Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Įpusėjo kadencija: ar esate patenkinti rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Kontroliuoja geriamąjį vandenį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-04-01

Kretingos rajone yra 43 vandenvietės, iš kurių geriamąjį vandenį 31,4 tūkst., arba 78 proc., Kretingos rajono gyventojų centralizuotai tiekia vienas tiekėjas – bendrovė „Kretingos vandenys“, o 22 proc. gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina iš individualių šulinių.


Trise lovoje: mama, tėtis ir mažylis

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-04-01

Šeimoje atsiradus trečiam nariui – kūdikiui, į namus pasibeldžia ir nauja dilema: ar leisti mažyliui miegoti vienoje lovoje su tėvais ir kaip ilgai tai galima toleruoti.


Erkės jau primena apie save

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-04-01

Atbudo gamta, atbudo ir erkės, žmogui galinčios sukelti rimtų sveikatos bėdų.

Efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo erkinio encefalito, – skiepai.


Ligoninėje vadinta vaikų ministre

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-04-01
Petys petin per gyvenimą ir abu įsirašę į Kretingos istoriją: gydytoja Janina Rapalienė – Kretingos rajono Garbės pilietė, Feliksas Rapalis – ilgametis Kretingos rajono laikraščio „Švyturys“ redaktorius.

Kretingiškių pamiltai ir kolegų šmaikščiai vaikų ministre vadintai gydytojai pediatrei Janinai Rapalienei Kretingos ligoninė buvo pirmoji ir vienintelė darbovietė per daugiau kaip 50 metų. Vos prieš dvejus metus išėjusi į užtarnautą poilsį, o šį pavasarį atšventusi ir savo 80-mečio jubiliejų, J. Rapalienė sutiko su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinti prisiminimais apie tų laikų ligoninę, kai įžengė į ją pirmąkart, savo įžvalgomis bei pamąstymais apie sveikatos reformą, vaikų ligas, skiepų naudą.

Nesigailėjo dėl pasirinkimo

Kretingoje daktarės Rapalienės vardas šiandien skamba tarsi legenda. Taktiška, ori, santūri, švelni, skoninga – tokia ji yra ir tokią ją prisimena dauguma kretingiškių motinų bei užaugę jų vaikai. Dar pridurčiau: nedarbinėje aplinkoje ji – moteris, turinti puikų humoro jausmą, laiku ir vietoje gebanti įterpti šmaikščių patarlių bei priežodžių, gabi kulinarė, sodininkė, mėgėja keliauti.

Ji – inteligentė iš prigimties, atkeliavusi iš prieškario Jonavos ūkininkų šviesuolių Amelijos ir Viktoro Petkauskų puoselėto šeimos užutekio: „Tėvas iš miesto niekad negrįždavo be knygos, kurių labai laukdavau ir godžiai skaitydavau. Šeimoje augome keturi vaikai, – likau tik viena. Tėvai buvo mylimi visų kaimo žmonių, ir tie, kuriems jie padėjo, išgelbėjo mūsų šeimą nuo Sibiro, paslapčia išbraukę iš tremiamųjų sąrašų“, – trumpam į vaikystės prisiminimus sugrįžo J. Rapalienė.

Būti gydytoja ji svajojo nuo mažens, susižeidusiam siūlydavosi apibintuoti pirštą, perrišti žaizdą. „Nežinau, iš kur tas potraukis – nei giminėj, o ir visoj Jonavoj tuomet nebuvo gydytojų, tik vienas felčeris“, – sakė J. Rapalienė, neslėpdama, jog niekada nesigailėjusi dėl savo pasirinkimo.

Tik negalvojusi tapti vaikų gydytoja: kaip ir visi, įpusėję studijas Kauno medicinos institute, galvojusi apie chirurgiją. Tačiau žymus profesorius Matulevičius, įžvelgęs prigimtines jos savybes, pasakęs „turbūt būsi vaikų daktare“, ir taip tarsi numatė tolimesnį jos likimą.


Apie sveikatą – nuo mažų dienų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-03-29

Kretingos kultūros centro parodų salėje įvyko lopšelio-darželio „Pasaka“ suorganizuota respublikinė konferencija „Vaikų sveikatos stiprinimas. Kokybiško vaikų sveikatos ugdymo galimybės šiandienos ikimokyklinio ugdymo įstaigose.“


Apolinaras Toleikis:

– Svogūnai, kartu su pipirais ir česnakais, – pagrindinis mano maistas. Labai dažnai juos valgau su žuvimi, su silke, į sriubas dedu. Prieš tai juos kiek pakepu, patroškinu. Žalių svogūnų savo amžiuje ne tiek ir daug vartoju. O ir akys jų nebebijo – matyt, per tiek metų priprato. Svogūnus dažniausiai perku turgelyje, kad būtų lietuviški. Kiek pamenu, ir mano seneliai, ir tėvai juos mėgo, nuo vaikystės juos valgau ir aš. Tai – geras vitamino C šaltinis.

Stasys Šiaulys:

– Labai mėgstu svogūnus. Per daug jų nevalgau, bet prie lašinukų jie geriausiai tinka. Dažniausiai svogūnus valgau žalius, girdėjau, kad jie sveikatą atneša. Kokiomis konkrečiomis gydomosiomis savybėmis pasižymi – nepasakysiu, bet pats juo vartoju ir kitiems rekomenduočiau, ypač šaltuoju metų laiku. Prie svogūno tinka ir česnakas. O aš dar ir meškinio česnako antpilą vartoju.

Janina Hansen:

– Svogūnai – skanu ir sveika, todėl juos mielai valgau. Jau daug metų esu vegetarė ir tai man padėjo atsikratyti įvairių negalavimų, net ir auglių, tapau labai sveika. Ir dabar, kai man – 63 metai, nesiskundžiu jokiais negalavimais. Svogūnai mums naudingi tuo, kad turi daug antibakterinių savybių, taip pat puikiai kovoja su peršalimo ligomis mūsų organizme. Jo, kaip ir viso kito, siūlyčiau vartoti su saiku.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Ligas prisišaukiame ir patys

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-03-04

Kretingos centre, J. K. Chodkevičiaus g., veiklą pradėjo nauja Kretingos rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Visuomenės sveikatos biuras. Jo tikslas – teikti visuomenės sveikatos paslaugas rajone, rūpintis gyventojų sveikata, siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą, pagerinti gyvenimo kokybę.


„Multitasking‘as“ – gebėjimas vienu metu atlikti kelias užduotis – savybė, kurią vis dažniau darbo skelbimuose įvardija darbdaviai, o atrankose praktiškai taiko personalo specialistai. Ar tikrai gebėjimas gerai atlikti kelias užduotis vienu metu arba žaibiškai persijungti nuo vienos veiklos prie kitos įmanomas ir ar apskritai egzistuoja, kalbėjomės su psichologė Ieva Jasaityte.


Neįgaliųjų bendrija: duoti, o ne imti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-03-04
Kretingos neįgaliųjų draugijai vadovaujantis Antanas Juškėnas sakė, kad nors ir keičiasi visuomenės požiūris į neįgalų žmogų, tačiau dar trūksta dėmesio tiems, kurie turi judėjimo negalią – jiems nepritaikyti įvažiavimai.

„Kretingos neįgaliųjų draugija yra tokia bendruomenė, kuri nori bendrystės – susitikti, keliauti ir džiaugtis gyvenimu. Tūlam neužtenka tik užsiregistruoti ir laukti, ką bendrija jam duos. Gauti yra lengviausia – iš sovietmečio taip esam įpratę. Manau, kad kiekvienas draugijos narys pirmiausiai turėtų paklausti savęs – ką gi aš pats jai pasiūlysiu be nario mokesčio“, – kovo 15-ąją įvyksiančio Kretingos neįgaliųjų draugijos kasmetinio ataskaitinio susirinkimo išvakarėse kalbėjo jos vadovas 52-jų Antanas Juškėnas.

Draugijos sudėtis – įvairialypė

A. Juškėnas, prieš metus išrinktas vadovauti Kretingos neįgaliesiems, sakė, jog šiandieną draugijos sąrašuose yra 180 pavardžių, tačiau realiai – 150 narių, – vyriausias iš jų perkopė per 90 metų. Vadovas pasidžiaugė, jog veikia 2 aktyvūs draugijos padaliniai – Kartenoje ir Darbėnuose.

„Susibūrėme skirtingų specialybių, išsilavinimo, yra ir tokių, kurie kažkada užėmę aukštas pareigas, – visgi vyrauja vyresnio amžiaus žmonės. Pagal mūsų įstatus, draugijos veikloje gali dalyvauti ir senjorai, neturintys negalių, tačiau jie negali būti įtraukti į projektinę veiklą. Peržiūrėjau sąrašus: jeigu žmogus nesirodo 4–5 metus, braukiame iš sąrašų. Norėtųsi, kad bendrija būtų gyvesnė: žmonės siūlytų idėjas, aišku, – realias ir įgyvendinamas pagal galimybes, tuomet, manau, galėtume daugiau nuveikti. Neužtenka tik sykį ateiti ir po to dingti“, – kalbėjo A. Juškėnas.

Vadovas neslėpė: „Visi esame žmonės – mums nesvetimas pavydas, apkalbos. Neslėpsiu: kai paskelbėme apie projektines lėšas, iš kurių išgyvename ir vykdome veiklą, buvo tokių, kurie pradėjo skaičiuoti, kiek gausiu aš ir kuris kitas, ir kur dėsiu tuos pinigus. Tie žmonės nenori suprasti, kad projekto lėšos turi būti panaudotos tikslingai“.

Būstinėje plėtos dienos veiklą

Šiųmetinei projektinei veiklai vykdyti iš valstybės biudžeto Kretingos neįgaliųjų draugijai buvo skirta 13,8 tūkst. eurų. „Tų pinigų mums turi užtekti vykdyti dienos veiklos užimtumą bei skatinti amatus. Veiklą plėtosime savo būstinėje, J. K. Chodkevičiaus gatvėje. Ketiname sukomplektuoti po 3 grupes. Vienoje žmonėms bus kalbama apie sveikatinimo būdus, higieną, lavinami kompiuteriniai įgūdžiai, moterys užsiims rankdarbiais. O kita grupė mokysis populiarių menų: kovą – keramikos, balandį – piešti ant šilko, gegužę – lieti spalvas vandenyje, arba vadinamojo ebru meno“, – tvirtino A. Juškėnas.

Iš tų pačių projekto lėšų, anot vyro, yra mokamas atlyginimas ir jam, kaip vadovui ir asmeniniam asistentui, bei dar 10 projektus vykdančių darbuotojų. Dvi dienas ligi pietų jis dirba būstinėje, o kitas dienas tarpininkauja ir padeda neįgaliesiems, vežiodamas juos po reikalingas įstaigas.


Greitoji medicinos pagalba nebėra greitoji?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-02-05

Kretingiškė Vilma Petrauskaitė piktinosi, kad užspringus jos motinai, iškviesta Greitoji medicinos pagalba nebuvo suteikta skubiai, o ir atvykę medikai klaidžiojo po gatvę, nerasdami jų adreso. Skaitytoja norėtų sužinoti, per kiek laiko skubiais atvejais privalo atvykti greitoji.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas