|
|
|
SveikataDarbo namuose iššūkiai – kaip galime sau padėti
Kretingos rajono švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva, remdamasi savo darbo patirtimi, pastebėjo, kad, palyginti su pirmuoju karantinu, žmonių psichologinė būsena smarkai pasikeitusi. „Žmonės nuo baimės perėjo į nerimą. Vis dažniau išgirstu, kad epidemija nebekelia baimės – žmonės dabar jaučia nerimą, orientuotą į ateitį“, – kalbėjo ji, akcentuodama, kad, susitaikę su epidemija, dar turime išmokti priimti šiandieną – tokią, kokia ji yra. Psichologė neslėpė – mūsų kasdienybė labai pasikeitė. Daugumai mūsų teko persiorientuoti į nuotolinį darbą arba mokymąsi, prisitaikyti prie tam tikrų iššūkių. – Ką daryti, kad rutina namuose būtų patrauklesnė? Kuo skiriasi darbas namuose ir ofise? – „Pajūrio naujienos“ paklausė V. Gridiajevos. – Pirmiausia – pagalvoti apie savo požiūrį, kaip jūs matote situaciją. Vieni žiūri į tai, kaip į katorgą, gyvena laukimu, kada tai baigsis. Tokiems žmonėms siūlyčiau paieškoti gerųjų šios situacijos pusių. Pasaulyje yra daug žmonių, kurie sąmoningai net iki kovido rinkosi tokį gyvenimo būdą – darbą iš namų. – Kodėl vis dėlto nuotolinis darbas vieniems yra puikus dalykas, kitus gi nervina, erzina, žmogus nerimauja, patiria tam tikrą įtampą? – Išgyvename laiką, kada galime geriau save pažinti. Labai svarbu atpažinti, kokius būdus nerimui įveikti mes kiekvienas esame linkę naudoti. Mokslininkai įveikas skirsto į dvi grupes: orientuotas į emocijas ir į problemų sprendimą. Stebėkime savo elgesį, kai apima nerimas, susierzinate. Jei esate linkę savo emocijas iškrauti ant kitų arba savo liūdesį ir rūpesčius užgeriate vynu, o gal savo neviltį paskandinate cigarečių dūmų rūke – tai jūs naudojate į emocijas nukreiptas įveikas, o tai dažnai nepadeda išspręsti problemos. Šiuo laikotarpiu turime galimybę tapti sąmoningesni ir sudėtingoje situacijoje savęs paklausti: ko dabar aš labiau noriu – išspręsti problemą ar apie ją padejuoti. O štai tyrimai rodo, kad šiuo laikotarpiu labiau esame linkę būtent į įveikas, kurios orientuotos į emocijas. Alkoholio pirkimas išaugęs net 30 procentų. Liūdniausia turbūt tai, kad iki karantino mes galėjome stebėti tarp jaunimo vis mažėjantį alkoholio vartojimą, o štai šiuo laikotarpiu asmenys iki 30 metų yra sparčiausiai auganti alkoholio vartojimo auditorija. – Kaip reikėtų darbą namuose atskirti nuo įprasto gyvenimo, buities, kaip įkvėpti save dirbti, kai šalia – šaldytuvas, lova, televizorius... Kaip viso to nesumaišyti ir surasti savyje motyvacijos nepasiduoti išorinėms darbui trukdančioms pagundoms? Kaip atskirti darbo ir poilsio zonas? – Problema, su kuria, akivaizdu, susiduria ne tik dirbantieji iš namų, bet ir mokiniai – motyvacijos stygius. Atrodo, kad nekyla rankos, nebesimato prasmės. Šiuo atveju siūlyčiau tapti asmeniniais savęs motyvavimo treneriais. Aukštos motyvacijos paslaptis – optimalus darbo ar užduočių krūvis. Jei darbo yra susikaupę per daug, mūsų smegenys mus bando įtikinti, kad tai per sunku, kad neverta net pradėti, susiduriame su didesniu pasipriešinimu pradėti veikti. Tačiau jei darbo per mažai – vėlgi kažkas mus viduje bando įtikinti, kad tai galėsime padaryti vėliau, nes juk čia nereikės daug pastangų. Taigi būkime patys savo treneriai, raskime optimaliausią sprendimą. Motyvacijos mes prekybos centre nenusipirksime, ją galime užsiauginti. Pavyzdžiui, pradėkite rytą ne nuo „Facebook‘o vadinamojo skrolinimo, o nuo vienos užduoties iš savo sąrašo atlikimo. Tarkim, jūsų darbų sąraše yra išplauti kambarius, prisijungti prie darbo susirinkimo ir padaryti namiškiams pusryčius. Jei jūs pradėsite tokį rytą nuo kavos puodelio lovoje – didelė tikimybė, kad grindų plovimas gali nusikelti į kitą dieną. Tačiau jei jūs prisiversite išlipti iš lovos, išplauti grindis, o tada save apdovanosite kavos puodeliu – jūs jausitės labiau motyvuota kitiems sąrašo darbams.
Pats gyvena sveikai ir tuo uždegė šeimą
Iš Salantų kilęs, Vilniuje gyvenantis kraštietis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, nuo jaunumės propaguoja sveiką gyvenimo būdą ir tuo sudomino savo šeimą – žmoną Ievą ir tris vaikus 8-metį Danielių, 5-metę Liepą ir 3-jų Motiejų. Abu mažesnieji vaikai lanko Gamtos darželį, kur didžiumą laiko praleidžia lauke. Juozas per žiemą maudosi eketėje, tuo jau užsidegė ir vyresnėlis sūnus Danielius. Entuziazmą parodė sūnus Tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis J. Dapšauskas sakė esąs kone tris dešimtmečius. Tačiau šiemet, dėl pandemijos suvaržymų nežinant, ar šios maudynės beįvyks, šalies sveikuolių bendruomenė metė 30 dienų iššūkį – tą pačią valandą panirti į ledinį vandenį savo miestų ar rajonų vandens telkiniuose. „Kadangi negalime visi vienu metu panirti į Baltiją, stengiamės išlaikyti ruonių tradiciją. Įdomiausia yra tai, kad ne aš pats, o mano sūnus Danielius buvo šių metinių maudynių iniciatorius: šnekino, tėti, dalyvaukim. Žiūriu, pradėjo pats lįsti po šaltu dušu, iš anksto ruoštis. Nuvykome prie Žaliųjų ežerų, apšilome, stebiu jį: gal persigalvos, pamaniau, bet šis tik nėrė „niurką“, nė nežiūrėdamas. Išlindo pilnas džiaugsmo, šaukė, kad patiko ir dar važiuosim. Jau ir draugą Joną tuo užkrėtė“, – nuotaikingai apie sūnaus „įšventinimą“ į ruonius pasakojo salantiškis. Pats J. Dapšauskas žiemą maudosi nuo 1994-ųjų. „Yra buvę, kai naktį oro temperatūra nukrito iki 30 laipsnių šalčio, o rytą per maudynes šaltis siekė 27 laipsnius. Bet lendi į eketę, nes vandens temperatūra, skirtingai nuo oro, būna pliusinė. Jutiminė temperatūra žemiausia tada, kai, išnirus iš vandens, pučia stiprus vėjas“, – pasakojo sveikuolis. Paneigė mitą dėl atšalimo Maudynės lediniame vandenyje, Juozo žodžiais, tai kūno ir dvasios grūdinimas: po savotiško trumpalaikio šoko pagyvėja kraujotaka, suintensyvėja kvėpavimas. Tai – ir nedidelė pergalė prieš savo baimes, ne išėjimas iš komforto zonos, o šios zonos praplėtimas. Tačiau, jo žodžiais, dabar – ne tas efektas: žiemą vanduo beveik nebeužšąla, nebereikia nė ekečių kirsti. „Tarp žmonių gajūs mitai: neva, sušalsi kūno organus, ypač kenkia vyrų sveikatai. Betgi žvejyboje šąlantis žmogus gali dar labiau pakenkti prostatai. Manau, kad labiausiai kenkia kiekvienas saiko nebuvimas – persivalgymas, persimiegojimas, taip pat – ir persimaudymas. Ruonių maudynės tėra trumpalaikis panirimas po vandeniu: signalas išsyk nueina į centrinę nervų sistemą, o vidaus organų kūno atšalimas nė nepasiekia. Organizmas gauna staigų išorinį impulsą – o, kas čia? – ir visą šilumą, energiją išsyk nukreipia į vidinius organus. Saikingai panyrant į ledinį vandenį sau tikrai nepakenksi, atvirkščiai – grūdinsi organizmą ir gerinsi psichologinę sveikatą“, – įsitikinęs kraštietis sveikuolis.
Geros valios žmonės dovanojo galimybę girdėti
Vakar „Pajūrio naujienas“ pasiekė gera žinia iš Kūlupėnų: šiame kaime gyvenantis laikraštyje išspausdinto straipsnio „Svajonė, kad vaikas girdėtų“ herojus, vienas televizijos projekto „Išsipildymo akcija“ dalyvių 14-metis Gvidas Mikalauskis savo namuose jau gyja po penktadienį Kauno klinikose sėkmingai atliktos sudėtingos operacijos. Operacija – vienintelė ir pirmoji Lietuvoje „Džiaugsmas netelpa mūsų širdyse, nors rezultatų, kurių tikimės, dar reikės kantriai palaukti. Kol kas Gvidas jaučiasi tarsi užsidėjęs 10 kilogramų ant galvos, naktimis prastai išsimiega – į kurią pusę atsigulęs bepasisuktų, maudžia, pulsuoja, tenka gerti antibiotikus ir vaistus nuo skausmo“, – situaciją perteikė vaikino mama Kristina Mizaraitė. Tačiau, anot jos, visa tai – niekis žinant, kad abipusė BAHA implantacija jos sūnui ateityje leis girdėti kaip visiems sveikiems žmonėms. Operacija, kai vaikui įdėti du implantai, yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje. K. Mizaraitė teigė nerandanti žodžių padėkoti ne tik gyventojams, aukojusiems „Išsipildymo akcijos“ metu, bet ir geradariams, pinigų pervedusiems į „Pajūrio naujienose“ paskelbtą jos asmeninę sąskaitą. Per „Išsipildymo akciją“ suaukotos lėšos padengė operacijos ir su ja susijusias išlaidas, o geros valios žmonių, pervedusių į asmeninę banko sąskaitą, kiekvienas euras taip pat buvo ir yra naudojamas prasmingai – sūnaus tolesniam gydymui, vizitams į ligoninę, kurių dar bus ne vienas ir ne du“, – atviravo pašnekovė. „Aš ir vyrui sakiau: jei ne visuomenės susitelkimas mums bėdoje padėti, dėl savo vaiko būtume vis tiek kažką darę, stengęsi, ieškoję įmanomų išeičių ir galbūt būtume paskendę skolose. O dabar nuo mūsų pečių nuslinko išties didelis finansinis rūpestis. Šiandien žmonės padėjo Gvidui, kas žino, galbūt užaugęs jis taip pat kam nors padės?“ – svarstė kūlupėniškė.
Miego higiena – kas tai?
Miegas – vienas svarbiausių dalykų, padedančių atsistatyti ir atgauti jėgas po dienos darbų. Miego metu mūsų kūnas atsigauna, pailsi. Būtent dėl to sveikas miegas gali padėti pagerinti ne tik kasdienę mūsų savijautą, bet ir darbo rezultatus. Siekiant kokybiško miego, jo higiena yra vienas iš pagrindinių aspektų, kuris padeda išsimiegoti tinkamai. Todėl aptarkime, kas yra miego higiena, kodėl ji iš tiesų svarbi, kokie faktai tai paremia ir kaip ją palaikyti. Kodėl miego higiena iš tiesų svarbi ir kaip atpažinti, kad ją reikia gerinti? Moksliškai įrodyta, kad miego higiena yra labai svarbi ne tik fizinei, bet ir emocinei mūsų sveikatai. Tinkama ji gali ypač pagerinti mūsų produktyvumą, nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Mokslininkai taip pat nustatė, kad gerų įpročių formavimas yra itin naudingas žmonėms ir išsivysčius juos tinkamus, jų nebejaučiame ir priimame kaip įprastus. Būtent todėl labai svarbu kuo greičiau pritaikyti sveikus miego įpročius, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Yra išskiriami keli pagrindiniai ženklai, reiškiantys, kad miego higiena yra tobulintina: • sunku užmigti; • kenčiama nuo trukdžių naktimis, dažnai prabundama, • jaučiamas mieguistumas dienos metu, • nėra motyvacijos dirbti, mokytis, arba ji itin žema; Taip pat, dar vienas ypač svarbus simptomas, rodantis prastą miego higieną, yra nepastovus miego režimas. Pastebėjus šiuos simptomus, galima pradėti tobulinti savo miego higieną ir žengti geresnio rytojaus link.
Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą
Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius padarinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apkabinti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. Apie koronaviruso vakcinacijos svarbą, ištirtą skiepų efektyvumą ir dezinformaciją kalba Santaros klinikų direktorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Renata Jampolskė dalijasi savo šeimos skiepijimosi patirtimi ir pasakoja, kodėl planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso. Saugumas ir efektyvumas Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o koronaviruso atvejų užregistruota jau per 96 milijonus. Kad ir kiek pastangų ir jėgų būtų įdėta į kovą su šiuo virusu, jis negailestingai pasiglemžia gyvybes ir gali sukelti sunkių ligų su dar nežinomomis ilgalaikėmis pasekmėmis bet kokio amžiaus žmonėms. Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, patvirtintos saugios ir veiksmingos vakcinos, sukeliančios imuninį organizmo atsaką į koronavirusą. Visų pirma svarbiausia jomis pasiskiepyti ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir pagyvenusiems bei lėtinių ligų turintiems žmonėms, kad apsisaugotų pati pažeidžiamiausia grupė. Kaip teigia V. Pečeliūnas, kai kalba eina apie bet kokius vaistus, o tarp jų – ir vakcinas, visuomet yra įrodymais pagrįsta informacija apie jų saugumą ir efektyvumą. Jeigu vaisto efektyvumas viršija vaisto galimą sukelti žalą – šalutinius poveikius, atitinkamos institucijos priima sprendimą dėl šio vaisto vartojimo ir jį užregistruoja. Europoje tokia institucija yra Europos vaistų agentūra, atitinkamai visose Europos šalyse veikia Vaistų kontrolės agentūros, o Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.
Koronavirusas rajone: liga nesitraukia
Penktadienį įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje buvo aptarta koronaviruso situacija mūsų rajone. COVID-19 liga vis dar nesitraukia: židinys liepsnoja Padvarių socialinės globos namuose, Kretingos ligoninėje nuolat gydoma apie 40 pacientų, iš kurių daugiau negu trečdaliui taikoma deguonies terapija. Židiniai – dėl reikalavimų pažeidimų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė ESK nariams pateikė dviejų savaičių – nuo sausio 8 iki sausio 21 d. – duomenis, kurie atskleidė, kokia iš tiesų situacija yra Kretingos rajone. Per tas dvi savaites buvo patvirtinti 216 COVID-19 ligos atvejų, 11 jų patvirtinti kliniškai, kai šeimoje yra sergančių asmenų, kuriems kovido ligą pagal simptomus diagnozuoja šeimos gydytojas. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mūsų rajono rodiklis – 577. „Tebeliepsnoja kovido ligos židinys Padvarių socialinės globos namuose – įsižiebęs per Naujuosius, tęsiasi iki šiol. Per 14-a dienų nustatytas 41 ligos atvejis – susirgo 34 gyventojai ir 7 darbuotojai“, – kalbėjo D. Jociuvienė, kaip dar vieną židinių įvardinusi Salantų PSPC (pirmini sveikatos priežiūros centrą), kuriame aptariamu laikotarpiu susirgo 13 asmenų – 8 darbuotojai ir 5 pacientai. Diagnozuoti 67 atvejai, kai susirgusieji nežinojo, kur jie užsikrėtė, ir nėra susiję nei su paskelbtais židiniais, nei užsikrėtę darbovietėse. Šeiminių atvejų buvo 43, tai yra, kai, susirgus vienam šeimos nariui, užsikrėtė ir kiti. Dalis susirgimų užregistruoti įstaigose, įmonėse, tačiau tai – pavieniai susirgimai. „Labiausiai neramina sergamumas globos įstaigose. Atlikus tyrimus, galima konstatuoti, kad tie židiniai dega arba rusena dėl darbuotojų, kai jie pažeidžia saugos reikalavimus. Tai, kas yra popieriuje, nebūtinai yra ir gyvenime, todėl įstaigų vadovus kviesčiau nuolat priminti, rengti praktinius užsiėmimus, kaip vis dėlto reikia laikytis saugos reikalavimų, jų nepažeisti“, – akcentavo D. Jociuvienė. Antra, ką ji priminė – kad, nustačius kovido ligą darbuotojui, globos namų gyventojui, būtina apie tai kuo greičiau informuoti NVSC. „Kuo greičiau gauname informaciją, tuo lengviau valdyti židinį. Vien susirgusiųjų atskyrimas nuo sveikųjų gali lemti židinio plėtojimąsi arba sustabdymą. Kartais trūksta darbuotojų, ir įstaigų vadovai, specialistai galvoja, kad viskas išsispręs savaime. Taip nėra. Įstaiga nedelsiant turi kreiptis pagalbos, ir tai, ką stebime, rodo, kad tokio operatyvumo nėra“, – kalbėjo NVSC Kretingos skyriaus vedėja, kurios pastebėjimu, situacija dėl kovido plitimo įtempta visoje Lietuvoje. Ji tęsė mintį: „Susirgimų daugėja, vadinasi, reikia atkreipti dėmesį, įsivertinti ligos kelius, neleisti jai išplisti, o tam ir yra rekomendacijos dėl atstumų, saugos priemonių, maitinimo reikalavimų. Svarbu darbuotojų atsakomybė, nes globos įstaigos yra specifinės. O būna, kad lyg ir sloguoja, karščiuoja, bet į darbą eina. Juk slaugomo žmogaus artimieji gali kelti klausimą, kaip jis galėjo susirgti, jeigu neturėjo kontakto su išorės žmonėmis. Manau, kad darbuotojai atsipalaidavę, reikia dėl to padirbėti.“ Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė pripažino, kad jos vadovaujama įstaiga gyvena labai sudėtingomis sąlygomis: kovido liga serga ir darbuotojai, ir gyventojai, į darbą, praėjusios savaitės duomenimis, negali ateiti 22 darbuotojai. Pritarusi, kad iš dalies koronavirusas plinta dėl darbuotojų, R. Narmontienė tarsi pasiteisino, kad globos namų kolektyvas padarė viską, kad būtų užkardytas kelias ligai plisti. „Laikomės visų reikalavimų, gyventojai nevaikšto, nemigruoja iš aukšto į aukštą ir vieni pas kitus, sudarytos atskiros komandos, darbas suorganizuotas pamainomis, darbuotojai nuolat testuojami. Bet mes dirbame su psichinę negalią turinčiais žmonėmis, kuriuos yra gana sunku suvaldyti – sakykite, kaip reikia išaiškinti Alzheimeriu sergančiam žmogui, kad kaukę dėvėti būtina?“ – kalbėjo R. Narmontienė.
„Ruoniai“ įsiamžins „ledinėse nuotraukose“
Iš Salantų kilęs Vilniuje gyvenantis kraštietis sveikuolis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, taip pat jau kone tris dešimtmečius yra tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis. „Šiemet dėl pandemijos suvaržymų ruonių maudynės, manoma, nusikels pavasariop. Tačiau Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė paragino ruonius užfiksuotus kadrus, kai panyra į ledinį upių, ežerų, tvenkinių vandenį, o gyvenantys pajūryje – ir į jūros bangas, siųsti prasidėjusiam konkursui „Ledinės maudynės“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo kraštietis. J. Dapšausko žodžiais, dabar visi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ruoniai – deja, jis nežinojo, ar tokių lediniam vandeniui atsparių ruonių esama Kretingoje, – būsimoms bendroms maudynėms Palangoje ruošiasi individualiai. „Palaikome vieni kitus, bendraudami nuotoliniu būdu, fotografuojamės, o įspūdingiausias nuotraukas siunčiame konkursui. Įprastai „Ruonių maudynės“ Palangoje vykdavo vasario vidury, labai tikimės, kad karantinas ligi to laiko pasibaigs, ir galėsime visi solidariai panirti į ledinę Baltiją“, – kalbėjo J. Dapšauskas, priminęs, kad sveikuoliai jau ir taip šiemet negalėjo dalyvauti Pasaulinėse solidarumo maudynėse, įprastai rengiamose visame pasaulyje Sausio 1-ąją.
„P. n.“ informacija
Mobiliajame patikros punkte – štilis
Kai dėl koronaviruso pandemijos Lietuvos ligoninių skyriuose pagelbėti nespėjančiam suktis personalui telkiami savanoriai, bent jau Kretingoje, Tiekėjų g. 34, įkurdintame mobiliajame patikros punkte – štilis. „Kol kas pajėgų ten netrūksta, susitvarkome savo jėgomis“, – sakė rajono Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė. Tiesa, atvažiuojančių automobilių srautus reguliuoja pasitelkti visų rajono seniūnijų sporto organizatoriai. Tačiau besitikrinančių gyventojų skaičius jau kuris laikas sumažėjęs – per dieną atvažiuoja apie 60. Kaip sakė Z. Abelkienė, dėl sumažėjusio besiregistruojančiųjų skaičiaus teko sutrumpinti ir darbo valandas. Anksčiau punktas dirbdavo po 4 valandas per dieną, o dabar pakanka trijų, dar porą valandų – šeštadieniais. Pagal grafiką punkte budi mėginius imantis vienas kurio nors rajono pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojas, o vienas Savivaldybės sveikatos biuro specialistas į informacinę sistemą iškart suveda duomenis. Automobiliu atvažiavus į punktą tvarka galioja ta pati: negalima vykti sugalvojus pačiam, be gydytojo sprendimo, nebent žmogus už paslaugą susimokėtų. Pacientas, jei jam pasireiškė bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjo karščiuoti, kosėti, dusti – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos atveju, pirmiausia turi skambinti į Karštąją koronos liniją trumpuoju telefono numeriu 1808. Konsultantas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuspręs, ar žmogų tikslinga tirti dėl koronaviruso infekcijos. Koronaviruso situacija rajone: džiaugtis ankstoka
Savaitės pradžioje įvykusiame pirmajame šiais metais Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje gerų žinių buvo nedaug: nors per šventines dienas susirgimų koronavirusu atvejų buvo nustatyta mažiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė atsargiai teigė, kad džiaugtis – dar anksti. „Įtakos galėjo turėti tai, kad per šventines dienas mažiau registravosi tyrimams, kad mobilusis punktas nedirbo visas dienas. Daryti išvadų, kad susirgimų koronavirusu mažėja, negalime“, – kalbėjo ji, tačiau pripažino, kad žmonės darosi sąmoningesni, žino, kad turėjusieji kontaktą turi izoliuotis, prasineša kontaktinius duomenis, puikiai suvokia karantino režimo reikalavimus. „Tačiau pastebime, kad susirgusieji nurodo mažiau kontaktinių asmenų. Ši tendencija – karantino pasekmė: žmonės mažiau bendrauja, mažiau sąlyčio. Tikėkimės, kad sergamumas pradės slopti“, – vylėsi D. Jociuvienė. Antra, ką pastebėjo NVSC Kretingos skyriaus specialistai, – kad dalis žmonių, kurie pajaučia kovidinius simptomus, nesidaro tyrimų, gydosi namuose, o kontaktai – nenurodyti. Tokia menama informacija kelia nerimo: blogiausia, kad galimi susirgimai neaplenkia įstaigų. „Tikėkimės, kad tai – tik pavieniai atvejai“, – pasvarstė D. Jociuvienė, akcentuodama kad šventinių dienų statistika neatspindi realios susirgimų COVID-19 situacijos.
COVID-19 stigmos: kaip jų išvengti ir džiaugtis gyvenimu
„Jaučiamės blogai: mums sunku sugrįžti į darbą – jaučiame kai kurių bendradarbių atšalimą, savotišką šalinimąsi, baimę“, – tokia nerimo žinutė į „Pajūrio naujienas“ atskrido iš kovido liga persirgusių žmonių, kurie sakė jaučiantys ir tam tikrą kaltės jausmą, kad susirgo koronavirusu. Iš tiesų, kas atsitiko su mūsų visuomene? Kodėl susirgimas koronavirusu yra tarsi stigma? Kaip reikėtų elgtis mums visiems – ir tiems, kurie persirgo koronavirusu, ir tiems, kurie darbo vietose juos pasitinka? Iš kur ir dėl kokių priežasčių kyla koronaviruso baimės, kaip jas reikėtų suvaldyti, kaip reikėtų priimti žmogų, jau persirgusį koronavirusu, ir apskritai, koks turėtų būti mūsų visų bendravimas šiuo sudėtingu laikotarpiu, nes iš tiesų jaučiasi visuotinė įtampa, nepasitenkinimas. Šiomis ir kitomis mintimis „Pajūrio naujienos“ paprašė pasidalinti Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos. Žmonės pasijuto įkalinti Anot psichologės, gyvename trijų krizių epicentre: „Akivaizdžiai matome medicininę, jau galime pajusti ir ekonominę, tačiau tylioji krizė – tai žmonių socioemocinė būsena. Nieko nuostabaus, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, emocinis fonas – niūrus: stebime baimę, išaugusį nerimą ir pyktį.“ Ji tęsė mintį: „Bet ar verta stebėtis? Kai manęs tėvai per konsultacijas klausia, kas yra didžiausia bausmė vaikui, nedvejodama sakau, – judėjimo suvaržymas, pavyzdžiui, įsiūčio metu pamėginkite pasodinti keturmetį ant kėdės. Ar tai duoda poveikį? Taip, vienareikšmiškai – negatyvų: vaikas priešinsis, pyks, nesupras suaugusiųjų, kaltins juos, jaus nuoskaudas. Pabandykite įsivaizduoti, kad jus – suaugusį žmogų, kažkas labai supykdė. Kaip jūs elgiatės? Dažniausiai kvėpavimas padažnėja, pradedam atlikti daugiau judesių negu įprastai, stengiamės išaiškinti, kas mus nervina, – o jums, tarkim, vyras ar žmona pasako: „sėsk ant kėdės ir pagalvok“. Ką atsakytumėt? Kaip reaguotumėt?“ Judėjimas – vienas žmogaus prigimtinių poreikių. Net teisinė sistema visame pasaulyje eina link to, kad žmogaus įkalinimas kalėjime būtų tik visiškai kraštutinė priemonė. Nes kriminologijos, sociologijos, psichologijos ir kitais tyrimais jau seniai įrodyta, kad uždaryti ir atimti laisvę žmogui jokio teigiamo poveikio nedaro. „O ką mes turime šiandien? Žmonės jaučiasi įkalinti. Įkalinti savo namuose, savo mieste, su bendravimo trūkumu, su baime užsikrėsti, užkrėsti kitą ar tiesiog nenoru mokėti didelių baudų pažeidus karantino sąlygas. Taigi kovidą vaizdžiai galime vadinti krize, o tariant paprastai – tai kalėjimas, kuriame apstu panikos, nelogiškų įsitikinimų, agresijos, kaltinimų“, – kalbėjo V. Gridiajeva.
|
|
