| 2024 Balandis |
| Pi | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
| An | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
| Tr | 3 | 10 | 17 | 24 | |
| Ke | 4 | 11 | 18 | 25 | |
| Pe | 5 | 12 | 19 | 26 | |
| Še | 6 | 13 | 20 | 27 | |
| Se | 7 | 14 | 21 | 28 | | |
| Apklausa | Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą? |
|
Sveikata- Dovilė SIMAITYTĖ
- Sveikata
- 2011-03-04
Pavasaris – įtempčiausias metas abiturientams, kai su kiekviena tirpstančia diena artėja abitūros egzaminai ir didėja nerimas, kaip pavyks juos „peršokti“.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Sveikata
- 2011-03-04
Baubliuose gyvenantis 74-erių Petras Palenskis galėtų būti vadinamas tikruoju bičių valdovu – kolūkio laikais jis rūpindavosi net 200 bičių šeimų. Nuolat būdamas gamtoje ir gerai pažindamas bičių gyvenimą, jis susidomėjo gydomosiomis medaus savybėmis ir pagal senolių receptą išmoko pasigaminti midų. Šiuo metu paniręs į vaistažolių pasaulį, jis atrado dar ir molį, kurį vartoja kaip vaistą nuo visų ligų.
- Diana JOMANTAITĖ
- Sveikata
- 2011-02-22
Įprasta manyti, kad utėlėmis užsikrečia tik netvarkingi, asocialūs žmonės. Tačiau Kretingos visuomenės sveikatos centro vedėja Dalia Jociuvienė sako, kad jei vaikas užsikrėtė utėlėmis, dar nereiškia, jog šeimoje nesilaikoma higienos reikalavimų. Net ir kasdienis plaukų plovimas nuo utėlių neapsaugo.
|
Vaidas:
- Dirbdamas statybose tiek prisisportuoju, kad dar papildomai mankštintis nebėra nei noro, nei laiko. Nors jaunystėje ne tik mankštą dariau, bet ir rimtai sportavau. Buvau bėgikas, be to, šaudžiau – du kartus tapau Lietuvos čempionu. Ar mankšta bei sportas yra sveikata, nulemia fizinė būklė – vieniems dėl sveikatos mankštintis būtina, o kitiems – griežtai draudžiama.
| |
Virginija Mikaločienė:
- Vakarais darau pratimus pilvo presui. Patarimų, kaip sportuoti, galima rasti internete, daugelis pratimų man žinomi nuo seno. Jie tikrai padeda. Rytinės mankštos nedarau, tačiau nepamirštu savotiško apšilimo: iš namų išeinu kiek vėliau, kad būčiau priversta pabėgėti iki autobuso. Tai - puikus būdas išsijudinti.
| |
Sigutė Rimkuvienė:
- Šiuo metu nesimankštinu. Tačiau visą vasarą kiekvieną rytą atsikeliu anksti rytą ir einu maudytis į jūrą. Man tai – pati puikiausia mankšta. Prisimankštinu visiems metams, todėl žiemą nesportuoju – leidžiu sau patinginiauti.
| |
Kūno kultūros mokytojos
Virginijos Valiūnienės komentaras:
- Mankšta nebūtinai turi būti rytinė. Jei žmogus yra vyturys, pajudėti iš ryto jam gali būti malonu. Tačiau jei pelėda – galbūt mankštintis sveikiau yra popiet. Mankštos laiką, jos būdą kiekvienas turėtų rinktis atsižvelgdamas į savo būdą, sveikatos tyrimus. Pavyzdžiui, garsus profesorius Albertas Skurvydas, dėstantis Lietuvos kūno kultūros akademijoje, teigia, jog pajudėti reikėtų 3-5 kartus per savaitę po 30-50 minučių. Mankšta turėtų būti visapusiška: galima derinti aerobinės ištvermės pratimus su jėgos pratimais, atlikti lankstumo, tempimo užduotis. Svarbiausia, kad mankštos pratimai būtų kuo įvairesni ir kuo įvairesnėms raumenų grupėms.
| |
| |
| |
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
|
- Dovilė SIMAITYTĖ
- Sveikata
- 2011-02-04
Egzistuoja daugybė būdų organizmui valyti – bent vieną dieną per savaitę visiškai nieko nevalgyti, maitintis tik vaisiais arba neriebiais pieno produktais, galų gale - pasidaryti klizmą su citrinos sultimis ar jūros druska. Visų metodikų išvardinti neįmanoma – tačiau jų realus ar mistinis veiksmingumas, kai per trumpą laiką netenkama svorio, savo kūno formomis nepatenkintus žmones verčia imtis drastiškų priemonių. Bet ar tokie eksperimentai visada baigiasi laimingai?
- Aldona KAREČKAITĖ
- Sveikata
- 2011-02-04
Kretingos kultūros centro Budrių filiale įsikūręs moterų klubas oficialaus pavadinimo neturi, - čia buriasi moterys, besidominčios sveika gyvensena. Susipažinti su sveika gyvensena moterims pasisiūlė padėti mokytoja Vida Paulauskienė.
- Dovilė SIMAITYTĖ
- Sveikata
- 2011-02-04
Praėjusią savaitę sergamumas peršalimo ligomis ir gripu mūsų rajone padidėjo 1,4 karto, palyginus su savaite prieš tai. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė informavo, kad sergamumo rodiklis – 175,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų – buvo didžiausias Klaipėdos apskrityje. Praėjusią savaitę gripu ir peršalimo ligomis sirgo 798 asmenys, 89 iš jų – gripu. Tarp sergančiųjų daugiausiai yra vaikų.
- Dovilė SIMAITYTĖ
- Sveikata
- 2011-02-04
„Ar įsivaizduojate voverę, kuri visą laiką tik rinktų ir rinktų riešutus? Ir neturėtų kada liuoksėti nuo šakos ant šakos, neieškotų, kaip pratęsti giminę? Akivaizdu, kokia jos lemtis lauktų – baigtis. Kai kalbame apie gamtos pasaulį, viskas atrodo paprasta. Tai kodėl elementarias tiesas pamirštame, mąstydami apie suaugusių žmonių gyvenimą“,- kalbėjo įmonės „Organizacijų vystymo konsultacijos“ psichologas Valdas Kerdokas, su kolega Stanislovu Meškevičiumi sutikęs išsklaidyti mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie darboholizmą.
|
Laura Jurkutė:
- Bijau. Namuose mikrobų ypač daug tualete, virtuvėje, todėl, kaip ir visos moterys, šveičiu, valau įvairiausiomis specialiomis priemonėmis. Esu girdėjusi, kad perdėta švara susilpnina imunitetą, tad persistengti nereikia. Todėl vasarą nebijau suvalgyti neplautų uogų iš daržo. Vis dėlto daržoves iš parduotuvės nuplaunu kruopščiai – nesinori valgyti chemikalų.
| |
Stasė Vyniautienė:
- Bijau. Todėl namuose naudoju įvairiausias chemines valymo priemones. Jų pasirinkimas – didžiulis. Palaikyti švarą padeda ir naminės priemonės, pavyzdžiui, soda. Namuose turi būti tvarkinga ir švaru. Baisūs ir tie mikrobai bei virusai, kurie sukelia ligas. Jei tik pajaučiu, kad puola peršalimas, mikrobus naikinu medumi ir imbieru.
| |
Rustam Mustafaja:
- Nebijau. Kuo daugiau bijai, tuo labiau ir puola. O jei negalvoji, kad mikrobai padarys kažką blogo, jie negalavimų ir nesukelia. Švaros laikytis reikia, bet neverta jos taip sureikšminti. Jei buityje ir aplinkoje yra mikrobų, organizmas prie jų pripranta ir darosi atsparesnis – taigi visiškai jų išnaikinti neverta.
| |
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėjos Dalios Jociuvienės komentaras:
- Įvairūs mikroorganizmai į žmogaus organizmą gali patekti gana lengvai: su įkvepiamu oru, su užterštu vandeniu ar maistu, per pažeistą odą ar gleivinę, nešvarias rankas. Virusai ir bakterijos, patekę į žmogaus organizmą, dauginasi ir sukelia įvairias ligas.
Norint apsisaugoti nuo ūmių kvėpavimo takų infekcinių ligų, rekomenduojama laikytis kasdieninių įpročių. Kosint ar čiaudint derėtų prisidengti burną bei nosį, naudoti vienkartines servetėles, drėgna pašluoste valyti grindis ir kitus paviršius bei dažnai liečiamus daiktus. Negalima neplautomis rankomis liesti burnos, nosies, akių. Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai vėdinamose, dulkėtose patalpose.
Žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną – dažniausiai su maistu, per nešvarias rankas. Norint to išvengti, svarbu tinkamai laikyti maisto produktus, plauti vaisius, uogas ir daržoves, negerti nepasterizuoto pieno.
Ligų išvengti padeda paprasčiausia higiena – reikia plauti rankas, ypač pasinaudojus tualetu, prieš valgį bei maisto gaminimą. Švarą reikia palaikyti namuose ir darbo vietoje, dažnai vėdinti patalpas ir nuolat stiprinti sveikatą.
Dezinfekantus reikia naudoti labai atsakingai ir atsargiai, ir tik tada, kai iš tiesų būtina. Dezinfekuojančias medžiagas rekomenduojama naudoti tik tada, jei šeimoje kas nors serga užkrečiama liga arba yra padidėjęs sergamumas, pavyzdžiui, gripu. Dezinfekuojančios medžiagos gali sukelti alergines reakcijas – odos, akių paraudimą, perštėjimą, sudirginti kvėpavi
| |
| |
2010 metais Kretingos rajone užkrečiamomis ligomis sirgo:
salmonelioze – 19, iš jų – 15 vaikų
bakterinėmis žarnyno infekcijomis – 109, iš jų – 43 vaikai
virusinėmis žarnyno infekcijomis – 141, iš jų – 93 vaikai
bakterinėmis maisto toksinėmis infekcijomis – 12, iš jų – 3 vaikai
gripu – 31, iš jų – 3 vaikai
ūmiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis – 7 tūkst. 13, iš jų – 5 tūkst. 425 vaikai
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
|
- Aldona KAREČKAITĖ
- Sveikata
- 2011-01-07
Sausas patalpų oras gali sukelti sveikatos sutrikimų. Išsausėja nosies gleivinė, ašaroja akys, skauda galvą, pablogėja bendra savijauta. Kad to nejaustume – būtina drėkinti gyvenamąsias patalpas.
|
|
