Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Įpusėjo kadencija: ar esate patenkinti rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Neleidžia užsibūti vidinėje tamsoje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-11-06

Metų laikų kaitos, ypač – rudenį, mėnulio pilnaties poveikį sveikatai itin jaučia Padvarių socialinės globos namų, kurie yra tapę tikraisiais namais psichikos negalią turintiems žmonėms, bendruomenė. Šios įstaigos vadovės Rimos Narmontienės teigimu, labai svarbu – kuo įdomiau užimti psichikos ligonius, kad jie vaduotųsi iš juos įkalinančios tamsos bei vidinės rutinos.


Sveikos pėdos – kokybiško gyvenimo dalis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-11-06
Gydytojas ortopedas-traumatologas Tadas Abelkis patvirtino, jog operacinis gydymas pėdos deformacijai ištaisyti skiriamas įvertinus jos sunkumo laipsnį bei atlikus rentgenogramą.

Kretingiškė Janina – pirmoji Kretingos ligoninės gydytojo ortopedo-traumatologo Tado Abelkio pacientė, pasiryžusi vienos operacijos metu pašalinti abiejų pėdų kauliuko patologiją ir taip išspręsti kelerius metus kamavusią problemą.

„Neslėpsiu – kauliukai iššoko prieš kokius 10 metų. Kol neskaudėjo – problemos lyg ir nebuvo. Tačiau pamažu kauliukai didėjo, pradėjo skaudėti pėdą, kojos tindavo, greitai pavargdavo, atsirado nuospaudų, laikui einant prireikė minkštesnės ir platesnės avalynės. Iš pradžių, kaip kad rekomenduoja liaudies medicina, tepiau jodu, kauliukus padaužydavau, griebiausi specialių įtvarų, tačiau pokyčių nebuvo“, – prisipažino moteris, kuri taip ir nenustatė sau kauliukų deformavimosi priežasties: ypač aukštų aukštakulnių ji niekada neavėjo, o ir šeimoje nebuvo ryškesnių pėdos kauliuko patologijos atvejų.

Dabar, po operacijos, kretingiškė dėvi specialią avalynę, kuri neleidžia priminti operuotos pėdos dalies. Vaikščioti – sunkoka, nes operuotos iškart abi kojos. Ortopedinę avalynę pacientei teks avėti 6 savaites po operacijos, o kad pakeltų didesnį fizinį krūvį – tarkim, galėtų ir sportuoti – turės praeiti geras pusmetis: per tiek laiko visiškai sugyja operuotas pėdos kaulas.

Stačia galva operuotis Janina nepuolė: daug domėjosi, konsultavosi, kas jos iš tiesų laukia po operacijos. Vis dėlto pati nusprendė – operuosis abi kojas iškart: jeigu jau kentėti skausmą ir kitus pooperacinius nemalonumus, tai vienu sykiu. „Dėl tokio pacientės sprendimo labai abejojau, iš pradžių ir nesutikau – kaip medikas, žinau, kokią traumą organizmas patiria operacijos metu, operuojant abi kojas iškart, didėja operacijos apimtis, laikas“, – paaiškino gydytojas T. Abelkis, pacientę Janiną pavadinęs išskirtine.

– Ką gi iš tiesų reiškia padidėjęs pėdos kauliukas? – „Sveikata“ paklausė gydytojo T. Abelkio.

– Iššokęs pėdos kauliukas – tai pėdos pirmojo piršto iškrypimas. Klaidingai manoma, jog tai – išaugęs naujas kaulas. Iššokę pėdos kauliukai – dažna pėdos deformacija, dažniausiai išryškėjanti apie 30–50-uosius gyvenimo metus, 10 kartų dažniau pasitaikanti moterims negu vyrams. O tokiose populiacijose, tarkim, Afrikos gentyse, kur vaikštoma basomis, pėdos kauliuko patologijos atvejų yra 15 kartų mažiau, palyginti su civilizuotomis šalimis.

– Kokios yra pėdos pirmojo piršto iškrypimo priežastys?

– Jos įvairios: išorinės – avalynė, profesija, stovimas darbas; vidinės – paveldėjimas, nutukimas, plokščiapėdystė, padidėjęs audinių mobilumas, arba hiperlaksitetas, sąnarių ligos. Norėčiau paaiškinti, kodėl aukštakulniai yra žalingi pėdoms. Avėdami normalią avalynę, pradedame žengti nuo kulno, o avėdamos aukštakulnius moterys vaikšto ant pirštų galiukų, todėl didžiausias krūvis tenka pirštams ir padikauliams, o ne kulnui. Ilgainiui didysis pirštas ima krypti į išorę, padikaulis pasislenka į vidinę pusę, atsiranda kauliukų deformacija. Iškrypus pėdos kaulams, skauda pėda, darosi sunku vaikščioti ne tik su aukštakulniais, bet ir normaliais batais. Didysis pirštas krypsta dar labiau į išorę, įprastai deformuodamas ir kitus pirštus.


Diskutavo psichinės sveikatos sargai

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-10-13

Psichinės sveikatos temoms vis dar dažnai atsiduriant tabu zonoje, Kretingos psichikos sveikatos centras, minėdamas Pasaulinę psichinės sveikatos dieną, kolegas ir visuomenę sukvietė pokalbiui apie visapusišką sveikatą, neįmanomą be emocinio ir dvasinio atsparumo.


Vytautas Šimkus:

– Daugiau lėšų skiriu vaistams ir gydymui. Mano grūdinimasis paprastas: kūno higiena – nusiprausti, išsivalyti burną, nusiskusti, o tada jau kimbu į darbus, kurie yra geriausia mankšta. Geriu ir papildų. Žinau, kurios mano organizmo vietos silpnesnės, tas ir stiprinu. Žolelių nenaudoju, labiau pasitikiu tradicine medicina.

Edita Bartašienė:

– Daugiau išleidžiu profilaktikai. Daugiausia tam naudoju eterinius aliejus. Mėtų, levandų, citrinų aliejus tinka profilaktiškai beveik nuo visko. Aliejus garinu, vaikams patepu kojų padus, krūtinę. Nesakau, kad eteriniai aliejai tiks visiems ir visapusiškai apsaugos nuo ligų, bet man ir mano šeimai jie tinka. O sportas ar ekstremalus grūdinimasis man neaktualus.

Jurgis Jurevičius:

– Viskam – ir gydymui, ir tam, kad nesirgčiau. Juk jeigu pavėluoji, niekur nedingsi. Stebuklingų receptų, kaip nesusisirgti, nepasakysiu, bet galvoju, kad reiktų daugiau lašinių valgyti, sportuoti ir dirbti juodą, fizinį darbą. Pripažįstu ir liaudišką mediciną, ir tablečių neatsisakau, kai būna bėda. Viską galima suderinti.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Sandros Baranauskaitės komentaras:

– Savo sveikata yra svarbu rūpintis visą gyvenimą tam, kad išvengtume sunkių sveikatos sutrikimų bei ligų, tokių, kaip širdies kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir pan.

Norint būti sveikam, visų pirma reikėtų keisti savo gyvenimo įpročius taip, kad juose būtų kuo mažiau riziką sveikatai keliančių veiksnių. Turėtume atsisakyti žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo, taisyklingai maitintis, stengtis kuo daugiau reguliariai judėti, stebėti savo kraujospūdį, cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat reikėtų naudotis nemokamomis prevencinėmis programomis, kurios padės laiku aptikti ligą ir sustabdyti jos progresavimą. Dėl prevencinių programų derėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nekalbėk netiesos, arba kodėl žmonės meluoja

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2015-10-02

„Politikas meluoja norėdamas geriau pasirodyti prieš rinkėjus, nusikaltėlis – norėdamas išsisukti nuo bausmės, vaikas meluoja, nes bijo būti išbartas. Tačiau melo sąvokos negalima supaprastinti ir sakyti, kad meluojame tik dėl to, kad norime atrodyti geresni“, – įsitikinusi psichologė Ieva Jasaitytė.


Kad mintys ne griautų, o kurtų

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-10-02

Psichinės ir fizinės sveikatos specialistas saviugdos treneris Pranas Pocius, su „Sveikata“ tęsdamas pokalbių ciklą apie sveikatos valdymą, šįsyk skaitytojams atsikleidė, kaip užtikrinti psichinės informacijos apykaitą.


Kai auksinis šepetėlis negelbsti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-10-02

„Mūsų žmonės nevalo dantų ir nekreipia dėmesio į burnos higieną“, – toks griežtas buvo Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro burnos higienistės Kristinos Eismontienės verdiktas iš jos darbo kasdienybės. Specialistė skaitytojams primena, kodėl svarbi burnos higiena, kaip ir kiek ilgai valyti dantis, kokį šepetėlį bei pastą pasirinkti ir pan.


Rajono Savivaldybės bei Kretingos ligoninės investicijos į šios gydymo įstaigos materialinę bazę bei žmogiškuosius išteklius gerokai sustiprino galimybes teikti kokybiškas aukšto lygio medicinos paslaugas, kuriomis naudotis gali ne tik Kretingos, bet ir regiono gyventoj Savivaldybės taryba nusprendė Kretingoje steigti Visuomenės sveikatos biurą.

Planuojama, kad biuras veiklą pradės gruodžio 14 d. ir iš pradžių įsikurs J. K. Chodkevičiaus g. 10, vėliau – J. Pabrėžos g. 8. Šiuo metu kretingiškiams ir rajono gyventojams visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas – visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugas teikia ir visuomenės sveikatos stebėseną vykdo – pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Valstybės deleguotai funkcijai – visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms – vykdyti kasmet savivaldybėms skiriama tikslinė dotacija iš valstybės biudžeto. Šiais metais Kretingos rajono savivaldybei skirta 140 tūkst. eurų. Dalį šios tikslinės dotacijos lėšų Savivaldybė, neturėdama savarankiškai veikiančio biuro Kretingoje, perdavė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui pagal sudarytą visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį.

Visuomenės sveikatos biurą įsteigus Kretingoje, į jį bus perkelti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai iš Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro. Be to, jo pavaldumui bus perduoti (perkelti dirbti) ir Kretingos rajono švietimo įstaigose įdarbinti visuomenės sveikatos specialistai, kurie ir toliau mokyklose vykdys mokinių sveikatos priežiūrą. Taigi formaliai biuro įsteigimas Kretingoje nedidins visuomenės sveikatos specialistų skaičiaus.

Rajono Savivaldybė tiksi, kad įsteigus savarankiškai veikiantį biurą Kretingoje, visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos rajono gyventojams bus prieinamesnės, nes jas teiks vietoje dirbantys, o ne iš Klaipėdos atvykstantys specialistai, o Savivaldybės taryba galės labiau kontroliuoti biuro veiklą.

„P. n.“ informacijaai.


„Ligoninė per pastaruosius kelerius metus pastebimai išgražėjo – iš esmės remontas atliktas visoje ligoninėje. Šiuo metu intensyviai atnaujinama operacinė bei reanimacijos skyrius, dar šiek tiek investicijų – ir iki galo bus atnaujintas akušerijos skyrius. Ligoninėje dirba profesionalūs medikai, jų kvalifikacija – reikiamo lygio, noro dirbti yra, svarbu, kad mūsų nebeįsiūbuotų naujos pertvarkos“, – kalbėjo Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus.


Irutė Tamošauskienė:

– Dažnai maistą gaminu keptuvėje. Dabar jų yra visokių – daug ką jau esu išbandžiusi. Manau, kad daug nulemia keptuvės kokybė – stengiamės keptuves kuo dažniau keisti, senesnes, kurioms reikia daug riebalų, išmetame. Ir nors girdėjau, kad valgyti keptą maistą – nesveika, neįsivaizduoju, ar įmanoma jo visiškai atsisakyti.

Edita Šalnė:

– Negalėčiau, juk reikia ir vaikus pamaitinti, ir sau maisto pasigaminti. Keptuvėje ruošiu daug ką – kepu blynus, gaminu troškinius, kartais ir pusfabrikačius šildau. Svarbu, kad keptuvė būtų kokybiška. Bet koks maisto paruošimo būdas turi savų pliusų ir minusų, o keptas jis skanesnis. Labai svarbu ir aliejus, todėl naudoju tik šaltai spaustą alyvuogių aliejų. Jis ne tik veikia kaip antioksidantas, bet ir naikina vėžio ląsteles.

Irena Lesauskienė:

– Be keptuvės šiais laikais būtų sunku išsiversti, nors ne tiek daug joje gaminu, kartais prireikia. Manau, kad keptas maistas nėra blogybė savaime. Net ir kepant galima gaminti sveikai – juk dabar yra keptuvių, kurioms visai nereikia riebalų. Kita vertus, pakepinti daržoves sriubai galima ir puode.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos Rimos Bartkevičiūtės komentaras:

– Vienareikšmiškai teigti, kad visas keptas maistas yra nuodas, negalima. Viskas priklauso nuo to, kaip jis keptas. Jei maistą paskrudiname tik iki reikiamos temperatūros, naudojame kokybiškus, šviežius riebalus, jis nebus nuodingas. Tačiau dažnai vartoti keptą maistą mitybos specialistai nerekomenduoja, nes apdorojant jį aukštoje temperatūroje, ypač pramoninėje maisto gamyboje, kai kartais keliskart panaudojamas tas pats aliejus, maistas mažų mažiausiai gali tapti sveikatai nepalankiu. Daug vertingesni yra maistines savybes tausojantys gamybos būdai – virimas, troškinimas garuose ar vandenyje. Svarbu ir tai, koks aliejus naudojamas, gaminant maistą. Kepimui reiktų rinktis tą, ant kurio pakuotės nurodyta, kad jis tinka kepimui. Mažiau apdoroti, nerafinuoti aliejai turi trumpesnį galiojimo laiką ir yra tinkamesni vartoti, pavyzdžiui, gaminant salotas, bet netinka kepimui.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas