Pajūrio naujienos
Help
2025 Rugpjūtis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar tikitės, kad šiemet pavyks užbaigti karą Ukrainoje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris Viltei buvo apkartinęs gyvenimą. Atsikratyti antsvorio ir patirti gyvenimo džiaugsmą Viltei padeda „Atostogų parko“ sporto klubo trenerė Indrė Padkovskaja.

Dar visai neseniai draugai ir giminaičiai Viltę matė tylią ir prislėgtą. Nuo aštuonerių metų pradėjęs augti svoris mergaitei smarkiai apkartino gyvenimą. Stigo pasitikėjimo savimi, noro mokytis, siekti svajonių. Dėl netobulo kūno paauglė kentė ir bendraamžių pašaipas. Tą gyvenimo tarpsnį Viltės mama Laura prisimena kaip itin sunkų.

Šeima ieškojo būdų, kaip padėti dukrai, tačiau pastangos nedavė rezultatų. Sprendimas apsilankyti „Atostogų parko“ sporto klube buvo lemtingas. Žvelgdama į savo vyresnėlę dukrą Viltę jos mama ir dabar negali patikėti, kad tai tas pats žmogus, savo pasiekimais ir ryžtu įkvepiantis visus aplink.

Kartu su antsvoriu ištirpo ir pyktis

Norą keistis, teigė Viltės mama Laura, mergaitei pažadino pažintis su „Atostogų parko“ trenere Indre Padkovskaja. Iki tol sporto nemėgusi paauglė pamėgo treniruotes ir į jas vaikšto su dideliu džiaugsmu. Iš pradžių Viltė turėjo vieną tikslą – treniruotėmis pagerinti savijautą. Tačiau tinkamai parinkta treniruočių programa ir mitybos planas labai greitai davė teigiamų rezultatų – vos per mėnesį mergaitė atsikratė 10 kilogramų.

Praėjus trims mėnesiams Viltės sąskaitoje – jau 17 numestų kilogramų, puiki savijauta ir gera nuotaika kasdien. Po pamokų ji skuba į muzikos mokyklą, o po jos iškart į sporto salę. „Per visą šį laiką ji nėra pasakiusi, kad sportuoti nenori“, – džiaugiasi mama Laura. Jos teigimu, kvalifikuotai ir jautriai trenerei I. Padkovskajai pavyko pasiekti tai, ko nesugebėjo artimieji ir pedagogai. Kartu su normaliu jos amžiui svoriu, Viltė susigrąžino ir pasitikėjimą savimi, gyvenimo džiaugsmą, norą siekti ir tobulėti. „Nemeilė sau, pyktis ir nusivylimas buvo jos kasdieniai palydovai. Bet tai praeitis“, – sakė Viltės mama.


„Gidentus“ odontologijos klinikos burnos higienistė Raimonda Kalnikė

„Gidentus“ odontologijos klinikoje pažangiu metodu gydoma fluorozė. Kada fluoras – į sveikatą, o kada jis kenkia mūsų dantims, mintimis pasidalino šios klinikos burnos higienistė Raimonda Kalnikė.

Jos teigimu, sveikiems ir gražiems dantims išsaugoti įtakos turi ne tik tinkama asmeninė burnos higiena bei įgūdžiai. Fluoras – gerai visiems žinoma, profilaktikoje naudojama priemonė, padedanti išvengti ėduonies, turinti įtakos taisyklingam kaulų vystymuisi. Tačiau netinkamai naudojant ėduonies profilaktikai skirtus fluoro preparatus, gali atsirasti lengvo, vidutinio ar net sunkaus laipsnio dantų fluorozė. Didžiausią įtaką dantų fluorozei atsirasti turi geriamasis vanduo, o tai ypač aktualu Vakarų ir Šiaurės vakarų Lietuvos gyventojams, kadangi šiuose regionuose fluoro koncentracija geriamajame vandenyje yra gerokai didesnė negu kitur.

Dantų fluorozė atsiranda dėl ilgalaikio fluoro vartojimo padidintomis dozėmis ir pasireiškia emalio spalvos pakitimais – nuo baltų matinių juostų iki rudai gelsvų dėmių. Pieniniai vaikų dantys yra mažiau pažeidžiami negu nuolatiniai. Nustatyta, kad pieniniai dantys formuojasi ir mineralizuojasi kūdikiui dar negimus, nuolatiniai dantys baigia formuotis iki 7–10 metų.


Ar užsiimate savigyda?

  • Sveikata
  • 2018-03-02

Vaclovas ASTRAUSKAS:

– Visaip pasitaiko – jei kas rimčiau, tenka ir pas gydytoją nueiti, bet dažniausiai pasigydau pats arba savaime negalavimas praeina. Skaičiau, kad dabar nereceptinių vaistų bus galima nusipirkti nebūtinai vaistinėse, o ir parduotuvėse ar degalinėse. Gal ir neblogai, vėlai vakare prireikus kokio aspirino?

Birutė DIEKANTIENĖ:

– Kas tris mėnesius keliauju pas gydytoją išsirašyti vaistų nuo kraujospūdžio. O peršalimo ligas dažniausiai išsigydau pati – valgau citrinų su medumi, iš savo darže pasiaugintų mėtų, melisų, čiobrelių, raudonėlių ir kitokių vaistažolių išsiverdu arbatų.

Diana ŽUKAUSKAITĖ:

– Priklauso nuo to, kaip jaučiuosi besigydydama. Pasitaiko negalavimų, kuriuos išsigydau pati – pavyzdžiui, slogą. Bet gali pasitaikyti ir tokių ligų, kurioms užklupus, be gydytojo įsikišimo ar bent jau be profesionalios jo konsultacijos neišsiversi.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojo Arno JUŠKIO komentaras:

– Pirmiausia, kiekvienas žmogus turi pats įsivertinti simptomus – ar jam tik galvą skauda, ar dar ir svaigsta, ar karščiuoja, ar ne, o gal kankina kosulys? Kiek laiko visi tie procesai trunka? Jeigu simptomai netrikdo kasdienės žmogaus veiklos, tai savigyda yra visiškai normalus dalykas. Pasvėręs visus pliusus ir minusus, aš palankiai vertinu Sveikatos ministerijos siūlomą naujovę, kai, remiantis užsienio pavyzdžiais, gyventojams bus sudarytos sąlygos saugiai, patogiai ir reikiamu momentu, kai arti nėra vaistinės arba, kai vėliau vakare ji nebedirba, vaistų nusipirkti parduotuvėse bei visą parą dirbančiose degalinėse. Šiuo atveju galios labai aiškios ir griežtos taisyklės, kokie nereceptiniai vaistai galės būti parduodami, o jų dozės bus saugios. Kur kas atidžiau reikėtų save stebėti sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis. Tokiems žmonėms kelias dienas trunkanti savigyda jeigu ir nepakenks, bet iš dalies gali paspartinti ligų progresavimą, pagilinti jų eigą.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Pasitikrinti verta net ir nejaučiant simptomų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-03-02
Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė įsitikinusi, kad vien dalyvauti prevencinėse programose nepakanka – gautus rezultatus reikia atsakingai įvertinti ir, jei kyla rizika susirgti tam tikra liga, vadovautis gydytojo rekomendacijomis.

Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pradėtos vykdyti 6 prevencinės programos, kurios žmonėms suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti savo sveikatą ir užčiuopti pačią ligos pradžią ar nustatyti didelę riziką jai atsirasti. Kretingos šeimos medicinos centro bendrosios praktikos gydytoja Boneta Baltrūnienė pasidžiaugė, kad gyventojai vis noriau dalyvauja prevencinėse programose, tačiau jų entuziazmo lieka mažiau, kai, gavus rezultatus, kalba pasisuka apie tai, jog reiktų keisti gyvenimo būdą.

Nors medikai nuolat pacientams primena apie vykdomas prevencines programas, tačiau Lietuvoje jose dalyvauja tik apie 40 proc. gyventojų – Valstybinės ligonių kasos duomenimis, iš viso 2017 metais atlikta 551 tūkst. patikrų dėl vėžio.

Raginti nereikia

„Žmonės ypač noriai dalyvauja prevencinėje programoje, skirtoje širdies ir kraujagyslių ligoms išaiškinti – nereikia raginti, kad pasidarytų kraujo tyrimą“, – sakė B. Baltrūnienė, priminusi, kad šia prevencine programa kviečiamos pasinaudoti 50–65 metų moterys ir 40–55 metų vyrai. Jie kartą per metus gali pasidaryti kraujo tyrimą, kurio metu nustatoma gliukozės, cholesterolio, bei jo frakcijų koncentracija kraujyje. Šie tyrimai minėtų amžiaus grupių pacientams atliekami nemokamai toje gydymo įstaigoje, kurioje jie yra registruoti.

„Programos tikslas yra išaiškinti asmenis, kuriems yra didžiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis – užbėgti ūmiems kardiologiniams įvykiams už akių. Kartu su kraujo tyrimo rezultatais vertinami ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, ar širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo artimi giminaičiai ir kita,– vardijo B. Baltrūnienė. – Nustačius, kad asmuo turi riziką susirgti šiomis ligomis arba užčiuopus jų ankstyvą stadiją, sudaromas planas. Tačiau rekomendacijos, kaip keisti gyvenimo būdą, priimamos ne taip noriai – žmogus mieliau išgertų kokią tabletę. Bet jei pacientas nedės pastangų gerinti savo sveikatą, tai ir po kurio laiko pakartojus kraujo tyrimą, cholesterolio rodmenys savaime netaps geresni. Džiugu, kad tai kasmet supranta vis daugiau žmonių – jie labiau rūpinasi savo mityba, daugėja sportuojančių.“


Gimdymo skyrių pasiekė moderni aparatūra

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-03-02
Vieną vertingiausių įrenginių – echoskopą, skirtą vaisiaus, nėščiųjų bei gimdyvių tyrimams – aprodė Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus bei Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė.

Kretingos ligoninės vadovų bei darbuotojų pastangomis Akušerijos ginekologijos skyrius, kuriam dar neseniai grėsė būti uždarytam, ne tik atlaikė permainų vėtras, bet ir pelnė Naujagimiui palankios ligoninės statusą, o gimdyvių atsiliepiami apie jį yra geriausi Lietuvoje. Tai ir turėjo didžiulės įtakos, kad skyriui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą būtų skirta moderni 153 tūkst. eurų vertės aparatūra.

Komplekte – 27 prietaisai

Ilgametė Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė sakė, jog nemažai įrenginių jie turėję ir ligi šiol, tačiau dabar įranga atnaujinta ir nebenusileidžia didžiosioms šalies ligoninėms.

Naująją JAV ir Skandinavijos šalių gamybos medicinos aparatūrą iš viso sudaro 27 įvairūs prietaisai bei įrenginiai, tarp jų – itin vertingas portatyvus ultragarsinis aparatas-echoskopas, gyvybinių funkcijų monitorius naujagimiui, šildomi naujagimio reanimacijos stalai, fototerapijos prietaisas, sistema teigiamam slėgiui kvėpavimo takuose palaikyti, perfuzoriai-tūrinės infuzinės pompos, kardiotokografas, taip pat universali gimdymo lova, ginekologinė kėdė.

„Šiame sąraše taip pat yra rinkiniai gimdymo takų apžiūrai bei Cezario pjūvio operacijai. Gavome netgi naujagimių muliažų komplektus, kad galėtume mokytis, kaip intubuoti naujagimių kvėpavimo takus, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Yra ir moters mažojo dubens muliažai, pagal juos galime geriau orientuotis, kokios pagalbos reikia gimdymo metu“, – gautas priemones vardino D. Opulskienė.

Prietaisai bei įrenginiai yra patalpinti operacinėje, gimdykloje, palatose. Didžiuma įrangos jau sumontuota: su ja stacionare kasdien dirba 4 gydytojai akušeriai ir dar 2 budintys gydytojai, taip pat – gydytoja neonatologė Vida Jurgutienė. Jiems talkina 6 akušerės, 7 naujagimių slaugytojos bei 2 jų padėjėjos.


„Gidentus“ odontologijos klinikos gydytoja odontologė, besispecializuojanti endodontijos srityje, Dovilė Drungilaitė išsamiai atsako į visus pacientams iškylančius klausimus apie dantų šaknų kanalų gydymą.

– Kas tai yra kanalų gydymas ir kada jis yra reikalingas?

– Endodontinis, arba šaknies kanalų, gydymas yra būtinas, kai dantų kariesas pasiekia pulpos kamerą, tai yra danties nervą. Vietinėje nejautroje šaknų kanalai yra kruopščiai išvalomi mechaniškai, apdorojami cheminėmis medžiagomis, suformuojami ir plombuojami. Jei šaknies kanalai infekuoti, pirmojo vizito metu kanale paliekama gydomoji pasta.

– Kokia danties prognozė po endodontinio gydymo?

– Po gydymo būtinas danties vainiko hermetiškas atstatymas. Endodontiškai gydytas dantis dėl savo pažeidimo ir likusių silpnų sienelių turi būti sutvirtinamas stiklo pluošto kaiščiais ir atstatomas plombuojant ar protezuojant.


Agota VILUCKIENĖ:

– Daug metų nesergu, nes, tik prasidėjus šaltajam sezonui, pradedu gerti arbatas su citrina, imbieru. O higienos priemonė paprasta, nors, mano manymu, labai efektinga – grįžus iš miesto ar iš kitos viešos vietos tuoj pat švariai su muilu nusiplauti rankas. Kai jau ligos daugiau įsisiautėja, stengiuosi nebūti žmonių susibūrimo vietose.

Tomas JOKŠAS:

– Su vaistinėse parduodama medicinine kauke, kuri taip pat galėtų pagelbėti, nevaikštau, bet, kai aplink skraido daug bacilų, gerokai dažniau plaunuosi rankas. Be to, žinau, kad, norint neapkrėsti kitų, čiaudint burną ir nosį užsidengti reikia alkūne, o ne delnu, kaip buvome įpratę. Mat bacilos nuo delno lengvai paliekamos ant durų rankenų, kurias liečia ir kiti žmonės.

Laura MIKALAUSKIENĖ:

– Geriausia profilaktika – stiprintis citrinomis, imbieru, medumi, valgyti kuo daugiau daržovių. Aš ir ne gripo periodu dažnai vėdinu namus, plaunuosi rankas, ypač grįžusi iš miesto ar iš parduotuvės, kurioje liečiau prekių krepšelį, pinigus. Tuos įpročius skiepiju ir savo vaikams – vienam jų 12-a, o kitam 2-ji.

Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Viktorijos PETRUTYTĖS komentaras:

– Norint išvengti gripo, reikia dažnai vėdinti ir drėgnai valyti gyvenamąsias patalpas. Jose turėtų būti ne per šalta ir ne per karšta. Lietuvos higienos normoje dėl gyvenamųjų patalpų mikroklimato nustatyta, kad gyvenamųjų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos. Viena svarbiausių gripo profilaktikos priemonių – rankų higiena. Darbovietėse ir ugdymo įstaigose tam taip pat privalu sudaryti sąlygas: turi būti muilo ir popierinių rankšluosčių. Nenusiplovus rankų venkime liesti savo veidą, ypač lūpas, akis, nosį. Taip pat nepamirškime, kad vienkartines nosinaites naudojame tik vieną kartą, o panaudojus iškart išmetame. Darbovietėse ir ugdymo įstaigose svarbu dažniau valyti ne tik patalpas, bet ir durų rankenas, laiptų turėklus, vandens čiaupus. Dažnai net nesusimąstome, kiek kartų per dieną juos liečiame, maigome telefoną, kompiuterio klaviatūrą, judiname pelę. Šių daiktų paviršiai taip pat gali būti užkrato šaltinis.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kad antibiotikai būtų vartojami tikslingai

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-02-02

Remiantis tyrimais, beveik 8 proc. pacientų Lietuvoje antibiotikus vartoja savo nuožiūra ir dažniausiai jų savo vaistinėlėse ieško tada, kai „kiti vaistai nepadeda“. Su tokiu gyventoju požiūriu vis dar susiduriantis Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba perspėja: vartoti antibiotikus nepaskyrus gydytojui arba nutraukti šių vaistų vartojimą, vos pasijutus geriau, yra didžiausia klaida.


Rūpintis savo kūnu yra ne puikybė, o būtinybė

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-02-02
Savo pirmąją knygą pristačiusi trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova perteikė idėją, kad rūpintis savo kūnu yra tiesiog būtina, jei norima kuo ilgiau išlikti energingu, sveiku, o tuo pačiu ir naudingu savo artimiesiems, tapti pavyzdžiu atžaloms.

Pristatydama Kretingoje savo pirmąją knygą „Ideali figūra: tobulo kūno linijų paslaptis“, trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova juokavo, kad iš savo klientų prašymo „spirti į vieną vietą, kad pradėtų sportuoti“ sulaukia taip dažnai, jog kyla mintis, ar tokios paslaugos nereiktų įtraukti į savo kainoraštį. R. Beišytė-Aminova įsitikinusi: pokyčiai ateis tik tada, kai žmogus supras, kad rūpintis savo kūnu yra būtinybė, o sportas taps tokiu įpročiu, kaip išsivalyti dantis.

„Ar jums reikia, kad kiekvieną rytą sutuoktinis spirtų į „tą vietą“, jog eitumėte į darbą? Tai kodėl to prašoma, kai kalba eina apie sportą? Jei kaskart tada, kai reikia sportuoti, bus spardoma sėdynė, ji liks mėlyna, – juokavo R. Beišytė-Aminova. – Atrodytų, kad rūpintis savo kūnu yra puikybė, bet iš tiesų tai yra būtinybė, jei norime kuo ilgiau išlikti sveiki, energingi, atitolinti senatvę.“

Lietuvos kūno kultūros akademijoje sporto bakalaurą įgijusi, o šiuo metu ir dietetiką studijuojanti R. Beišytė-Aminova savo knygoje perteikia idėją, kad ideali figūra yra tokia, kokiame kūne pats žmogus asmeniškai geriausiai jaučiasi, visiškai nesvarbu, kokios yra apimtys ar svoris. Tačiau jei jaučiamas energijos trūkumas, vangumas, kyla sveikatos problemų, R. Beišytė-Aminova ragina nieko nebelaukti ir kažką savo gyvenime keisti.


Sergamumas gripu didėja

  • Sveikata
  • 2018-02-02

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, ketvirtąją šių metų savaitę – sausio 22–28 d. bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 146 atvejai 10-iai tūkst. gyventojų. Palyginti su 3-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas padidėjo visose Lietuvos administracinėse teritorijose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas