|
|
|
SveikataBėgimas vėl kviečia burtis Vilties mieste
Gegužės 21 dieną Klaipėdoje startuos tradicinis jubiliejinis – šiemet dešimtasis – Vilties bėgimas, skirtas palaikyti ir vienytis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis bei jų artimaisiais. Per dešimtmetį iš Vilties bėgimo išaugo net 20 skirtingų sveikatingumo renginių bei iniciatyvų, vykstančių Vilties miestu tapusioje Klaipėdoje. Vilties bėgimo koordinatorius Valdas Daujotas patikino, jog šiųmetiniame bėgime bus naujovių: anksčiau bėgikai bėgdavo 10 km trasą nuo prekybos centro „Big“ ir tiesia trasa Baltijos prospektu finišuodavo vasaros estradoje. „Šiemet 10 km trasa bus žiedinė – bėgikai startuos ir finišuos Atgimimo aikštėje, nes Klaipėdos miesto savivaldybė nebeleido ilgesniam laikui uždaryti prospekto. Veikiant tarptautinei perkėlai, išsisklaidžiusi bėgikų kolona labai trukdo eismui šiame uostamiesčio ruože. Antra vertus, visame pasaulyje bėgimų trasos išsiraizgo miestų gatvėmis, kad akcijų dalyvius palaikytų kuo gausiau žmonių“, – „Pajūrio naujienoms“ tvirtino V. Daujotas. Šiemet pirmąkart Palangoje, nuo katalikų bažnyčios Vytauto gatvėje, startuos ir 42 km 195 m tradicinis bėgimo maratonas. „Maratonininkai pasieks Klaipėdos Atgimimo aikštę ir nuo čia dar prasuks 2 ratus – 10 ir 7 km ilgio trasas – per Klaipėdos miestą“, – pabrėžė renginio koordinatorius.
Daktaro siekis – tobulėti moderniojoje chirurgijoje
Šią savaitę Kretingos ligoninės Chirurgijos skyriuje įvyko permainos: jam vadovauti ėmėsi buvęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos skyriaus vyresnysis gydytojas chirurgas-onkologas 57-erių Pranas Šniuolis. Chirurgijos novatorius Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo pirmoji ir ligi šiol vienintelė gydytojo P. Šniuolio darbovietė, o didžiaisiais savo mokytojais jis vadina gydytojus Albiną Montvydą, Bronių Stanislovaitį, Evaldą Pagojų ir Feliksą Grigalauską, kurių pavardės šiandieną plačiai žinomos šalyje. Būtent Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, medikas sakė, jis ėmėsi pritaikyti bendrosios bei endoskopinės chirurgijos stažuotėse, per doktorantūros studijas Tel Avive, Izraelyje, o taip pat – tobulinimosi Austrijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje moderniosios chirurgijos srityje įgytas novatoriškas žinias. Šiandieną P. Šniuolis yra laikomas tiesiosios žarnos vėžio laparoskopinės chirurgijos, lazerinės hemoroidostopijos bei skrandžio suraitymo operacijų novatoriumi šalyje, – jo įdiegta praktika ilgainiui pasiekė ir svarbiausias Kauno bei Vilniaus ligonines. Gydytojas taip pat yra Europos bei Lietuvos koloproktologų (tiesiosos žarnos bei išangės gydymo) onkologų chirurgų ir echoskopuotojų draugijų narys ir skaitė pranešimus įvairių šalių medikams. P. Šniuolis taip pat tobulino žinias tarptautiniuose nutukimo gydymo kursuose Strasbūre. „Skrandžio žiedas ar nupjauta dalis skrandžio – gana pavojingos operacijos. Dabar taikomas paprastesnis būdas, kai skrandis išdalinamas į stiebelius. Šios mano operacijos, iš pradžių kėlusios daug klausimų šalies medikams, dabar sėkmingai atliekamos Kauno bei Vilniaus klinikose. Šį darbą tęsiu ir Kretingoje“, – tvirtino pašnekovas.
Ar pavasarį ieškote sveikatos gamtoje?
Jų gyvenimo uostas – globos namai
Padvarių socialinės globos namuose pastaruoju metu gyvena 230 asmenys: daugumos amžius – nuo 50 iki 59-erių metų, 7 gyventojų amžius nesiekia 30 metų, o 28 gyventojai yra perkopę 85-erius savo gyvenimo metus. Vyriausia globos namų gyventoja yra 97-ąjį gimtadienį neseniai atšventusi Marijona Stroputė.
Gyvenimas mobiliajame telefone: žaloja ir kūną, ir dvasią
„Kai pamatau jaunimą, naršantį mobiliuosiuose telefonuose – džiaugiuosi, nes žinau, kad aš darbo turėsiu iki mirties“, – liūdnai pajuokavo kretingiškis gydytojas neurologas Aidas Gaubas, perspėjantis, kad išmaniuosiuose mobiliuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose paskendę vaikai ateityje neišvengs sveikatos problemų. Ir grėsmė ne tik ši: papildydama A. Gaubo žodžius, jo žmona psichologė Rūta Gaubienė atkreipė dėmesį, kad žaidimai virtualioje erdvėje neretai tampa priedanga, slepianti tai, jog yra sutrikęs ryšys tarp tėvų ir vaikų.
Autoklavas: tai, ko nemato pacientai
„Į gydymo įstaigą pakliuvę ir medikų globojami pacientai nė nesusimąsto, kokie svarbūs jų sveikatai yra procesai, vykstantys medicinos užkulisiuose – daugkartinio naudojimo prietaisų bei instrumentų valymas, dezinfekavimas bei sterilizavimas. O tai yra itin svarbi nematomoji ligoninės veiklos sritis, kur klaidų būti negali“, – kalbėdama apie autoklavą, pabrėžė Kretingos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė.
Galvą lenkia prieš kiaulpienę
„Ateina pavasaris, vasara, aš – už kastuvo, pjūkliuko – ir jau miške netoli namų. Kartais dar ir vyrą Praną nusivedu – išmokiau atpažinti kraujažolę, juozažolę ir vingiorykštę “, – juokėsi Gaivališkės kaime gyvenanti Andžela Dvarionienė, jau ne tik Imbarės seniūnijoje, bet ir visame rajone žinoma žolininkė. „Krautuvinės“ arbatos nepripažįsta Tiesą sakant, į tokias Lietuvos garsenybes, kaip Jadvyga Balvočiūtė ar Adelė Karaliūnaitė ji nesilygiuoja. „Nei receptus išrašau, nei ligonius gydau, nes žmogaus sveikata – per daug didelė atsakomybė. Mane kviečiasi į renginius kaimo bendruomenės, prašo apie žolelių naudą papasakoti. Su mielu noru tai darau, kitaip tariant, tik dalinuosi savo, savo šeimos patirtimi“, – atviravo pašnekovė. Anot jos, Dvarionai jau kelis dešimtmečius „krautuvinės“ arbatos paragauja nebent svečiuose, savo namuose tokios negeria – tik pačių surinktų ir susidžiovintų žolelių. Daugelis jų ir užaugę kieme ar darže prie namų. „Ko tik čia nepridedu – mėtų, saulėgrąžų žiedlapių, šalavijų, medetkų žiedų, dobiliukų, raudonėlio. Tik va, pernai paprastojo kiečio primaišyti pamiršau. Tiksliau, pavėlavau nupjauti, mat tai daryti būtina šiam tarsi piktžolei padrikai augančiam augalui žydint“, – sakė A. Dvarionienė. Į kai kurių žolinčių teiginius, kad vienas žoleles būtinai reikia rinkti saulei tekant, kitas – leidžiantis, ji žvelgia šiek tiek skeptiškai – esą galbūt kadaise žoliautojai metą prisitaikė pagal gamtos sąlygas ir savo gyvenimo būdą – kas keldavosi anksčiau, tas ir žoliaudavo anksčiau. Pavyzdžiui, apie kraujažolę Graikijoje žinojo jau prieš 5 tūkst. metų, vartodavo ją ne tik kaip kraują valantį bei stiprinantį vaistą, šio augalo šakelė pasitarnaudavo ir magiškiems tikslams. Andžela laikosi principo: po žeme esančias vaistingųjų augalų šaknis kasti pavasarį ir rudenį, o tai, kas žemės paviršiuje, tai yra lapelius ir žiedus – žydėjimo metu. Svarbiausia rinkti saulėtą dieną, tada gražiai džius, nepelis.
Kaip pavasarį stiprinat organizmą?
Nuo bausmių – į pozityvią tėvystę
Kretingos savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro kvietimu Kretingoje ir Darbėnuose šią savaitę lankėsi žinomas vaikų psichologas Evaldas Karmaza, kuris, remdamasis naujuoju Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kalbėjo, kaip, atsisakius bausmių, siekti pozityvios tėvystės.
Sumaištis dėl elektroninių kortelių
Šiomis dienomis pacientų eilės nutįso prie Kretingos ligoninės Ambulatorinio-konsultacinio skyriaus registratūros, ligoniai būriuojasi ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. „Pradėjome pildyti kiekvieno paciento elektronines korteles, – tai užtrunka laiko ir dėl to kyla žmonių nepasitenkinimas“, – teigė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. Baiminasi pasakyti duomenis I. Volskienės žodžiais, Sveikatos ministerijai vykdant reformą, būtina suskaitmeninti kiekvieno paciento duomenis, jo ligos istoriją ir perduoti į bendrą šalies duomenų bazę. „Įsijungti į bendrą šalies elektroninę sistemą pradėjome rengtis dar pernai: apmokėme darbuotojus, įsigijome 18 kompiuterių, o šiemet – 17, nors jų reikėtų dar daugiau. O šių metų pradžioje pradėjome įvesti pacientų duomenis: asmens kodą, kur prisirašęs, ar su siuntimu ir kas siuntė, kokia diagnozė, ligos kodas, ar draustas ir panašiai. Būna, jog duomenų registras rodo, kad žmogus nedraustas, o jis tvirtina įsidarbinęs, tačiau duomenys sistemoje dar nesuvaikščioję. Visa tai užtrunka, žmonės nervinasi, o kiti replikuoja, kad darbuotojos kompiuteriu žaidžia“, – sudėtingą situaciją apibūdino I. Volskienė.
|
|
