Pajūrio naujienos
Help
2025 Liepa
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Įpusėjo kadencija: ar esate patenkinti rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Kretingos ligoninė – pirmoji savarankiška darbovietė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-08-04
Į Kretingą atvykusi dirbti jauna specialistė gydytoja-akušerė Ieva Butkutė laukia nėščiųjų, gimdyvių ir moterų, atvykstančių gydytis bei pasitikrinti profilaktiškai.

Kai „Pajūrio naujienos“ kalbino 29-erių gydytoją akušerę-ginekologę Ievą Butkutę, ji džiaugėsi savo savarankiško darbo pradžia – rugpjūčio pirmoji buvo jos startas Kretingos ligoninėje po rezidentūros Santaros klinikose, Vilniuje.

Pirmieji įspūdžiai Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje jaunai gydytojai buvę labai geri: kolektyvas pasitiko draugiškai, nustebino puikiai sutvarkytos skyriaus patalpos bei pogimdyvinės palatos.

Gydytoją I. Butkutę, kuri taip pat konsultuos pacientes ir Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje, pristatęs Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus neslėpė, jog abi pusės – ligoninė ir jauna specialistė – viena kitos ieškojo ir susirado. „Klinikos vykdo atvirų durų dienas ir pristato medikus rezidentus, mums reikėjo būtent akušerijos-ginekologijos specialisto ir žvilgsnis nukrypo į Ievą“, – tvirtino jis.

O I. Butkutė paantrino, jog ji, gimusi ir augusi Klaipėdoje, ieškojosi nuolatinio darbo arčiau gimtųjų vietų. Todėl pasiūlymas atvykti dirbti į Kretingos ligoninę jai buvęs tinkamas. Be to, neslėpė gydytoja, antraeilėse pareigose ji taip pat dirbsianti ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.


Senstant visuomenei, daugėja slaugomų ligonių

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-08-04
Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus patikino, jog, sunkiam ligoniui išnaudojus slaugos laiką ligoninėje, ieškoma kelių, kokią pagalbą jam suteikti toliau.

Iš viso – 95 slaugos lovos

Kretingos ligoninėje prieš kelerius metus tebuvo įkurta vos 10, po to – 12-13 slaugos lovų. „Tačiau pernai Sveikatos ministerija nurodė, kad būtina sumažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, jų vietoje įkurdinant slaugos lovas. Šių lovų skaičius Kretingos ligoninėje staiga šoktelėjo triskart – dabar veikia 38 slaugos ir 2 paliatyvios pagalbos lovos“, – kalbėjo Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus.

Jo žodžiais, pagal Vyriausybės vykdomą ketvirtąjį sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą buvo reikalaujama, kad 1 tūkst. šalies gyventojų tektų po 3 slaugos lovas.

Iš viso Kretingos rajone dabar veikia 95 slaugos lovos. Jos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal sutartį su Teritorine ligonių kasa.

Slaugos lovų taip pat padidėjo ir Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro Katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – dabar jų yra 30 – bei Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – 27 lovos.

A.Šalavėjus neabejojo, kad Kartenos bei Salantų ligoninėse dirba profesionalūs medikai, tačiau Kretingos ligoninės Slaugos poskyrio pranašumas yra tai, kad čia sutelkti įvairių sričių gydytojai specialistai, dirbantys su modernia medicinos įranga, galintys atlikti papildomus tyrimus ar skubias operacijas.

Į slaugos bei palaikomojo gydymo stacionarą ligonius siunčia jų šeimos gydytojai. Sveikatos priežiūros paslaugos pacientui teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai žmogus pats negali pareikšti savo valios.


Taisyklingas kvėpavimas – sveikatai stiprinti

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-07-07
Kurmaičių pradinės mokyklos vaikai kartu su tėveliais įsirengė pakeliamą lysvę ir joje pasodino vaistinių augalų, kurie yra naudingi įveikiant viršutinių kvėpavimo takų ligas.

„Taisyklingas kvėpavimas ir aktyvi fizinė veikla ne tik treniruoja vaikų kvėpavimo sistemą, ją grūdina, bet ir turi didelę įtaką fiziniam vaikų vystymuisi. Todėl labai svarbu vaikus išmokyti kvėpuoti taisyklingai. Kvėpavimas – tai sveikas gyvenimas“, – teigė Kurmaičių pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Jurgita Česnavičienė, pristačiusi gegužės-birželio mėnesiais įvykdytą projektą ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“.

Pasak J. Česnavičienės, daug vaikų kvėpuoja netaisyklingai ir paviršutiniškai, kartais nesąmoningai sulaiko kvėpavimą, o tai yra žalinga jų sveikatai.

„Pastaraisiais metais padidėjo viršutinių kvėpavimo takų susirgimų tarp vaikų. Tėvai mažai dėmesio skiria vaikų kvėpavimui, buvimui gryname ore, mankštelėms, žaidimams-pratimams, kurie išmoko vaikus taisyklingai kvėpuoti – tai padėtų sumažinti sergamumą kvėpavimo takų ligomis“, – teigė J. Česnavičienė, paaiškindama, kaip kilo idėja parengti projektą, mokantį taisyklingo kvėpavimo įgūdžių.

Projektu ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ Kurmaičių pradinė mokykla atsiliepė į sveikos gyvensenos ugdymo programos „Sveikatiados“ kvietimą teikti paraiškas sveikatinimo idėjų konkurse – juo siekiama paremti mokyklų originaliausias idėjas, kuriomis būtų galima populiarinti sveiką gyvenseną.

„Konkurso organizatoriai sulaukė didelio mokyklų aktyvumo ir įsitraukimo į idėjų kūrimą – konkurse dalyvavo 63 mokyklos ir darželiai. Komisija, vertindama visas gautas idėjas, atsižvelgė į atitikimą konkurso nuostatoms, siūlomos idėjos masiškumą bei originalumą, projekto svarbą mokyklos bendruomenei bei bendruomenės ir partnerių įsitraukimą ir, žinoma, pateikto projekto tęstinumą. Geriausius projektus pateikusioms ugdymo įstaigoms buvo paskirtas finansavimas idėjoms įgyvendinti. Mūsų mokykla konkursui pateikė paraišką ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ – laimėjome ir vykdėme įvairias veiklas: darėme taisyklingo kvėpavimo pratimus, įsirengėme pakeliamą lysvę, kurioje pasodinome vaistinių augalų, nusipirkome įvairių kvėpavimui skirtų priemonių“, – pasidžiaugė J. Česnavičienė.


Violeta MILTAKIENĖ:

– Kaip aš sakau, dirbu visą parą, ant mano pečių – namai, trys vaikai, vienam jų reikalinga nuolatinė priežiūra. Be abejo, vasarą daug vaisių, daržovių, tačiau vien jų man nepakanka, nepriklausomai nuo metų laiko stiprinuosi magniu. Manau, kad kiekvienas žmogus jaučia, kada jam vitaminų ar maisto papildų trūksta, o kada – ne.

Diana MALAKAUSKIENĖ:

– Neperku nei vitaminų, nei maisto papildų. Mūsų šeimoje tokios tradicijos nėra. Sūnui 18 metų, jis užaugo taip pat be šių preparatų. Stengiamės visus metus sveikai maitintis, mėgstame šviežius vaisius, uogas, daržoves – organizmą aprūpiname natūraliai.

Tomas LIUTIKAS:

– Mūsų šeima truputį maisto papildų pavartoja nebent šaltuoju periodu. Aš kartais nusiperku magnio, mat mėgstu pasportuoti. Tikrai nemanau, kad vasarą, kai soduose, daržuose užauga tiek uogų, vaisių, daržovių, žmogaus organizmui ko nors trūksta.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Arno JUŠKIO komentaras:

– Jeigu pakankamai subalansuota mityba, pakankamai valgote mineralų, vitaminų, skaidulų ir mikroelementų turtingų uogų, vaisių bei daržovių, jokių papildų ar vitaminų siūlyčiau nevartoti. Tiesa, lietuviškų vaisių ir uogų kol kas nėra daug, tačiau jau galima sočiai prisivalgyti trešnių, braškių, o iš daržovių – kad ir šviežių bulvių, svogūnų laiškų, krapų, salotų ir kitko, kas tik užaugo daržuose ir ką mėgstate. Žinoma, kruopščiai nuplovus, galima paskanauti ir atvežtinėmis gėrybėmis – prekybos centrų vitrinos pilnos nektarinų, persikų, bananų, arbūzų. Šaltuoju metų laiku taip pat siūlyčiau nepasitarus su gydytoju neskubėti į vaistines papildų, nes jų tikrai ne visuomet organizmui trūksta.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Šeimos gydytoja Augenija Juknevičienė pastebi, kad daugiausiai vaikų, kuriems reikalinga profilaktinio patikrinimo pažyma, sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta vasarą.

Nors mokiniai profilaktinį patikrinimą gali atlikti visus metus, tačiau dauguma jų sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta vasarą. Staiga padidėjusį darbo krūvį atlaikyti turintys medikai atviri: jei į profilaktinį patikrinimą nežiūrima tik kaip į formalumą, visiškai sveiku pripažįstamas tik kas dešimtas vaikas.

Kaip tik šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, dirbdamas nauja elektronine programa, apibendrino 2016-2017 mokslo metų mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos profilaktinius duomenis.

„Nauja programa leidžia palyginti duomenis su rajonais, kur gyventojų skaičius yra panašus kaip pas mus. Be to, lengviau stebėti tam tikrų sveikatos sutrikimų kiekį, pobūdį, tendencijas“, – paaiškino Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Petrutytė.

Išryškina opiausias problemas

V. Petrutytės teigimu, opiausios vaikų sveikatos problemos kasmet išlieka tos pačios – regėjimo sutrikimai bei antsvoris. Per pastaruosius mokslo metus vaikų, turinčių sutrikusią regą, Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo 24,7 proc. iš tų mokinių, kurie pasitikrino sveikatą. Prieš metus – 2015-2016 mokslo metais – regėjimo sutrikimų turėjo kas ketvirtas mokinys (26,5 proc.), ir didžiausia procentinė dalis buvo tarp IX-XII klasių grupės mokinių. Tuomet diagnozuotų regėjimo sutrikimų atvejų struktūroje dominavo trumparegystė (56 proc.), astigmatizmas (16,1 proc.) ir toliaregystė (16,7 proc.).

Visuomenės sveikatos biuro specialistės pastebi, kad nuo 2013-2014 mokslo metų Kretingos rajone daugėja mokinių, turinčių antsvorį. Pastaraisiais mokslo metais antsvorio problemų turėjo 15,45 proc. mokinių, o 7,04 proc. vaikų buvo diagnozuotas nutukimas. Dar 8,71 proc. mokinių nustatytas per mažas svoris – jis neatitiko šeimos gydytojų taikomų vaikų augimo lentelėse nurodytų rodiklių.

Pasak V. Petrutytės, šių sveikatos sutrikimų profilaktikai labai svarbu sveika mityba bei gyvenimo būdas, todėl ir Visuomenės sveikatos biuras nelieka nuošalyje – jis, planuodamas veiklą, atsižvelgia į gautus statistinius duomenis ir vyraujančias sveikatos problemas.

„Kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris, kasmet rengdamas veiklos planą, į jį įtraukia sveikos mitybos paskaitas, akių mankštas ir panašias veiklas, kuriomis sveikatos stiprinimo įgūdžių mokoma nuo mažens. Be to, ir pačios biuro specialistės turi įvairiausių priemonių švietėjiškai veiklai“, – teigė V. Petrutytė.


Indrė MAKSVYTIENĖ:

– Aš manau, kad nesveiko maisto, pilno įvairiausių konservantų, taip pat chemija purkštų daržovių dar ne tiek prisiperkame prekybos centruose. Tą pačią pirktą bulvę suvalgome nežinodami, kokia ji. O šašlykus kepame ne taip dažnai. Kokį kartą kitą paragavus, manau, nieko blogo neatsitiks.

Bronislava AVIŽIENĖ:

– Aš pati nevalgau nei ant grotelių keptų dešrelių, nei mėsos, nes pats mano organizmas šių patiekalų, juolab suskrudusių, netoleruoja. O dukra, žentas, anūkai kartais išsikepa, bet, kaip pastebėjau, ne taip dažnai.

Laimonas ČIUNKA:

– Kokia vasara be šašlykų? Kaip tik artėja mano gimtadienis, švęsiu gamtoje, būtinai išsikepsime ir dešrelių, ir šašlykų. O į tai, kiek jie sveika, kiek nesveika, nekreipiu dėmesio, svarbu, kad skanu. Gal susimąstyčiau, jei kasdien tokius produktus valgyčiau.

Kretingos rajono sveikatos biuro specialistės Gidonės Metrikienės komentaras:

„Dešrelių arba kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250 (nitritinė druska) ant atviros liepsnos apskritai kepti negalima, kadangi nitritų likučiai reaguoja su aminais bei amino rūgštimis ir sudaro kenksmingus kancerogeninius junginius nitrozaminus. Tačiau prekybos centruose galima rasti ir mėsos gaminių, pagamintų be nitritų. Tokie gaminiai krenta į akis, nes jie neturi įprastos rausvos spalvos. Prieš kepant ant grotelių, mėsą ar jos produktus patariama suvynioti į foliją, taip bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos. Be to, rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad, kiek įmanoma, sumažėtų apdegimo ir apanglėjimo galimybės. Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų nupjaustykite apdegusias ar suanglėjusias vietas“.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Naujagimiams – marškinėliai, praeiviams – obuoliai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-06-02
Gimdyvę Emiliją Jurevičiūtę ir jos naujagimį (iš dešinės) vakar pasveikino: Asta Machmajeva, Viktorija Petrutytė, Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė, Karolina Skominienė ir Vanda Verbutienė.

Minint Pasaulinę dieną be tabako, vakar ir užvakar Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Kretingos mieste vykdė dvi simbolines akcijas: pasveikino Kretingos ligoninėje gimusius mažylius ir įteikė jiems marškinėlius „Gimiau nerūkantis“, o Pranciškonų gimnazijos bei Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokiniai gatvėje praeiviams dalijo obuolius su atvirlaiškiais.

Tėvams priminė atsakomybę

Vakar Kretingos ligoninės Gimdymo skyriuje apsilankiusios viešnios – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Viktorija Petrutytė ir sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė bei Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė ir mero patarėja Asta Machmajeva – simboliniais marškinėliais apdovanojo 3 Nerūkymo dieną – gegužės 31-ąją – gimusius mažylius bei jų mamas: Emiliją Jurevičiūtę iš Baublių, Ingridą Meškienę ir Agnę Zbarauskienę iš Skuodo. Viso trys mamos džiaugėsi pagimdžiusios vyriškos lyties naujagimius.

O dar 3 anksčiau gimusių moteriškos lyties mažylių mamos – Jurgita Riepšienė, Sandra Baltrušaitytė ir Karolina Mikaliūnė iš Kretingos – buvo pasveikintos su birželio 1-ąją švenčiama Tarptautine vaikų gynimo diena.

V. Verbutienė palinkėjo, kad tėvai sudarytų sąlygas mažyliams augti sveikiems, džiaugtis gyvenimu be tabako ir kitų priklausomybių.


Neleisti vėžiui užvaldyti gyvenimo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-06-02
Į susitikimą su asociacijos Onkologija.lt atstovais susirinko ligoniai bei jų artimieji iš aplinkinių vietovių bei tie, kurie atgauti dvasios ramybę atvyko čia iš visos Lietuvos.

Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre ligoniams bei jų artimiesiems asociacijos Onkologija.lt veiklą bei naujai išleistą knygą-vadovą ligoniui pristatė šios asociacijos prezidentė Zita Zamžickienė ir viceprezidentė Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė. O Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas kalbėjo apie abipusio – paciento ir gydytojo – pasitikėjimo svarbą.

Stalo knyga sergančioms krūties vėžiu

„Internetiniame portale Onkologija.lt pateikiama daug žinių apie ligas, jų gydymo naujoves, patys ligoniai dalijasi patyrimu, kai liga juos užklumpa netikėtai. Tačiau vyresnio amžiaus ligoniai jaučia informacijos stygių, todėl išvien su medikų komanda iš vokiečių kalbos išvertėme knygą „Kiekviena diena brangi“. Ji skirta moterims, kurioms diagnozuotas metastazavęs krūties vėžys. Jos čia ras atsakymus į pirmiausiai kylančius klausimus apie diagnozę, gydymą, emocijas, santykius, darbą, pateikiama informacija dėl priežiūros, paveldėjimo“, – kalbėjo I. Kašauskaitė-Petrauskienė.

Teisininkė asociacijos Onkologija. Lt prezidentė Z. Zamžickienė, pasidalindama savo asmenine istorija, neslėpė, jog pati prieš 5-erius metus susirgo IV stadijos krūties vėžiu, jos liga ir vėl atsinaujino. Tačiau moteris įsitikinusi, jog pozityvus nusiteikimas labai padeda gyventi su liga, surandant jai vietą ligonio gyvenime.

„Kartais onkologiniai ligoniai sveikiesiems atrodo labai keisti, nes mes raginame džiaugtis gyvenimu: džiaugtis mažmožiais, kad šiandien neskauda ar gydytojas pasakė, jog yra vilčių. Nes mes, susidūrę su negandomis, suprantame, kokia yra brangi kiekviena diena. Ir ne bet kada, o – šiandien, nes ryt bus kita diena. Svarbu nemirti iš anksto“, – kalbėjo Z. Zamžickienė.


Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais šioje gydymo įstaigoje sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė neslėpė: melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, ir sergamumas juo didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.


Vilma PREIKŠAITIENĖ:

– Vaikystėje apie saulės poveikį negalvojome, po pievas lakstydavom, kada tik norėdavom ir kiek norėdavom. Žinodama, kad ankstyvi saulės spinduliai gali pakenkti odai, be abejo, stengiuosi atokaitoje būti saikingai. Prie namų Vydmantuose turiu daržą, kuriame kartais aplinkybės priverčia padirbėti ir karščiausiomis valandomis. Kai reikia, naudoju odą nuo saulės saugantį kremą.

Marius ŠILEIKA:

– Per daug nesisaugau, su šeima važiuoju į gamtą, mėgaujuosi šiluma, bet, žinoma, protingai. Nors degu raudonai, po poros dienų oda parusvėja. Vaikystėje yra paskaudėjusi, pamenu, tokiais atvejais tepdavom rūgpieniu. Aš pats universitete studijavau aplinkosaugą. Todėl įvairius straipsnius spaudoje apie ozono skyles ir saulės grėsmes bei apsaugos priemones, jei jie parašyti ne mokslininkų, laikau pliurpalais.

Vitalija URBONIENĖ: – Kaip dauguma žmonių, džiaugiuosi, kad pagaliau atėjo tikras pavasaris, kad pastarosios dienos lepina šiluma. Be abejo, šiuo metu saulė – aktyvi, todėl reikia truputį pasisaugoti. Tačiau aš labiau atsižvelgiu ne į kokias nors svetimas rekomendacijas, o į savo būseną, man svarbiausia, kaip saulėje jaučiuosi aš pati.

---

Rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistės Karolinos Skominienės komentaras:

– Saulės spinduliai veikia odą, kurioje sintezuojamas vitaminas D, ypač reikalingas kaulams, raumenims ir imuninei sistemai. Saulė taip pat skatina kraujo apykaitą, grūdina organizmą. Tačiau nesaikingas deginimasis gali prišaukti melanomą, arba, kitaip tariant, odos vėžį. Rizikos grupėje yra šviesios, greitai nudegančios odos žmonės, raudonplaukiai, mėlynakiai, turintys daugiau negu 100 apgamų, mėgstantys atostogauti šiltuosiuose kraštuose ne sezono metu, smarkiai nudegę saulėje, ypač vaikystėje, turintys giminaičių, sirgusių odos vėžiu, senyvi žmonės. Kad mėgavimasis saule nesukeltų nepageidaujamų padarinių, rekomenduojama ilgai nebūti saulėje, kai jos spinduliai pavojingiausi – nuo 10 iki 15 val. Tokiu metu verčiau likti pavėsyje, būtina dėvėti galvos apdangalą bei naudoti apsauginį kremą, juo tepti jautriausias kūno zonas – veidą, kaklą bei krūtinę. Nuo vaikystės tinkamai naudojant apsaugos priemones nuo saulės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja 70 proc.

Renkantis apsauginį kremą, svarbu atkreipti dėmesį, kad pakuotė būtų pažymėta UVA+UVB ženklu. Šalia SPF žymimas skaičius nurodo, kiek laiko galima būti saulėje, apsisaugant nuo UVB spindulių. Jeigu oda šviesi, pirmuosius spindulius reikėtų pasitikti išsitepus kremu, suteikiančiu didesnę apsaugą (SPF 30), o šiek tiek įpratus prie saulės, apsaugos faktorių galima mažinti. Veido sričiai rekomenduojama naudoti kremą, kurio SPF ne mažesnis, kaip 50. Taip pat labai svarbu palaikyti normalią skysčių pusiausvyrą – rekomenduojama išgerti daugiau negu 2 litrus skysčių, geriausia – vandens, natūralaus negazuoto mineralinio vandens, vaistažolių arbatų, valgyti daugiau sultingesnių vaisių ir daržovių.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas