|
|
|
SveikataLigoninėje vadinta vaikų ministre
Kretingiškių pamiltai ir kolegų šmaikščiai vaikų ministre vadintai gydytojai pediatrei Janinai Rapalienei Kretingos ligoninė buvo pirmoji ir vienintelė darbovietė per daugiau kaip 50 metų. Vos prieš dvejus metus išėjusi į užtarnautą poilsį, o šį pavasarį atšventusi ir savo 80-mečio jubiliejų, J. Rapalienė sutiko su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinti prisiminimais apie tų laikų ligoninę, kai įžengė į ją pirmąkart, savo įžvalgomis bei pamąstymais apie sveikatos reformą, vaikų ligas, skiepų naudą. Nesigailėjo dėl pasirinkimo Kretingoje daktarės Rapalienės vardas šiandien skamba tarsi legenda. Taktiška, ori, santūri, švelni, skoninga – tokia ji yra ir tokią ją prisimena dauguma kretingiškių motinų bei užaugę jų vaikai. Dar pridurčiau: nedarbinėje aplinkoje ji – moteris, turinti puikų humoro jausmą, laiku ir vietoje gebanti įterpti šmaikščių patarlių bei priežodžių, gabi kulinarė, sodininkė, mėgėja keliauti. Ji – inteligentė iš prigimties, atkeliavusi iš prieškario Jonavos ūkininkų šviesuolių Amelijos ir Viktoro Petkauskų puoselėto šeimos užutekio: „Tėvas iš miesto niekad negrįždavo be knygos, kurių labai laukdavau ir godžiai skaitydavau. Šeimoje augome keturi vaikai, – likau tik viena. Tėvai buvo mylimi visų kaimo žmonių, ir tie, kuriems jie padėjo, išgelbėjo mūsų šeimą nuo Sibiro, paslapčia išbraukę iš tremiamųjų sąrašų“, – trumpam į vaikystės prisiminimus sugrįžo J. Rapalienė. Būti gydytoja ji svajojo nuo mažens, susižeidusiam siūlydavosi apibintuoti pirštą, perrišti žaizdą. „Nežinau, iš kur tas potraukis – nei giminėj, o ir visoj Jonavoj tuomet nebuvo gydytojų, tik vienas felčeris“, – sakė J. Rapalienė, neslėpdama, jog niekada nesigailėjusi dėl savo pasirinkimo. Tik negalvojusi tapti vaikų gydytoja: kaip ir visi, įpusėję studijas Kauno medicinos institute, galvojusi apie chirurgiją. Tačiau žymus profesorius Matulevičius, įžvelgęs prigimtines jos savybes, pasakęs „turbūt būsi vaikų daktare“, ir taip tarsi numatė tolimesnį jos likimą.
Apie sveikatą – nuo mažų dienų
Kretingos kultūros centro parodų salėje įvyko lopšelio-darželio „Pasaka“ suorganizuota respublikinė konferencija „Vaikų sveikatos stiprinimas. Kokybiško vaikų sveikatos ugdymo galimybės šiandienos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.“
Ar dažni svogūnai ant jūsų stalo?
Ligas prisišaukiame ir patys
Kretingos centre, J. K. Chodkevičiaus g., veiklą pradėjo nauja Kretingos rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Visuomenės sveikatos biuras. Jo tikslas – teikti visuomenės sveikatos paslaugas rajone, rūpintis gyventojų sveikata, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą, pagerinti gyvenimo kokybę.
Barbės devyndarbės: kur mus veda „multitasking‘as“
„Multitasking‘as“ – gebėjimas vienu metu atlikti kelias užduotis – savybė, kurią vis dažniau darbo skelbimuose įvardija darbdaviai, o atrankose praktiškai taiko personalo specialistai. Ar tikrai gebėjimas gerai atlikti kelias užduotis vienu metu arba žaibiškai persijungti nuo vienos veiklos prie kitos įmanomas ir ar apskritai egzistuoja, kalbėjomės su psichologė Ieva Jasaityte.
Neįgaliųjų bendrija: duoti, o ne imti
„Kretingos neįgaliųjų draugija yra tokia bendruomenė, kuri nori bendrystės – susitikti, keliauti ir džiaugtis gyvenimu. Tūlam neužtenka tik užsiregistruoti ir laukti, ką bendrija jam duos. Gauti yra lengviausia – iš sovietmečio taip esam įpratę. Manau, kad kiekvienas draugijos narys pirmiausiai turėtų paklausti savęs – ką gi aš pats jai pasiūlysiu be nario mokesčio“, – kovo 15-ąją įvyksiančio Kretingos neįgaliųjų draugijos kasmetinio ataskaitinio susirinkimo išvakarėse kalbėjo jos vadovas 52-jų Antanas Juškėnas. Draugijos sudėtis – įvairialypė A. Juškėnas, prieš metus išrinktas vadovauti Kretingos neįgaliesiems, sakė, jog šiandieną draugijos sąrašuose yra 180 pavardžių, tačiau realiai – 150 narių, – vyriausias iš jų perkopė per 90 metų. Vadovas pasidžiaugė, jog veikia 2 aktyvūs draugijos padaliniai – Kartenoje ir Darbėnuose. „Susibūrėme skirtingų specialybių, išsilavinimo, yra ir tokių, kurie kažkada užėmę aukštas pareigas, – visgi vyrauja vyresnio amžiaus žmonės. Pagal mūsų įstatus, draugijos veikloje gali dalyvauti ir senjorai, neturintys negalių, tačiau jie negali būti įtraukti į projektinę veiklą. Peržiūrėjau sąrašus: jeigu žmogus nesirodo 4–5 metus, braukiame iš sąrašų. Norėtųsi, kad bendrija būtų gyvesnė: žmonės siūlytų idėjas, aišku, – realias ir įgyvendinamas pagal galimybes, tuomet, manau, galėtume daugiau nuveikti. Neužtenka tik sykį ateiti ir po to dingti“, – kalbėjo A. Juškėnas. Vadovas neslėpė: „Visi esame žmonės – mums nesvetimas pavydas, apkalbos. Neslėpsiu: kai paskelbėme apie projektines lėšas, iš kurių išgyvename ir vykdome veiklą, buvo tokių, kurie pradėjo skaičiuoti, kiek gausiu aš ir kuris kitas, ir kur dėsiu tuos pinigus. Tie žmonės nenori suprasti, kad projekto lėšos turi būti panaudotos tikslingai“. Būstinėje plėtos dienos veiklą Šiųmetinei projektinei veiklai vykdyti iš valstybės biudžeto Kretingos neįgaliųjų draugijai buvo skirta 13,8 tūkst. eurų. „Tų pinigų mums turi užtekti vykdyti dienos veiklos užimtumą bei skatinti amatus. Veiklą plėtosime savo būstinėje, J. K. Chodkevičiaus gatvėje. Ketiname sukomplektuoti po 3 grupes. Vienoje žmonėms bus kalbama apie sveikatinimo būdus, higieną, lavinami kompiuteriniai įgūdžiai, moterys užsiims rankdarbiais. O kita grupė mokysis populiarių menų: kovą – keramikos, balandį – piešti ant šilko, gegužę – lieti spalvas vandenyje, arba vadinamojo ebru meno“, – tvirtino A. Juškėnas. Iš tų pačių projekto lėšų, anot vyro, yra mokamas atlyginimas ir jam, kaip vadovui ir asmeniniam asistentui, bei dar 10 projektus vykdančių darbuotojų. Dvi dienas ligi pietų jis dirba būstinėje, o kitas dienas tarpininkauja ir padeda neįgaliesiems, vežiodamas juos po reikalingas įstaigas.
Greitoji medicinos pagalba nebėra greitoji?
Kretingiškė Vilma Petrauskaitė piktinosi, kad užspringus jos motinai, iškviesta Greitoji medicinos pagalba nebuvo suteikta skubiai, o ir atvykę medikai klaidžiojo po gatvę, nerasdami jų adreso. Skaitytoja norėtų sužinoti, per kiek laiko skubiais atvejais privalo atvykti greitoji.
Žeme kvepiantis energijos šaltinis
Burokėliai senovės Persijoje buvo žinomi dar antrame tūkstantmety¬je prieš mūsų erą ir vartojami kaip vaistinis augalas, o į Lietuvos virtuvę atkeliavo XVI amžiuje, tapdami ne tik viena svarbiausių kai kurių lietuviškų patiekalų sudedamųjų dalių, bet ir vaistu, kuriuo kone visus mus vaikystėje girdydavo mamos.
Pinigų psichologija: kiek laimės šlamančiuose
„Pinigai, kuriuos turi, – laisvės įrankis, tie, kurių vaikaisi, – vergijos įrankis“ – yra pasakęs prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Žakas Ruso. Anot psichologės Ievos Jasaitytės, ši mintis puikiai atspindi žmogaus psichologinį santykį su pinigais: apie pinigus sunku kalbėti, net šeimoje ar artimų draugų rate pinigai dažnai yra uždrausta tema, kadangi sukelia nemalonias diskusijas.
Puola liga klastūnė – gripas
Kretingiškius masiškai guldo gripas ir viršutinių kvėpavimo takų ligos, – vakar mūsų rajone buvo paskelbta epidemija. „Kretingos šeimos centro“ bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskienė įspėjo, jog į gripą negalima reaguoti lengvabūdiškai, nes ši liga klastinga tuo, kad jos komplikacijos yra daug pavojingesnės už pačią ligą. . |
|
