– Be storo lietuviško stalo mums būtų sunku, bet kiekvienas valgo pagal savo skonį. Ir kas čia žino, ar toks maisto kaitaliojimas yra nesveika. Juk daug kas yra nesveika. Pamaišome maistą ir mes. O jei jau nevirškina, griebiamės tablečių. Liaudiškais būdais gydytis žmonės nebeturi laiko.

Po saldumo norisi sūrumo, taip jau yra. Gal čia toks mūsų bruožas – kimšti iki pergalės. Matyt, lietuviams trūksta valgymo kultūros. Prisivalgome, o tada dvi dienas skiriame iškrovai ir mineralinio vandens dietai. Man pačiai valgiais nukrautas stalas atrodo beprasmis maisto gadinimas, juk visko nesuvartojame.

Kaip jau valgom, taip valgom. Man jau 89 metai ir nieko blogo nejaučiu. Mėsiški dalykai man patys mėgstamiausi, bet ir saldumynai ne pro šalį – tiek šokoladas, tiek pyrago gabalėlis. Ir penkiasdešimt gramų po maisto virškinimui nepamaišo – pagal apetitą, pagal norą ir pagal kišenę.

– Šventės neretai tampa iššūkiu mūsų organizmui. Gausiai patiekalais nukrauti šventiniai stalai, daug kaloringo maisto ir mažas fizinis aktyvumas – viso to padariniai būna labai nemalonūs. Norint išvengti sveikatos negalavimų per šventes ir po jų, reikėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: neprisikrauti per daug maisto į lėkštę, riboti patiekalų kiekį, valgyti neskubant, mėgaujantis. Švenčių metu reikėtų maistą ragauti, o ne valgyti.

Pirmiausia turėtume rinktis vaisius ir daržoves. Valgyti reiktų nedidelėmis porcijomis ir ilgai kramtant – kiekvieną kąsnį sukramtyti apie 20–30 kartų. Valgant skirtingus patiekalus, patarčiau daryti 20 min. pertraukas. Stenkitės „nesluoksniuoti“ maisto: sūru – saldu – sūru – saldu. Negalima vienu metu valgyti visko iš eilės, nes jei po sočių šventinių pietų iš karto suvalgysime kažką saldaus, daug angliavandenių turinčių produktų, skrandyje prasidės rūgimo procesas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad su maistu nerekomenduojama gerti daug skysčių.

– Mėsą valgiau ir valgysiu, juk jei jos atsisakysi – negyvensi, nusilpsi. Ir šių gandų nė kiek neišsigandau – valgau kaip reikiant. Galvoju, kad taip mus tik nori atbaidyti nuo kiaulienos, kad pereitume prie kokio kito gyvūno mėsos.

– Kažkiek paveikė, bet mėsos gaminių dėl to nepradėjau riboti. Nemanau, kad jų suvalgome tiek daug, kad sau pakenktume. Mėsos savo racione mažiname labiau dėl svorio ribojimo. Reikia pripažinti, kad tikram lietuviui būtų sunku apsieiti be mėsos, o geriausia, kai ji – kaimiška, tiesiai iš ūkininko.

– Kas valgė mėsą, tas ją valgys ir toliau. Kartais atkreipiu dėmesį į žmones turguje – jie perka rūkytą mėsą kilogramais. Atrodo, kad net jų išvaizda skiriasi – apkūnūs, išburkę. Mes dažniau renkamės baltą mėsą – kalakutieną, vištieną arba žuvį. Nenorime savęs žaloti, o ir organizmas netyli.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komentaras:

Mėsa – vienas vertingiausių maisto produktų, būtinų žmogaus organizmui, tačiau nesaikingai vartojant perdirbtus (rūkytus, vytintus, sūdytus) mėsos gaminius, galimai padidėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Įvertinus rūkymo proceso metu kylančią riziką, visoje ES privaloma nuolat tirti rūkytus mėsos gaminius dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių. Šios kancerogeninės medžiagos dažniausiai kaupiasi rūkytuose mėsos gaminiuose, kai rūkymui naudojama netinkamos kokybės mediena, netinkamai įrengiamos ar blogai prižiūrimos rūkyklos arba nepagrįstai ilgai užtrunka rūkymo procesas.

Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis aukštesnės kokybės mėsą, turinčią daugiau raumeninio audinio ir mažiau riebalų, dažniau ją valgyti virtą, o ne keptą ar rūkytą. Siekiant sumažinti galimą kancerogeninių junginių atsiradimą, nereikėtų mėsos smarkiai sukepti iki apanglėjimų, stengtis ją vynioti į foliją ar dėti į kepimo maišus, saugoti nuo tiesioginės liepsnos ar per aukštos temperatūros.

Mitybos požiūriu, gyvūniniai baltymai yra vertingesni negu augaliniai. Mokslininkų duomenimis, 100 g mėsos yra 30–40 proc. suaugusio žmogaus baltymų paros normos. Mėsos raumenyse yra mineralinių medžiagų, kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, mikroelementų vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio, B grupės vitaminų.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS