- Nemažai daržovių suvalgau kiekvieną dieną, ypač su mėsa. Pats ūkininkauju, tad pasisėju daržovių, bulvių iki 50 arų. Stengiamės chemijos nenaudoti, geriausia laukus prižiūrėti kauptuku. Daržoves auginu pats ir neįsivaizduoju, kodėl kai kurie žmonės, gyvenantys kaime, daržoves ir mėsą perka, o ne augina patys. Juk neaišku, kokią mėsą nusipirksi, o pačių paršiukas yra ekologiškai augintas, sveikas. Retkarčiais neatsispiriame tokiems skanėstams, kaip abrikosai ar arbūzai, nors ir yra nenatūraliai auginti.

- Įvairių daržovių, vaisių, uogų suvalgau daug - per dieną turbūt apie 500 gramų. Vakar nusipirkau apie kilogramą daržovių, iki šiandien jų ir neliko. Labai mėgstu salotas, špinatus, tačiau valgau ir kitas daržoves. Šiuo metu ypač daug uogų - braškių, o kur dar daržovės – kopūstai, morkos. Man skanu. Gyvenu mieste, todėl daržoves, vaisius ir uogas perku. Pirmenybę teikiu ekologiškiems, lietuviškiems produktams, todėl dažnai, pirkdama daržoves, vaisius, pasiteirauju, ar jos lietuviškos.

- Per dieną įvairiai: kelis obuolius, nemažai braškių. Suvalgome išties daug daržovių, vaisių. Garnyrui visada ruošiame ne bulves, o daržoves. Manau, kad daržovių, vaisių ir uogų per dieną suvalgome tikrai pakankamai, retkarčiais – netgi daugiau negu reikia. Vaisius ir daržoves dažniausiai perkame, tačiau taip pat ir auginame. Šiais laikais ekologiškų produktų sunku gauti, todėl verta daugiau daržovių užsiauginti patiems.

Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytojos Silvijos Zamulskienės komentaras:

Per dieną reikėtų suvalgyti nuo 400 iki 600 gramų vaisių, daržovių ir uogų. Kalbant paprasčiau - penkis kartus per dieną suvartoti kumščio dydžio vaisių, daržovių ir uogų kiekį. Šiuo metu vyksta kampanija „Penki per dieną“, kurios metu skatinama suvalgyti penkias saujas vaisių ar daržovių, užaugintų Europos Sąjungoje. Vaisių ir daržovių žmogus gali suvalgyti tiek, kiek nori, tačiau reiktų prisiminti, jog vaisius ir uogas rekomenduojama valgyti ne desertui, o 30 minučių prieš arba po valgio. Pirmenybė – tik lietuviškiems vaisiams ir daržovėms. Vaisių karalius – obuolys, labai vertingos daržovės – morkos, kopūstai, burokėliai. Gražgarstes galime pavadinti net vitaminų bomba. Tačiau tam tikrų daržovių ir vaisių, tokių kaip špinatai ar labai saldžios uogos, nepatartina valgyti žmonėms, sergantiems kai kuriomis ligomis ar dėl alergijos. Svarbiausia – neužmiršti plauti visų daržovių, vaisių ir uogų, nors ir užaugintų savame darže.

Kalbino Nijolė Bertašiūtė, fotografavo Darius Šypalis

– Dabar mes daugiau judame kitomis prasmėmis – keliaujame, bendraujame. Visuomeninis gyvenimas daugiausia vyksta internete, o fizinis judėjimas ne toks aktyvus. Kita vertus, teko girdėti, kad sporto klubai dabar gana populiarūs, auga šiaurietiško ėjimo mėgėjų gretos. Mano sportas yra mano daržas ir dviratis.

– Judame nepakankamai. Gyvenimo ritmas toks, kad dirbdami labai išvargstame, po darbų norisi poilsio ir mažiausiai galvojame apie sportą. Savo darbe ant kojų išbūnu po dvylika valandų per parą, judu nuolat, todėl papildomai tam laiko neskiriu. Žmonės turėtų būti skatinami sportuoti nuo mažens – suaugusiųjų įpročių nebepakeisi.

– Ne. Kiek pastebiu, žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami prie kompiuterių. Mano darbas pakankamai judrus, todėl atstoja sportą. Vedžioju internetinius tinklus – tenka ir palaipioti, ir pagręžti. O tai, kaip geriausia sportuoti, kiekvienas turėtų atrasti pats – įsigilinti, kas patinka ir tinka konkrečiam organizmui.

– Judame nepakankamai, o fizinis darbas taip pat nėra tolygus mūsų organizmui reikalingam judėjimui. Įprastai, dirbant fiziškai, apkraunamos visai kitos raumenų, sąnarių grupės, negu mankštos ar kitokio judėjimo metu. Ilgai stovint nukenčia klubų, kelių sąnariai, ypač, jei žmogus turi antsvorio. Tokie darbai dažnai neapsieina ir be didesnių svorių kilnojimo, tuomet žalojame stuburą. Todėl derėtų nepamiršti, kad fizinis darbas nėra blogybė, tačiau jis – ir ne panacėja, atstojanti bendrą fizinį aktyvumą. Judėjimo trūkumas, kurį visi patiriame, prišaukia daugybę ligų – širdies ir kraujagyslių, sąnarių, endokrinines. Judėti siūlyčiau pradėti nuo aktyvaus, spartaus ėjimo ir tam skirti bent po 30 minučių 3–4 kartus per savaitę. Tuomet įsijungs visi reikalingi organizmo varikliai.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS