| 2025 Liepa |
| Pi | | 7 | 14 | 21 | 28 |
| An | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
| Tr | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
| Ke | 3 | 10 | 17 | 24 | 31 |
| Pe | 4 | 11 | 18 | 25 | |
| Še | 5 | 12 | 19 | 26 | |
| Se | 6 | 13 | 20 | 27 | | |
|
Sveikata|
Saulius Stasytis:
- Jei sapnai geri – tikiu. Tačiau nepasakyčiau, kad sapnuoju dažnai – sapnai aplanko tik tada, kai nesu pervargęs. Specialiai sapnų simbolika nesidomiu. Yra tekę girdėti, kad susapnuoti žiurkę reiškia, jog namuose apsilankys vagys. Sapnai mums skirti ne be reikalo – jie mus galbūt įspėja, išreiškia mūsų nuotaikas.
| |
Vygandas Beržanskis:
- Tikiu, nes ne kartą sapnas yra išsipildęs. Paprasčiausias pavyzdys – susapnuoji kokį nors nuotykį, ir kitą dieną iš tikrųjų taip atsitinka. Sapnai yra įdomus reiškinys, jais remdamiesi psichologai gali labai daug papasakoti apie žmogaus asmenybę, charakterį, gyvenime patirtus įvykius.
| |
Gintarė Simonavičiūtė:
- Pirmiausia šauna mintis, kad netikiu. Tačiau geriau pagalvojus, kartais po sapno stengiuosi sužinoti, ką reiškia jo simboliai. Vadinasi, kažkur pasąmonėje sapnais kažkiek tikiu. Pabudus po sapno retkarčiais aplanko jausmas, kad kažkur jau būta, matyta, patirta.
| |
Psichologės Eglės Stanevičiūtės
komentaras:
- Sapnas – tai nevalingas psichinės veiklos fragmentas, vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Sapnas kyla spontaniškai ir nepaklūsta mūsų valiai. Jo šaknys slypi pasąmonėje. Visi mes sapnuojame, tačiau ne visi tai prisimename. Sapnas pateikia informacijos ne tik psichologui. Sapnas nemažai pasako ir pačiam žmogui. Naktį susapnuotas sapnas tarsi pasiūlo problemos sprendimą, kurio žmogus negalėjo priimti dieną. Pranašiški sapnai turi ateities numatymo funkciją, tačiau pranašingi jie yra tiek, kiek diagnozė ar prognozė. Psichologui papasakotas sapnas suteikia papildomos informacijos, kurios trūksta, kai žmogus kalba ar pasisako sąmoningai. Sapnai taip pat turi kompensacinę funkciją: pavyzdžiui, jei turime problemų, konfliktinių situacijų, neretai susapnuojame košmarą. Košmaruose žmogus kovoja, naudoja energiją, taip išliedamas save, ko negalėjo padaryti tikrovėje.
| |
Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ
|
- Dovilė SIMAITYTĖ
- Sveikata
- 2011-09-02
„Gydytojus ir psichologus pažinojau jau anksčiau. Tai – pastovus ir profesionalus kolektyvas, puikiai išmanantis savo darbą ir turintis gerą reputaciją šalyje“,- džiugiai nusiteikęs darbą pradėjo naujasis Kretingos psichikos sveikatos centro vadovas 56 metų Juozas Vičius, kurio kandidatūrai šiomis dienomis pritarė ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Sveikata
- 2011-09-02
„Sulaukiau tikro stebuklo - savo vaiko širdies operacijos“, - vos prieš dvi savaites Santariškių ligoninėje sėkmingai atlikta įgimta širdies yda sirgusios 3 metų dukters Erikos operacija džiaugėsi kretingiškė Kristina Rimkienė.
- Dovilė SIMAITYTĖ
- Sveikata
- 2011-09-02
Prasidedant mokslo metams, tėvams tenka spręsti klausimą ne tik kokiomis mokymosi priemonėmis aprūpinti savo vaiką, bet ir kaip organizuoti jo veiklą po pamokų. Sportas, menas, šokiai, o gal tikslieji mokslai – nepasiklysti didelėje popamokinių būrelių įvairovėje ateityje padės Kretingos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai.
|
Gintaras Kvajauskas:
- Turiu įgimtą hipertoniją, todėl privalau rūpintis savo kraujotaka ir širdimi. Kadangi mano susirgimas įgimtas, neturėjau galimybės užkirsti jam kelio. Tačiau ir dabar galiu sau kažkuo padėti. Naudoju reikiamus vaistus, bet kartu savo širdį saugau nerūkydamas, labai saikingai vartodamas alkoholį.
| |
Dalia Kondratienė:
- Reguliariai lankausi pas gydytojus, atlieku reikiamus tyrimus, kad užbėgčiau susirgimams ir negalavimams už akių. Klausau visų savo gydytojo rekomendacijų – vartoju daug skysčių, riboju maistą. Sulaukus tam tikro amžiaus organizmas keičiasi, reikia atsižvelgti į jo kintančius poreikius.
| |
Algimantas Mineikis:
- Rūpinuosi – nevalgau riebaus maisto, stengiuosi vartoti kuo daugiau daržovių. Vietoj kiaulienos renkuosi kalakutieną. Pavalgius riebiai iš karto pasijauti ne toks – apsunkęs, lyg sustabarėjęs. Valgant tinkamą maistą galima apsaugoti kraujagysles, o kartu - ir savo širdį.
|
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
|
- Diana JOMANTAITĖ
- Sveikata
- 2011-08-05
Praėjusiais metais beveik kas penktai gimdyvei Kretingos ligoninėje buvo atliktas cezario pjūvis: šios akušerinės operacijos skaičius kasmet auga. Ir tai – ne tik Kretingos, bet ir visos Lietuvos tendencija.
- Dovilė SIMAITYTĖ
- Sveikata
- 2011-08-05
7.30 val. Tai – šventas laikas padvariškėms 70 metų Onutei Stončienei, 46 metų Rasai Armalienei, 48 metų Jovitai Jakaitienei ir 46 metų Jolantai Steckienei, kurios, nubraukusios rytinio tingulio voratinklius nuo savo akių, kiekvieną dieną skuba į bendrą mankštos treniruotę. Moterys tikina: basomis pabraidžius po rasotą žolę, po sportinių pratimų atsigaivinus baseino vandenyje, kūną sušildžius vaistažolių arbata, o dvasią – nuoširdžia malda, įprasta diena nušvinta nekasdieniais atradimais.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Sveikata
- 2011-07-22
Savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje esančių vandens telkinių vanduo tose vietose, kurias yra pamėgę rajono gyventojai ir kuriose maudymosi sezono metu maudosi ne mažiau kaip 100 žmonių, yra švarus: higienos normas atitinka ir mikrobiologinės taršos rodiklių neviršija vanduo Kretingos trečiajame ir Lazdininkų tvenkiniuose, Kašučių ežere ir Salanto upėje prie užtvankos. Vandens kokybės tyrimai pagal patvirtintą grafiką buvo atlikti Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriuje liepos 18 dieną.
Prie Kretingos trečiojo tvenkinio jau 10 kartą bus surengta plaukimo stovykla – kasmet joje plaukti išmokdavo 40-45 įvairaus amžiaus vaikai.
Šiųmetė stovykla prasidės liepos 25 dieną, pirmadienį, 11 val.
„Vaikai stovykloje išmoksta plaukti sportiniais plaukimo būdais, patobulina jau turimus plaukimo įgūdžius. Be to, žaidžiame įvairiausius žaidimus, pajudame, o baigiantis stovyklai vaikai naujų įspūdžių patiria ir plaukimo varžybose, ir tradicinėje išvykoje į Platelius“, - stovyklos esmę apibūdino kasmet ją rengianti kūno kultūros mokytoja Virginija Valiūnienė.
- Aldona KAREČKAITĖ
- Sveikata
- 2011-07-19
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įvyko tarptautinė konferencija „Otochirurgijos ir otoneurochirurgijos teorija ir praktika“. Konferencijos metu, kuri tęsėsi dvi dienas, buvo atliktos penkios sudėtingos funkcinės rekonstrukcinės ausų operacijos.
|
Ineta Malonaitė:
- Vasarą išgeriu labai daug vandens. Kai karšta, žmogus daug prakaituoja, todėl būtina padėti organizmui. Nuo skysčių kartais jautiesi išsipūtęs, tačiau troškulys yra viskas – nuo vandens apsunkusį kūną pakelti lengviau, negu kęsti karštį. Teko girdėti, kad per daug geriant iš organizmo galima išplauti naudingas medžiagas, bet nemanau, kad per trumpą vasarą tai gali nutikti.
| |
Jeronima Rudelienė:
- Per dieną išgeriu apie tris litrus skysčių. Vasarą nereikia stengtis išgerti reikiamą kiekį vandens – gerti norisi natūraliai. Geriu gazuotą vandenį. Specialistai sako, kad vartoti per daug skysčių nėra gerai – neva išplaunami vitaminai. Tačiau per vasarą vitaminų pakankamai gauname iš vaisių ir daržovių, todėl drąsiai galima gerti daug vandens.
| |
Irena Šarpnickienė:
- Naudoti pakankamai skysčių stengiuosi ir žiemą, ir vasarą. Vasarą natūraliai gerti norisi labiau, negu šaltuoju metų laiku. Per dieną stengiuosi išgerti bent du litrus sulčių arba vandens. Žinau, kad vasarą yra pavojinga perkaisti, todėl vienas iš būdų išvengti šiluminio smūgio yra vėsintis geriant daugiau skysčių.
| |
Kretingos šeimos klinikos šeimos gydytojos
Janinos Sabaliauskienės komentaras:
- Vasarą, kai karšta, būtinai reikia naudoti daugiau skysčių. Per dieną rekomenduojama išgerti iki trijų litrų skysčių. Geriausias gėrimas vasarą yra vanduo – paprastas, negazuotas. Labai tiktų šaltinio vanduo. Jei žmogus per karščius negeria pakankamai skysčių, jį gali ištikti šiluminis smūgis, prasidėti skysčių trūkumas organizme, atsirasti kiti sutrikimai. Nereikia paisyti nuomonės, neva geriant daug vandens, iš organizmo galima išplauti naudingas medžiagas. Tai netiesa – taip tikrai neatsitiks. Vandens karštą dieną tikrai niekada nebus per daug – labai svarbu skysčius naudoti nuolat. Geriausia kas valandą išgerti po stiklinę paprasto vandens.
• Moksliškai įrodyta, kad net dėl nedidelio vandens trūkumo organizme gali sutrikti dėmesio koncentracija, atsirasti irzlumas, galvos skausmas, sulėtėti reakcija. Pritrūkus vandens, lėčiau teka kraujas, ląstelės negauna deguonies, todėl pablogėja bendra žmogaus būsena. Todėl vandenį gerti būtina – jame yra daugybė žmogui reikalingų mikroelementų ir nė vienos kalorijos.
|
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
|
|
|
