Pajūrio naujienos
Help
2025 Rugsėjis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar patiriate nepatogumų, maršrutiniams autobusams nebeužsukant į Kretingos centrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Astrologija nebūtina tikėti

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-02-06
Pasak Vilhelminos Skučienės, astrologas – bent iš dalies ir psichologas, padedantis atrasti sritį, kurioje žmogui nulemta sėkmė.

Prieš porą mėnesių astrologijos saloną Kretingoje atidariusi Vilhelmina Skučienė vis dar susiduria su nusivylusiais žvilgsniais - užsukę ir būrimo iš delno, kavos tirščių ar bent kortomis tikėjęsi kretingiškiai nieko panašaus čia neranda.

Tikslius skaičiavimus kompiuterine programa atliekanti astrologė asmenybės analizei pasitelkia vos porą dėmenų – žmogaus gimimo datą ir vietą. Duomenis suvedusi į specialią programą, gautą schemą analizuoja ir savo įžvalgomis konsultacijoje pasidalina su klientu.

„Tikslumas šiuo atveju labai svarbus. Gimimo minutę aplink žmogų tam tikra tvarka išsidėsto planetos, veikiančios mus visą gyvenimą. Vos kelių minučių paklaida - ir jau skaitysime visai kito žmogaus kosmogramą“, - su astrologijos principais supažindino Vilhelmina.

Tiesa, anot astrologės, žvaigždžių taip lengvai neapgausi, mat jos parodo ne tik mūsų gebėjimus, bet ir akių ar plaukų spalvą, kūno sudėjimą ir kitus fizinius parametrus, net tai, ar žmogui tinka sportuoti, ar jam reikia adrenalino, o gal atvirkščiai – kuo daugiau nusiraminimo.

Likimą galima keisti

V.Skučienės sudaromas asmeninis gyvenimo horoskopas parodo ne tik įgimtus talentus ir perspektyvas, bet ir tai, ar žmogus linkęs sukurti šeimą, turėti vaikų, koks jo finansinis statusas, kokia gyvenimo varomoji jėga. Pradėję nuo šio horoskopo, klientai neretai sugrįžta astrologinės prognozės metams, vadinamojo soliaro, atskleidžiančio svarbias einamųjų metų datas ir įvykius. Astrologė gali padėti ir iškilus labai konkrečiam klausimui, pavyzdžiui – ruošiantis operacijai arba kelionei.

„Horoskopas - mūsų vidinės instaliacijos sistema, kiekvienam ji būna kitokia, tačiau ji nėra nei gera, nei bloga. Viskas priklauso nuo to, kaip ją panaudosime – jei tobulėsime, keisime savo savybes, keisis ir mūsų konstrukcija. Žinoma, su tam tikromis nulemtomis energijomis vis tiek turėsime susidurti, bet, jei tai žinodami tikslingai keisime save, jos mus veiks švelniau“, - tikino V.Skučienė.

Astrologės žodžiais, norint pažinti save, visai nebūtina tikėti astrologija. Anot jos, žvelgiant iš psichologijos ar gamtos mokslų pozicijų, astrologija su tikėjimu neturi nieko bendro, tai - praktinė disciplina, susijusi su tam tikrų žinių įgijimu ir eksperimentavimu.

„Todėl tai, kaip mus veikia planetų išsidėstymas, visiškai nepriklauso nuo to, ar mes tikime šiuo poveikiu, - aiškino V.Skučienė, nematanti jokios priešpriešos tarp astrologijos ir religijos. - Pati esu tikinti ir visur matau dieviškumą“.


Psichikos dienos centras – kelias grįžti į bendruomenę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-01-16

Jau antrus metus Kretingoje veikia prie Psichikos sveikatos centro įkurtas modernus novatoriškas Psichikos dienos stacionaras, kuris yra tarsi tarpinė grandis tarp stacionaraus ir ambulatorinio gydymo. Specialistų pagalbą, tarpusavio bendrystę ir galimybę užsiimti įdomia veikla čia suranda ne vien tie žmonės, kuriems jau diagnozuotos psichikos ligos, bet ir tie, kurie laikinai išgyvena emocines krizes.


Zita Domarkienė:

Taip, turėtų kompensuoti, nes tai - ne tik šeimos, o ir visuomenės problema. Kuo toliau, tuo daugiau šeimų, kurios negali susilaukti vaikų. Manau, kad valstybė pati pirma turėtų stoti į paramą joms. Juk nebekyla klausimų, ar reikia padėti žmonėms su negalia, ligoniams. Mano įsitikinimu, dirbtinis apvaisinimas, kuris taikomas apibusiu vyro ir moters sutarimu, yra tik dar vienas jų santykių ir meilės sutvirtinimas.

Jonas Paulikas:

Tai bėda, kurią valstybė, be abejonės, turėtų padėti spręsti, kad ir iš dalies finansuojant, pavyzdžiui – 80 proc. Dirbtinio apvaisinimo procedūra pasakiškai brangi ir nebūtinai pavyksta iš pirmo karto. Žinau, kad dabar itin daug šeimų susiduria su šia problema, savo jaunystėje taip pat pažinojau porų, negalėjusių susilaukti palikuonių. Etikos klausimų šioje situacijoje man nekyla: veidą ištampyti - moralu, o labai rimtoje bėdoje padėti - nemoralu?

Arūnė Jocienė:

- Kadangi su šia problema neteko susidurti, sunku vertinti. Dar sunkiau įsivaizduoti, ką jaučia tėvai, negalėdami susilaukti vaikų. Žvelgiant iš žmogiškosios pusės – taip, žinoma, turėtų ir valstybė prisiimti atsakomybę, lygiai taip, kaip rūpinasi ligoniais, kurių gydymas be galo brangus. Tačiau iš dalies teisi ir bažnyčia, akcentuojanti moralinius problemos aspektus. Neturiu tvirtos nuomonės šiuo klausimu.

Kretingos „Northway“ medicinos centro akušerės-ginekologės Agnės Stankevičienės komentaras:

Dirbtinio apvaisinimo procedūra vienareikšmiškai turėtų būti finansuojama. Pirma - daugelyje šalių tai daroma jau seniai. Antra - daugumai šeimų, kurios negali susilaukti vaikelio, procedūra yra per brangi. Diskutuoti galima nebent apie tai, kurią dalį reikalingos sumos valstybė turėtų kompensuoti. Kiek realiai šeimai kainuoja pastangos susilaukti atžalos, priklauso nuo to, su kokiu nevaisingumu pora susidūrė, kaip su problema kovojama. Brangūs jau vien stimuliacijos vaistai, hormonai. Be to, procedūra ne visada pavyksta iš pirmo karto, todėl šeimos priverstos investuoti tūkstančius. Pagrindinė nevaisingumo priežastis - mūsų gyvenimo būdas, įvairūs aplinkiniai veiksniai. Nevaisingumą lemia infekcijos, kiaušintakių nepraeinamumas. Amžius - taip pat svarbus faktorius - nuo 35-erių vaisingumas mažėja natūraliai, o šiandienos moterys – karjeristės, linkusios atidėti motinystę. Būna ir taip, kad pritrūksta kantrybės bandyti - ginekologai poros nevaisingumą pripažįsta, jei rezultato nėra po dvejų metų reguliarių lytinių santykių su tuo pačiu partneriu. Gerokai pakitęs ir visuomenės požiūris į dirbtinį apvaisinimą – tai pripažįstama kaip normali procedūra.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Netvarkinga burna – bakterijų sandėlis

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-01-09

„Jeigu žmogus rytą ir vakarą nesivalo dantų, jo burna tampa tikru bakterijų sandėliu“, - tvirtino Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Odontologijos skyriaus vyresnioji odontologė Irma Aukštikalnienė. Ji neslėpė, kad kretingiškiai – suaugusieji ir vaikai - burnos priežiūra rūpinasi nepakankamai, ir jų dantys yra gana prastos būklės.


Ligos pašalpos padidėjo dvigubai

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-01-09

Susirgę ir dėl sumažėjusių pajamų besijaudinantys darbuotojai po sausio 1-osios gali lengviau atsikvėpti: 80 proc. buvusio darbo užmokesčio dydžio pašalpa bus mokama jau nuo trečiosios ligos dienos - penkiomis dienomis anksčiau negu iki šiol.


„Ruoniai“ šventes pasitinka eketėse

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-01-09

Lietuvos sveikuoliai, tarp kurių – ir mūsų kraštietis Sveikatingumo metų iniciatorius Juozas Dapšauskas, Naujuosius sutikę maudynėmis lediniame jūros, ežerų ar upių vandenyje, šį vasarį jau rengiasi masinėms žiemos „ruonių“ maudynėms jūroje. Tai bus linksmoji Sveikuolių sąjungos įkūrimo 25-mečio šventės dalis.


Jubiliejaus proga – dovanos Onkologijos centrui

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-01-09

Šv.Pranciškaus onkologijos centras sulaukė itin taurios dovanos – ilgametis šio centro globėjas Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, švęsdamas savo 50-mečio jubiliejų, svečių paprašė vietoj įprastų dovanų paaukoti onkologiniams ligoniams. Šventinio vakaro metu Šv.Pranciškaus onkologijos centro vadovei Aldonai Kerpytei jubiliatas įteikė aukų dėžutę, kurioje buvo kone 18 tūkst. Lt.


Nors reformos ir įsuko, išlikti sekasi

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-01-09

„Ligoninei išgyventi kiekvienus metus kaskart yra tikras iššūkis, - į klausimą, kokie buvo praėjusieji metai, atsakė didžiausios rajone gydymo įstaigos Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. – Reformos nesiliauja, tebejaučiame krizės padarinius, mažėja finansavimas, o išgyventi – reikia“.


Eglė Katkauskaitė:

- Kasdien pasilepinu šokoladu ar saldainiu. Tačiau labiausiai mėgstu guminukus. Stengiuosi save riboti – kartais per mėnesį vos kokius keturis kartus leidžiu sau jų nusipirkti. Man svarbi ir saldumyno sudėtis – visada ją peržvelgiu, renkuosi ekologiškus produktus. Pirktinių saldžių kepinių vengiu, jei jau užsimanau, bandelę ar pyragą išsikepu pati.

Olegas Kirklys:

- Kartais valgau saldumynų, kartais – ne. Kai užsinoriu, renkuosi saldainius arba bandeles. Saldumynų pagamina žmona arba perkame jų parduotuvėje. Įprastai nekreipiu dėmesio į tai, iš ko saldumynas pagamintas, ar jis labai sveikas – svarbu, kad skanus. Pažiūrėkite į mane - ar atrodo, kad mano sveikatai labai kenktų saldumynai?

Elena Šleinienė:

- Valgau – pagal norą. Saldumynus gaminu namie, nes chemijos ir taip visur pilna, o kai kepu pati, žinau, ką įdedu. Tik ledų, savo mėgstamiausio skanumyno, nepavyko pagaminti – išėjo per riebūs, o man jau reiktų laikytis dietos. Manau, kad tai, kiek saldumynų žmogus gali vartoti, labai individualu. Jeigu kasa veikia puikiai, geba apdoroti riebalus, saldumynai nepakenks.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Vaivos Barysienės komentaras:

- Kasdien saldumynais lepintis nepatarčiau. Žinoma, viskas priklauso nuo saldumynų kiekio – kiekvienam jis individualus, atsižvelgiant į konkrečias ligas, taip pat į maistą, kurį tądien vartojome. Sergant cukriniu diabetu, didelį cukraus kiekį turintys produktai turėtų būti itin ribojami. Jei jau norisi pasmaguriauti, geriausia rinktis natūralius saldumynus - šviežius vaisius, turinčius daug ląstelienos. Tiktų obuoliai, kiviai. Saldainius siūlyčiau valgyti tik retkarčiais, ypatingomis progomis. Nors šokoladui priskiriama ir gerų savybių, nereikia pamiršti, kad tai – taip pat saldumynas, turintis daug kalorijų, cukraus, riebalų, kakavos, kuri kelia spaudimą ir rūgštingumą. Vienas gabalėlis per dieną nepakenks, tačiau daugiau jo valgyti nevertėtų. Be cukrinio diabeto, besaikis saldumynų vartojimas gali grėsti ir nutukimu, kadangi saldumynai įprastai riebūs, cukrus juose papildomas grietinėle, sviesto produktais. Saldumynų turėtų vengti ir depresija sergantys žmonės, užsimirštantys, kiek saldumynų suvartojo, ir dėl savo dvasinės būsenos jaučiantys dar didesnį jų poreikį.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Į neįgalų žmogų – kaip į belytę būtybę

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2014-12-05

„Visuomenė į neįgalius žmones žvelgia lyg į seksualinius monstrus, o socialinės įstaigos, atvirkščiai – lyg į belytes būtybes. Atėjo laikas visiems įveikti šį tabu ir pradėti suvokti, kad neįgalusis taip pat yra orus žmogus, turintis savo dvasinį pasaulį“, - tvirtino Kretingos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Kretingos viltis“ vadovė Sigutė Bendikienė ir Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas