Pajūrio naujienos
Help
2025 Lapkritis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar nerami geopolitinė situacija keičia jūsų verslo, šeimos planus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Alfredas Raudys:

– Prie planšetės praleidžiu kur kas daugiau laiko negu prie televizoriaus, nes televizija manęs nedomina – per daug lėkštas turinys, ir kaip fonas ji man netinka. Manau, kad televizijos žiūrėjimas daliai žmonių tampa priklausomybės forma arba laiko žudymo įrankiu tiems, kurie neturi ką veikti.

Augusta Ambrozevičiūtė:

– Visai nežiūriu televizoriaus. Pirmiausia, nerandu ką žiūrėti, antra – neturiu tam laiko. Geriau jį skiriu mokymuisi. Man atrodo, kad įjungtas televizorius, net jei ir nežiūrimas, blaško dėmesį ir jokios naudos neduoda. Jau geriau tuomet klausytis muzikos.

Genovaitė Rimkuvienė:

– Televizorių kasdien žiūriu po 4–5 valandas, įsijungiu jį maždaug 17 val. ir draugaujame iki pat 22 val. Man televizorius – kaip šeimos narys. Mėgstu pokalbių, gyvenimo būdo laidas, jos mane pradžiugina – pasisemiu geros energijos, atsipalaiduoju.

Kretingos rajono švietimo centro psichologės Eglės Deksnienės komentaras:

„Dėl didelio šiuolaikinio gyvenimo tempo, didelių reikalavimų sau ir kitiems vis daugiau žmonių patiria lėtinį stresą. Neretai po visos dienos bėgimo ir lėkimo žmonės atsipalaiduoja ramiai praleisdami vakarą prie televizoriaus, tačiau klaidinga manyti, kad televizoriaus žiūrėjimas yra poilsis. Yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais nustatyta, kad žiūrint televizorių smegenų aktyvumas labai padidėja, taigi žmogus, žiūrintis televiziją, ne pailsi, o dar labiau pavargsta protiškai. Be to, žmonės, žiūrėdami televiziją, praranda labai daug laiko: nustatyta, kad vidutinis amerikietis per dieną televiziją žiūri apie 4 valandas, taigi per 65 metus tam paskiria 9 metus. Televizijos mėgėjai aptingsta, mažiau juda, rečiau atsiverčia knygą, mažiau praleidžia laiko su namiškiais, dar ir savo pavyzdžiu daro didelę neigiamą įtaką vaikams. Yra daug nuomonių, jog besaikis televizoriaus žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, regą, loginį mąstymą, skurdina vaizduotę, todėl linkiu riboti laiką prie televizoriaus, atsirinkti edukacines laidas, filmus ar naudingą animaciją vaikams, dažniau išeiti pasivaikščioti ir pasportuoti“.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė Aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, kuri iliustruoja mūsų šalies gyventojų situaciją pagal daugybę rodiklių, susijusių su sveikata, mirtingumu, aplinkos tarša, aplinkos įtaka sveikatai ir pan. Iš šios ataskaitos parinkta keletas rodiklių, kurie atskleidžia, nuo ko mūsų šalyje miršta daugiausiai žmonių.


„Kaip būtų gerai, kad vaikai patys išmoktų valdyti emocijas. Vaikas pats supyksta ir pats nusiramina. Būtų rojus! Tačiau vaikai kontroliuoti emocijas dar tik mokosi, ir visų pirma – iš savo tėvų“, – kalbėjo psichologė Jūratė Bortkevičienė, kuri skaitė pranešimą Kretingoje įvykusioje konferencijoje „Misija – būti tėvais“.


Greitosios pagalbos medikai neturi nešikų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-12-02

Kretingiškė Daiva Pocienė susidūrė su nemalonia situacija, kai tamsiu paros metu pas 88-erių sunkiai sergantį jos tėvą atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, teko bėgti kviesti kaimynus, kad padėtų neštuvais išnešti ligonį. Skaitytojai kilo ir daugiau neaiškumų dėl greitosios medicinos pagalbos teikiamų paslaugų.


Dienos centras verčia Advento kalendorių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-12-02
Salantų dienos centro lankytojai (iš kairės) Ignas, Antanas ir Svajūnas bei iš ligoninės kūrybiškai praleisti laisvalaikį atėjusios Laura ir Liuda, padedami socialinės darbuotojos Rimos Vengalienės (stovi), į keramikos darbus sudeda savo fantaziją.

Šiomis dienomis 24 Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinio lankytojais išvien su 14 darbuotojų intensyviai rengiasi artėjančioms Kalėdoms: siuva kalėdines kojines, iš kankorėžių jau pasigamino eglutę, nusipynė vainiką ir atidarė pirmąsias Advento kalendoriaus dėžutes.

Ruošia dovanas artimiesiems

Džiaugsmingą laukimą simbolizuojantis Advento kalendorius – tai ant didelio kalendoriaus lapo 28 skirtingo dydžio ir įvairia kalėdine atributika dekoruotos dėžutės, kuriose paslėpti maži siurprizai.

„Besibaigiant dienai, sueiname visi ir sprendžiame, kas tądien geru darbu, poelgiu ar nuoširdžiu žodžiu labiausiai nusipelnė atidaryti dėžutę, – tam ir priklauso joje slypintis siurprizas“, – kalbėjo laikinai vyriausiąją socialinę darbuotoją pavaduojanti Airida Stonkienė.

Advento kalendorius kabo bibliotekoje, kuriai knygų dovanoja patys salantiškiai. Itin gausią kolekciją padovanojo anapilin iškeliavusios gydytojos Nijolės Elijošaitienės artimieji.

Siuvimo ir rankdarbių bei keramikos kabinetuose – taip pat pakilus karštymetis. Pietų į valgyklą šeimininkių net kelissyk buvo kviečiami akių nuo siuvinių neatplėšiantys Aušra, Kazys, Algis ir Alma, giliai įsijautę jie dekoravo kalėdines kojines. Savo sukurtomis dovanomis jie sakė apdovanosią savo artimuosius bei svečius per Kalėdų eglutės šventę.

Į kryželiu siuvinėjamą žirgą Vytautas iš Grūšlaukės tarsi perkėlė savo minčių ir fantazijos pasaulį. A. Stonkienė pabrėžė, jog vaikinas labai kruopščiai siuvinėja ir dienų dienas leidžia prie rankdarbių. Pats internete susiranda paveikslų pavyzdžių ir jų parsisiunčia. Daugelis išsiuvinėtų Vytauto paveikslų įrėminti ir išvien su kitų dienos centro neįgaliųjų darbais eksponuojami Salantų miesto bibliotekoje, yra pabuvoję ir kitose parodose.


„Griuvimai – viena iš aktualiausių šių dienų vyresnių žmonių problemų, – pastebėjo Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė. – Griuvimų pasekmės gerokai sutrikdo žmonių sveikatą, didina socialinę izoliaciją ir pablogina gyvenimo kokybę, o griuvimų padaryta žala visuomenei yra didelė ne tik dėl fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių, bet ir dėl finansinių išlaidų“.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pasidalino patarimais, kaip išvengti griuvimų, kokia jų profilaktika ir ką senjorams reikėtų daryti, norint sustiprinti sveikatą.


Leonas Atas:

– Niekada neteko skiepytis, nors gripu esu sirgęs. Niekada per daug tokia galimybe nesidomėjau – gal ir reikia šio skiepo, bet kadangi tik pakarščiuoju, rimtai nesu sirgęs, niekada nesusimąsčiau. Jeigu įtikintų, kad tai tikrai geras dalykas, skiepyčiausi net ir tokiu atveju, jei už vakciną reiktų mokėti.

Regina Simienė:

– Kol dirbau, skiepijausi. Mano darbovietė tuo pasirūpindavo – kompensuodavo pusę kainos. O dabar, kai nebedirbu, – nebereikia, nes nebesergu. Labiau pačios rinktomis žolelėmis gelbėjuosi ir vaikus, anūkus jomis aprūpinu. O skiepai – reikalingi. Pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito. Aš erkių bijau labiau negu gripo.Žmonės geria iš streso.

Vilma Kalnaitienė:

– Ne, kol kas nesiskiepijau. Bet anksčiau esu tai išbandžiusi – ir nesusirgau, ir jokie šalutiniai poveikiai nekamavo. Šiemet vėl skiepysiuosi, bet kiek vėliau: sergančių aplink labai daug, nesinori susirgti ir nenueiti į darbą.

Kalbino Viktorija VAŠKYTĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Minėdami Pasaulinę psichinės sveikatos dieną Kretingos psichikos sveikatos centro specialistai jau tradiciškai kolegas sukvietė į konferenciją, šiemet nagrinėjusią biopsichosocialinę edukaciją psichikos sveikatos priežiūros kontekste.


Kodėl svarbu susidraugauti su savo vaiku feisbuke

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Sveikata
  • 2016-11-04
Informacinėms technologijoms ir virtualiam pasauliui tapus neatsiejama vaikų gyvenimo dalimi, vis dažniau pastebima ir juodoji šios erdvės pusė – sekstingas ir su juo susijusios patyčios. Kretingos rajono švietimo centro psichologės Eglės Deksnienės teigimu, tam, kad galėtų padėti savo vaikams, tėvai turi ruoštis – kurti pasitikėjimą ir puikiai išmanyti virtualaus pasaulio taisykles.

Darbas gydo, kūryba pakylėja

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2016-11-04

„Kiekvienam žmogui būtina rasti veiklos sritį, kurioje jis gali užsimiršti, atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio, išlaisvinti mintis, kad pabūtų pats su savimi. Vienus gydo darbas, kitus – kūryba, sportas ar žvejyba“, – apie Padvarių socialinės globos namuose gyvenančių žmonių užimtumo svarbą kalbėjo direktorė Rima Narmontienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas