Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Gyvenimo kaina – donoro širdis

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata
  • 2010-07-02

„Ir aš skeptiškai žiūrėdavau į donorystę, kol su ja nesusidūriau asmeniškai, - atviravo Plungės rajono Šateikių kaime gyvenanti Ilona Kripienė, kurios šešiolikmetės dukros Ingos krūtinėje jau dvejus metus plaka donoro širdis. – Buvo keistas jausmas laukti donoro širdies: juk mums didžiausias džiaugsmas kitai šeimai reiškė netektį. Todėl kasdien prisimename žmones, padovanojusius mums stebuklą“.


Beveik pusšimtį metų bites auginančio kūlupėniškio Jono Maksvyčio medaus produktai žinomi ne tik Kretingos rajone, bet ir visoje Lietuvoje, ir net užsienyje: bitininko verdami tepalai itin efektyviai gydo nuo rožės, žaizdų, skilinėjančios odos, išopėjimų, hemorojaus bei pragulų. 76-erių vyriškio gaminamais tepalais yra susidomėję ir gydytojai.


Zita Pocienė:

- Ne – naudoju vandentiekio tiekiamą vandenį. Ir maistui, ir gėrimui vandenį piluosi iš čiaupo. Vanduo, mano nuomone, nėra labai geras – turi specifinį kvapą. Tačiau nemanau, kad jis kenksmingas sveikatai. Gerti pirktinį vandenį iš butelių – daug blogiau. Galvoju, kad pirktinis vanduo yra apdorotas specialiomis cheminėmis medžiagomis.

Aušra Urbonienė:

- Rūpinuosi – namuose naudojamą vandenį ištyrė laboratorijoje. Jis nėra labai geros kokybės – jame per daug fluoro, kalkių. Tačiau vartojame tokį, koks yra – neprisipirksi tiek, kiek reikia. Galvojau pasistatyti filtrą. Tačiau jis kainuoja apie 3 tūkstančius litų ir vandenį išvalo taip, kad jame nebelieka net reikalingų medžiagų ir jis tampa beskoniu.

Eglė Miknevičiūtė:

- Nelabai – naudoju vandenį iš čiaupo. Iš tiesų niekada nesu susimąsčiusi, kokios kokybės vandenį geriu – manau, kad iš vandentiekio jis nėra blogas. Kartais kyla mintis pirkti vandenį buteliuose. Tačiau tai ir brangiau kainuotų, ir būtų daugiau vargo. Reikėtų rūpintis, kad pirktinio vandens nuolat būtų namuose, važiuoti jo pirkti.

Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Reginos Slušnienės komentaras:

- Bendrovės „Kretingos vandenys“ iš 46 vandenviečių viešai tiekiamas vanduo atitinka visas reikalaujamas normas. Kretingos miestui tiekiamame vandenyje nebeviršijamas geležies, amonio, fluorido kiekis. Tačiau fluorido per daug kai kuriuose rajono gręžiniuose. Kiek kitokia tvarka yra prižiūrint šulinių vandenį: individualių vandens gręžinių mes nekontroliuojame ir žmonės savo šulinių vandens kokybę turi išsitirti patys. Šulinių vandenį reikėtų vartoti atsargiau: įsitikinti, ar jame nėra kenksmingų medžiagų, kartą per metus išvalyti chloruojant. Siekiant geresnės vandens kokybės, galima naudoti nebrangius filtrus. Tačiau jie veiksmingi tik tol, kol nauji ir jei keičiami tinkamai bei laiku. Buityje naudojami ir brangūs, kelis tūkstančius kainuojantys filtrai. Tačiau jie vandenį išvalo absoliučiai, o tai vėlgi nėra labai gerai, vandenyje turi likti tam tikrų medžiagų. Parduotuvėse parduodamas vanduo buteliuose yra nuolat tikrinamas, nes yra priskirtas maisto produktams, ir yra saugus, tinkamas naudoti.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Nereklamuojamoji energetinių gėrimų pusė

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata
  • 2010-06-04

Seime įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama uždrausti nepilnamečiams pardavinėti energetinius gėrimus. Manoma, kad energetiniuose gėrimuose esančios stimuliuojančios medžiagos – kofeinas, taurinas, guaraninas - padidina paauglių aktyvumą.


Pedofilija – mitai ir realybė

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata
  • 2010-06-04

Į viešumą iškilus vadinamajai Kauno pedofilijos bylai, visuomenėje vis garsiau pradėta diskutuoti ir apie patį pedofilijos reiškinį – o tai iki šiol buvo tabu. Tačiau ir dabar garsesni tik siūlymai drastiškai griežtinti bausmes pedofilams, o apskritai jų seksualinis potraukis vaikams suvokiamas labiau kaip „elitinis“ ištvirkavimas, o ne psichikos sutrikimas, kurį reikia gydyti.


Uodų sumažės tik po Joninių

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Sveikata
  • 2010-06-04

Įkyriai zyziantis ir įkąsti besitaikantis uodas šią vasarą – itin erzinantis ir dažnas palydovas gamtoje, sode ir net mieste. Šiais metais šių vabzdžių – ypač daug, o mažesnių jų spiečių verta tikėtis tik po Joninių.


Kūlupėnuose gyvenantys garbaus amžiaus sutuoktiniai – 78-erių Marytė ir 82-jų Vytautas Žukauskai - savo kūrybinėse erdvėse yra nenurimstantys ieškotojai ir atradėjai. Kurdami jiedu ginasi nuo kasdienybės monotonijos bei senatvėje vis dažniau užklumpančių ligų.


Dėkos už vaiko širdies plakimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2010-05-11

Karteniškės Daivos Jonauskienės bei jos bendraminčių iniciatyva prieš pusantrų metų įkurta Vaiko širdies asociacija savo veiklą plėtoja sparčiais tempais. Šiandien ji jau vienija keliasdešimt šeimų Lietuvoje, auginančių vaikus su įgimtomis širdies ydomis.

Šią vasarą, birželio 12-13 dienomis, asociacija rengia stovyklą Minijos slėnyje, Cigonalių kaime. Į ją kviečia susipažinti ir pabendrauti tas šeimas, kurios augina vaikus su širdies ydomis.


Ar saugotės saulės?

  • Sveikata
  • 2010-05-07

Albinas Rimkus:

- Labai mėgstu degintis, tačiau esu pasidomėjęs, kaip saugiai reikia mėgautis saule. Niekada nesideginu tuo laiku, kai saulė kaitriausia. Visada paplūdimyje turiu apsauginio kremo ir nesimėgauju saulės spinduliais ilgiau negu valandą. Degintis ilgiau pavojinga. Nereikia pamiršti saugoti ir akių – esant saulėtai dienai visada nešioju saulės akinius.

Rūta Lukaitė:

- Labai mėgstu degintis saulėje. Vasarą, kai tik dienos karštos, būtinai kieme pasimėgauju saule. Tačiau stengiuosi nepiktnaudžiauti – per ilgai nesideginu, naudoju apsauginius kremus. Puikiai žinau, kad saulės spinduliai gali pakenkti. Vaikui taip pat leidžiu pasimėgauti saule – tik riboju laiką.

Laima Adomaitienė:

- Esu baltaodė, todėl negaliu per daug laiko praleisti saulėje – nudegčiau. Mėgstu pagulėti paplūdimyje, tačiau saugodama save saulėje praleidžiu ne daugiau kaip pusvalandį. Nemėgstu naudoti apsauginių kremų – norisi natūraliai įdegti ir saikingai save palepinti saulės spinduliais.

Kretingos ligoninės gydytojo dermatovenerologo Edmundo Miščiko komentaras:

- Saulės spinduliai yra pavojingi ne tik vasarą. Klaidinga manyti, kad degintis pavasarį yra nekenksminga – šiuo metų laiku saulės spinduliai yra lygiai tokie pat pavojingi kaip ir vasarą. Nuo pusės dvylikos iki apytiksliai keturių popiet rekomenduočiau vengti tiesioginių saulės spindulių. Dieną reikėtų nešioti kepurę ar skrybėlę, o nusprendus pagulėti paplūdimyje, būtinai reikia pasirūpinti apsauginiu kremu. Kremai nuo saulės būna įvairaus stiprumo: jį reikia rinktis atsižvelgiant į savo odos tipą, saulės kaitrumą. Geriausia naudoti vandeniui atsparų apsauginį kremą – kad nusimaudžius vandens telkinyje, oda ir toliau būtų apsaugota nuo ultravioletinių saulės spindulių. Kremą nuo saulės patarčiau rinktis labai atidžiai: kiekvienas kremas turi ir šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, kvapas yra vienas iš apsauginių kremų minusų. Todėl renkantis kremą reikėtų žinoti savo odos jautrumą, pasidomėti, kokia kremo sudėtis. Būnant saulėje iki pusės dvylikos, apsauginiu kremu teptis nebūtina, tačiau deginantis pavojingu laiku – privaloma. Teoriškai pirmą kartą degintis reikėtų tik 15-20 minučių. Tačiau nė vienas iš mūsų dažniausiai į tai nekreipiame dėmesio – saulėje prigulame ilgam. Po tokių saulės vonių žmonės pas gydytoją ateina su pūslėmis, po nesaikingo deginimosi gali išsivystyti dermatitas. O tai – pirmas žingsnis į odos vėžį. Saulė yra ypač pavojinga žmonėms, kurie turi pigmentinių dėmių – jiems mėgautis saule reikėtų labai atsargiai ir saikingai.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Mus supančių augalų keliami pavojai

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Sveikata
  • 2010-05-07

Pavasarį pražydusių tuopų, drebulių, beržų, guobų bei kitų medžių žiedadulkės gali sukelti šienligę (alerginį rinitą) – vieną labiausiai paplitusių alergijos formų. Į alergiją linkusių žmonių daugėja ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Lietuvos statistikos departamento 2009 m. duomenimis, alergija serga 5 procentai gyventojų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas