|
|
|
SveikataPerdegimo sindromas – gebėjimo duoti liga
„Kas negirdėjote žodžių „esi pernelyg jautri“, „nesi atsparus“, „neturi teisės nuleisti rankų“, „tavo pareiga...“. Jaučiate palaikymo, dėkingumo stoką, aplanko jausmas, kad esate išnaudojami? O gal kyla abejonių dėl savo sugebėjimų ir net veiklos prasmės?“ – tokiais klausimais pokalbį apie vadinamąjį perdegimo sindromą darbe su rajono nevyriausybinių organizacijų atstovais pradėjo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro kvietimu Kretingoje viešėjusi vilnietė lektorė psichologė Inga Bogzevičienė. Dosnumą keičia abejingumas Perdegimo sindromo (PS) terminą (angl. burn-out – nusidėvėjimas, sudegimas, savęs išsekinimas) moksliškai pirmąkart paminėjo amerikiečių psichologas psichoterapeutas Herbertas Freudenbergeris, pastebėjęs, kad jauni savanoriai, puolę dirbti su entuziazmu, per vienerius ar kelerius metus prarasdavo gyvybingumą ir motyvaciją. Jiems kildavo sveikatos problemų: kamuodavo pasikartojanti sloga, raumenų, galvos skausmai, nemiga, atsirasdavo psichologinių problemų, dažniau susierzindavo, ciniškai reaguodavo į kolegas ir pacientus. Perdegimo kamuojamas žmogus neretai kelia klausimą, ar jam verta toliau dirbti šį darbą, ar jo indėlis yra reikšmingas? Abejoja ir dėl savęs, ir dėl įstaigos, ir dėl kolegų. Jei neieškoma pagalbos, įvyksta lūžis, tuomet ir susergama PS. Kaip tai pasireiškia? Pirmiausia, – juntamas nuovargis, tuštuma, jausmas, kad išsemti visi rezervai. Nepadeda poilsis: nei miegas(kad ir koks kokybiškas čiužinys ar patogi pagalvė), nei atostogos. Į aplinkinius reaguojama irzliai, kyla pyktis, nuolatinė įtampa, liūdesys, nerimas, neviltis. Atsiranda problemų sutelkti dėmesį, užvaldo daug pašalinių minčių, daromos aplaidžios klaidos, kurių priežastis nėra nežinojimas ar patirties stoka. Mintys sukasi apie tai, kad darbuotojas nesijaučia vadovų įvertintas, nėra palaikomas kolegų. Žmonės, kenčiantys nuo PS, dažniausiai gyvena nesveikai, trūksta fizinės veiklos, atsiranda įvairių priklausomybių, prarandama pagarba sau, gali kilti noras išeiti iš darbo, ką dažnai jie ir padaro. Anot psichologės, PS tapatinamas su nuosekliu idealizmo, energijos ir motyvacijos praradimu. Kuo mažiau už darbą atlyginama, tuo daugiau darbuotojas kompensuoja atsipalaiduodamas. Tačiau atsipalaidavimas neteikia džiaugsmo, kokį galėtų duoti prasmingas darbas. Perteklinis uolumas, dosnumas darbe liekant dirbti viršvalandžius, išsekina, o dosnumą pamažu keičia abejingumas.
Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten galiojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė. Kilmė – vis dar neaiški Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų. Kita vertus, jau yra patvirtinta tai, kad šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, tačiau kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. „Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas. Tačiau faktas yra tai, kad užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint, o tai parodė realią grėsmę“, – teigia D. Razmuvienė. Pagrindiniai saugumo principai Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, prasirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantysis, – visa tai yra ypač svarbu norint suvaldyti viruso plitimą. Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis. „Koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat ypač svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėsta ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Svarbu nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių. Šios trys apsaugos priemonės yra žinomos jau seniai, o įvertinant tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų, privalome ypač atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtina D. Razmuvienė.
Užklupus COVID-19, kitos infekcinės ligos nedingo
Pasaulyje ir Lietuvoje kylant antrai COVID-19 bangai, nenumaldomai artėjant gripo, peršalimo ligų sezonui, kraštietės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teiravomės, kaip išlikti sveikiems, apsaugoti kitus, kaip nesupainioti COVID-19 su kitomis infekcinėmis ligomis. – Atsakymas į klausimą, kaip atskirti COVID-19 ir gripo, kitų kvėpavimo takų infekcinių ligų sindromus, yra trumpas – be laboratorinių tyrimų neįmanoma. Todėl kosint, karščiuojant turite susisiekti su savo šeimos gydytoju arba karštąja pagalbos linija. Gripui dabar dar kiek per anksti – gruodis, sausis, vasaris yra gripo mėnesiai Lietuvoje. Iki tol turime persilaužti – neiti į darbą, jei sirguliuojam, nes savo darbovietėje galime padaryti ligos židinį. Iki šiol buvo įprasta, kažkiek sloguoju, kosčiu, bet dirbti galiu. Kol nuo COVID-19 nėra vakcinos, vaistų, turime įprasti laikytis bent 1 metro vienas nuo kito atstumu, plauti ir dezinfekuoti rankas, nešioti veido kaukes, kad mažiau įkvėptume ir mažiau paskleistume tų virusų. Kaukių ypač reikia uždarose patalpose. Pietų pusrutulyje jau praeiti spėjusią žiemą susirgimų gripu, kitomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis buvo gerokai mažiau negu ankstesniais metais. Tai – ir dėl taikytų apsaugos priemonių nuo COVID-19 viruso. Svarbu pasiskiepyti nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, nes gripas, plaučių uždegimas, koronavirusas pažeidžia žmogaus plaučius, ir nuo visų šių infekcijų kenčiantys pacientai yra gydomi tose pačiose ligoninių lovose, gydo tie patys daktarai, tam naudojamos tos pačios reanimacijos palatos – visa ši sistema nėra „guminė“, daugėjant ligonių, jai gresia perkaisti. Pasibaigus grybų sezonui, spalį paaiškės ir daugiau užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu. Esant erkiniam encefalitui, žmogus karščiuoja, jam laužo kaulus, tačiau nėra kvėpavimo infekcijų sindromų – nekosėja, nečiaudėja. Erkinio encefalito užkrato daugiau yra vidurio Lietuvoje, apie Trakus, Lazdijus, Žemaitijoje – mažiau. Skiepijantis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, tuo pačiu pasiskiepyti galima ir nuo erkinio encefalito – per vieną mėnesį dvi skiepų dozės, o trečią – pavasarį, po jos parai praėjus jau būsite apsaugoti nuo pabudusių erkių nešiojamo užkrato. Skiepų reikia, o juos ignoruojantys antivakceriai tegul slepiasi po lapais. Nuo difterijos, raupų, stabligės praeityje mirė daugybė žmonių, tik skiepai nuo šių ligų žmoniją išgelbėjo. Laukiame vakcinos nuo COVID-19, kad tik, duok Dieve, pavyktų ją sukurti.
Nauji įpročiai – dėl visų gerovės
Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais. Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių dėvėjimas visuomet buvo ir bus viena pagrindinių apsisaugojimo nuo kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių, todėl koronavirusas – ne išimtis. „Kiekvienas žmogus, abejojantis kaukių apsauga, turėtų suprasti, kad šis virusas plinta oro lašeliniu būdu – kalbant, čiaudint ar kosint iš mūsų nosiaryklės ir organizmo virusas patenka į išorę ir nuskrenda tam tikrą atstumą. Norint sustabdyti oro lašelių plitimą ir sumažinti riziką užkrėsti aplinką ar palietus veidą užsikrėsti pačiam, – rekomenduojama dėvėti kaukę, kuri dengtų nosį, burną. Svarbu ją prispausti kuo arčiau veido iš visų pusių, kad liktų kuo mažiau tarpelių“, – pastebėjimais dalijasi A. Bartulienė. Dėvėjimo taisyklių – ne viena Pagrindinės apsauginių kaukių dėvėjimo taisyklės nurodo tai, kad vertėtų vengti liesti kaukę rankomis; nusiimti ją už galinių raištelių ir išmesti į uždarą šiukšliadėžę, po to būtinai nusiplaunant ar dezinfekuojant rankas; pakeisti kaukę nauja tada, kai dėvima tampa drėgna; nenaudoti vienkartinių kaukių pakartotinai, o panaudotas išmesti po kiekvieno naudojimo. „Itin svarbu suprasti, kad įprastos medicininės kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra nesilaikoma rekomenduojamo dviejų metrų atstumo tarp žmonių“, – primena A. Bartulienė. Kalbant apie kitų rūšių apsaugines kaukes, teigiama, kad nuo virusų efektyviau apsaugo aukšto filtravimo kaukės, vadinamos respiratoriais, turinčios specialų dviejų rūšių filtrą ir labai glaudžiai priglundančios prie veido. Be to, jei yra dėvima chirurginė kaukė, labai svarbi teisinga jos padėtis ant veido, o norint ją sureguliuoti reikia prispausti metalinį nosies spaustuką.
Sprendimo nėra: GMP skyrius kol kas lieka savo vietoje
Trečiadienį Kretingos rajono Savivaldybės vadovai, Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) ir ligoninės vyriausieji gydytojai iš posėdžio, į kurį buvo susirinkę pasitarti, kur galėtų iškelti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrių, išsiskirstė nepriėmę sprendimo. Kabinetus bandys „perstumdyti“ PSPC vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad GMP skyriaus patalpų problema kilo iš dalies dėl to, kad jomis, ankštomis, nepatenkinti patys šio skyriaus darbuotojai, be to, sugriežtinus infekcijų kontrolės reikalavimus, iškilo būtinybė atskirti medikų ir pacientų, norinčių per GMP skyrių patekti į PSPC, kur yra procedūrų kabinetas, srautus. „Ypač dėl Covid-19 situacijos mes privalom nekarščiuojantiems ir karščiuojantiems pacientams sudaryti galimybes pro atskirus įėjimus patekti į gydymo įstaigą, taip pat turi likti ir trečiasis – avarinis įėjimas-išėjimas. Kai dabar leidžiam vaikščioti per GMP skyrių, šių sąlygų neišpildom “, – kalbėjo Kretingos PSPC vadovas. „Namų darbus“ atlikti ir vietą GMP skyriui savo vadovaujamų gydymo įstaigų bazėje Savivaldybei pasiūlyti turėjo jis ir ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. „Apvaikščiojome savo pastatus, apžiūrėjome, numatėme šiokį tokį preliminarų planą, bet nenorime forsuoti vien tam, kad klausimą kuo greičiau pateiktume rajono tarybai. Gal neskubant pavyks rasti ir racionalų variantą“, – sakė A. Juškys. Jeigu GMP skyrių, kaip dar rugpjūčio pradžioje su Savivaldybės administracijos direktore Jolanta Girdvaine ir vicemeru Dangiru Samaliumi buvo svarstoma, perkeltų į ligoninės archyvą, o archyvą, išpildant visas jam keliamas specialias sąlygas, iškraustytų į garažą, reikėtų didelių investicijų. Be to, dabartinės archyvo patalpos GMP skyriui būtų ir pernelyg mažos. „Atidėjome šį klausimą ateičiai, ekspromtu sprendimo neruošim. Dėl patalpų GMP skyriui dar kalbėsimės ir su Psichikos sveikatos centro vadovu. Gal pavyktų įstaigų kabinetus „perstumdyti“ taip, kad „greitoji“ liktų ten pat, tik praplečiant patalpas, tai yra greta esančius PSPC kabinetus „nukeliant“ toliau“, – pritarė J. Girdvainė. Karteniškiai jau persitvarko Užtat Kartenoje pertvarkos procesai jau pajudėjo – pasak miestelio Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Normanto Žeimio, rajono Savivaldybės specialistai skaičiuoja sąmatą. Ji neturėtų būti didelė. Kitoje pastato pusėje bus padaryti surenkamieji laiptai, taip pat reikės įrengti vieną sanitarinį mazgą ir padaryti vieną gipskartonio sienos pertvarą. Vyriausiojo gydytojo žodžiais, stengiantis sumažinti užsikrėtimo galimybes, karščiuojantys arba tie pacientai, kuriems įtariami infekciniai susirgimai, žarnyno negalavimai, į gydymo įstaigą pateks pro skirtingus įėjimus, aptarnaus skirtingi darbuotojai. N. Žeimio teigimu, pertvarkyti ambulatoriją vertėjo ne vien dėl koronoviruso, bet ir dėl gripo, kitų užkrečiamųjų ligų. „Turbūt ne vienam žmogui, pavyzdžiui, sugipsuota ranka laukiančiam, kol bus išrašytas nedarbingumo lapelis, yra tekę sėdėti tame pačiame poliklinikos koridoriuje, prie tų pačių gydytojo durų kartu su karščiuojančiais, sloguojančiais, čiaudėjančiais. O tai – ir nemalonu, ir gresia užsikrėsti, – sakė N. Žeimys. Jis pridūrė, kad karteniškiams galimybės leidžia net automobilius pasistatyti skirtingose vietose – truputį atokiau yra dar viena mašinų stovėjimo aikštelė. Vaistinei nemato nei reikalo, nei galimybių Tačiau „Pajūrio naujienas“ pasiekė žinia, kad į Kretingos PSPC , kur ir taip trūksta patalpų, bando įsiprašyti vienas vaistinių tinklų – turi tikslą atidaryti ten savo vaistinę. A. Juškys to nepaneigė. „Taip, tai tiesa, bet aš esu prieš, juolab kad ligoninės ir PSPC prieigose viena vaistinė veikia nuo seno, ir jos, mano nuomone, užtenka“, – neabejojo vyriausiasis gydytojas. Naujoji vaistinė būtų įkurdinta PSPC pirmame aukšte, fojė. A. Juškys teigė neįsivaizduojantis, kurioje konkrečioje vietoje ji galėtų užsitverti ir neužstoti lifto, pacientams ir personalui nepabloginant sąlygų. J. Girdvainė patvirtino, kad kalbos apie vaistinę PSPC viduje yra pagrįstos, kol kas paslaptyje laikoma, koks vaistinių tinklas rajono Savivaldybei tokį pageidavimą yra išreiškęs. „Bet, jei apsispręstume, kad vis dėlto vaistinė PSPC viduje galėtų atsirasti, turės būti skelbiamas viešas konkursas, kuriame galės dalyvauti ir kiti vaistinių tinklai, nebūtinai laimės tas, kuris pirmasis į mus kreipėsi“, – paaiškino direktorė. ---
Neįgalieji turiningai atsisveikino su vasara
Palydint vasarą, Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos nariai dalyvavo Raseiniuose surengtoje respublikinėje neįgaliųjų dainų šventėje „Lik sveika, vasara“. Į šventę jie vežė netradicinį numerį – vietoj muzikinio pasirodymo kretingiškių ir karteniškių neįgaliųjų teatro „Pekla“, kuriam vadovauja režisierė Martina Žąsytienė, pastatytą spektaklį „Trys mylimos“. „Publika šį spektaklį sutiko labai šiltai. Mes vieninteliai į šventę atvežėme spektaklį, visi kiti kolektyvai – jų susirinko per 20 – džiugino dainomis. Organizatoriams buvome iš anksto prasinešę, kad ansamblio savo draugijoje nebeturime, ir sutiko, kad programą paįvairins teatras. Po šmaikštaus ir labai nuotaikingo mūsų aktorių pasirodymo, šventės rengėjai labai gyrė pasisekusį projektą“, – kolektyvo sėkme džiaugėsi Kretingos rajono neįgaliųjų draugijos vadovas Antanas Juškėnas. Rugpjūtį kretingiškiai dalyvavo Klaipėdoje surengtoje respublikinėje neįgalių žmonių sporto šventėje. „Sporto rungčių buvo labai daug ir įvairių, Kretingai atstovavome 5-iese, dalyvavome krepšinio 3x3 turnyre, rankų lenkimo, šaudymo iš lanko, lengvosios atletikos rungtyse. Mums sekėsi neblogai: Stanislava Jonkuvienė rankų lenkimo rungtyje laimėjo I-ąją, o Kęstutis Jokubauskis – II-ąją vietas, šaudyme iš lanko taip pat I vietą pelnė Antanas Šiupinys“, – puikius saviškių pasiekimus atskleidė A. Juškėnas. Jo žodžiais, ir atslūgus pirmajai koronaviruso bangai, Kretingos neįgalieji nesėdėjo be visuomeninės veiklos, – vyko į Pasvalyje surengtą sveikatinimo renginį „Pasvalio sveikata“. Čia puikias rezultatais pasižymėjo: S. Jonkuvienė buvo antra tarp stipriausiųjų šalies neįgaliųjų rankų lenkimo varžybose, o A. Juškėnas – pirmas ištvermės ir vikrumo rungtyje „kopėčios“. Draugijos vadovas sakė, kad dėl Covid-19 pandemijos grėsmės negalėję žmonėms surengti jų pamėgtų ekskursijų, tačiau spalio pradžioje visgi yra numatę keliauti į Latviją. „Išvykų, bendrystės neįgaliems žmonėms labai reikia, nes norisi sutikti senus pažįstamus, įgyti naujų draugų, plėsti akiratį, parodyti, ką kiekvienas geba“, – akcentavo A. Juškėnas.
„P. n.“ informacija
Rytmetinės maudynės jūroje – iššūkis ir malonumas
Kretingos rajono meras Antanas Kalnius su seserimi Dalia Bieliauskiene-Kalniūte, Kretingos socialinių paslaugų centro psichologe, savo darbo dieną pradeda ne nuo puodelio kavos, kaip įprasta daugeliui, o nuo ankstyvų rytmetinių maudynių jūroje. Puodelis garuojančios kavos iš termoso jų laukia krante, vos išlipus iš jūros. Galimybė broliškai pabendrauti „Prasidėjus vasarai, metėme sau iššūkį – dieną pradėti sveikai, išsimaudant jūroje. Kol lipi iš lovos, važiuoji, jautiesi toks susmegęs, o įlipus į vandenį – išsyk energijos pliūpsnis, gaiva kūnui ir atgaiva širdžiai. Aplink – gražu: šniokščia bangos, nardo kirai, klykauja žuvėdros. Tikras malonumas“, – kalbėjo ką tik iš bangų sutartu laiku – 7 val. ryto – išnirę pašnekovai. Įprastai paskubomis brolis ir sesuo maudosi darbo dienomis, jei rytinio ritualo nesutrukdo mero išvykos ar komandiruotės, o dažną savaitgalį atvyksta su šeimomis – čia ir pusryčiauja, pramogauja kartu. Meras prisipažino, kad tai buvęs jo sesers sumanymas: „Dalia mane įkalbėjo: nagi važiuojam rytais į jūrą maudytis. Pabandėme ir labai patiko. Ji viskuo pasirūpina – ir kava, o kartais – ir sumuštiniais.“ D. Bieliauskienė-Kalniūtė atviravo, kad, broliui tapus rajono „galva“ nedaug belieka laiko artimam ryšiui, todėl rytmetinis važiavimas prie jūros – jiedviem galimybė ir broliškai, kaip vaikystėje, pabendrauti. Kuo paviliojo jūra Rytmetines maudynes jūroje jiedu pradėjo birželio vidury, kada rytmečiai buvo sąlyginai šilti, bet vanduo – dar ledinis, o užbaigti sezoną ketina tik tuomet, kai atvės jūra. Dabar gi, ankstyvo rugsėjo rytmečiais, vanduo gerokai šiltesnis už orą. „Kartais nesinori nė išnirti, taip gera gulėti bangose. O labiausiai patinka šėlstanti jūra, besiridenančios bangos pačios verčia per jas šokinėti“, – tikino A. Kalnius ir D. Bieliauskienė-Kalniūtė, po maudynių ir tradicinės 5-minutės kavai ant kranto skubantys namo. Laiko lieka tik persirengti ir susitvarkyti, nes skuba į darbus. Paklausti, kuo gi juos taip paviliojo jūra, juk augę Kretingos mieste, kur pašonėje yra pirmasis dvaro tvenkinys, o ištvermingiausi maudynių mėgėjai jame mirksta nuo ankstyvo pavasario ligi vėlyvo rudens, brolis ir sesuo atsakė labiau mylintys jūrą. „Maudynių jūroje nepalyginsi su plaukiojimu tvenkiny: vanduo ten – visuomet tamsus. O čia ankstyvą rytą matosi smėlėtas dugnas, – tikino sveikuoliai. Nors tokiais jiedu savęs nelaiko.
Ultrabėgimas: ištrinti savo galimybių ribas
Ant tarptautinio „Vilniaus 100 km bėgimo“ prizininkų pakylos šiemet buvo pakviesti užlipti ir du palangiškiai, atstovaujantys „Bėgimo klubui“, – 30 metų Karolina Miklovienė, įveikusi 50 km ilgio distanciją, ir 48 metų Saulius Lazdauskas, sėkmingai nubėgęs 100 km. „Jausmas, kad tu neturi ribų“, – apie emocijas, kirtus finišą, sakė bėgikai, kurie įsitikinę, kad ultradistancijos patikrina ne tik fizinį kūno pasirengimą, bet ir psichologinę tvirtybę.
Rankų darbo muilas – arčiau gamtos
Žvainių kaime gyvenančios Silvos Kelpšienės namuose jau kuris laikas įprastą muilą ir kitas higienos priemones pakeitė natūralus rankų darbo muilas su įvairiomis laukuose surinktomis ir šalia namų užaugintomis žolelėmis.
Dėl profilaktinio patikrinimo skubėti reikia ne visiems mokiniams
Kasmet rugpjūčio mėnuo yra įtemptas laikas sveikatos priežiūros įstaigoms – jas užplūsta darželinukai ir mokiniai, kuriems reikia profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kad pažymėjimą apie jos būklę būtų galima pateikti ugdymo įstaigai iki mokslo metų pradžios. Tačiau šiemet skubėti reikia ne visiems – vaikams, kurie nekeičia ugdymo įstaigos ir kurių sveikatos būklė nepasikeitė, senieji profilaktinio patikrinimo pažymėjimai galios iki naujųjų metų.
|
|
