Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Įpusėjo kadencija: ar esate patenkinti rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Šiomis dienomis Klaipėdoje atidaromas pirmasis „Northway“ medicinos centras. Kaip šio centro atidarymas paveiks „Northway“ centro veiklą Kretingoje?


Kovo 11-osios išvakarėse Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatai, Kretingos rajono Garbės pilietis Antanas Vinkus, kartu su Kretingos rajono Garbės piliečiu, profesoriumi, akademiku Vladu Algirdu Bumeliu bei Kretingos rajono valdžios atstovais – meru Juozu Mažeika ir administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku lankėsi Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC), susitiko su jo vadovu Vidmantu Jurgaičiu bei apžiūrėjo Psichikos sveikatos centrą. Taip A. Vinkus suskubo atiduoti duoklę Kretingos PSPC, kurio nebespėjo aplankyti vasarį Kretingos ligoninėje viešėjusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.


Loreta Stravinskienė:

– Vaistiniais augalais ne tik domiuosi, bet ir nemažai jų auginu, pavyzdžiui, raudonėlį, melisą, rausvąją radiolą, kuriai, remiantis kai kuriais autoriais, priskiriamos kone stebuklingos savybės. Savo bibliotekoje apie vaistažoles esu sukaupusi įvairios literatūros. Vieną seną knygą ypatingai vertinu, nes joje ne tik apžvelgiamos gerosios augalų savybės, bet ir blogosios, ką dabar dažnai pamirštama akcentuoti.

Antanas Maksvytis:

– Pažįstu valerijonus, liepžiedžių arbatą yra tekę gerti. Esu matęs, kaip mama rinkdavo mėtas ir dar kažkokias žoles, kurių pavadinimo nebeatsimenu. Vaistinių augalų yra labai daug, tačiau pats mažai jų pažįstu ir vartoju, nes retai sergu. Iš kitos pusės – labiau pasitikiu tradicine medicina, abejoju, ar žmonėms reiktų grįžti prie gydymosi žolelėmis.

Irena Grikšienė:

– Šiek tiek vaistinių augalų žinau: vaistinę notrą, melisą. Šią vaistinę žolę pati vartoju, mat ji veikia raminančiai. Visos mano žinios apie vaistažoles perimtos iš močiutės, ji rinkdavo vaistinius augalus, kai ką ir pati augindavo, gamindavo žolelių nuovirus, duodavo vaistinių arbatų ir mums, anūkams. Dabar tokias arbatas savo vaikams ir jų atžaloms verdu pati.

Kretingos šeimos medicinos centro gydytojos Augenijos Juknevičienės komentaras:

– Šiuo metų laiku, kai siaučia virusinės infekcijos, vaistažolės gali būti geras pagalbininkas, nes gerti kuo daugiau skysčių, arbatų yra labai svarbu. Tačiau vaistiniai augalai gali ir pakenkti, ypač jei jų vartojama daug ir pernelyg neįsigilinus į poveikį. Prieš vartodami, žmonės turėtų kuo daugiau sužinoti ne tik apie dominančias vaistažoles, bet ir objektyviai įvertinti savo ligas, kad gydydami vieną, nepakenktų kitam. Reiktų nepamiršti ir to, kad tuo pačiu metu vartojant cheminius vaistus bei vaistažoles, galimos įvairios reakcijos. Nereiktų piktnaudžiauti ir dabar ypač populiariais vaistažolių sirupais, kurių galima rasti vaistinėse. Pavartojus keletą tokių sirupų ir dar papildomai vaistinių arbatų, galime perdozuoti. Vaistažolių perdozavimo simptomai gali būti įvairūs – žmogų pykina, atsiranda odos bėrimų, kitos alerginės reakcijos. Kad tokių bėdų išvengtume, prieš pradedant vartoti vaistines žoleles, vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, vaistinių augalų nevartoti daug ar labai ilgą laiką.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kai mėlynė paaky – nuo žmonos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-03-06

Kretingos psichikos sveikatos centro vadovės Inos Viršilienės teigimu, polinkį smurtauti turi tiek vyrai, tiek moterys, tačiau smurto apraiškos vertinamos nevienodai. Jei moteris trenkė antausį vyrui – tarsi normalu, o jei trenkė vyras – jo smūgis stipresnis, lieka žymės ir tai jau vertinama kaip smurtas. Vyrai labiau kenčia nuo moterų psichologinio smurto, kuris yra rafinuotesnis, negu jų.


Kad netaptume augalų aukomis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-03-06

„Auginant kambarines gėles reikia laikytis principo – žinoti, ką augini. O vaikams – nuo mažens kalti į galvą, kad bet ko kišti į burną negalima“, – pokalbį apie nuodinguosius kambarinius augalus pradėjo Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.


Knygos – gilesniam savęs suvokimui

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-03-06

Kretingiškė astrologė, jogos mokytoja 37-erių Loreta Stonkutė, susisteminusi įgytas praktines žinias, išleido dvi knygas – „Subtilieji kūnai ir čakros“ bei „Dvylika talentų, drakonais lakstančių“. Abi šios knygos skirtos gilesniam savęs suvokimui, dirbti su savimi, dvasinei sveikatai stiprinti.


Atvirukai ir angelai – į Kanadą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-02-27

Šv. Pranciškaus onkologijos centre, Klaipėdoje, jau vyksta pirmieji pasirengimo tradiciniam „Vilties bėgimui–2015“, kuris šiemet įvyks gegužės 17 dieną, darbai, – juos jau aptarė ir pasidalijo organizacinis komitetas.


Užbaigta Klaipėdos universitetinės ligoninės operacinių renovacija: per tris jos etapus įrengta 13 šiuolaikiškų operacinių, iš dalies atnaujinta jų medicininė įranga.


Kada žmogus pasensta?

  • Sveikata
  • 2015-02-06

Inesa Žilienė:

- Niekada. Jeigu žmogus nori būti senas, jis ir dvidešimtiems metų toks bus. Man jaunas - ir šešiasdešimtmetis, ir į devintą dešimtį įkopęs. Jeigu žmogus laikosi sveiko gyvenimo būdo taisyklių, jeigu jį supa mylintys žmones, jis ir vyresniame amžiuje gali labai gerai jaustis.

Zigmas Riauka:

- Pasensti tada, kai pats pradedi galvoti, kad pasenai. Dar sakoma – kaip atrodai, taip jauties. Manau, kad senatvė Lietuvoje laiminga, jei tiek daug senolių čia gyvena. Vis dėlto pensinį amžių reiktų ankstinti, bent iki 55 metų. Žmogus pensijai ir taip užsidirba per gyvenimą, mokėdamas mokesčius.

Skirmantas Stonkus:

- Žmogus senas, kai nebeturi darbo, netenka pajamų šaltinio ir gauna tik pašalpas, kai jį išlaiko jo paties atžalos. Maždaug nuo 45 metų - bent dabar man taip atrodo. Labiausiai senatvę Lietuvoje apsunkina tai, kad didelė dalis žmonių nesusikuria verslų, priversti gyventi paprastai ir sunkiai išgali sukrapštyti mokesčiams.

Kretingos ligoninės geriatro Vaido Černiausko komentaras:

- Pasaulyje geriatrų pacientais žmonės pripažįstami nuo 60-ies. Lietuvoje – vyresni negu 65 metų. Tačiau ne amžius nurodo senatvę. Kiekvienas pacientas individualus - su savo ląstelėmis, genais ir ligomis, todėl kartais 70-metis jaučiasi kur kas geriau negu 50-metis.

Nuomonės išsiskiria ir dėl senatvinių ligų - tarkim, sąnarių ligomis, kuriomis skundžiasi senyvo amžiaus pacientai, gali sirgti ir visai jaunas žmogus. Senatvinėms priskirčiau daugybines lėtines ligas, kuriomis sergama kelerius metus, kurios progresuoja – lėtinę anemiją, lėtinę išemiją, galvos smegenų išemiją, onkologines ligas, aterosklerozę. Pastebima ir tai, kad sergantieji šiomis ligomis jaunėja – infarktas buvo ištikęs 18-metę ir vis dažniau pakerta darbingo amžiaus vyrus.

Nereiktų pamiršti ir to, kad fizinė žmogaus jaunystė neatsiejama nuo dvasinės. Neseniai nustebino viena 74 metų pacientė, kuri, sužinojusi, kad bus perkelta į kitą ligoninę, labiausiai susirūpino tuo, kad nepasiėmė kvepalų ir rūbų pasipuošti. Kitas nesulaukęs nė 50-ies nustoja savimi rūpintis. Kaip bebūtų, sveika gyvensena, fizinis aktyvumas, gera mityba, profilaktiniai patikrinimai – pats geriausias vaistas nuo senatvės.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kad senatvė būtų ori

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-02-06

Kada žmogus jau yra senas? Kada reikia pradėti rengtis senatvei? Kokios yra didžiosios senatvės bėdos ir ką daryti, kad vaikai netaptų tėvais savo tėvams? Ar vaikams padoru su tėvais aptarti turtinius reikalus, kada būtų laikas išklausyti tėvų pageidavimus – tarkim, kaip jie norėtų būti palaidoti ar – kur praleisti paskutiniąsias savo gyvenimo dienas? Ir kodėl mūsų žmonės dar taip bijo „valdiškų“ namų?


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas