|
|
|
SveikataStandartų visuomenė turi keistis
„Jeigu neįgaliųjų ir toliau nebus visuomenėje, jie išliks nematomi. Žinoma, eiti į pasaulį nėra lengva, bet tai, grubiai kalbant, apsimoka – visuomenė tampa kitokia, o tie, kurie yra kitokie, tampa tos visuomenės nariais“, – kalbėjo publicistas Tomas Viluckas, kartu su žmona, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro lektore dr. Jolita Viluckiene, Kretingos Dienos veiklos centre susitikęs su žmonėmis, gyvenančiais su negalia ir greta jos. Viešą paskaitą „Žmogus su negalia: griauti mąstymo stereotipus“ Dienos veiklos centre surengusi J. Viluckienė negalios temą pasirinko ir savo disertacijai, ir gyvenimui. „Gyvendama su Tomu tarsi gyvenu su negalia, – kalbėjo J. Viluckienė. – Turiu jį nešioti, valgydinti ir prausti – padaryti už jį tai, ko jis pats negali. Negalia yra labai arti manęs, ji – mano gyvenimo dalis, kurią pati pasirinkau prieš 12 metų. Tačiau viską galėčiau pakartoti.“ Pasirinkusi ištirti negalią iš vidinės perspektyvos – ką reiškia būti žmogumi su negalia ir gyventi mūsų visuomenėje, ką reiškia išgyventi laiką ir net erdvę būnant neįgaliu, ypač turint fizinę negalią – lektorė suprato, kad būti neįgaliu, vadinasi, būti tam tikrame vaidmenyje, kurį netrukus pajaučia ir neįgalaus žmogaus artimieji. „Šis vaidmuo kyla santykyje su visuomene. Tiriant žmones, nuo mažes turinčius negalią, paaiškėjo, kad iki tam tikro amžiaus jie apskritai nesuprato turintys negalią, kol visuomenė į ją neparodė pirštu. Vadinasi, negalia nėra tik kūno disfunkcijos, negalia – ir socialinis konstruktas. Turime kurti konstruktyvų ir kiek įmanoma pozityvesnį santykį, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų artimųjų gyvenimo kokybė“, – kalbėjo J. Viluckienė.
Saugoti sveikatą – saugoti sielą
Nors Pasaulinė sveikatos diena šiemet buvo pašvęsta diabetui, kolegas į konferenciją Kretingos muziejuje sukvietę Kretingos psichikos sveikatos centro specialistai provokavo pokalbiui apie žmogų, kaip nedalomą visumą, kur psichinė sveikata yra ne mažiau svarbi negu rūpinamasis savo kūnu.
Burnos vėžio profilaktikos akcija Kretingoje
Vakar pasaulis paminėjo Sveikatos dieną, kurios proga trečiadienį Kretingos pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) vyriausioji Lietuvos Respublikos specialistė odontologijai, Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos vadovė, profesorė Alina Pūrienė su komanda per 4 valandas nemokamai patikrino 57 kretingiškius dėl burnos vėžio, dantų ir dantenų ligų. Iš tądien pasitikrinusių visiškai sveikų buvo 26 procentai.
Ar į savo valgiaraštį įtraukiate laukinius augalus
Kontroliuoja geriamąjį vandenį
Kretingos rajone yra 43 vandenvietės, iš kurių geriamąjį vandenį 31,4 tūkst., arba 78 proc., Kretingos rajono gyventojų centralizuotai tiekia vienas tiekėjas – bendrovė „Kretingos vandenys“, o 22 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina iš individualių šulinių.
Trise lovoje: mama, tėtis ir mažylis
Šeimoje atsiradus trečiam nariui – kūdikiui, į namus pasibeldžia ir nauja dilema: ar leisti mažyliui miegoti vienoje lovoje su tėvais ir kaip ilgai tai galima toleruoti.
Erkės jau primena apie save
Atbudo gamta, atbudo ir erkės, žmogui galinčios sukelti rimtų sveikatos bėdų. Efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo erkinio encefalito, – skiepai.
Ligoninėje vadinta vaikų ministre
Kretingiškių pamiltai ir kolegų šmaikščiai vaikų ministre vadintai gydytojai pediatrei Janinai Rapalienei Kretingos ligoninė buvo pirmoji ir vienintelė darbovietė per daugiau kaip 50 metų. Vos prieš dvejus metus išėjusi į užtarnautą poilsį, o šį pavasarį atšventusi ir savo 80-mečio jubiliejų, J. Rapalienė sutiko su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinti prisiminimais apie tų laikų ligoninę, kai įžengė į ją pirmąkart, savo įžvalgomis bei pamąstymais apie sveikatos reformą, vaikų ligas, skiepų naudą. Nesigailėjo dėl pasirinkimo Kretingoje daktarės Rapalienės vardas šiandien skamba tarsi legenda. Taktiška, ori, santūri, švelni, skoninga – tokia ji yra ir tokią ją prisimena dauguma kretingiškių motinų bei užaugę jų vaikai. Dar pridurčiau: nedarbinėje aplinkoje ji – moteris, turinti puikų humoro jausmą, laiku ir vietoje gebanti įterpti šmaikščių patarlių bei priežodžių, gabi kulinarė, sodininkė, mėgėja keliauti. Ji – inteligentė iš prigimties, atkeliavusi iš prieškario Jonavos ūkininkų šviesuolių Amelijos ir Viktoro Petkauskų puoselėto šeimos užutekio: „Tėvas iš miesto niekad negrįždavo be knygos, kurių labai laukdavau ir godžiai skaitydavau. Šeimoje augome keturi vaikai, – likau tik viena. Tėvai buvo mylimi visų kaimo žmonių, ir tie, kuriems jie padėjo, išgelbėjo mūsų šeimą nuo Sibiro, paslapčia išbraukę iš tremiamųjų sąrašų“, – trumpam į vaikystės prisiminimus sugrįžo J. Rapalienė. Būti gydytoja ji svajojo nuo mažens, susižeidusiam siūlydavosi apibintuoti pirštą, perrišti žaizdą. „Nežinau, iš kur tas potraukis – nei giminėj, o ir visoj Jonavoj tuomet nebuvo gydytojų, tik vienas felčeris“, – sakė J. Rapalienė, neslėpdama, jog niekada nesigailėjusi dėl savo pasirinkimo. Tik negalvojusi tapti vaikų gydytoja: kaip ir visi, įpusėję studijas Kauno medicinos institute, galvojusi apie chirurgiją. Tačiau žymus profesorius Matulevičius, įžvelgęs prigimtines jos savybes, pasakęs „turbūt būsi vaikų daktare“, ir taip tarsi numatė tolimesnį jos likimą.
Apie sveikatą – nuo mažų dienų
Kretingos kultūros centro parodų salėje įvyko lopšelio-darželio „Pasaka“ suorganizuota respublikinė konferencija „Vaikų sveikatos stiprinimas. Kokybiško vaikų sveikatos ugdymo galimybės šiandienos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.“
Ar dažni svogūnai ant jūsų stalo?
|
|
