|
|
|
SveikataArtimojo savižudybė: išgyvenimai, pasekmės, įveika
Lietuvoje praėjusiais metais nusižudė 624 žmonės. Viena savižudybė reikšmingai susijusi su maždaug 10 nusižudžiusiojo artimųjų. Taigi vien 2020-aisiais Lietuvoje apie 6 tūkst. 240 žmonių išgyveno labai sudėtingą, skausmingą įvykį, po kurio dažnai tęsiasi ilgas, painus ir daug psichologinių jėgų reikalaujantis gedulo procesas. Savižudybė yra rimta pasaulio visuomenės sveikatos problema – viena iš dvidešimties pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. Pagal vėliausiai paskelbtus duomenis, pasaulyje Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių šalių savižudybių statistikoje. Po kiekviena šių mirčių dėl savižudybės slypi mažiau ištirta visuomenės sveikatos problema: šeimos nariai ir kiti artimieji, palikti su staigios mirties pasekmėmis, darančiomis įtaką jų fizinei ir psichikos sveikatai. Netekties, liūdesio ir vienišumo jausmas patiriamas po bet kurios artimo žmogaus mirties, tačiau išgyvenusieji artimojo savižudybę dažnai patiria kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, pykčio jausmus. Jų įveiką apsunkina savižudybės stigmos reiškinys, kuris lemia vengimą kalbėti apie netektį ir jos priežastis ir atsiribojimą nuo aplinkinių, taip pat nepatogias, kartais net agresyvias aplinkinių reakcijas į nusižudžiusiojo artimojo gedulą. Moksliniai tyrimai rodo, kad artimojo savižudybė yra ne tik netektis, bet ir potencialiai psichiką traumuojantis patyrimas, todėl labai svarbu puoselėti prieinamas įvairiapusiškas pagalbos galimybes iškart po netekties.
Vladas Algirdas Bumelis: „Tai labai panašu į virusologinį karą“
Profesorius Vladas Algirdas Bumelis, vienas įžymiausių šalies biotechnologijų mokslų atstovų ir įmonės „Biotechpharma“ vadovas, sakė nuo COVID-19 pasiskiepijęs trečiąkart, nes svarbiausias gyvenimo tikslas yra gyventi ir gyventi kuo ilgiau. – Ar yra bent teorinė galimybė, kad kada nors atsiras tokia vakcina, kuri apsaugos žmogų nuo koronaviruso užkrato visą gyvenimą, ne tik kelis mėnesius? – Aš galvoju, kad jau dabar vartojamos vakcinos yra labai efektyvios. Ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „AstraZeneca“. Jų efektyvumas siekia iki 95 proc. Turint galvoje, kad pasaulyje nėra nieko, ką galėtume išmatuoti 100 proc. Išskyrus tą, kuris sėdi aukštai ir į mus žiūri. Jis tikriausiai viską žino 100 proc. O mes tik užtikrintai žinome, kad, kartą gimę, tikrai mirsime. Aišku, mums norėtųsi, kad pasiskiepyti nuo koronaviruso užtektų kartą per penkerius metus. Tačiau kol kas tai neįmanoma. Aš jau pasiskiepijau trečią kartą, nuo antrojo skiepo praėjus aštuoniems mėnesiams. Pasitikrinau: antikūnų turiu daug ir galiu tikėtis, kad turiu gerą neperšaunamą liemenę nuo agresyvaus viruso globalaus virusologinio karo metu. Nes tai labai panašu į virusologinį karą. – Nepasitikėjimas vakcinomis iš dalies kyla dėl to, kad skiepai neva buvo sukurti labai greitai. Ką jūs tokiems žmonėms pasakytumėte? – Na, taip. Pastaruoju metu atsirado labai daug specialistų, kurie išmano dabar viską apie viską. Tačiau kad ir kaip greitai atsirado vakcinos, visų jų tyrimai buvo patvirtinti pagal dabar galiojančias taisykles. Šiaip jau visi žmonės yra savotiškai teisūs. Tačiau nėra nė vieno, kuris būtų teisus absoliučiai. Oponentai dažnai akcentuoja šalutinį vakcinų poveikį, tačiau pamiršta principinę taisyklę: nebūna medikamentų be šalutinio poveikio. Net aspirinas ir pertusinas jį turi. Manęs kartais paklausia, kokia yra gyvenimo prasmė. Atsakau, kad gyvenimo prasmė yra gyventi. Ir jeigu jau gyvename, tai stengiamės kaip galime ilgiau. Todėl, jei laikomės tokio principo, tai pandemijos metu, kaip siūlo mokslas, turėtume pasiskiepyti, kad tasai agresyvus virusas nesudorotų mūsų. – Įsibėgėjant skiepų gamybai ir vakcinavimo kampanijai maždaug prieš metus kilo tam tikro entuziazmo, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacijoje, kad, paskiepijus 70 proc. populiacijos, bus įgytas vadinamasis bandos imunitetas. Dabar Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje – šalyse, pasiekusiose įspūdingų rezultatų – kalbama, kad be 90 proc. paskiepytos populiacijos nieko nebus. Kodėl? – Todėl, kad šitas virusas yra labai agresyvus. Ir pernai niekas negalėjo tiksliai prognozuoti, kad 70 proc. paskiepytos populiacijos užtikrins „bandos imunitetą“. Yra virusų, kuriems tokio visuomenės imunizacijos rodiklio pakanka, kad jie nusiramintų. Tačiau virusai yra tokie sutvėrimai, kurie gyvena sąlytyje su žmogaus organizmo ląstelėmis. Kad galėtų tą daryti kuo plačiau, jie mutuoja, keičiasi. Ir kai kurios mutacijos tampa itin agresyvios. Pažiūrėkite, ką tasai virusas palieka mūsų organizme. Ne tik drebučius, arba želė, vietoj plaučių, bet ir kitokias pasekmes, kurias net pasveikus sunku likviduoti. Nors mes jį – panašų į vandens miną – jau neblogai pažįstame. Pasitelkus monokloninius antikūnus, žinome, kad galime prisijungti prie viruso baltymo spyglio ir jį neutralizuoti.
Vakcinuotis – pagal terminą ar antikūnų kiekį
Skaitytojams besidomint, kaip vyksta vakcinacija mūsų mieste, taip pat – kuris veiksnys – paskutiniojo skiepo data ar antikūnų kiekis – lemia revakcinacijos terminus, situaciją paaiškino Vakcinacijos centro Kretingoje koordinatorė Raimonda Gerdauskienė ir Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Arnas Juškys. Dominuoja besiskiepijantys pirmąkart Kretingiškiai nuo COVID-19 ir toliau vakcinuojami Vakcinacijos centre, įkurdintame Kretingos rajono viešosios Motiejaus Valančiaus bibliotekos patalpose. Pasak R. Gerdauskienės, pastaruoju metu skiepijimo tempai, lyginant su ankstesniais mėnesiais, sulėtėję – vidutiniškai perdien paskiepijama apie 70 asmenų, o būdavo 100 ir daugiau. „Todėl nuo lapkričio pradžios pasikeitė Vakcinacijos centro darbo laikas – jis sutrumpėjo, nes, nesant pakankamai klientų, nėra tikslinga slaugytojoms sėdėti visą darbo dieną“, – patikino R. Gerdauskienė. Nuo šiol centras dirba: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 7.30 iki 13 val., o antradieniais ir ketvirtadieniais – nuo 12 iki 17 val. Kaip ir anksčiau, galioja tvarka, kad skiepytis pageidaujantys asmenys registruojasi iš anksto, tačiau ketvirtadieniais pasiskiepyti gali atvykti ir neužsiregistravę. Pasak R. Gerdauskienės, ir pastaruoju metu dominuoja pirmąkart besiskiepijantys asmenys bei trečiąja vakcinos doze besiskiepijantys vyresnio amžiaus asmenys, kuriems – per 70 m., taip pat – medikai, švietimo ir socialinių įstaigų darbuotojai. Spalį iš viso buvo paskiepyta 1 tūkst. 272 asmenys, iš jų – 22 vaikai iki 15 metų ir 83 jaunuoliai nuo 16 iki 20 metų. Pirmąja doze paskiepyti 642, antrąja – 327, trečiąja – 303 asmenys. Vakcinacijos centro darbuotojai taip pat vyko į Padvarių socialinės globos namus, kur paskiepijo per 20 asmenų: daugumą jų – trečiąja doze. Trečiajai dozei dažniausiai taikoma „Pfizer“ gamintojo vakcina: ir po pirmų dviejų „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) dozių, trečiąkart taip pat revakcinuojama „Pfizer“ vakcina.
Romaldas Sakalauskas pradėjo vadovauti Kretingos ligoninei
Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius VšĮ Kretingos ligoninės kolektyvui pristatė naują vadovą Romaldą Sakalauską. Dirbęs Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje chirurgu, vėliau du dešimtmečius vadovavęs šiai gydymo įstaigai, R. Sakalauskas laimėjo Kretingos rajono savivaldybės skelbtą konkursą Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti. A. Kalnius pasidžiaugė, kad ligoninei vadovaus patyręs vadovas, gydytojas ir išreiškė viltį, kad veikiant išvien su Savivaldybės valdžia rajono ligoninę pavyks ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti. Akcentavęs, kad Klaipėdoje vadovavo 1 tūkst. 300 darbuotojų kolektyvui, R. Sakalauskas žadėjo 300 Kretingos ligoninės darbuotojus pažinti dar artimiau. „Esu liberalus, leidžiantis kitiems daryti daug, bet su maksimalia atsakomybe. Man nepriimtinas grubus elgesys su ligoniu. Nė vienas nesikelia naktį iš lovos tam, kad atvažiuotų į ligoninės priimamąjį. O budintis gydytojas rėžia: „Ko atvažiavai?“ Žmones gydo mūsų dėmesys jiems, ne vien žinios, kiti gebėjimai“, – kolegoms kalbėjo naujasis vadovas. Ambicingai R. Sakalauskas buvo nusiteikęs dėl Kretingos ligoninės ateities. „Apsibrėžkime teikiamas paslaugas ir jas teikime geriausiai“, – sakė jis. R. Sakalauskas ragino ligoninės darbuotojus puoselėti darbe dalykišką atmosferą ramybę, neužsidaryti mažuose burbuluose. Už sutelktą Kretingos ligoninės kolektyvą, ligoninėje padarytus darbus R. Sakalauskas padėkojo buvusiai ligoninės vadovei Ilonai Volskienei, kuri šiandieną ligoninėje dirba LOR gydytoja, yra atsakinga už ligoninės veiklos auditą. Naujasis vadovas pagyrė rajoninės ligoninės darbuotojus už gebėjimą sklandžiai dirbti sudėtingomis pandemijos sąlygomis.
„P. n.“ informacija
Planuojantiems poilsį rudenį – ypatingi pasiūlymai
Specialūs pasiūlymai ir nuolaidos jau laukia planuojančiųjų savo tobulą rudens poilsį „Atostogų parko“ viešbutyje ar rąstinėse vilose. Parengti itin patrauklūs pasiūlymai, padėsiantys puikiai pailsėti ir sustiprinti sveikatą. Atostogaujantiems – geriausia kaina Rudens poilsio pranašumus kasmet atranda vis daugiau žmonių. Sumažėję turistų srautai, vis dar šiluma lepinantis oras ir auksu besipuošianti gamta neretam leidžia pailsėti kokybiškiau negu vasarą. „Rudens poilsį rinktis ir laiką skirti sau tradiciškai mėgsta romantikos išsiilgusios poros ir šeimos su mažais vaikais. Pastaraisiais metais pastebime ir naują tendenciją – derinti darbą ir poilsį atvyksta dirbantys per nuotolį“,– pastebėjo „Atostogų parko“ viešbučio vadovė Inga Drungilienė. Pasak jos, poilsiaujantys rudenį dažnai pasinaudoja galimybe gauti daugiau paslaugų už mažesnę kainą, o ir ramybė – vienas svarbesnių pasirinkimo kriterijų. Kviečiama poilsį papildyti SPA ritualais Šiais metais vienas parengtų ypatingų rudens poilsio pasiūlymų – SPA ritualas „Saldus prisilietimas“ dviem ir nakvynė už ritualo kainą. „Tai puikus būdas pasimėgauti SPA procedūromis poroje, sustiprinti santykius, patirti unikalius įspūdžius. Užsisakiusiems SPA ritualą „Saldus prisilietimas“ dovanojame nakvynę, kad nereiktų skubėti namo ir romantiškai nusiteikusios poros po ritualo galėtų pasimėgauti laiku sau, – sako I. Drungilienė. – Po tokio trumpo atokvėpio jausitės pailsėję, atitrūkę nuo kasdienybės ir prisotinę santykius romantikos.“ Rudens poilsio pasiūlymas „Vaikai atostogauja nemokamai“ Ypatingu pasiūlymu apgyvendinimui nuo sekmadienio iki ketvirtadienio gali pasinaudoti ir šeimos su vaikais iki 12 m. Jiems yra suteikiamas apgyvendinimas rąstinėje viloje kartu su tėvais ir 3 val. apsilankymas Vandens ir pirčių erdvėje. Vienu svarbiausių poilsio „Atostogų parke“ pranašumų I. Drungilienė įvardijo galimybę mėgautis Vandens ir pirčių erdve, kurioje lankytojų rudens laikotarpiu laukia net 10 įvairių vidaus baseinų, du baseinai po atviru dangumi ir išskirtinės pirtys. „Šeimų su mažais vaikais šilti „Atostogų parko“ baseinai yra itin vertinami dėl savo kokybės – vanduo čia yra filtruojamas hidrolizės būdu. Dėl šios priežasties jo sudėtyje yra itin mažai chloro, vanduo yra prisotintas deguonies ir prilygsta natūralaus vandens telkinio vandeniui. Toks vanduo nedirgina itin jautrios vaikų odos ir akių,“ – paaiškino I. Drungilienė.
Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. „Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto krizė, ir nors vieni žmonės turi didesnes adaptacijos galimybes, ši pandemija paveikė absoliučiai visos visuomenės psichikos sveikatą. Net ir tų asmenų, kurie teigia, kad jų gyvenimas nepasikeitė“, – tvirtina M. Marcinkevičius. Jis pabrėžia, kad kai kurie susidūrė su didesniais sunkumais nei likusi visuomenės dalis. Tai esantieji rizikos grupėje bei asmenys, tiesiogiai nukentėję nuo koronaviruso – netekę artimųjų ar patys sunkiai sirgę, taip pat ir kiti, susidūrę su ekonominiais sunkumais, tokiais kaip sumažėjusios pajamos, verslo žlugimas ir kita. Tačiau labiausiai nukentėjusia grupe įvardijami vaikai ir jaunimas, kurie dėl nuotolinio mokymosi ir kitų bendravimo apribojimų susidūrė su didžiausiais psichologiniais padariniais.
Dienos veiklos centras: nuo „nežiniukų“ iki mentorių
Kretingos dienos veiklos centras šį rugsėjį atšventė savo įstaigos veiklos 20-metį. „Kai pradėjome dirbti, nebuvo jokio socialinio darbo modelio – patys pradėjome kurti sistemą, kol metodika, veiklomis ir savanorystės patirtimi „įsivilkome į dabartinius marškinėlius“, – džiūgavo Kretingos dienos veiklos centro direktorė Birutė Viskontienė. Dirbo ir patys mokėsi Išvien su dabartine centro vadove B. Viskontiene , dirbančia jame nuo pirmųjų dienų – 2001-ųjų rugsėjo, ligi šiol tebedirba dar 5 darbuotojai: Antanas Kidykas – pavaduotojas ūkio reikalams, Rita Bendikienė – socialinė darbuotoja, Aušra Bruzdeilynienė – socialinio darbuotojo padėjėja, Asta Vaitelavičienė ir Arūnas Šulskis – socialiniai darbuotojai užimtumui, dailei. Dienos veiklos centro įkūrimo idėja prieš 20 metų gimė išvien su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Kretingos viltis“ – neįgalius vaikus auginančiomis motinomis, kurios siekė tęstinumo – toliau ugdyti jų vaikus, išaugusius iš mokyklinio amžiaus. „Sistemą pradėjome kurti patys, ligi tol turėję tik knyginę patirtį: skaitėme, domėjomės, kaip dirbama užsienio šalyje. Vertingų žinių iš komandiruotės užsienyje mums parvežė pirmoji įstaigos direktorė Stanislava Ruokienė“, – prisiminė B. Viskontienė. Jos žodžiais, palaipsniui atsirandant įstatyminei bazei, centro veikla įgavo tokią formą, kokia yra šiandieną. Greta pagrindinio tikslo – kad intelekto arba kompleksinę negalią (gali būti kelios negalios – proto, fizinė, po avarijų, regos) turintys žmonės jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais, centre stipriai – nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu – išvystyta savanorystė: šiandieną įgyti žinių ir patirties, įprasminti save atvyksta studentai, mokiniai, pavieniai geradariai, taip pat užsieniečiai pagal „Europos solidarumo korpuso“ arba „Erazmus+” programas.
Vitaminas D padidina atsparumą stresui
Remiantis tyrimų duomenimis, kokybiški vitamino D papildai ne tik padidina šios maisto medžiagos kiekį kraujyje, bet ir padeda lengviau įveikti stresą. Vitaminas D padeda numalšinti ne tik psichologinės, bet ir fizinės įtampos požymius. Nenustebkite, jeigu šaltuoju metų sezonu jaučiatės taip, lyg viskas slystų iš rankų. Neabejotina to priežastis gali būti mažiausias, palyginti su kitais metų laikais, vitamino D kiekis organizme. Amerikos ir Norvegijos mokslininkų grupė nustatė, kad vitaminas D padeda lengviau įveikti stresą. Jie atliko dvigubai aklą placebu kontroliuojamą tyrimą su 86 JAV kalėjime kalinčiais asmenimis, pakviestais savanoriškai dalyvauti moksliniame projekte. Pusei tiriamųjų buvo duodama po vieną 40 mikrogramų vitamino D „D-Pearls“ kapsulę, o likusiems – po atitinkamą placebo dozę. Vitamino D kiekio kraujyje matavimai Tyrimo pradžioje abiejų grupių tiriamųjų kraujyje vitamino D kiekis buvo šiek tiek žemesnis už JAV rekomenduojamą 75 nmol/l normą. Papildą vartojusios grupės tiriamųjų kraujyje vidutiniškai buvo 63 nmol/l vitamino D, o placebo grupės – vidutiniškai 59 nmol/l. Papildo ir placebo kapsulės buvo vartotos keturis su puse mėnesio – nuo sausio iki gegužės. Paprastai, nevartojant papildų, šiuo metų laikotarpiu vitamino D kiekis organizme sumažėja.
Senolių priežiūra: kad senjorai karštų orūs ir švarūs
Visuomenei senstant ir nenykstant lietuvių tautos tradicijai senyvo amžiaus tėvus globoti ir slaugyti namuose, žinoma, jeigu tam yra bent minimalios galimybės, iškyla klausimų, kaip elgtis ir kokių įgūdžių reikėtų, kad senoliai karštų – nebijokime šito žodžio – patogiai ir tvarkingai, švarūs ir orūs, kada iškyla būtinybė kreiptis į specialistus ir specialiąsias įstaigas, galinčias pagelbėti tokioje situacijoje. Mintimis apie senolių globą, jų slaugą pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros lektorė Violeta Kaulitzky. – Ką savo jėgomis dėl senolių gali padaryti namiškiai, kuriais atvejais jau reikėtų specialistų pagalbos? – „Pajūrio naujienos“ paklausė lektorės. – Artimieji gali ir turėtų raginti keisti kūno padėtį – tai būtina sąlyga ir sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje. Senoliui artimi žmonės taip pat pajėgūs keisti jo kūno padėtį – tai reikia atlikti kas dvi valandas, kitaip suspaustame odos plote gali sutrikti kraujotaka. Dabartiniu laikotarpiu senolių priežiūrai namuose pasitelkiama daugybė priemonių: bendrosios praktikos slaugytojų komanda, kurios tikslas – mokyti senolius, jų artimuosius, paslaugų koordinavimas, vaistų skyrimas ir kontrolė, žaizdų priežiūra, stomų ir kateterių priežiūra, intraveninė terapija. Gydytojų vaidmuo susijęs su medicininių problemų sprendimu, poreikio gydymui ir slaugai įvertinimu, senolio sveikatos priežiūros plano sudarymu, gydymo ir slaugos tęstinumo užtikrinimu ir pan. Socialinės pagalbos priemonės: pagalba namuose – namų ruoša, maisto gamyba, skalbimas, naktinio budėjimo tarnybos, dienos centrai, savanorių darbo organizavimas ir pan.
Tuomet, kai namiškiai nebepajėgia užtikrinti senolio orumo – vidinių žmogaus vertybių pripažinimo nepriklausomai nuo aplinkinių, gerbiant jų unikalumą ir asmeninius poreikius, nebepajėgia užtikrinti nepriklausomumo, nėra galimybės užtikrinti paciento saugumo nuo griuvimo, kuris yra reikšmingiausia senolių mirties nuo traumų priežastis, ir jo rizikos, nebepajėgiant užtikrinti pragulų profilaktikos, saugios aplinkos – pasitelkiama sveikatos priežiūros specialistų komandos pagalba: kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialinės dienos tarnybos, šeimos gydytojo komandos. Taip pat šiuo etapu patartina kreiptis pagalbos į slaugos stacionarą, paliatyvaus gydymo ligoninę, specialius gyvenamuosius namus. Nemažai gelbsti ambulatorinė medicininė pagalba, dienos stacionarai, atokvėpio tarnybos, senjorų centrai, grupiniai pietūs, bendruomenių pagalbos tarnybos. Nuo nenuvaldomo nerimo iki dvigubos laimės
Kretingiškė 30-metė Vaida Lebrikė su savo vyru Rimvydu kiek daugiau kaip prieš metus savo gyvenime sulaukė dvigubo stebuklo – dviejų sūnų Roko ir Adomo. Tačiau jų atėjimo į pasaulį istorija yra persmelkta tėvų ašaromis, didelėmis nerimo, nežinios ir skausmo akimirkomis. Du tai tikrai... Viskas prasidėjo tą 2020-ųjų metų pirmąjį pandemijos mėnesį – kovą. Kretingiškė su savo motina ir jos drauge išvyko į Maltą, o grįžusi privalomo 14 dienų karantino metu ji pasijuto blogai, pakilo temperatūra. „Pirma mintis buvo, kad man – Covid-19“, – prisiminė ji. Apie savo būklę iš karto informavo Karštąją koronaviruso liniją, todėl po to nuolat sulaukdavo skambučių su klausimais apie jos sveikatą. „Po kelių dienų prasidėjo labai stiprus pykinimas. Pasidariau nėštumo testą, ir atsakymas buvo teigiamas“, – kaip sužinojo apie savo nėštumą, prisiminė moteris. Žinoma, dėl tuo metu buvusios pandeminės situacijos vizito pas ginekologę ji turėjo palaukti. Vėmimas ir pykinimas kretingiškei truko du su puse mėnesio – per parą ji vemdavo apie 12 kartų, neturėjo apetito, jėgų, krito svoris. „Dėl dažno vėmimo net miegodavau vonios kambaryje. Be to, esant tokiai situacijai, dar turėjau ir dirbti“, – patirtimi dalijosi Vaida. Pirmą kartą kretingiškę gydytoja apžiūrėjo 12-ą nėštumo savaitę, kuomet ir buvo nustatytas daugiavaisis nėštumas. „Labiausiai įstrigo ginekologės žodžiai: ,,Du tai tikrai...“. Aš pati nujaučiau, kad bus du, bet bijojau, kad ne trys“, – tuo metu kilusias mintis dėstė V. Lebrikė. Po pakartotinio tyrimo ultragarsu vis dėlto nustatyta, kad susiformavę du, monochorioniniai vaisiai – diamnioniniai dvyniai. Štai nuo tada ir prasidėjo poros kelionės į Kauną.
|
|
