- Ne – naudoju vandentiekio tiekiamą vandenį. Ir maistui, ir gėrimui vandenį piluosi iš čiaupo. Vanduo, mano nuomone, nėra labai geras – turi specifinį kvapą. Tačiau nemanau, kad jis kenksmingas sveikatai. Gerti pirktinį vandenį iš butelių – daug blogiau. Galvoju, kad pirktinis vanduo yra apdorotas specialiomis cheminėmis medžiagomis.

- Rūpinuosi – namuose naudojamą vandenį ištyrė laboratorijoje. Jis nėra labai geros kokybės – jame per daug fluoro, kalkių. Tačiau vartojame tokį, koks yra – neprisipirksi tiek, kiek reikia. Galvojau pasistatyti filtrą. Tačiau jis kainuoja apie 3 tūkstančius litų ir vandenį išvalo taip, kad jame nebelieka net reikalingų medžiagų ir jis tampa beskoniu.

- Nelabai – naudoju vandenį iš čiaupo. Iš tiesų niekada nesu susimąsčiusi, kokios kokybės vandenį geriu – manau, kad iš vandentiekio jis nėra blogas. Kartais kyla mintis pirkti vandenį buteliuose. Tačiau tai ir brangiau kainuotų, ir būtų daugiau vargo. Reikėtų rūpintis, kad pirktinio vandens nuolat būtų namuose, važiuoti jo pirkti.

- Bendrovės „Kretingos vandenys“ iš 46 vandenviečių viešai tiekiamas vanduo atitinka visas reikalaujamas normas. Kretingos miestui tiekiamame vandenyje nebeviršijamas geležies, amonio, fluorido kiekis. Tačiau fluorido per daug kai kuriuose rajono gręžiniuose. Kiek kitokia tvarka yra prižiūrint šulinių vandenį: individualių vandens gręžinių mes nekontroliuojame ir žmonės savo šulinių vandens kokybę turi išsitirti patys. Šulinių vandenį reikėtų vartoti atsargiau: įsitikinti, ar jame nėra kenksmingų medžiagų, kartą per metus išvalyti chloruojant. Siekiant geresnės vandens kokybės, galima naudoti nebrangius filtrus. Tačiau jie veiksmingi tik tol, kol nauji ir jei keičiami tinkamai bei laiku. Buityje naudojami ir brangūs, kelis tūkstančius kainuojantys filtrai. Tačiau jie vandenį išvalo absoliučiai, o tai vėlgi nėra labai gerai, vandenyje turi likti tam tikrų medžiagų. Parduotuvėse parduodamas vanduo buteliuose yra nuolat tikrinamas, nes yra priskirtas maisto produktams, ir yra saugus, tinkamas naudoti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ

- Labai mėgstu degintis, tačiau esu pasidomėjęs, kaip saugiai reikia mėgautis saule. Niekada nesideginu tuo laiku, kai saulė kaitriausia. Visada paplūdimyje turiu apsauginio kremo ir nesimėgauju saulės spinduliais ilgiau negu valandą. Degintis ilgiau pavojinga. Nereikia pamiršti saugoti ir akių – esant saulėtai dienai visada nešioju saulės akinius.

- Labai mėgstu degintis saulėje. Vasarą, kai tik dienos karštos, būtinai kieme pasimėgauju saule. Tačiau stengiuosi nepiktnaudžiauti – per ilgai nesideginu, naudoju apsauginius kremus. Puikiai žinau, kad saulės spinduliai gali pakenkti. Vaikui taip pat leidžiu pasimėgauti saule – tik riboju laiką.

- Esu baltaodė, todėl negaliu per daug laiko praleisti saulėje – nudegčiau. Mėgstu pagulėti paplūdimyje, tačiau saugodama save saulėje praleidžiu ne daugiau kaip pusvalandį. Nemėgstu naudoti apsauginių kremų – norisi natūraliai įdegti ir saikingai save palepinti saulės spinduliais.

- Saulės spinduliai yra pavojingi ne tik vasarą. Klaidinga manyti, kad degintis pavasarį yra nekenksminga – šiuo metų laiku saulės spinduliai yra lygiai tokie pat pavojingi kaip ir vasarą. Nuo pusės dvylikos iki apytiksliai keturių popiet rekomenduočiau vengti tiesioginių saulės spindulių. Dieną reikėtų nešioti kepurę ar skrybėlę, o nusprendus pagulėti paplūdimyje, būtinai reikia pasirūpinti apsauginiu kremu. Kremai nuo saulės būna įvairaus stiprumo: jį reikia rinktis atsižvelgiant į savo odos tipą, saulės kaitrumą. Geriausia naudoti vandeniui atsparų apsauginį kremą – kad nusimaudžius vandens telkinyje, oda ir toliau būtų apsaugota nuo ultravioletinių saulės spindulių. Kremą nuo saulės patarčiau rinktis labai atidžiai: kiekvienas kremas turi ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, kvapas yra vienas iš apsauginių kremų minusų. Todėl renkantis kremą reikėtų žinoti savo odos jautrumą, pasidomėti, kokia kremo sudėtis. Būnant saulėje iki pusės dvylikos, apsauginiu kremu teptis nebūtina, tačiau deginantis pavojingu laiku – privaloma. Teoriškai pirmą kartą degintis reikėtų tik 15-20 minučių. Tačiau nė vienas iš mūsų dažniausiai į tai nekreipiame dėmesio – saulėje prigulame ilgam. Po tokių saulės vonių žmonės pas gydytoją ateina su pūslėmis, po nesaikingo deginimosi gali išsivystyti dermatitas. O tai – pirmas žingsnis į odos vėžį. Saulė yra ypač pavojinga žmonėms, kurie turi pigmentinių dėmių – jiems mėgautis saule reikėtų labai atsargiai ir saikingai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS