Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Įpusėjo kadencija: ar esate patenkinti rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Burokėliai senovės Persijoje buvo žinomi dar antrame tūkstantmety¬je prieš mūsų erą ir vartojami kaip vaistinis augalas, o į Lietuvos virtuvę atkeliavo XVI amžiuje, tapdami ne tik viena svarbiausių kai kurių lietuviškų patiekalų sudedamųjų dalių, bet ir vaistu, kuriuo kone visus mus vaikystėje girdydavo mamos.


Pinigų psichologija: kiek laimės šlamančiuose

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-02-05

„Pinigai, kuriuos turi, – laisvės įrankis, tie, kurių vaikaisi, – vergijos įrankis“ – yra pasakęs prancūzų filosofas ir rašytojas Žanas Žakas Ruso. Anot psichologės Ievos Jasaitytės, ši mintis puikiai atspindi žmogaus psichologinį santykį su pinigais: apie pinigus sunku kalbėti, net šeimoje ar artimų draugų rate pinigai dažnai yra uždrausta tema, kadangi sukelia nemalonias diskusijas.


Puola liga klastūnė – gripas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-02-05

Kretingiškius masiškai guldo gripas ir viršutinių kvėpavimo takų ligos, – vakar mūsų rajone buvo paskelbta epidemija. „Kretingos šeimos centro“ bendrosios praktikos gydytoja Silvija Zamulskienė įspėjo, jog į gripą negalima reaguoti lengvabūdiškai, nes ši liga klastinga tuo, kad jos komplikacijos yra daug pavojingesnės už pačią ligą.

.


Alkoholis – veiksnys, skatinantis smurtą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-01-08

Moksliškai išskiriamos smurto priežastys – alkoholizmas, kitos psichotropinės medžiagos, nedarbas, agresija, nemokėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus, skurdas. Tačiau Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė Inna Viršilienė Kretingoje vykusioje konferencijoje „Matai smurtą – netylėk“ akcentavo, jog vis dėlto pagrindinė smurto priežastis yra ne alkoholis, o pats žmogus. Tai, kas išvardinta, tėra tik veiksniai, skatinantys smurto atsiradimą šeimoje.


Šaltis kretingiškių mirtinai nekando

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-01-08

Kretingos ligoninės gydytojo ortopedo traumatologo Ramūno Šuipio teigimu, užėjus žiemos šalčiams, mirtinai sušalusių Kretingos rajono gyventojų ligi šiol dar nebuvo. „Tačiau pernelyg džiūgauti nereikėtų: žiema nesibaigė, o ir taisyklė tokia, kad požymiai, nušalus galūnes, pasirodo praėjus 2–3 savaitėms po paties nušalimo“,– tvirtino medikas.


Išlaisvinti savo vidinį gydytoją

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-01-08

Posakis „laikas išgydys“, anot psichologo praktiko ir psichodramos terapeuto Evaldo Karmazos, nėra iš piršto laužtas: „Tyrimai rodo, kad bent keturi iš dešimties lietuvių jau turėtų gulėti palatose dėl nuolat patiriamo streso, įtampos ir kitų psichologinių problemų, tačiau prašyti pagalbos ryžtasi tik kas ketvirtas. Daugelis renkasi dar iš tėvų ir senelių paveldėtą strategiją – tylėti ir nieko nedaryti, nes laikas išgydys. Laikas tikrai gydo, tačiau pasitelkus terapiją, gerai įsiklausius į savo kūną, tai įvyksta kur kas greičiau.“


Plaštakos ligos – pagydomos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-01-08

„Plaštakos patologijos mūsų ligoninėje yra ir diagnozuojamos, ir, taikant konservatyvųjį ar operacinį gydymą, sėkmingai pašalinamos“, – „Sveikatai“ teigė Kretingos ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Ramūnas Šuipys, įvardinęs dažniausiai pasitaikančias plaštakos ligas: riešo kanalo sindromą, pritrauktą pirštą, arba Dupuytreno kontraktūrą, bei stringantį pirštą, dar vadinamą „spragtuku“.


Donorystės pavyzdžiu užkrėtė ir draugus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-01-08

Lietuvos krašto apsaugos savanoriškų pajėgų 306 Kretingos kuopos karys 31-erių Virgilijus Klevinskis, būdamas ilgamečiu neatlygintinu Nacionalinio kraujo centro donoru, šiam tauriam poelgiui paskatino ir kitus karius – dovanoti kraujo jau tapo kretingiškių savanorių kalėdine tradicija.


Rasa Kupšienė:

– Be storo lietuviško stalo mums būtų sunku, bet kiekvienas valgo pagal savo skonį. Ir kas čia žino, ar toks maisto kaitaliojimas yra nesveika. Juk daug kas yra nesveika. Pamaišome maistą ir mes. O jei jau nevirškina, griebiamės tablečių. Liaudiškais būdais gydytis žmonės nebeturi laiko.

Vaiva Tautavičiūtė:

Po saldumo norisi sūrumo, taip jau yra. Gal čia toks mūsų bruožas – kimšti iki pergalės. Matyt, lietuviams trūksta valgymo kultūros. Prisivalgome, o tada dvi dienas skiriame iškrovai ir mineralinio vandens dietai. Man pačiai valgiais nukrautas stalas atrodo beprasmis maisto gadinimas, juk visko nesuvartojame.

Edvardas Beniušis:

Kaip jau valgom, taip valgom. Man jau 89 metai ir nieko blogo nejaučiu. Mėsiški dalykai man patys mėgstamiausi, bet ir saldumynai ne pro šalį – tiek šokoladas, tiek pyrago gabalėlis. Ir penkiasdešimt gramų po maisto virškinimui nepamaišo – pagal apetitą, pagal norą ir pagal kišenę.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistės Editos Isakovos komentaras:

– Šventės neretai tampa iššūkiu mūsų organizmui. Gausiai patiekalais nukrauti šventiniai stalai, daug kaloringo maisto ir mažas fizinis aktyvumas – viso to padariniai būna labai nemalonūs. Norint išvengti sveikatos negalavimų per šventes ir po jų, reikėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: neprisikrauti per daug maisto į lėkštę, riboti patiekalų kiekį, valgyti neskubant, mėgaujantis. Švenčių metu reikėtų maistą ragauti, o ne valgyti.

Pirmiausia turėtume rinktis vaisius ir daržoves. Valgyti reiktų nedidelėmis porcijomis ir ilgai kramtant – kiekvieną kąsnį sukramtyti apie 20–30 kartų. Valgant skirtingus patiekalus, patarčiau daryti 20 min. pertraukas. Stenkitės „nesluoksniuoti“ maisto: sūru – saldu – sūru – saldu. Negalima vienu metu valgyti visko iš eilės, nes jei po sočių šventinių pietų iš karto suvalgysime kažką saldaus, daug angliavandenių turinčių produktų, skrandyje prasidės rūgimo procesas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad su maistu nerekomenduojama gerti daug skysčių.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ

Žalieji namų „gydytojai“

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2015-12-04

Liaudies išmintis gydytis vaistais nuo palangės greičiausiai sukaupta ne šiaip sau: namuose auginami kambariniai augalai iš tiesų turi tų gydomųjų savybių, kurių poveikį mūsų protėviai tyrė šimtmečiais, o ir iškart nulėkti pas daktarą ar į vaistinę jie neturėjo jokių galimybių. „Nors dabartiniai žmonės ir yra apsupti šiuolaikinės medicinos globos bei cheminių vaistų gausos, vienas–kitas gurkšnis sveikatos iš žaliosios namų vaistinės gali būti greitas ir efektyvus“, – teigė Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas