![]() |
![]() |
|
SveikataKretingos ligoninė – pirmoji savarankiška darbovietė
Kai „Pajūrio naujienos“ kalbino 29-erių gydytoją akušerę-ginekologę Ievą Butkutę, ji džiaugėsi savo savarankiško darbo pradžia – rugpjūčio pirmoji buvo jos startas Kretingos ligoninėje po rezidentūros Santaros klinikose, Vilniuje. Pirmieji įspūdžiai Kretingos ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje jaunai gydytojai buvę labai geri: kolektyvas pasitiko draugiškai, nustebino puikiai sutvarkytos skyriaus patalpos bei pogimdyvinės palatos. Gydytoją I. Butkutę, kuri taip pat konsultuos pacientes ir Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje, pristatęs Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus neslėpė, jog abi pusės – ligoninė ir jauna specialistė – viena kitos ieškojo ir susirado. „Klinikos vykdo atvirų durų dienas ir pristato medikus rezidentus, mums reikėjo būtent akušerijos-ginekologijos specialisto ir žvilgsnis nukrypo į Ievą“, – tvirtino jis. O I. Butkutė paantrino, jog ji, gimusi ir augusi Klaipėdoje, ieškojosi nuolatinio darbo arčiau gimtųjų vietų. Todėl pasiūlymas atvykti dirbti į Kretingos ligoninę jai buvęs tinkamas. Be to, neslėpė gydytoja, antraeilėse pareigose ji taip pat dirbsianti ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Senstant visuomenei, daugėja slaugomų ligonių
Iš viso – 95 slaugos lovos Kretingos ligoninėje prieš kelerius metus tebuvo įkurta vos 10, po to – 12-13 slaugos lovų. „Tačiau pernai Sveikatos ministerija nurodė, kad būtina sumažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, jų vietoje įkurdinant slaugos lovas. Šių lovų skaičius Kretingos ligoninėje staiga šoktelėjo triskart – dabar veikia 38 slaugos ir 2 paliatyvios pagalbos lovos“, – kalbėjo Kretingos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus. Jo žodžiais, pagal Vyriausybės vykdomą ketvirtąjį sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą buvo reikalaujama, kad 1 tūkst. šalies gyventojų tektų po 3 slaugos lovas. Iš viso Kretingos rajone dabar veikia 95 slaugos lovos. Jos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagal sutartį su Teritorine ligonių kasa. Slaugos lovų taip pat padidėjo ir Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centro Katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – dabar jų yra 30 – bei Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – 27 lovos. A.Šalavėjus neabejojo, kad Kartenos bei Salantų ligoninėse dirba profesionalūs medikai, tačiau Kretingos ligoninės Slaugos poskyrio pranašumas yra tai, kad čia sutelkti įvairių sričių gydytojai specialistai, dirbantys su modernia medicinos įranga, galintys atlikti papildomus tyrimus ar skubias operacijas. Į slaugos bei palaikomojo gydymo stacionarą ligonius siunčia jų šeimos gydytojai. Sveikatos priežiūros paslaugos pacientui teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus atvejus, kai žmogus pats negali pareikšti savo valios.
Taisyklingas kvėpavimas – sveikatai stiprinti
„Taisyklingas kvėpavimas ir aktyvi fizinė veikla ne tik treniruoja vaikų kvėpavimo sistemą, ją grūdina, bet ir turi didelę įtaką fiziniam vaikų vystymuisi. Todėl labai svarbu vaikus išmokyti kvėpuoti taisyklingai. Kvėpavimas – tai sveikas gyvenimas“, – teigė Kurmaičių pradinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Jurgita Česnavičienė, pristačiusi gegužės-birželio mėnesiais įvykdytą projektą ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“. Pasak J. Česnavičienės, daug vaikų kvėpuoja netaisyklingai ir paviršutiniškai, kartais nesąmoningai sulaiko kvėpavimą, o tai yra žalinga jų sveikatai. „Pastaraisiais metais padidėjo viršutinių kvėpavimo takų susirgimų tarp vaikų. Tėvai mažai dėmesio skiria vaikų kvėpavimui, buvimui gryname ore, mankštelėms, žaidimams-pratimams, kurie išmoko vaikus taisyklingai kvėpuoti – tai padėtų sumažinti sergamumą kvėpavimo takų ligomis“, – teigė J. Česnavičienė, paaiškindama, kaip kilo idėja parengti projektą, mokantį taisyklingo kvėpavimo įgūdžių. Projektu ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ Kurmaičių pradinė mokykla atsiliepė į sveikos gyvensenos ugdymo programos „Sveikatiados“ kvietimą teikti paraiškas sveikatinimo idėjų konkurse – juo siekiama paremti mokyklų originaliausias idėjas, kuriomis būtų galima populiarinti sveiką gyvenseną. „Konkurso organizatoriai sulaukė didelio mokyklų aktyvumo ir įsitraukimo į idėjų kūrimą – konkurse dalyvavo 63 mokyklos ir darželiai. Komisija, vertindama visas gautas idėjas, atsižvelgė į atitikimą konkurso nuostatoms, siūlomos idėjos masiškumą bei originalumą, projekto svarbą mokyklos bendruomenei bei bendruomenės ir partnerių įsitraukimą ir, žinoma, pateikto projekto tęstinumą. Geriausius projektus pateikusioms ugdymo įstaigoms buvo paskirtas finansavimas idėjoms įgyvendinti. Mūsų mokykla konkursui pateikė paraišką ,,Kvėpuok giliau – gyvenk sveikiau“ – laimėjome ir vykdėme įvairias veiklas: darėme taisyklingo kvėpavimo pratimus, įsirengėme pakeliamą lysvę, kurioje pasodinome vaistinių augalų, nusipirkome įvairių kvėpavimui skirtų priemonių“, – pasidžiaugė J. Česnavičienė.
Ar vasarą vartojate vitaminus ir maisto papildus?
Vaikų profilaktinis patikrinimas – ne tik formalumas
Nors mokiniai profilaktinį patikrinimą gali atlikti visus metus, tačiau dauguma jų sveikatos priežiūros įstaigas užplūsta vasarą. Staiga padidėjusį darbo krūvį atlaikyti turintys medikai atviri: jei į profilaktinį patikrinimą nežiūrima tik kaip į formalumą, visiškai sveiku pripažįstamas tik kas dešimtas vaikas. Kaip tik šiuo metu Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, dirbdamas nauja elektronine programa, apibendrino 2016-2017 mokslo metų mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos profilaktinius duomenis. „Nauja programa leidžia palyginti duomenis su rajonais, kur gyventojų skaičius yra panašus kaip pas mus. Be to, lengviau stebėti tam tikrų sveikatos sutrikimų kiekį, pobūdį, tendencijas“, – paaiškino Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Petrutytė. Išryškina opiausias problemas V. Petrutytės teigimu, opiausios vaikų sveikatos problemos kasmet išlieka tos pačios – regėjimo sutrikimai bei antsvoris. Per pastaruosius mokslo metus vaikų, turinčių sutrikusią regą, Kretingos rajono bendrojo lavinimo mokyklose buvo 24,7 proc. iš tų mokinių, kurie pasitikrino sveikatą. Prieš metus – 2015-2016 mokslo metais – regėjimo sutrikimų turėjo kas ketvirtas mokinys (26,5 proc.), ir didžiausia procentinė dalis buvo tarp IX-XII klasių grupės mokinių. Tuomet diagnozuotų regėjimo sutrikimų atvejų struktūroje dominavo trumparegystė (56 proc.), astigmatizmas (16,1 proc.) ir toliaregystė (16,7 proc.). Visuomenės sveikatos biuro specialistės pastebi, kad nuo 2013-2014 mokslo metų Kretingos rajone daugėja mokinių, turinčių antsvorį. Pastaraisiais mokslo metais antsvorio problemų turėjo 15,45 proc. mokinių, o 7,04 proc. vaikų buvo diagnozuotas nutukimas. Dar 8,71 proc. mokinių nustatytas per mažas svoris – jis neatitiko šeimos gydytojų taikomų vaikų augimo lentelėse nurodytų rodiklių. Pasak V. Petrutytės, šių sveikatos sutrikimų profilaktikai labai svarbu sveika mityba bei gyvenimo būdas, todėl ir Visuomenės sveikatos biuras nelieka nuošalyje – jis, planuodamas veiklą, atsižvelgia į gautus statistinius duomenis ir vyraujančias sveikatos problemas. „Kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, kuris, kasmet rengdamas veiklos planą, į jį įtraukia sveikos mitybos paskaitas, akių mankštas ir panašias veiklas, kuriomis sveikatos stiprinimo įgūdžių mokoma nuo mažens. Be to, ir pačios biuro specialistės turi įvairiausių priemonių švietėjiškai veiklai“, – teigė V. Petrutytė.
Kaip manote, ar ant grotelių kepta mėsa, šašlykai ir dešrelės – sveika?
Naujagimiams – marškinėliai, praeiviams – obuoliai
Minint Pasaulinę dieną be tabako, vakar ir užvakar Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Kretingos mieste vykdė dvi simbolines akcijas: pasveikino Kretingos ligoninėje gimusius mažylius ir įteikė jiems marškinėlius „Gimiau nerūkantis“, o Pranciškonų gimnazijos bei Kretingos technologijos ir verslo mokyklos mokiniai gatvėje praeiviams dalijo obuolius su atvirlaiškiais. Tėvams priminė atsakomybę Vakar Kretingos ligoninės Gimdymo skyriuje apsilankiusios viešnios – Visuomenės sveikatos biuro vadovė Viktorija Petrutytė ir sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė bei Savivaldybės gydytoja Vanda Verbutienė ir mero patarėja Asta Machmajeva – simboliniais marškinėliais apdovanojo 3 Nerūkymo dieną – gegužės 31-ąją – gimusius mažylius bei jų mamas: Emiliją Jurevičiūtę iš Baublių, Ingridą Meškienę ir Agnę Zbarauskienę iš Skuodo. Viso trys mamos džiaugėsi pagimdžiusios vyriškos lyties naujagimius. O dar 3 anksčiau gimusių moteriškos lyties mažylių mamos – Jurgita Riepšienė, Sandra Baltrušaitytė ir Karolina Mikaliūnė iš Kretingos – buvo pasveikintos su birželio 1-ąją švenčiama Tarptautine vaikų gynimo diena. V. Verbutienė palinkėjo, kad tėvai sudarytų sąlygas mažyliams augti sveikiems, džiaugtis gyvenimu be tabako ir kitų priklausomybių.
Neleisti vėžiui užvaldyti gyvenimo
Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre ligoniams bei jų artimiesiems asociacijos Onkologija.lt veiklą bei naujai išleistą knygą-vadovą ligoniui pristatė šios asociacijos prezidentė Zita Zamžickienė ir viceprezidentė Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė. O Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas kalbėjo apie abipusio – paciento ir gydytojo – pasitikėjimo svarbą. Stalo knyga sergančioms krūties vėžiu „Internetiniame portale Onkologija.lt pateikiama daug žinių apie ligas, jų gydymo naujoves, patys ligoniai dalijasi patyrimu, kai liga juos užklumpa netikėtai. Tačiau vyresnio amžiaus ligoniai jaučia informacijos stygių, todėl išvien su medikų komanda iš vokiečių kalbos išvertėme knygą „Kiekviena diena brangi“. Ji skirta moterims, kurioms diagnozuotas metastazavęs krūties vėžys. Jos čia ras atsakymus į pirmiausiai kylančius klausimus apie diagnozę, gydymą, emocijas, santykius, darbą, pateikiama informacija dėl priežiūros, paveldėjimo“, – kalbėjo I. Kašauskaitė-Petrauskienė. Teisininkė asociacijos Onkologija. Lt prezidentė Z. Zamžickienė, pasidalindama savo asmenine istorija, neslėpė, jog pati prieš 5-erius metus susirgo IV stadijos krūties vėžiu, jos liga ir vėl atsinaujino. Tačiau moteris įsitikinusi, jog pozityvus nusiteikimas labai padeda gyventi su liga, surandant jai vietą ligonio gyvenime. „Kartais onkologiniai ligoniai sveikiesiems atrodo labai keisti, nes mes raginame džiaugtis gyvenimu: džiaugtis mažmožiais, kad šiandien neskauda ar gydytojas pasakė, jog yra vilčių. Nes mes, susidūrę su negandomis, suprantame, kokia yra brangi kiekviena diena. Ir ne bet kada, o – šiandien, nes ryt bus kita diena. Svarbu nemirti iš anksto“, – kalbėjo Z. Zamžickienė.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia stipriausias Vakarų Lietuvoje odos ir paodės susirgimų gydymo centras. Pastaraisiais metais šioje gydymo įstaigoje sparčiai vystoma dermatoonkologijos sritis. Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė bei Odos-venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė neslėpė: melanoma – didžiausią mirtingumą sukeliantis odos vėžys, ir sergamumas juo didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Ar saugotės pavasarinės saulės?
|