|
|
|
SveikataPlaštakos ligos – pagydomos
„Plaštakos patologijos mūsų ligoninėje yra ir diagnozuojamos, ir, taikant konservatyvųjį ar operacinį gydymą, sėkmingai pašalinamos“, – „Sveikatai“ teigė Kretingos ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Ramūnas Šuipys, įvardinęs dažniausiai pasitaikančias plaštakos ligas: riešo kanalo sindromą, pritrauktą pirštą, arba Dupuytreno kontraktūrą, bei stringantį pirštą, dar vadinamą „spragtuku“.
Donorystės pavyzdžiu užkrėtė ir draugus
Lietuvos krašto apsaugos savanoriškų pajėgų 306 Kretingos kuopos karys 31-erių Virgilijus Klevinskis, būdamas ilgamečiu neatlygintinu Nacionalinio kraujo centro donoru, šiam tauriam poelgiui paskatino ir kitus karius – dovanoti kraujo jau tapo kretingiškių savanorių kalėdine tradicija.
Kodėl po torto lietuviai nori silkės?
Žalieji namų „gydytojai“
Liaudies išmintis gydytis vaistais nuo palangės greičiausiai sukaupta ne šiaip sau: namuose auginami kambariniai augalai iš tiesų turi tų gydomųjų savybių, kurių poveikį mūsų protėviai tyrė šimtmečiais, o ir iškart nulėkti pas daktarą ar į vaistinę jie neturėjo jokių galimybių. „Nors dabartiniai žmonės ir yra apsupti šiuolaikinės medicinos globos bei cheminių vaistų gausos, vienas–kitas gurkšnis sveikatos iš žaliosios namų vaistinės gali būti greitas ir efektyvus“, – teigė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.
Stebuklo besitikint: kodėl jo nesulaukiame
Dažnai sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Apie tai, kas slepiasi po stebuklo šydu, ko prieš šventes laukiame ir kodėl ne visada sulaukiame, kalbėjomės su psichologe Ieva Jasaityte.
Bendruomenės širdis subrandinta Kretingoje
Rytoj, gruodžio 5-ąją, 17 val. Šv. Pranciškaus onkologijos centras rengia Padėkos šv. Mišias, skirtas jų centro 10-mečio ir bendruomenės „Vilties piligrimai“ 15 metų jubiliejaus proga. Šios bendruomenės užuomazgos užgimė Kretingoje, o jos krikštamote tapo kretingiškė Aldona Kerpytė.
Kaip jus paveikė informacija, kad perdirbta raudona mėsa sukelia vėžį?
Protas prieš emocijas: kodėl nereikia tikėti tuo, ką galvojame
„Išbandykite paprastą eksperimentą – sunkią dieną, kai vyksta ne patys maloniausi dalykai, bent dvi minutes pabandykite šypsotis mechanine, dirbtine šypsena. Netrukus jūs pastebėsite, kad keičiasi ir jūsų jausena. Kartais toks paprastas, atrodytų, jokios prasmės neturintis fizinis veiksmas pakeičia mūsų vidinius jausmus, kurie lemia mūsų elgesį. Viskas yra susiję“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto medicinos psichologė Alicja Juškienė.
Neleidžia užsibūti vidinėje tamsoje
Metų laikų kaitos, ypač – rudenį, mėnulio pilnaties poveikį sveikatai itin jaučia Padvarių socialinės globos namų, kurie yra tapę tikraisiais namais psichikos negalią turintiems žmonėms, bendruomenė. Šios įstaigos vadovės Rimos Narmontienės teigimu, labai svarbu – kuo įdomiau užimti psichikos ligonius, kad jie vaduotųsi iš juos įkalinančios tamsos bei vidinės rutinos.
Sveikos pėdos – kokybiško gyvenimo dalis
Kretingiškė Janina – pirmoji Kretingos ligoninės gydytojo ortopedo-traumatologo Tado Abelkio pacientė, pasiryžusi vienos operacijos metu pašalinti abiejų pėdų kauliuko patologiją ir taip išspręsti kelerius metus kamavusią problemą. „Neslėpsiu – kauliukai iššoko prieš kokius 10 metų. Kol neskaudėjo – problemos lyg ir nebuvo. Tačiau pamažu kauliukai didėjo, pradėjo skaudėti pėdą, kojos tindavo, greitai pavargdavo, atsirado nuospaudų, laikui einant prireikė minkštesnės ir platesnės avalynės. Iš pradžių, kaip kad rekomenduoja liaudies medicina, tepiau jodu, kauliukus padaužydavau, griebiausi specialių įtvarų, tačiau pokyčių nebuvo“, – prisipažino moteris, kuri taip ir nenustatė sau kauliukų deformavimosi priežasties: ypač aukštų aukštakulnių ji niekada neavėjo, o ir šeimoje nebuvo ryškesnių pėdos kauliuko patologijos atvejų. Dabar, po operacijos, kretingiškė dėvi specialią avalynę, kuri neleidžia priminti operuotos pėdos dalies. Vaikščioti – sunkoka, nes operuotos iškart abi kojos. Ortopedinę avalynę pacientei teks avėti 6 savaites po operacijos, o kad pakeltų didesnį fizinį krūvį – tarkim, galėtų ir sportuoti – turės praeiti geras pusmetis: per tiek laiko visiškai sugyja operuotas pėdos kaulas. Stačia galva operuotis Janina nepuolė: daug domėjosi, konsultavosi, kas jos iš tiesų laukia po operacijos. Vis dėlto pati nusprendė – operuosis abi kojas iškart: jeigu jau kentėti skausmą ir kitus pooperacinius nemalonumus, tai vienu sykiu. „Dėl tokio pacientės sprendimo labai abejojau, iš pradžių ir nesutikau – kaip medikas, žinau, kokią traumą organizmas patiria operacijos metu, operuojant abi kojas iškart, didėja operacijos apimtis, laikas“, – paaiškino gydytojas T. Abelkis, pacientę Janiną pavadinęs išskirtine. – Ką gi iš tiesų reiškia padidėjęs pėdos kauliukas? – „Sveikata“ paklausė gydytojo T. Abelkio. – Iššokęs pėdos kauliukas – tai pėdos pirmojo piršto iškrypimas. Klaidingai manoma, jog tai – išaugęs naujas kaulas. Iššokę pėdos kauliukai – dažna pėdos deformacija, dažniausiai išryškėjanti apie 30–50-uosius gyvenimo metus, 10 kartų dažniau pasitaikanti moterims negu vyrams. O tokiose populiacijose, tarkim, Afrikos gentyse, kur vaikštoma basomis, pėdos kauliuko patologijos atvejų yra 15 kartų mažiau, palyginti su civilizuotomis šalimis. – Kokios yra pėdos pirmojo piršto iškrypimo priežastys? – Jos įvairios: išorinės – avalynė, profesija, stovimas darbas; vidinės – paveldėjimas, nutukimas, plokščiapėdystė, padidėjęs audinių mobilumas, arba hiperlaksitetas, sąnarių ligos. Norėčiau paaiškinti, kodėl aukštakulniai yra žalingi pėdoms. Avėdami normalią avalynę, pradedame žengti nuo kulno, o avėdamos aukštakulnius moterys vaikšto ant pirštų galiukų, todėl didžiausias krūvis tenka pirštams ir padikauliams, o ne kulnui. Ilgainiui didysis pirštas ima krypti į išorę, padikaulis pasislenka į vidinę pusę, atsiranda kauliukų deformacija. Iškrypus pėdos kaulams, skauda pėda, darosi sunku vaikščioti ne tik su aukštakulniais, bet ir normaliais batais. Didysis pirštas krypsta dar labiau į išorę, įprastai deformuodamas ir kitus pirštus.
|
|
