– Dažnai maistą gaminu keptuvėje. Dabar jų yra visokių – daug ką jau esu išbandžiusi. Manau, kad daug nulemia keptuvės kokybė – stengiamės keptuves kuo dažniau keisti, senesnes, kurioms reikia daug riebalų, išmetame. Ir nors girdėjau, kad valgyti keptą maistą – nesveika, neįsivaizduoju, ar įmanoma jo visiškai atsisakyti.

– Negalėčiau, juk reikia ir vaikus pamaitinti, ir sau maisto pasigaminti. Keptuvėje ruošiu daug ką – kepu blynus, gaminu troškinius, kartais ir pusfabrikačius šildau. Svarbu, kad keptuvė būtų kokybiška. Bet koks maisto paruošimo būdas turi savų pliusų ir minusų, o keptas jis skanesnis. Labai svarbu ir aliejus, todėl naudoju tik šaltai spaustą alyvuogių aliejų. Jis ne tik veikia kaip antioksidantas, bet ir naikina vėžio ląsteles.

– Be keptuvės šiais laikais būtų sunku išsiversti, nors ne tiek daug joje gaminu, kartais prireikia. Manau, kad keptas maistas nėra blogybė savaime. Net ir kepant galima gaminti sveikai – juk dabar yra keptuvių, kurioms visai nereikia riebalų. Kita vertus, pakepinti daržoves sriubai galima ir puode.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos Rimos Bartkevičiūtės komentaras:

– Vienareikšmiškai teigti, kad visas keptas maistas yra nuodas, negalima. Viskas priklauso nuo to, kaip jis keptas. Jei maistą paskrudiname tik iki reikiamos temperatūros, naudojame kokybiškus, šviežius riebalus, jis nebus nuodingas. Tačiau dažnai vartoti keptą maistą mitybos specialistai nerekomenduoja, nes apdorojant jį aukštoje temperatūroje, ypač pramoninėje maisto gamyboje, kai kartais keliskart panaudojamas tas pats aliejus, maistas mažų mažiausiai gali tapti sveikatai nepalankiu. Daug vertingesni yra maistines savybes tausojantys gamybos būdai – virimas, troškinimas garuose ar vandenyje. Svarbu ir tai, koks aliejus naudojamas, gaminant maistą. Kepimui reiktų rinktis tą, ant kurio pakuotės nurodyta, kad jis tinka kepimui. Mažiau apdoroti, nerafinuoti aliejai turi trumpesnį galiojimo laiką ir yra tinkamesni vartoti, pavyzdžiui, gaminant salotas, bet netinka kepimui.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ

– Į polikliniką nueinu kartą per metus, kai reikia pažymos dokumentams. Bet tai – tik formalumas. O rimčiau, dėl savęs, tikrinuosi homeopatiniame kabinete, kuriame tiria energetiškai, pakoreguoja visus niuansus, kurių mūsų vakarietiška medicina net nefiksuoja. Ne visada kraujo tyrimas parodo, kad kažkas negerai, nors žmogus tą ir jaučia. Kita vertus, jei rimtai susižeidžiame ar darbe nuolat dirbame su chemija, reiktų atidžiau stebėti savo sveikatą.

– Dabar jau dažnai tikrinuosi – toks amžius. Atlieku visas būtinas procedūras, kokias tik rekomenduoja gydytojai, pasitikiu jais. Visada pasidarau kraujo tyrimą, taip pat profilaktiškai tikrinuosi pagal programas. Manau, kad tokie patikrinimai būtini, juk kaip dažnai būna, kad daktarai netikėtai atranda vieną ar kitą bėdą. Todėl ir vaikams visada primenu, kad tikrintųsi.

– Tikrinuosi kasmet. Mokykla įpratino tai daryti, todėl ir ją baigusi stengiuosi šios tradicijos nepamiršti. Manau, kad tikrintis sveikatą – labai svarbu ir būtina, ne dėl gydytojų ar ko nors kito, pirmiausia – dėl savęs. Juk tai mūsų kūnas, kurį privalome saugoti ir tausoti. Įprastai vadovaujuosi gydytojų patarimais – tikrinuosi kraują, akis, kasmet persišviečiu plaučius.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Vaivos Barysienės komentaras:

– Sveikatos tikrinimų dažnis numatomas pagal amžiaus grupes. Nuo 1 metų iki pensinio amžiaus pacientams įprastinis profilaktinis patikrinimas rekomenduojamas 1 kartą per metus. Jo metu šeimos gydytojas gali skirti atlikti kraujo, šlapimo ar kitus pagrindinius tyrimus, kad išvengtume cukrinio diabeto, anemijos, piktybinių navikų, širdies, kvėpavimo sistemos ir kitų ligų. Dažnesni patikrinimai reikalingi kūdikiams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, sportuojantiems, sergantiems lėtinėmis ligomis. Jauni, darbingo amžiaus žmonės, ypač vyrai, nėra linkę tikrintis savo sveikatą. Tiesa, vaikus tėvai pas gydytoją atveda dažniau, nes, pavyzdžiui, reikia pažymos į darželį. Suaugusiesiems vykdomos ir papildomos nemokamos atrankinės patikros programos dėl onkologinių susirgimų: krūtų, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių profilaktinės programos. Nereiktų pamiršti ir odontologinių profilaktinių tikrinimų. Šiuo metu vykdoma dantų dengimo silantinėmis medžiagomis profilaktinė programa vaikams. Apie galimybę atlikti šias profilaktines programas reikėtų teirautis savo šeimos gydytojo.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS