|
|
|
SveikataNegalia šeimos laimei – ne kliūtis
Kretingiškių 36-erių Indrės ir 42-jų sunkios negalios paliesto Tomo Maksvyčių šeimą šiomis dienomis aplankė didžiulis džiaugsmas – jiems gimė antroji duktė Viltė, kurią prie savęs vis glaudė jos 11-metė sesuo Gita. „Mes labai džiaugiamės tuo, ką turime: nėra svarbūs pinigai ir turtai, – mums didžiausia laimė, kad esame kartu. Šeima mums – tarsi užuovėja ir tvirtovė“, – kalbėjo jau 10 metų santuokos mūrą statanti pora. Redakciją vadina piršliais „Negalėjome nepasidalinti savo laime su jumis, nes jūs esate mūsų šeimos piršliai“, – laiške redakcijai rašė I. Maksvytienė, kelias dienas prieš sausio 25-ąją į pasaulį pasibeldžiant mažylei. Moteris rašė, jog visąlaik abu su Tomu prisimenantys, kaip „Pajūrio naujienų“ redakcija padėjo jiedviem surasti vienas kitą: “Jeigu ne laikraštis, nežinia, kaip mūsų gyvenimai būtų susidėlioję. Esame jums širdingai dėkingi“. Prieš 12 metų Gargžduose gyvenusi Indrė susidomėjo Tomo skelbimu, patalpintu laikraščio pažinčių skyrelyje, ir išdrįsusi paskambinti. Kadangi Tomo dešinė kūno pusė paralyžuota – jis kalba sunkiai, todėl pašnekesys Indrei nepalikęs įspūdžio. Bet vėliau kilęs noras parašyti jam laišką. Atrašė Tomo mama, – apie avariją, komą ir negalią nebuvo užsiminta nė žodžiu. O jau trečiajame laiške Tomas mamai drąsiai diktavo savo gyvenimo istoriją – rašė apie nelaimę ir pastangas pakilti po dviejų lovoje praleistų metų bei savo ryžtą kurti rimtus santykius. „Laiškais susirašinėjome tol, kol Tomas pakvietė atvykti į jo 30-ąjį gimtadienį“, – tvirtino Indrė. Tomas papildė žmoną: „Kai pamačiau Indrę, pajutau jos tvirtą būdą, išsyk pagalvojau – jeigu ji manęs nemes, vesiu ją. Su šia moterimi norėčiau būti laimingas ir ją padaryti laiminga“.
Kodėl mūsų rajonas pirmauja pagal sergamumą apskrityje
Nors Kretingos rajone nuolat fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Klaipėdos apskrityje, tačiau mūsų medikai neskuba skambinti pavojaus varpais. Anot jų, oficialią statistiką gali išpūsti tai, kad žmonės yra tiesiog pavyzdingi ir kaskart susirgę kreipiasi į gydytojus.
Ar vartojate vitaminą D?
Daugiau: Biyoma atsiliepimai Neišsprendžiate problemų – kurkite geresnį gyvenimą
„Žmogus gali turėti galybę bėdų – sirgti sunkia liga, atsidurti sunkioje socialinėje padėtyje, bet gyventi labai gerą gyvenimą ir gebėti už jį padėkoti“, – įsitikinęs Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugijos viceprezidentas, gydytojas-psichoterapeutas, dr. Julius Neverauskas, siūlantis geresnio gyvenimo kūrimui pasitelkti šiuolaikišką stiprybėmis grįstą psichoterapiją. „Dar Frydrichas Nyčė pasakė, kad buvimas laimingu yra ne tai, kad jums viskas gerai, o tai, kad jūs matote kažką už to, kas yra blogai, – teigė J. Neverauskas. – Kartais tam, kad galėtume padėti žmogui, neužtenka padėti jam išspręsti jo problemas, reikia jį išmokyti kurti geras emocijas, gyvenimo prasmes, pasiekimus ir geresnius santykius, o tuo pačiu – ir geresnį gyvenimą.“
Eilės išlaisvina iš kūno negalios
Palangiškė 27-erių Eglė Baranauskaitė yra visiškai neįgali iš prigimties – prie invalido vežimėlio ją prikaustė cerebrinis paralyžius. Tačiau mergina rado savo gyvenimo prasmę, kurdama eilėraščius, – neseniai dienos šviesą išvydo meniškai iliustruota jos poezijos knyga „Jausmų sala“.
Atsikračiusi antsvorio atrado naujas gyvenimo spalvas
„Jau buvau bevirstanti į „bobutę“: atvažiuojame prie parduotuvės, o aš kartais net lipti iš mašinos nebenoriu – pasiliksiu joje pasėdėti ir palaukti, kol namiškiai apsiprekins. Arba, būdavo, rytą prašydavau sūnaus, kad pavedžiotų šunis, nes man sunku“, – išgyventą vangumo jausmą atsimena A. Bereišienė, kuri yra basendžių veislyno „Afrikata“ savininkė. Nors niekada dėl savo svorio nekompleksavo, tačiau šiandien moteris jaučiasi taip, tarsi būtų iš naujo įkvėpusi gyvenimo džiaugsmo – norisi kur nors eiti, dalyvauti, bendrauti su žmonėmis. Sėkmingai sulieknėjusi, A. Bereišienė ryžosi ir kitiems išvaizdos pokyčiams: pakeitė ne tik garderobą, bet ir šukuoseną, atliko akių operaciją, padėjusią atsikratyti akinių. Tad A. Bereišienė nesistebi, jei gatvėje jos nebeatpažįsta seni pažįstami. „Perprogramavo“ mąstymą Tie, kas tikisi sužinoti greitą ir stebuklus žadančią dietą, – iš A. Bereišienės jos neišgirs. „Netikiu greitais būdais sulieknėti, todėl tokio varianto net nesvarsčiau“, – sakė A. Bereišienė, patyrusi, kad pirmas žingsnis atsikratant antsvorio – pakeisti savo mąstymą. Pamačiusi nuotraukas iš savo 40 metų jubiliejaus šventės ir kritiškai įvertinusi savo išvaizdą, pastebėdama, kad užsakant rūbus internetu, kaskart reikia nurodyti vis didesnius dydžius ir tie atsiųstieji „maišai“ – jai kaip tik, vis dažniau jausdama, kaip nuo svorio kenčia sąnariai ir visas kūnas, A. Bereišienė pamažu suprato, kad ji toliau taip gyventi nebegali. Galvoti, ką deda į burną, ji pradėjo per šv. Velykas – tuomet ji svėrė daugiau kaip 100 kg. „Pradėjusi mesti svorį, pirmąsias dvi savaites nesisvėriau, o kai tai padariau – rodyklės parodė 98 kg. Dabar sveriu 65 kg ir tokį svorį noriu išlaikyti. Tad dabar sau leidžiu daugiau, bet – su saiku“, – sakė A. Bereišienė. Veganiška virtuvė yra kūrybiška
„Daug kas sako: žaliavalgiai paliegę, neturi ko valgyti. O iš tiesų žaliavalgiška virtuvė yra labai turtinga. Galiu pasakyti, kad skurdžiau maitinausi tuomet, kai valgiau mėsą. Dabar gi mano virtuvėje vyksta kūryba: daug reikia išbandyti, o kartu – ir žinoti, pavyzdžiui: bananai nedera su citrusiniais vaisiais, o pomidorai – su agurkais“, – kalbėjo 38 metų Ilona Ugintė, kuri savo sveiko gyvenimo patirtį sudėjo į knygą „Trūkumai, virtę privalumais: laimingo gyvenimo receptai.“
Globos namų gyventojus skatina judėti
Ir tamsiuoju metų laiku Padvarių socialinės globos namų gyventojai turi galimybę judėti bei mankštintis – atskirai įkurdintame Užimtumo centre yra įrengta sporto salė, aprūpinta įvairiais įrenginiais. Treniruokliai taip pat išdėlioti ir kiekvieno gyvenamojo korpuso holuose arba užimtumo kambariuose.
Kiek laiko praleidžiate prie televizoriaus?
Nuo ko mirštame daugiausiai
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė Aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, kuri iliustruoja mūsų šalies gyventojų situaciją pagal daugybę rodiklių, susijusių su sveikata, mirtingumu, aplinkos tarša, aplinkos įtaka sveikatai ir pan. Iš šios ataskaitos parinkta keletas rodiklių, kurie atskleidžia, nuo ko mūsų šalyje miršta daugiausiai žmonių.
|
|
