|
|
|
SveikataVaikų profilaktinis patikrinimas – ne tik formalumas
Nors mokiniai profilaktinį patikrinimą gali atlikti visus metus, tačiau dauguma jų sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta vasarą. Staiga padidėjusį darbo krūvį atlaikyti turintys medikai atviri: jei į profilaktinį patikrinimą nežiūrima tik kaip į formalumą, visiškai sveiku pripažįstamas tik kas dešimtas vaikas. Kaip tik šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, dirbdamas nauja elektronine programa, apibendrino 2016-2017 mokslo metų mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos profilaktinius duomenis. „Nauja programa leidžia palyginti duomenis su rajonais, kur gyventojų skaičius yra panašus kaip pas mus. Be to, lengviau stebėti tam tikrų sveikatos sutrikimų kiekį, pobūdį, tendencijas“, – paaiškino Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Petrutytė. Išryškina opiausias problemas V. Petrutytės teigimu, opiausios vaikų sveikatos problemos kasmet išlieka tos pačios – regėjimo sutrikimai bei antsvoris. Per pastaruosius mokslo metus vaikų, turinčių sutrikusią regą, Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo 24,7 proc. iš tų mokinių, kurie pasitikrino sveikatą. Prieš metus – 2015-2016 mokslo metais – regėjimo sutrikimų turėjo kas ketvirtas mokinys (26,5 proc.), ir didžiausia procentinė dalis buvo tarp IX-XII klasių grupės mokinių. Tuomet diagnozuotų regėjimo sutrikimų atvejų struktūroje dominavo trumparegystė (56 proc.), astigmatizmas (16,1 proc.) ir toliaregystė (16,7 proc.). Visuomenės sveikatos biuro specialistės pastebi, kad nuo 2013-2014 mokslo metų Kretingos rajone daugėja mokinių, turinčių antsvorį. Pastaraisiais mokslo metais antsvorio problemų turėjo 15,45 proc. mokinių, o 7,04 proc. vaikų buvo diagnozuotas nutukimas. Dar 8,71 proc. mokinių nustatytas per mažas svoris – jis neatitiko šeimos gydytojų taikomų vaikų augimo lentelėse nurodytų rodiklių. Pasak V. Petrutytės, šių sveikatos sutrikimų profilaktikai labai svarbu sveika mityba bei gyvenimo būdas, todėl ir Visuomenės sveikatos biuras nelieka nuošalyje – jis, planuodamas veiklą, atsižvelgia į gautus statistinius duomenis ir vyraujančias sveikatos problemas. „Kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris, kasmet rengdamas veiklos planą, į jį įtraukia sveikos mitybos paskaitas, akių mankštas ir panašias veiklas, kuriomis sveikatos stiprinimo įgūdžių mokoma nuo mažens. Be to, ir pačios biuro specialistės turi įvairiausių priemonių švietėjiškai veiklai“, – teigė V. Petrutytė.
Kaip manote, ar ant grotelių kepta mėsa, šašlykai ir dešrelės – sveika?
Naujagimiams – marškinėliai, praeiviams – obuoliai
Minint Pasaulinę dieną be tabako, vakar ir užvakar Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Kretingos mieste vykdė dvi simbolines akcijas: pasveikino Kretingos ligoninėje gimusius mažylius ir įteikė jiems marškinėlius „Gimiau nerūkantis“, o Pranciškonų gimnazijos bei Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokiniai gatvėje praeiviams dalijo obuolius su atvirlaiškiais. Tėvams priminė atsakomybę Vakar Kretingos ligoninės Gimdymo skyriuje apsilankiusios viešnios – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Viktorija Petrutytė ir sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė bei Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė ir mero patarėja Asta Machmajeva – simboliniais marškinėliais apdovanojo 3 Nerūkymo dieną – gegužės 31-ąją – gimusius mažylius bei jų mamas: Emiliją Jurevičiūtę iš Baublių, Ingridą Meškienę ir Agnę Zbarauskienę iš Skuodo. Viso trys mamos džiaugėsi pagimdžiusios vyriškos lyties naujagimius. O dar 3 anksčiau gimusių moteriškos lyties mažylių mamos – Jurgita Riepšienė, Sandra Baltrušaitytė ir Karolina Mikaliūnė iš Kretingos – buvo pasveikintos su birželio 1-ąją švenčiama Tarptautine vaikų gynimo diena. V. Verbutienė palinkėjo, kad tėvai sudarytų sąlygas mažyliams augti sveikiems, džiaugtis gyvenimu be tabako ir kitų priklausomybių.
Neleisti vėžiui užvaldyti gyvenimo
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre ligoniams bei jų artimiesiems asociacijos Onkologija.lt veiklą bei naujai išleistą knygą-vadovą ligoniui pristatė šios asociacijos prezidentė Zita Zamžickienė ir viceprezidentė Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė. O Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas kalbėjo apie abipusio – paciento ir gydytojo – pasitikėjimo svarbą. Stalo knyga sergančioms krūties vėžiu „Internetiniame portale Onkologija.lt pateikiama daug žinių apie ligas, jų gydymo naujoves, patys ligoniai dalijasi patyrimu, kai liga juos užklumpa netikėtai. Tačiau vyresnio amžiaus ligoniai jaučia informacijos stygių, todėl išvien su medikų komanda iš vokiečių kalbos išvertėme knygą „Kiekviena diena brangi“. Ji skirta moterims, kurioms diagnozuotas metastazavęs krūties vėžys. Jos čia ras atsakymus į pirmiausiai kylančius klausimus apie diagnozę, gydymą, emocijas, santykius, darbą, pateikiama informacija dėl priežiūros, paveldėjimo“, – kalbėjo I. Kašauskaitė-Petrauskienė. Teisininkė asociacijos Onkologija. Lt prezidentė Z. Zamžickienė, pasidalindama savo asmenine istorija, neslėpė, jog pati prieš 5-erius metus susirgo IV stadijos krūties vėžiu, jos liga ir vėl atsinaujino. Tačiau moteris įsitikinusi, jog pozityvus nusiteikimas labai padeda gyventi su liga, surandant jai vietą ligonio gyvenime. „Kartais onkologiniai ligoniai sveikiesiems atrodo labai keisti, nes mes raginame džiaugtis gyvenimu: džiaugtis mažmožiais, kad šiandien neskauda ar gydytojas pasakė, jog yra vilčių. Nes mes, susidūrę su negandomis, suprantame, kokia yra brangi kiekviena diena. Ir ne bet kada, o – šiandien, nes ryt bus kita diena. Svarbu nemirti iš anksto“, – kalbėjo Z. Zamžickienė.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais šioje gydymo įstaigoje sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė neslėpė: melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, ir sergamumas juo didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Ar saugotės pavasarinės saulės?
Bėgimas vėl kviečia burtis Vilties mieste
Gegužės 21 dieną Klaipėdoje startuos tradicinis jubiliejinis – šiemet dešimtasis – Vilties bėgimas, skirtas palaikyti ir vienytis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis bei jų artimaisiais. Per dešimtmetį iš Vilties bėgimo išaugo net 20 skirtingų sveikatingumo renginių bei iniciatyvų, vykstančių Vilties miestu tapusioje Klaipėdoje. Vilties bėgimo koordinatorius Valdas Daujotas patikino, jog šiųmetiniame bėgime bus naujovių: anksčiau bėgikai bėgdavo 10 km trasą nuo prekybos centro „Big“ ir tiesia trasa Baltijos prospektu finišuodavo vasaros estradoje. „Šiemet 10 km trasa bus žiedinė – bėgikai startuos ir finišuos Atgimimo aikštėje, nes Klaipėdos miesto savivaldybė nebeleido ilgesniam laikui uždaryti prospekto. Veikiant tarptautinei perkėlai, išsisklaidžiusi bėgikų kolona labai trukdo eismui šiame uostamiesčio ruože. Antra vertus, visame pasaulyje bėgimų trasos išsiraizgo miestų gatvėmis, kad akcijų dalyvius palaikytų kuo gausiau žmonių“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino V. Daujotas. Šiemet pirmąkart Palangoje, nuo katalikų bažnyčios Vytauto gatvėje, startuos ir 42 km 195 m tradicinis bėgimo maratonas. „Maratonininkai pasieks Klaipėdos Atgimimo aikštę ir nuo čia dar prasuks 2 ratus – 10 ir 7 km ilgio trasas – per Klaipėdos miestą“, – pabrėžė renginio koordinatorius.
Daktaro siekis – tobulėti moderniojoje chirurgijoje
Šią savaitę Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriuje įvyko permainos: jam vadovauti ėmėsi buvęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriaus vyresnysis gydytojas chirurgas-onkologas 57-erių Pranas Šniuolis. Chirurgijos novatorius Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pirmoji ir ligi šiol vienintelė gydytojo P. Šniuolio darbovietė, o didžiaisiais savo mokytojais jis vadina gydytojus Albiną Montvydą, Bronių Stanislovaitį, Evaldą Pagojų ir Feliksą Grigalauską, kurių pavardės šiandieną plačiai žinomos šalyje. Būtent Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, medikas sakė, jis ėmėsi pritaikyti bendrosios bei endoskopinės chirurgijos stažuotėse, per doktorantūros studijas Tel Avive, Izraelyje, o taip pat – tobulinimosi Austrijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje moderniosios chirurgijos srityje įgytas novatoriškas žinias. Šiandieną P. Šniuolis yra laikomas tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės chirurgijos, lazerinės hemoroidostopijos bei skrandžio suraitymo operacijų novatoriumi šalyje, – jo įdiegta praktika ilgainiui pasiekė ir svarbiausias Kauno bei Vilniaus ligonines. Gydytojas taip pat yra Europos bei Lietuvos koloproktologų (tiesiosos žarnos bei išangės gydymo) onkologų chirurgų ir echoskopuotojų draugijų narys ir skaitė pranešimus įvairių šalių medikams. P. Šniuolis taip pat tobulino žinias tarptautiniuose nutukimo gydymo kursuose Strasbūre. „Skrandžio žiedas ar nupjauta dalis skrandžio – gana pavojingos operacijos. Dabar taikomas paprastesnis būdas, kai skrandis išdalinamas į stiebelius. Šios mano operacijos, iš pradžių kėlusios daug klausimų šalies medikams, dabar sėkmingai atliekamos Kauno bei Vilniaus klinikose. Šį darbą tęsiu ir Kretingoje“, – tvirtino pašnekovas.
Ar pavasarį ieškote sveikatos gamtoje?
Jų gyvenimo uostas – globos namai
Padvarių socialinės globos namuose pastaruoju metu gyvena 230 asmenys: daugumos amžius – nuo 50 iki 59-erių metų, 7 gyventojų amžius nesiekia 30 metų, o 28 gyventojai yra perkopę 85-erius savo gyvenimo metus. Vyriausia globos namų gyventoja yra 97-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi Marijona Stroputė.
|
|
