- Žiūrint, koks žalingas įprotis. Daug metų rūkiau. Tačiau išėjęs į pensiją perskaičiau knygą apie tai, kaip mesti rūkyti. Šio žalingo įpročio nebeturiu jau dvejus metus su trupučiu. Vis dėlto turiu prisipažinti – užtraukti dūmą vis dar norisi, bet geriau to nedaryti, nes visos pastangos bus perniek.

- Lengva – daugybę kartų be jokio vargo esu metęs rūkyti. Paskutinį kartą tai padaręs priaugau daug svorio. Tačiau vėl pradėjęs rūkyti atsikračiau 30 kilogramų. Žinoma, tai nėra sektinas pavyzdys. Rūkyti metu labai paprastai – kasdien mažinu surūkomų cigarečių skaičių.

- Žalingų įpročių yra įvairių. Turbūt dažniausi ir geriausiai žinomi – rūkymas, alkoholizmas, tinginystė. Tinginystės galima atsikratyti tik vienu būdu – reikia pradėti dirbti. O kaip nustoti rūkyti ar girtuokliauti, negalėčiau patarti – niekada pati to nedariau.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro I skyriaus ir ambulatorijos vedėjo Sergejaus Michalcovo komentaras:

- Žalingų įpročių, priklausomybių gali būti labai daug. Turbūt dažniausiai pasitaikantys ir žinomiausi – rūkymas, alkoholis, azartiniai lošimai, priklausomybė nuo kompiuterio. Daugėja žmonių, turinčių priklausomybę nuo azartinių lošimų, kompiuterio. Atsirandančios naujovės sukuria ir naujus žalingus įpročius. Kad atsirado priklausomybė nuo kažko, galima suprasti tada, jei naujas įprotis trukdo žmogui gyventi, atlikti socialines visuomenės funkcijas. Pavyzdžiui, įtarimą, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio, gali sukelti tai, kad asmuo iki nakties naršo internete, žaidžia žaidimus, sutrinka jo dienotvarkė, sveikata. Žmogaus, turinčio priklausomybę nuo azartinių žaidimų, nesulaiko net tai, kad kaupiasi skolos, pralošti visi pinigai. Norint mažinti žalingus įpročius, turėtų būti priimta bendra visuomenės, mokyklų, tėvų politika, kad būtų užkirstas kelias vaikų, paauglių žalingiems įpročiams. Jei žmogus suvokia turįs žalingą įprotį, jis turi pakankamai galimybių susidoroti su savo bėda pats. Tačiau būna ir taip, kad pacientas visiškai nenori atsikratyti savo žalingo įpročio ar priklausomybės. Tada reikalinga specialistų pagalba - nereikia bijoti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, psichologu, psichiatru.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS

- Puikiai – visos bacilos iššąla, taigi sumažėja tikimybė susirgti. Svarbiausia - šiltai apsiauti kojas, dėvėti kepurę, šaliką ir nesušalti rankų. Blogo oro nėra, yra bloga apranga. Toks šaltas oras man daug geriau, o štai kai pavasarį atšyla, susergu daug dažniau.

- Turbūt neveikia niekaip. Esu pensininkas, todėl mažai kur išeinu, tokiu šaltu oru daugiau sėdžiu namuose. Todėl ir sumažėja tikimybė susirgti dėl šalčio. Be to, kai šalta, apima tingulys ir nosies į lauką kišti nesinori.

- Šaltis mano sveikatos neveikia – nei jo bijau, nei sergu. Žiemą kasdien su karštu vandeniu geriu imbiero ir medaus mišinį. Tai ir yra pagrindinis mano ginklas prieš šaltį ir ligas. Ir dar reikia valgyti daug svogūnų – jokia žiema nebus baisi.

Sveikuolio Alfonso Grikšo komentaras:

- Šaltis žmogui nėra toks kenksmingas, kaip yra įprasta manyti. Šaltas oras yra sveika, nes iššąla visos bacilos. Svarbiausia - tinkamai apsirengti. Pats kasdien bėgioju ir tvenkinyje maudžiausi iki 12 laipsnių šalčio. Maudyčiausi ir dabar, bet užšalo eketė. Grūdinimasis padeda išvengti ligų ir sėkmingai praleisti žiemą neperšalus. Dabar grūdintis nėra tinkamas laikas. Tačiau tiems, kurie nori būti sveiki, nesirgti peršalimo ligomis, pratintis prie šalčio patarčiau pradėti vasarą. Pabėgioti ir tada išsimaudyti vandens telkinyje. Tą patį procesą reikia tęsti rudenį, o po to – jau ir žiemą. Nebūtina tik pradėjus grūdintis pulti į šaltą vandenį – užtenka ir šalto dušo. Grūdinantis kūnas tvirtėja, didėja organizmo atsparumas ligoms

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS