|
|
|
Sveikata
Kretingos rajono kultūros centre šventiškai paminėta Medicinos darbuotojų diena. Per renginį Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus pasirašytomis padėkomis apdovanoti praėjusiais metais savo nepailstamu ir profesionaliai atliekamu darbu labiausiai nusipelnę rajono medikai, sveikatos priežiūros įstaigos. Medicinos darbuotojus pasveikino, už jų reikšmingą ir gyvybiškai svarbų darbą padėkojo ir padėkas įteikė meras A. Kalnius, vicemerė Vaida Jakumienė. Padėka skirta viešajai įstaigai (VšĮ) Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras, kuris praėjusiais metais nuo difterijos, stabligės kokliušo, poliomielito, Haemofilus influenzae infekcijos paskiepijo daugiausiai – 89,11 proc. – prie šios įstaigos prisirašiusių rajono vaikų. Padėka įvertintas ir UAB „Baltic Medics“ darbas – 2024 m. ši sveikatos priežiūros įstaiga nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito paskiepijo daugiausiai – 86,67 proc. – prie šios įstaigos prisirašiusių rajono vaikų. Apdovanota ir praėjusiais metais valstybines prevencines programas geriausiai vykdžiusi (įgyvendinimas – 95,6 proc.) UAB Kretingos šeimos medicinos centras.
Kaip užtikrinti taisyklingą vaiko žandikaulio vystymąsi
Vaikų dantimis tėvai mažiau ar daugiau rūpinasi, tačiau retas susimąsto, kaip, atrodytų, paprasti dalykai gali pakenkti mažųjų žandikaulių vystymuisi ir, kokių rimtų pasekmių vaiko ateityje gali turėti netaisyklingai išsivystęs žandikaulis. Kaip užtikrinti taisyklingą vaiko žandikaulio vystymąsi, kokių pasekmių ir kaip jų galima išvengti ateityje, „Pajūrio naujienų“ skaitytojams paaiškino burnos higienistė Vaidilė Bieliauskienė. Žandikaulis – tarsi pamatas Specialistė akcentavo, kad į vaiko žandikaulio formavimąsi tėvai neturėtų žiūrėti pro pirštus. „Kai kalbame apie vaiko sveikatą, dažnai prisimename tik vitaminus. Tačiau mažai kas pagalvoja, kad vaiko žandikaulio raida – tai ne tik dantys ir šypsena. Tai – kvėpavimas, miegas, laikysena ir net gebėjimas susikaupti. Tad tėvai turi unikalią progą pastebėti ir padėti dar tada, kai viską galima pakeisti be skausmo ir operacijų“, – tikino ji. Netaisyklingai besiformuojančio vaiko žandikaulio viena priežasčių gali būti per ilgai ir nesaikingai naudojamas čiulptukas. Jo atsisakyti rekomenduojama kuo ankščiau, ne vėliau iki kol vaikui sueina 2 metai. Anot specialistės, tai – vienas dažniausių kenksmingų įpročių: „Jeigu naudojamas čiulptukas, reikėtų rinktis ortodontinį ir stengtis naudoti saikingai, pavyzdžiui, neduoti miegant ar vaikui užsiimant veikla, kurioje nereikia nuraminti.“ Dar viena priežasčių – nykščio čiulpimas. „Reikėtų stengtis padėti vaikui nusiraminti kitokiu būdu. Kad atprastų kišti nykštį į burną, galima pabandyti užklijuoti pleistrą ant nykščio arba patepti nagą karčiuoju nagų laku, o, galbūt, vaikui užtektų kartais priminti, kad „nykščio nekišam į burnytę“ arba pasiūlyti kokį mėgstamą žaislą, žaidimą arba veiklą, per kurią nykščio čiulpimo nebūtų“, – patarimais pasidalino burnos higienistė.
Kretingos ligoninės priestatas kyla sparčiai
Priėmimo skubios pagalbos skyrius prie Kretingos rajono ligoninės, kaip atskiras 500 kv. m ploto priestatas, buvo pradėtas statyti pernai gruodį. Praėjus kone pusmečiui, apie statybos tempus liudija iškilęs priestato mūras – darbai pagal planą turėtų būti baigti iki šių metų rudens. „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaipgi statytojams sekasi įgyvendinti šį, miesto žmonėms reikšmingą 2 mln. Eur vertės projektą. Įkurtuvės anksčiau laiko Gruodį įmūrijant į pamatus plieno kapsulę, darbų pradžią paliudijo ir parašais užtvirtino Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas, Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir administracijos direktorė Vilma Preibienė, taip pat statybą vykdančios klaipėdiečių bendrovės „Ivro“ komercijos direktorius Deimantas Ivanauskas. Paklaustas, kokia darbų eiga šiandieną, ir su kokias iššūkiais, galbūt, teko susidurti statytojams, D. Ivanauskas situacijos nekomentavo. Tačiau Kretingos ligoninės vyriausias gydytojas R. Sakalauskas, kaip šio objekto šeimininkas, statybas sakė stebintis su ypatingu rūpesčiu: „Norisi, kad priestatas būtų pastatytas kuo greičiau ir kuo geriau. Jei kurią dieną objekte pamatau dirbant mažiau statybininkų, skambinu rangovams ir jie paaiškina priežastis. Kaip šeimininkas tik stebiu eigą, tačiau pagrindinis užsakovas yra Kretingos rajono savivaldybė. Puoselėju slaptą viltį, kad Mindaugines jau galėtume sutikti naujajame priestate“, – viltingai kalbėjo ligoninės vadovas. Kretingos rajono savivaldybės meras A. Kalnius pasidžiaugė sklandžiai vykstančiais darbai ir taip pat tikisi, kad įkurtuvių juostelę galbūt jau galės perkirpti iki Rugsėjo 1-osios.
Plečia paslaugų spektrą Palangoje
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) sudaro vis daugiau galimybių palangiškiams gydytojų specialistų pagalbos sulaukti arčiau namų. KUL skyriai, veikiantys Palangoje, plečia paslaugų spektrą ir apimtis, daugiau dėmesio skiriama dienos stacionarui, ambulatorinių konsultacijų įvairovei bei kokybei. Konsultuoti kurorto gyventojus ir svečius į Palangą vyks ilgametę patirtį sukaupę ir tarptautinį pripažinimą pelnę KUL medikai. Čia ir toliau užtikrinama skubi pagalba suaugusiesiems, išlieka galimybė greitai gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. Jau nuo šio mėnesio KUL Ambulatorinių paslaugų centras Palangoje išplėtė savo paslaugas. Kartu su kitais specialistais dirbti ir konsultuoti pradėjo gydytojai neurologai, ortopedai traumatologai, reumatologai, abdominaliniai chirurgai, pradėti endoskopiniai tyrimai. „Džiaugiamės augančia komanda ir pokyčiais, kurių esmė – dar labiau prieinamos ir kokybiškos gydymo bei slaugos paslaugos pajūrio gyventojams“, – sakė KUL direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas. Jis tikisi, kad paslaugos bus naudingos, žmonėms nebereikės gydytojų specialistų ieškoti kituose miestuose.
Pakvietė į konferenciją apie miegą
Pirmą kartą Kretingos rajono savivaldybės viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje tiek daug buvo kalbama apie miegą: čia įvyko UAB „Godana“ surengta konferencija „Pakalbėkime apie miegą“. Pranešimus skaitė medicinos psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė, mitybos pažangos konsultantė Ugnė Radzevičienė ir žolynų puoselėtoja, smilkalų ir bičių vaško žvakių kūrėja Modesta Genytė. Stresas ir nerimas – natūrali gyvenimo dalis Apie miego ir streso ryšį kalbėjusi lektorė ir medicinos psichologė Sonata Vizgaudienė paminėjo, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių susiduria su nemiga. Ir nors daugėja būdų ją įveikti, visgi tai – gana rimta problema. „Nors mes gyvename pakankamai patogiame pasaulyje, mums visuomet yra primetama, kad turime būti laimingi, gyventi labai gerai, kad turime būti ypatingame pasitenkinimo būvyje, kas iš tiesų yra neįmanoma. Pažvelgus į socialinius tinklus, daugumai kyla mintis, kad įmanoma gyventi be rūpesčių, nemažai keliauti, daug uždirbti ir ištisai būti laimingiems, bet taip nėra. Jei pažvelgtume atgal, tai evoliucijos eigoje žmogui niekas negarantavo, kad gimęs jis gyvens labai patogiai. Žmogus gimsta, kad išliktų, daugintųsi ir išlaikytų savo rūšį. Bet tobulėjant pasauliui, vystantis žmonijai, žmogus nori gyventi vis geriau, nutoldamas nuo natūralios jam skirtos gyvenimo dalies – ligų, rūpesčių, nelaimingų atsitikimų, mirties“, – kalbėjo medicinos psichologė, primindama, kad žmogaus gyvenime yra visko – tiek laimės, tiek nelaimių. Pasak lektorės, žmonės turėtų suprasti, kad stresas ir nerimas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Taip pat paminėjo psichologinės higienos svarbą, įtaką miegui ir gyvenimo kokybei. Sunkiai toleruojamas stresas, dar vadinamas distresu, yra sunkiausiai pakeliami žmogaus išgyvenimai (procentais pažymėta gradacija): vaiko ar partnerio mirtis (100 proc.), skyrybos (73 proc.), rimta liga (53 proc.), darbo praradimas (47 proc.), išėjimas į pensiją (45 proc.), profesijos pakeitimas (36 proc.), ginčai su partneriu (35 proc.). Išgyvenus tokias situacijas žmogui sutrinka miegas, suprastėja gyvenimo kokybė, jam reikia laiko visa tai išgyventi ir atsigauti. Eustresas – tai pakylėtumas, kuris sukelia teigiamą stresą, bet individo organizmui tai taip pat yra stresas: įsimylėjimas ir vedybos (50 proc.), susitaikymas po išsiskyrimo (45 proc.), išėjimas į pensiją, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas potyris (45 proc.), kūdikio gimimas (39 proc.), namo pirkimas (31 proc.), paaukštinimas darbe (29 proc.), netikėta sėkmė (28 proc.) ir panašiai.
vaistai iš pavasariu alsuojančios gamtos
Mityba, darbo ir poilsio režimas – trys veiksniai, žmogui padedantys sustiprinti imunitetą. Kretingiškė žolelių žinovė Katerina Labanauskienė teigė, kad ypač tai svarbu sezoninių ligų laikotarpiu. Pagarba dilgėlei ir garšvai „Nepamirškite vaistažolių, daugelis jų turi bioaktyvių medžiagų ir gali padėti sumažinti stresą, apsaugoti nuo infekcijų, o po ligos – greičiau atgauti jėgas“, – sakė pašnekovė. Tarp efektyvių gamtos vaistų šįkart ji paminėjo dvi tradicines – garšvą, dilgėlę. Garšvos neatsitiktinai laikomos piktžolėmis, nes jos auga, kur netingi: miškuose, krūmuose, pamiškėse, soduose. Užtat tai yra vienas naudingiausių augalų, kurio lapuose daug vitamino C, A, kalcio, kalio, geležies, citrinos ir obuolių rūgščių, mineralinių druskų, šaknyse – eterinių aliejų. Tačiau, anot žolininkės, garšvos turi ir vieną trūkumą – labai trumpą derliaus nuėmimo laiką: nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios, kol ji dar visai jauna. Maistui naudojami tik viršutiniai švelnūs ūgliai – kai augalas išauga didelis, tampa kietas ir neskanus. „Tad nepraleiskite brangaus pavasario laiko ir pasirūpinkite šio naudingo augalo atsargomis. Po blanširavimo, tai yra trumpo apdorojimo karštu vandeniu, garšvas galima padalyti į mažas porcijas ir užšaldyti, kad bet kuriuo metų laiku galėtumėte mėgautis sveiku maistu“, – patarė Katerina. O kiek jau prirašyta apie dilgėles! Jos taip pat nusipelno pagarbos, nes yra taip pat ne mažiau vertingas ir unikalus augalas, turintis gausybę vitaminų – A, C, K, B1, B2, B3 ir įvairių mikroelementų, tokių, kaip varis, geležis, kalcis. Dilgėlės derliaus nuėmimo laikotarpis ilgesnis – nuo pirmųjų ūglių pasirodymo – tuomet jos skaniausios ir švelniausios, bet ir labiausiai geliančios – iki birželio vidurio. Paruošimo technologija tokia pat, kaip ir garšvos. „Surinkite jaunus ūglius, nuplaukite po tekančiu vandeniu, supjaustykite ir 3–5 minutėms panardinkite į verdantį vandenį. Po to galite šaldyti ir naudoti vėliau“, – sakė K. Labanauskienė.
Kodėl kiaulė stora, o šernas – lieknas
Nes jie ėda skirtingą krakmolą. Šernas ėda įvairias žoles, jų šaknis, laukuose – javus, ypač mėgsta soras, grikius. Taip pat nesibodi užkandžiauti įvairiais vabzdžiais ar vikšrais ir žemės paviršiuje perinčiais paukščiais, pelėmis arba jauniklę stirną pričiupt. Rudeniop šernai miške sulaukia prinokusių gilių, riešutų, laukinių vaisių, ankštinių laukuose. Kartais ir į sodus užsuka paskanauti jūsų užaugintų rudens gėrybių. Galėčiau teigti, kad šernų mityba labiau visavertė negu kai kurių mitybos krypčių atstovų. Naminė kiaulė ėda tai, ką duoda žmogus. Iš esmės – apdorotą krakmolą: plikytos kruopos ar bulvės, įvairios augalinės ir gyvūninės kilmės maisto atliekos. Čia ir paslėpta mintis. Tiek šerno, tiek kiaulės storumas priklauso nuo to, kokios formos krakmolą jie ėda. Krakmolas gali būti dviejų būsenų: gelinės (kleisteris – kaip tapetų klijų?) ir kristalinės. Kaitinant iš krakmolo kristalų susidaro kleisteris (krakmolo milteliai tampa kisieliumi), o šaldant stebimas atvirkščias procesas: kleisteris virsta kristalais, ir atšalęs kisielius tampa pusiau koše. Yra toks dalykas, kaip atsparusis krakmolas. Jis ir yra kristalinės formos. Atsparusis krakmolas maisto produktų sudėtyje sudaro mažą dalį, iki 25–30 proc. viso krakmolo kiekio. Pavyzdžiui, virtos karštos bulvės turės apie 6,8 proc., kuomet šaltos – 13,3 proc. atspariojo krakmolo. Atsparusis krakmolas nevirškinamas plonajame žarnyne, kur visos maisto medžiagos turėtų būti įsiurbiamos. T. y., jis nevirsta gliukoze ir į kraują nepatenka, vadinasi, jis keliauja į storąjį žarnyną, ir ten su juo užsiima jau kitos bakterijos.
Kodėl skauda sąnarius ir kaip to išvengti „Sąnariui būtinas judesys – jo metu sąnarys tarsi kempinė: išsiplečia ir sugeria reikalingas medžiagas, o susitraukdamas pašalina nereikalingas“, – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Anot jo, pavasarį svarbu į aktyvumą grįžti palaipsniui. Staigus krūvis gali sukelti skausmą ar net traumą. Nepakankamai mankštinamas sąnarys pradeda senti greičiau – išsivysto artrozė, kremzlės dyla, o kauliniai galai pradeda liestis vienas prie kito. Mažėja lankstumas, paslankumas, atsiranda kaulinės išaugos, skausmas. Sąnarių ligos dėl viršsvorio, sėdimo gyvenimo būdo ir netinkamos laikysenos vis dažnesnės ir jaunesniame amžiuje. Kada reikėtų susirūpinti? Gydytojas N. Kemeklis įspėjo: vieno sąnario pažeidimas dažnai paveikia visą sistemą. Pavyzdžiui, pažeidus klubo sąnarį, apkrova persikelia į kelio sąnarį, vėliau – į čiurną. Disbalansas sukelia pokyčius visame kūne. Taip pat ir stuburas – sudėtinga sąnarinių paviršių sistema – reaguoja į įvairius apkrovos pokyčius, dėl kurių gali atsirasti nugaros skausmai, ypač dažnai – apatinėje nugaros dalyje. Reabilitacija: kelias į judėjimo laisvę „Natura Termo SPA“ centre taikomos įvairios sveikatinimo ir reabilitacinės priemonės, skirtos sąnarių skausmui, uždegimui mažinti ir judrumui atstatyti. Pacientams siūloma: - Inversinė lova pasyviam stuburo tempimui - Gydomosios mankštos vertikalioje vonioje - Individualios mankštos vandenyje ir sausumoje su kineziterapeutu - Grupinės mankštos baseine - Sapropelio aplikacijos - Gydomieji, limfodrenažiniai masažai - Elektrostimuliacija (TENS) - Šviesos terapija (Bioptron lempa) - Refleksoterapija ir temperatūrų terapija „Procedūrų veikimas toks pat kaip vaistų – jos mažina uždegimą, atpalaiduoja raumenis, skatina natūralius gijimo procesus“, – akcentavo gydytojas. Profilaktika ir pagalba su ligonių kasų kompensacija Turint šeimos gydytojo arba specialisto siuntimą, galima nemokamai gauti reabilitologo konsultaciją, kurios pagrindu sudaroma individuali procedūrų programa, finansuojama ligonių kasų. Tai – puiki galimybė pradėti rūpintis savo sąnarių sveikata be papildomų išlaidų. Neatidėliokite, jei jaučiate skausmą ar norite išvengti rimtesnių problemų ateityje – būtent pavasaris yra tinkamiausias laikas sustiprinti kūną ir pradėti gyventi aktyviau. --- Kontaktai ir registracija*Registracija tel. +370 607 85888 *El. paštu: info@atostoguparkas.lt *Daugiau informacijos: https://atostoguparkas.lt/ *„Natura Termo SPA“, „Atostogų parkas“, Žibininkai
„Atostogų parko“ informacija
Dovana mamai – galimybė pasitikrinti sveikatą
Labai dažnai į gydytojus kreipiamės tik tada, kai jau atsiranda kokių nors sveikatos sutrikimų, ir pradedame jausti ligos simptomus. Noriu priminti, kad sveikata yra didžiausias ir brangiausias mūsų turtas, kurį turime saugoti. Moterys, net ir nejausdamos jokių simptomų, profilaktiškai sveikatą turėtų tikrintis kasmet. Pradėti tai daryti reikėtų kuo ankstyvesniame amžiuje, o, pajutus nuovargį, silpnumą ar kitus nerimą keliančius požymius – ir dažniau. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios ligų prevencijos programos moterims. Jos turi galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio (25–59 m.), krūties vėžio (45–69 m.), storosios žarnos vėžio (50–74 m.), širdies ir kraujagyslių ligų (40–60 m.). Dalyvavimas prevencinėse sveikatos programose – tai galimybė sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo onkologinių, širdies ir kraujagyslių ligų.
Greičiausias būdas įvertinti bendrą organizmo būklę yra atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, kurių rezultatai leidžia nustatyti ligą jai dar nepasireiškus. Artėjančios Motinos dienos proga viešoji įstaiga (VšĮ) Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras skelbia akciją ir dovanoja 60 proc. nuolaidą profilaktinių tyrimų paketui. Įsigijus dovanų kuponą atliekami tyrimai: bendras kraujo tyrimas, CRB (galintis parodyti organizme vykstančius uždegiminius procesus dar prieš pasireiškiant simptomams), cukraus kiekis kraujyje (labai svarbus rodiklis, kuris nustato riziką susirgti diabetu), lipidograma, kuria įvertinamas tiek „gerasis“, tiek „blogasis“ cholesterolis, elektrolitų tyrimai (kalis, magnis, natris), moterims itin svarbus geležies atsargų – feritino tyrimas, vertinama skydliaukės veikla, atliekamas skydliaukės hormonų tyrimas (TTH, FT4), nustatoma vitamino D3 koncentracija, kas svarbu ne tik dėl bendros savijautos ar geresnės nuotaikos, bet ir dėl kitų mineralų, tokių, kaip kalcis ar magnis pasisavinimo. Žemą šio vitamino lygį turinčioms moterims netgi padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kuriais vėžiniais susirgimais. Šis paketas apima ir pagrindinius vėžinius žymenis: krūties, kiaušidžių vėžio markerius. Atlikus tyrimus, šeimos gydytojas įvertins tyrimų rezultatus.
Kretingos PSPC informacija
Tibeto dubenų skleidžiama vibracija – nauda organizmui
Kretingos muziejaus Žiemos sode galima išgirsti į skambančius varpus panašų garsą. Tai – muzikavimas Tibeto dubenimis. Anot Kretingos muziejaus edukatorės Nidos Urbonaitės, skambant šiems garsams žmogus nurimsta, pabėga nuo kasdienybės, atpalaiduoja ir kūną, ir mintis. Poveikis kūnui Dar mokykloje muziką pamilusi ir kanklėmis grojusi Nida muzikos nauda organizmui tikėjo visada, tačiau garso skleidžiamo dažnio daroma įtaka kiekvieno organizmui domėtis pradėjo prieš kelerius metus, perskaičiusi „Pajūrio naujienose“ išspausdintą straipsnį „Kūno ir sielos harmonijai“. „Jame buvo rašoma apie vibracijas – kokias vibracijas žemė skleidžia tūkstančius metų, kiek hercų ir panašiai. Tai ir paskatino mane domėtis vibracijomis, jų poveikiu fiziniam ir subtiliam žmogaus kūnui“, – pradžią prisiminė edukatorė, pademonstravusi ir kitus muzikos instrumentus, tokius, kaip dambrelis, kanklės, kurie taip pat daro įtaką žmogui. Norint efektyviai panaudoti muzikos skleidžiamus dažnius, Nidai teko perskaityti ir nemažai įvairios literatūros. „Domėjausi, kaip instrumentai padeda žmogaus kūnui atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, kankles galima uždėti ant žmogaus ir jomis groti. Būtent tas autentiškas jų skambesys, senovinės dermės žmogų harmonizuoja, atpalaiduoja, jis tarsi sugrįžta į save. Kanklės ir yra tai, kas padeda pasisemti stiprybės iš praeities“, – paaiškino N. Urbonaitė.
|
|
