Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Įpusėjo kadencija: ar esate patenkinti rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Siekia blaivesnės ir sveikesnės Lietuvos

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-06-03
Iš Salantų kilęs sveikuolis, vienas iš iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ įkūrėjų Juozas Dapšauskas pakilo į kovą už blaivybę.

Kraštietis sveikuolis Juozas Dapšauskas, išvien su bendraminčiais subūręs iniciatyvinę grupę „Už blaivią“, kuri siekia, kad būtų pakeistas dabar galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas – ir tai savo parašais patvirtino per 61 tūkst. Lietuvos piliečių, „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog jų siekis jau duoda rezultatų ir tampa rimtu visuomenės įpareigojimu politikams.

Nebenuleis rankų

Praėjusį antradienį, gegužės 31-ąją, Seime buvo įregistruotas Alkoholio įstatymo pakeitimo projektas. „Tačiau Darbo partija tam pasipriešino – paprašė Vyriausybės išvadų. Vyriausybė išvadas gali pateikti po ilgo laiko, tačiau išvados dar nėra įstatymas, – už jį balsuos Seimas. Tada ir pamatysime, kas atidavė balsus, o kas – ne ir kas yra suinteresuotas, kad alkoholio kuo daugiau būtų gaminama bei realizuojama Lietuvoje“, – kalbėjo J. Dapšauskas.

Anot kraštiečio, jeigu projektas bus atmestas, jie registruos kitą, ir jeigu šis Seimas jo nepriims, mano, jog priims naujai išrinktas. „Mūsų iniciatyvine grupė jau įgijo svorio bei patirties ir neketiname pasiduoti – nebeleisime žudyti visuomenės“, – tvirtino jis.

J. Dapšauskas tęsė mintį: „Jau dabar mūsų šalies piliečių, siekiančių blaivesnės ir sveikesnės visuomenės, iniciatyvinis judėjimas davė rezultatų – Seimas praėjusią savaitę ryžosi priimti įstatymo pataisą, kuria uždraudė skelbti alkoholinių gėrimų akcijas. Tai – labai mažas žingsnis, bet jo gal nė nebūtų žengę, jeigu Lietuvoje nebūtų to 61 tūkstančio su negerovėmis nesitaikstančių piliečių“.


Plečia geoterminio vandens ir sapropelio naudojimą

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-05-31
Konferencijos dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika.

Praėjusį penktadienį „Atostogų parke“ Žibininkuose vyko tarptautinė konferencija, kurios dalyviai aiškinosi, kaip žmogaus sveikatai geriau panaudoti gamtos išteklius: pajūrio karštąjį žemės gelmių vandenį ir sapropelį, kurį „Atostogų parkas“ išgauna iš Riauško ežero Šilalės rajone.

Konferencijai tarptautinį mastą suteikė svečiai iš Latvijos firmos „HumitVit“ ir Liepojos reabilitacinės ligoninės. Konferenciją inicijavusio „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša pasidžiaugė konferencijos rezultatais: „Atostogų parkas“ sutarė su kompanija „HumitVit“ dirbti kartu, panaudojant Riauško ežero sapropelį, Liepojos reabilitacinės ligoninės specialistai pasidalijo sukaupta patirtimi gydymui, sveikatinimui naudojant geoterminį pajūrio zonos vandenį. „HumitVit“ mes tieksime sapropelį – žaliavą, iš kurios jie gamins produktus, skirtus plaukų priežiūrai, veido kaukes, aplikacijų paketus sąnariams. Šią produkciją naudosime ir „Atostogų parke“. Deja, nesame visų galų meistrai, todėl lig šiolei sapropelį mūsų SPA naudojame tik įvyniojimams“, – kalbėjo R. Jovaiša.


Justina Vaičekauskienė:

– Taip, valgau, ir užsiauginu jų pati. Ridikėliams svarbu žemę išpurenti ir laiku palaistyti. Žmogus – vaikščiojanti Mendelejevo lentelė, tai kažkokių medžiagų iš ridikėlių taip pat pasisaviname. Todėl, kai jau atsiranda, suvalgau jų pakankamai – ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei. Esu auginusi ir baltuosius, ir juoduosius ridikus. Juodasis – geras vaistas nuo kosulio: vidų išskaptuoji, pridedi medaus, kuris ištraukia sultis, ir gauni gydantį sirupą.

Evelina Poranskytė:

– Valgau, bet tai nėra mano mėgstamiausia daržovė. Kai jau prireikia, ridikėlių nusiperku parduotuvėje, bet tai būna gana retai, todėl net nepagalvoju – juos valgyti sveika ar nelabai. Ridikėlių norisi pačioje pradžioje, kai atsiranda pirmieji. Jei turėčiau galimybę, šiek tiek jų užsiauginčiau pati. O apie gydomąsias juodųjų ridikų savybes kažką esu girdėjusi, bet nelabai gilinausi.

Jurgita Kelpšienė:

– Mėgstu ir auginu. Kiek užsiauginame, tiek ir suvalgome. Bet sėjame jų nedaug. Dažniausiai ridikėliai patenka į salotas – kitokių būdų juos gaminti nežinau. Apie gerąsias, gydomąsias ridikėlių savybes nesu girdėjusi, nors ir domėtis niekada nebandžiau. Auginame ir juoduosius bei baltuosius ridikus, juos taip pat naudojame salotoms. Tiesa, juodasis ridikas tinka sergantiems bronchitu, kvėpavimo takų ligomis – susitarkuoji ir valgai.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Rajono Savivaldybės taryba paskutiniajame posėdyje patvirtino praėjusių metų Savivaldybės visuomenės sveikatos specialiosios programos lėšų panaudojimo ataskaitą bei 2016 m. pagal šią programą įgyvendinamų priemonių planą, numatė lėšas joms vykdyti.


Aptarė iššūkius gyvensenos medicinoje

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-05-06

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos institutas (EMI) ir Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija kolegas sukvietė į XV tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją Palangoje „Iššūkiai gyvensenos medicinoje“. Joje nagrinėtos priklausomybių ir savižudybių temos, senėjančios visuomenės iššūkiai bei pristatyti LSMU EMI moksliniai darbai.


„Pažiūrėkite į savo gyvenimą naujoko žvilgsniu – ar tikrai norite šitaip tęsti? – siūlo savęs paklausti gydytojas-psichoterapeutas, Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas dr. Julius Neverauskas. Anot jo, žmogus turi keistą bruožą – jeigu jam kažkas nesiseka, jis daro tą patį, tik dar stipriau, tačiau jeigu iš tiesų norime ką nors savo gyvenime keisti, turime keisti ir savo elgesį, o tam, kad kistų elgesys, reikia keisti mintis.


Standartų visuomenė turi keistis

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-05-06
Viešoje paskaitoje „Žmogus su negalia: griauti mąstymo stereotipus“ dr. Jolita Viluckienė ir jos vyras Tomas Viluckas skatino nebijoti peržengti ribą, eiti į visuomenę ir kurti geresnę aplinką skirtingiems žmonės.

„Jeigu neįgaliųjų ir toliau nebus visuomenėje, jie išliks nematomi. Žinoma, eiti į pasaulį nėra lengva, bet tai, grubiai kalbant, apsimoka – visuomenė tampa kitokia, o tie, kurie yra kitokie, tampa tos visuomenės nariais“, – kalbėjo publicistas Tomas Viluckas, kartu su žmona, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro lektore dr. Jolita Viluckiene, Kretingos Dienos veiklos centre susitikęs su žmonėmis, gyvenančiais su negalia ir greta jos.

Viešą paskaitą „Žmogus su negalia: griauti mąstymo stereotipus“ Dienos veiklos centre surengusi J. Viluckienė negalios temą pasirinko ir savo disertacijai, ir gyvenimui.

„Gyvendama su Tomu tarsi gyvenu su negalia, – kalbėjo J. Viluckienė. – Turiu jį nešioti, valgydinti ir prausti – padaryti už jį tai, ko jis pats negali. Negalia yra labai arti manęs, ji – mano gyvenimo dalis, kurią pati pasirinkau prieš 12 metų. Tačiau viską galėčiau pakartoti.“

Pasirinkusi ištirti negalią iš vidinės perspektyvos – ką reiškia būti žmogumi su negalia ir gyventi mūsų visuomenėje, ką reiškia išgyventi laiką ir net erdvę būnant neįgaliu, ypač turint fizinę negalią – lektorė suprato, kad būti neįgaliu, vadinasi, būti tam tikrame vaidmenyje, kurį netrukus pajaučia ir neįgalaus žmogaus artimieji.

„Šis vaidmuo kyla santykyje su visuomene. Tiriant žmones, nuo mažes turinčius negalią, paaiškėjo, kad iki tam tikro amžiaus jie apskritai nesuprato turintys negalią, kol visuomenė į ją neparodė pirštu. Vadinasi, negalia nėra tik kūno disfunkcijos, negalia – ir socialinis konstruktas. Turime kurti konstruktyvų ir kiek įmanoma pozityvesnį santykį, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų artimųjų gyvenimo kokybė“, – kalbėjo J. Viluckienė.


Saugoti sveikatą – saugoti sielą

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-04-12

Nors Pasaulinė sveikatos diena šiemet buvo pašvęsta diabetui, kolegas į konferenciją Kretingos muziejuje sukvietę Kretingos psichikos sveikatos centro specialistai provokavo pokalbiui apie žmogų, kaip nedalomą visumą, kur psichinė sveikata yra ne mažiau svarbi negu rūpinamasis savo kūnu.


Vakar pasaulis paminėjo Sveikatos dieną, kurios proga trečiadienį Kretingos pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) vyriausioji Lietuvos Respublikos specialistė odontologijai, Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos vadovė, profesorė Alina Pūrienė su komanda per 4 valandas nemokamai patikrino 57 kretingiškius dėl burnos vėžio, dantų ir dantenų ligų. Iš tądien pasitikrinusių visiškai sveikų buvo 26 procentai.


Jurgita Bružienė:

– Pirmiausia vartoju tuos augalus, kuriuos pati užsiauginu sode: salotas, svogūnus. Laukinių augalų ar žolelių kol kas ragauti neteko, nors ir esu girdėjusi apie juos daug gero. Be mėsos gyventi negalėčiau, tačiau žalių augalų, daržovių taip pat reikia mūsų organizmui, todėl vis ruošiuosi juos išbandyti.

Daina Kairytė:

– Gyvenu bute, todėl apie laukinius augalus net nepagalvoju. Esu girdėjusi, kad žmonės renka ir valgo dilgėles, verda arbatas, bet pati niekada jų nebandžiau. Pavasarį stengiuosi į savo maisto racioną įtraukti kuo daugiau daržovių ir geriausia – jei jos iš kaimo, iš močiutės daržo, o ne iš parduotuvės.

Pranas Liaučius:

– Visus metus stengiuosi jų įtraukti į savo valgiaraštį. Kiaulpienių žiedus džiovinu arbatai, taip pat jų šaknis. Jos man suteikia energijos – o gal taip jaučiuosi, nes noriu tuo tikėti. Dar vartoju čiobrelių arbatas, juodųjų serbentų lapų užpiltines, pušų ūglių užpilo pasigaminu.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas