- Viskas priklauso nuo tėvų, kurie nuo mažumės vaiką turėtų sudominti kažkokia veikla: išsivesti pasivaikščioti, mokyti plaukioti, važinėtis dviračiu. Aš turiu nuosavą sporto klubą ir savo vienerių metų sūnų jau veduosi į jį – tegul mato, kuo tėtis užsiima, ir pats, manau, paūgėjęs norės sportuoti. Paaugliams labai didelę įtaką daro ir draugai: jie ne tik bendrauja per kompiuterius, bet ir futbolą, krepšinį žaidžia prie ekrano. Tėvams reikėtų pradėti nuo savęs – patiems vakarais nuolat nekiurksoti prie „kompo“. Kompiuteris reikalingas, tačiau viskas turi būti proto ribose.

- Kadangi esu močiutė, tai ir galiu su vaikais užsiimti daugiau, negu jų dirbantys tėvai. Šiandieną kaip tik su anūkėle išėjom pasivaikščioti – ji žino, kad Kretingoje yra 2 žaidimų aikštelės – Birutės salelėj ir Pastauninko parke. Vaikus būtinai reikia kažkuo sudominti, kažką kartu veikti, nes šiandieną jiems trūksta judrių žaidimų. Mudvi dar abi eisime pasitikti iš parduotuvės grįžtančią prosenelę – padėsime jai parnešti pirkinius.

- Gedui – ketveri, o jau mėgsta pasėdėti prie kompiuterio. Žinau, kad yra grėsmių – kompiuteris palaipsniui kaip koks liūnas įtraukia: žmonės nebemoka bendrauti gyvai, tik virtualioj erdvėj. Mano 25-erių sūnus nuolat prikritęs prie kompiuterio, bet anūkėlio tėvai neleidžia ilgai sėdėti, kontroliuoja. Su vaiku nuo mažens reikia daugiau bendrauti, vežtis į sodą, gamtą. Štai ir mudu su Gedu išsirengėme prie tvenkinių pamaitinti antelių.

„Kretingos šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Janina Sabaliauskienė:

- Manau, kad kompiuteris ir jo galimybės jau yra ne vien vaikų ir jų tėvų, bet – visuotinė problema. Tėvai visądien būna darbe, neįmanoma sukontroliuoti vaikų, nebent jiems daugiau užduočių ir įpareigojimų užduodant.

Pats kompiuteris nėra blogybė, tai – langas į pasaulį, į žinias, tikroji blogybė yra ilgas sėdėjimas prie jo. Medikai vaikams ir paaugliams rekomenduoja kompiuteriui skirti pusvalandį, bet aš suprantu, kad tiek laiko jiems neužtenka: juk reikia ir pamokas ruošti, ir mėgstamiems dalykams. Todėl rekomenduoju kas 45 min. padaryti bent 15 min. aktyvią pertrauką – pajudant ar pasportuojant. Vaikas prie kompiuterio turi taisyklingai sėdėti: nugara atremta į kėdės atlošą, o kojos - ant žemės. Pastebime, kad daugeliui vaikų šiandieną stuburas jau iškrypęs, formuojasi vadinamoji kompiuteristo poza – dešinysis patys aukščiau, nes dešine ranka dirbama su klaviatūra, o kairysis – žemiau.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS