvinas Juozaitis debiutavo vyrų iki 65 kg svorio kategorijoje ir, anot vaikino mokytojo Luko Kubiliaus, debiutas buvo labai sėkmingas. Edvinas pirmoje kovoje po pratęsimo palaužė varžovo iš Šiaulių pasipriešinimą bei pateko į pusfinalį, tačiau pusfinalyje kretingiškis pralaimėjo labai pajėgiam vilniečiui, kuris vėliau ir tapo Lietuvos čempionu. Tačiau jau kovoje dėl trečiosios vietos Edvinui atiteko pergalė. „Shodan“ atstovė Laura Pikturnaitė kovojo garbingai, tačiau po pratęsimo pergalė atiteko jos varžovei, tad Laura iš varžybų pasitraukė jau po pirmos kovos. „Šis čempionatas buvo itin konkurencingas, nes karatekos kovojo dėl kelialapio į Europos čempionatą Gruzijoje. Lietuvos čempionai užsitikrino vietas rinktinėje, o prizininkai tapo kandidatais, tad lieka tikėtis, kad netrukus vyksiančioje rinktinių stovykloje šodaniečiai papildys Lietuvos rinktinės gretas“, – vylėsi L. Kubilius.
„P. n.“ informacija
Tarnyba turi naują vadovą
Nuo kovo 8 dienos Kretingos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovauja Virgilijus Liepinis. Praėjusį penktadienį jis jau dalyvavo Savivaldybėje vykusiame pasitarime, kur buvo svarstoma uodo trūklio lervomis užteršto Kretingos geriamojo vandens problema. Virgilijus Liepinis trejetą metų lig šiol dirbo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėju, turi darbo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje patirtį – prieš tai 16 metų buvo Klaipėdos VMVT viršininko pavaduotoju. Naujasis Kretingos tarnybos vadovas 1986 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Su šeima gyvena Agluonėnuose, Klaipėdos rajone. V. Liepinis pakeitė į kitas pareigas perkeltą Normantą Žeimį.
„P. n.“ informacija
Naujai uodų atakai „Kretingos vandenys“ vėl nepasiruošę
Išleista dešimtys tūkstančių eurų uodo trūklio lervoms iš Kretingos vandentiekio pašalinti. Bestuburiais užterštas kretingiškių geriamasis vanduo, vamzdynai, kuriais jis atiteka, valomi jau beveik metus, tačiau lervų vis dar yra (paskutiniais duomenimis, iš 11 stebėjimo vietų jų buvo 6-iose). Negana to: jau žinomas kelias, kuriuo uodai pateko į vandentiekį, tebėra neapsaugotas.
Kazys pašaukė pavasarį
Kasmet kovo pradžioje Vilniuje rengiama didžiulė Kaziuko mugė tarsi aidu atsiliepia ir Kretingos rajone – auklėtinius, jų tėvus ir senelius, kaimo ir miesto bendruomenes į šventinį šurmulį įsuka ugdymo įstaigos.
|
|
