|
|
|
SveikataEilės išlaisvina iš kūno negalios
Palangiškė 27-erių Eglė Baranauskaitė yra visiškai neįgali iš prigimties – prie invalido vežimėlio ją prikaustė cerebrinis paralyžius. Tačiau mergina rado savo gyvenimo prasmę, kurdama eilėraščius, – neseniai dienos šviesą išvydo meniškai iliustruota jos poezijos knyga „Jausmų sala“.
Atsikračiusi antsvorio atrado naujas gyvenimo spalvas
„Jau buvau bevirstanti į „bobutę“: atvažiuojame prie parduotuvės, o aš kartais net lipti iš mašinos nebenoriu – pasiliksiu joje pasėdėti ir palaukti, kol namiškiai apsiprekins. Arba, būdavo, rytą prašydavau sūnaus, kad pavedžiotų šunis, nes man sunku“, – išgyventą vangumo jausmą atsimena A. Bereišienė, kuri yra basendžių veislyno „Afrikata“ savininkė. Nors niekada dėl savo svorio nekompleksavo, tačiau šiandien moteris jaučiasi taip, tarsi būtų iš naujo įkvėpusi gyvenimo džiaugsmo – norisi kur nors eiti, dalyvauti, bendrauti su žmonėmis. Sėkmingai sulieknėjusi, A. Bereišienė ryžosi ir kitiems išvaizdos pokyčiams: pakeitė ne tik garderobą, bet ir šukuoseną, atliko akių operaciją, padėjusią atsikratyti akinių. Tad A. Bereišienė nesistebi, jei gatvėje jos nebeatpažįsta seni pažįstami. „Perprogramavo“ mąstymą Tie, kas tikisi sužinoti greitą ir stebuklus žadančią dietą, – iš A. Bereišienės jos neišgirs. „Netikiu greitais būdais sulieknėti, todėl tokio varianto net nesvarsčiau“, – sakė A. Bereišienė, patyrusi, kad pirmas žingsnis atsikratant antsvorio – pakeisti savo mąstymą. Pamačiusi nuotraukas iš savo 40 metų jubiliejaus šventės ir kritiškai įvertinusi savo išvaizdą, pastebėdama, kad užsakant rūbus internetu, kaskart reikia nurodyti vis didesnius dydžius ir tie atsiųstieji „maišai“ – jai kaip tik, vis dažniau jausdama, kaip nuo svorio kenčia sąnariai ir visas kūnas, A. Bereišienė pamažu suprato, kad ji toliau taip gyventi nebegali. Galvoti, ką deda į burną, ji pradėjo per šv. Velykas – tuomet ji svėrė daugiau kaip 100 kg. „Pradėjusi mesti svorį, pirmąsias dvi savaites nesisvėriau, o kai tai padariau – rodyklės parodė 98 kg. Dabar sveriu 65 kg ir tokį svorį noriu išlaikyti. Tad dabar sau leidžiu daugiau, bet – su saiku“, – sakė A. Bereišienė. Veganiška virtuvė yra kūrybiška
„Daug kas sako: žaliavalgiai paliegę, neturi ko valgyti. O iš tiesų žaliavalgiška virtuvė yra labai turtinga. Galiu pasakyti, kad skurdžiau maitinausi tuomet, kai valgiau mėsą. Dabar gi mano virtuvėje vyksta kūryba: daug reikia išbandyti, o kartu – ir žinoti, pavyzdžiui: bananai nedera su citrusiniais vaisiais, o pomidorai – su agurkais“, – kalbėjo 38 metų Ilona Ugintė, kuri savo sveiko gyvenimo patirtį sudėjo į knygą „Trūkumai, virtę privalumais: laimingo gyvenimo receptai.“
Globos namų gyventojus skatina judėti
Ir tamsiuoju metų laiku Padvarių socialinės globos namų gyventojai turi galimybę judėti bei mankštintis – atskirai įkurdintame Užimtumo centre yra įrengta sporto salė, aprūpinta įvairiais įrenginiais. Treniruokliai taip pat išdėlioti ir kiekvieno gyvenamojo korpuso holuose arba užimtumo kambariuose.
Kiek laiko praleidžiate prie televizoriaus?
Nuo ko mirštame daugiausiai
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė Aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, kuri iliustruoja mūsų šalies gyventojų situaciją pagal daugybę rodiklių, susijusių su sveikata, mirtingumu, aplinkos tarša, aplinkos įtaka sveikatai ir pan. Iš šios ataskaitos parinkta keletas rodiklių, kurie atskleidžia, nuo ko mūsų šalyje miršta daugiausiai žmonių.
Norint suvaldyti vaiką, pirmiausia reikia suvaldyti save
„Kaip būtų gerai, kad vaikai patys išmoktų valdyti emocijas. Vaikas pats supyksta ir pats nusiramina. Būtų rojus! Tačiau vaikai kontroliuoti emocijas dar tik mokosi, ir visų pirma – iš savo tėvų“, – kalbėjo psichologė Jūratė Bortkevičienė, kuri skaitė pranešimą Kretingoje įvykusioje konferencijoje „Misija – būti tėvais“.
Greitosios pagalbos medikai neturi nešikų
Kretingiškė Daiva Pocienė susidūrė su nemalonia situacija, kai tamsiu paros metu pas 88-erių sunkiai sergantį jos tėvą atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, teko bėgti kviesti kaimynus, kad padėtų neštuvais išnešti ligonį. Skaitytojai kilo ir daugiau neaiškumų dėl greitosios medicinos pagalbos teikiamų paslaugų.
Dienos centras verčia Advento kalendorių
Šiomis dienomis 24 Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinio lankytojais išvien su 14 darbuotojų intensyviai rengiasi artėjančioms Kalėdoms: siuva kalėdines kojines, iš kankorėžių jau pasigamino eglutę, nusipynė vainiką ir atidarė pirmąsias Advento kalendoriaus dėžutes. Ruošia dovanas artimiesiems Džiaugsmingą laukimą simbolizuojantis Advento kalendorius – tai ant didelio kalendoriaus lapo 28 skirtingo dydžio ir įvairia kalėdine atributika dekoruotos dėžutės, kuriose paslėpti maži siurprizai. „Besibaigiant dienai, sueiname visi ir sprendžiame, kas tądien geru darbu, poelgiu ar nuoširdžiu žodžiu labiausiai nusipelnė atidaryti dėžutę, – tam ir priklauso joje slypintis siurprizas“, – kalbėjo laikinai vyriausiąją socialinę darbuotoją pavaduojanti Airida Stonkienė. Advento kalendorius kabo bibliotekoje, kuriai knygų dovanoja patys salantiškiai. Itin gausią kolekciją padovanojo anapilin iškeliavusios gydytojos Nijolės Elijošaitienės artimieji. Siuvimo ir rankdarbių bei keramikos kabinetuose – taip pat pakilus karštymetis. Pietų į valgyklą šeimininkių net kelissyk buvo kviečiami akių nuo siuvinių neatplėšiantys Aušra, Kazys, Algis ir Alma, giliai įsijautę jie dekoravo kalėdines kojines. Savo sukurtomis dovanomis jie sakė apdovanosią savo artimuosius bei svečius per Kalėdų eglutės šventę. Į kryželiu siuvinėjamą žirgą Vytautas iš Grūšlaukės tarsi perkėlė savo minčių ir fantazijos pasaulį. A. Stonkienė pabrėžė, jog vaikinas labai kruopščiai siuvinėja ir dienų dienas leidžia prie rankdarbių. Pats internete susiranda paveikslų pavyzdžių ir jų parsisiunčia. Daugelis išsiuvinėtų Vytauto paveikslų įrėminti ir išvien su kitų dienos centro neįgaliųjų darbais eksponuojami Salantų miesto bibliotekoje, yra pabuvoję ir kitose parodose.
Griuvimų rizika – vyresnio amžiaus žmonių problema
„Griuvimai – viena iš aktualiausių šių dienų vyresnių žmonių problemų, – pastebėjo Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė. – Griuvimų pasekmės gerokai sutrikdo žmonių sveikatą, didina socialinę izoliaciją ir pablogina gyvenimo kokybę, o griuvimų padaryta žala visuomenei yra didelė ne tik dėl fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių, bet ir dėl finansinių išlaidų“. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pasidalino patarimais, kaip išvengti griuvimų, kokia jų profilaktika ir ką senjorams reikėtų daryti, norint sustiprinti sveikatą.
|
|
