Pajūrio naujienos
Help
2022 Sausis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną2°C debesuotumas 14 %
Naktį2°C debesuotumas 69 %
Apklausa

Ar Kretingoje paprasta įsigyti narkotikų?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros lektorė Violeta Kaulitzky: „Kiek įmanoma, venkite nuomonių konflikto, ir stenkitės, kad senolio fiziniai, emociniai poreikiai būtų patenkinti.“

Visuomenei senstant ir nenykstant lietuvių tautos tradicijai senyvo amžiaus tėvus globoti ir slaugyti namuose, žinoma, jeigu tam yra bent minimalios galimybės, iškyla klausimų, kaip elgtis ir kokių įgūdžių reikėtų, kad senoliai karštų – nebijokime šito žodžio – patogiai ir tvarkingai, švarūs ir orūs, kada iškyla būtinybė kreiptis į specialistus ir specialiąsias įstaigas, galinčias pagelbėti tokioje situacijoje. Mintimis apie senolių globą, jų slaugą pasidalino Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros lektorė Violeta Kaulitzky.

– Ką savo jėgomis dėl senolių gali padaryti namiškiai, kuriais atvejais jau reikėtų specialistų pagalbos? – „Pajūrio naujienos“ paklausė lektorės.

– Artimieji gali ir turėtų raginti keisti kūno padėtį – tai būtina sąlyga ir sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje. Senoliui artimi žmonės taip pat pajėgūs keisti jo kūno padėtį – tai reikia atlikti kas dvi valandas, kitaip suspaustame odos plote gali sutrikti kraujotaka. Dabartiniu laikotarpiu senolių priežiūrai namuose pasitelkiama daugybė priemonių: bendrosios praktikos slaugytojų komanda, kurios tikslas – mokyti senolius, jų artimuosius, paslaugų koordinavimas, vaistų skyrimas ir kontrolė, žaizdų priežiūra, stomų ir kateterių priežiūra, intraveninė terapija.

Gydytojų vaidmuo susijęs su medicininių problemų sprendimu, poreikio gydymui ir slaugai įvertinimu, senolio sveikatos priežiūros plano sudarymu, gydymo ir slaugos tęstinumo užtikrinimu ir pan. Socialinės pagalbos priemonės: pagalba namuose – namų ruoša, maisto gamyba, skalbimas, naktinio budėjimo tarnybos, dienos centrai, savanorių darbo organizavimas ir pan.

Tuomet, kai namiškiai nebepajėgia užtikrinti senolio orumo – vidinių žmogaus vertybių pripažinimo nepriklausomai nuo aplinkinių, gerbiant jų unikalumą ir asmeninius poreikius, nebepajėgia užtikrinti nepriklausomumo, nėra galimybės užtikrinti paciento saugumo nuo griuvimo, kuris yra reikšmingiausia senolių mirties nuo traumų priežastis, ir jo rizikos, nebepajėgiant užtikrinti pragulų profilaktikos, saugios aplinkos – pasitelkiama sveikatos priežiūros specialistų komandos pagalba: kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialinės dienos tarnybos, šeimos gydytojo komandos.

Taip pat šiuo etapu patartina kreiptis pagalbos į slaugos stacionarą, paliatyvaus gydymo ligoninę, specialius gyvenamuosius namus. Nemažai gelbsti ambulatorinė medicininė pagalba, dienos stacionarai, atokvėpio tarnybos, senjorų centrai, grupiniai pietūs, bendruomenių pagalbos tarnybos.


Nuo nenuvaldomo nerimo iki dvigubos laimės

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-10-01
Vaidai ir Rimvydui Lebrikams prieš metus, į pasaulį atėjus identiškiems dvyniams Adomui ir Rokui, teko patirti daug nerimo ir skausmo, tačiau šiandien jie dalijasi laime, kurią atnešė vaikai.

Kretingiškė 30-metė Vaida Lebrikė su savo vyru Rimvydu kiek daugiau kaip prieš metus savo gyvenime sulaukė dvigubo stebuklo – dviejų sūnų Roko ir Adomo. Tačiau jų atėjimo į pasaulį istorija yra persmelkta tėvų ašaromis, didelėmis nerimo, nežinios ir skausmo akimirkomis.

Du tai tikrai...

Viskas prasidėjo tą 2020-ųjų metų pirmąjį pandemijos mėnesį – kovą. Kretingiškė su savo motina ir jos drauge išvyko į Maltą, o grįžusi privalomo 14 dienų karantino metu ji pasijuto blogai, pakilo temperatūra. „Pirma mintis buvo, kad man – Covid-19“, – prisiminė ji. Apie savo būklę iš karto informavo Karštąją koronaviruso liniją, todėl po to nuolat sulaukdavo skambučių su klausimais apie jos sveikatą. „Po kelių dienų prasidėjo labai stiprus pykinimas. Pasidariau nėštumo testą, ir atsakymas buvo teigiamas“, – kaip sužinojo apie savo nėštumą, prisiminė moteris. Žinoma, dėl tuo metu buvusios pandeminės situacijos vizito pas ginekologę ji turėjo palaukti.

Vėmimas ir pykinimas kretingiškei truko du su puse mėnesio – per parą ji vemdavo apie 12 kartų, neturėjo apetito, jėgų, krito svoris. „Dėl dažno vėmimo net miegodavau vonios kambaryje. Be to, esant tokiai situacijai, dar turėjau ir dirbti“, – patirtimi dalijosi Vaida. Pirmą kartą kretingiškę gydytoja apžiūrėjo 12-ą nėštumo savaitę, kuomet ir buvo nustatytas daugiavaisis nėštumas. „Labiausiai įstrigo ginekologės žodžiai: ,,Du tai tikrai...“. Aš pati nujaučiau, kad bus du, bet bijojau, kad ne trys“, – tuo metu kilusias mintis dėstė V. Lebrikė.

Po pakartotinio tyrimo ultragarsu vis dėlto nustatyta, kad susiformavę du, monochorioniniai vaisiai – diamnioniniai dvyniai. Štai nuo tada ir prasidėjo poros kelionės į Kauną.


Gera žinia „Atostogų parko“ lankytojams ir mėgėjams – po metų pertraukos grįžta nuolaidos iki 50 proc. apsilankyti Vandens ir pirčių erdvėje: pirmadieniais – senjorams, antradieniais ir ketvirtadieniais – šeimoms su bent vienu vaiku iki 15 metų, trečiadieniais – penkių ir daugiau draugų grupėms – 50 proc. nuolaida įsigyjant apsilankymą iki 15 val., 25 proc. nuolaida įsigyjant apsilankymą po 15 val.

Permainingi orai, stresas, sumažėjęs judrumas silpnina organizmą ir jo gynybinę reakciją į virusus. Rudenį, atvėsus orams ir užklupus darganoms vis daugiau žmonių ima skųstis paaštrėjusiais sąnarių, nugaros, sprando skausmais. Sportas, judėjimas vandenyje, pirtys – tai malonios organizmo imuniteto stiprinimo priemonės, kurias verta prisiminti artėjant darganų sezonui.

Vandenyje dirba visi raumenys

Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis pasakojo, kad sportas, judėjimas vandenyje ypatingai naudingas sveikatos stiprinimui. „Sportuojant vandenyje yra mažesnė traumų tikimybė, todėl galima atlikti didesnės amplitudės pratimus. Judant vandenyje dėl jo sukuriamo pasipriešinimo tolygiai dirba visi kūno raumenys. Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo bei smegenų veikla ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui - imunitetui“, – paaiškino jis.

Jam paantrino ir medicinos centro „Natura Termo SPA“ kineziterapeutė Gintarė Jančenkaitė. Jos pastebėjimu, šiuo metu pagalbos į kineziterapeutus su įsisenėjusiomis sveikatos problemomis kreipiasi kaip niekad daug žmonių. „Visi sveikatos sutrikimai po karantinų yra paūmėję. Skundžiamasi sąnarių problemomis, apatinės nugaros dalies skausmais, pečių juostos, sprando skausmais, sutrikusia kraujotaka, kvėpavimo takų sutrikimais persirgus Covid-19 liga“, – vardijo ji.


Ukmergiškė Vijolė supranta, kad vakcinacija – būtinas žingsnis.

Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją.

Vaikai skiepijosi savo noru

Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos.

„Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti į mišką, tęsime pavasarį ir vasarą pradėtus darbus“, – teigia ukmergiškė, kuri pati, jos vyras, trys vaikai ir kiti artimiausi šeimos nariai yra pasiskiepiję nuo koronaviruso.

Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių prasidėjus vyresnių žmonių vakcinavimui buvo kiek sumišusi, nes dėl vidutinio sunkumo astmos ji priklauso rizikos grupei. Tačiau daug domėjosi, konsultavosi su gydytojais ir nusprendė vakcinuotis, nes suprato, kad tai yra būtinas žingsnis.

„Tiek aš, tiek mano mama pensininkė jau buvome pasiskiepijusios ir mums nekilo jokių sveikatos sutrikimų, todėl vaikų vakcinacijai taip pat nė kiek nesipriešinau. Mano vyresnioji dukra, norėdama laikyti egzaminus, turėjo rinktis tarp testų darymo ir vakcinacijos, ir ji pati nusprendė pasiskiepyti. Kai tik buvo patvirtinta, kad galima skiepyti vaikus nuo 15-os metų, mano septyniolikmetė dukra irgi žengė šį žingsnį, o kai tai buvo galima daryti ir nuo 12-os, – pasiskiepijo keturiolikmetis sūnus“, – pasakoja ukmergiškė.


Maisto papildas

Mikroelementas selenas žmonėms būtinas už sveikatos būklę atsakingų sistemų, o ypač – patikimos imuninės sistemos, veiklai palaikyti. Vis dėlto yra viena problema: Europos dirvožemio sudėtyje seleno yra itin mažai, o mokslininkai prognozuoja, kad klimato kaita ir keletas kitų veiksnių šią situaciją dar labiau pablogins.

2017 metais grupė mokslininkų parengė klimato kaitos prognozę, norėdama numatyti, kaip ilgainiui keisis seleno kiekis Europos dirvožemyje. Šioje 2017 m. Nacionalinės mokslų akademijos protokoluose paskelbtoje prognozėje pateikta susirūpinimą keliančių įžvalgų. Dėl nuolatinės klimato kaitos vis gausėjant kritulių kiekiui ir mažėjant dirvožemio pH, per prognozuojamą laikotarpį 66 proc. dirbamos žemės plotų seleno kiekis gali sumažėti 8,7 proc. Tai nėra labai geros naujienos.

Seleno reikia, kad išliktume sveiki

Selenas yra būtinas mikroelementas žmogaus sveikatai išsaugoti. Apie neprilygstamą seleno svarbą trumpai galima pasakyti tiek: jo reikia normaliai imuninės sistemos ir skydliaukės veiklai, normaliam plaukų ir nagų augimui palaikyti, taip pat jis padeda apsaugoti ląsteles nuo kenksmingų laisvųjų radikalų sukeliamos oksidacinės pažaidos.

Yra gausybė kitų su selenu susijusių funkcijų, todėl itin svarbu pakankamai šio mikroelemento suvartoti su maistu.


„Po penkerių metų, baigusi rezidentūros studijas, tikrai grįšiu dirbti į Kretingą“, – tikino nuo rugpjūčio 1-osios Kretingos ligoninėje budinčia medicinos gydytoja dirbanti rezidentė, būsimoji dermatovenerologė Gabrielė Vengalytė.


Saugokime save ir kitus!

  • Sveikata
  • 2021-08-24

Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija.

Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis.


Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę savo stebuklo.

Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė.

Kankinantis dvejų metų laikotarpis

Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo bandymų pastoti pradžios pradėjome nerimauti, kodėl vis dar nesiseka. Jautėme pyktį ir gėdą, todėl netgi tėvams, vis užsimenantiems apie anūkus, nieko nesakydavome“, – atvirauja Greta.

Po beveik metų laiko nesėkmingų bandymų moteris su vyru kreipėsi į gydytojus užsienyje, iš kurių gavo atsakymą, kad „intensyviai bandyti ir nepastoti dvejus metus – visiškai normali praktika, nes daugumą tik po dvejų metų aplanko sėkmė.“

Moteris sako tuomet supratusi, jog jokios papildomos pagalbos nesulauks, kol nepraeis dveji metai, todėl pati su vyru domėjosi, pirko įvairius vitaminus, tikėdamiesi paspartinti pastojimą ir neskaičiuodami, kiek pinigų tam išleidžia.

Atostogos Balyje tapo ypatingos

Iš anksto suplanuota ir ilgai laukta kelionė į Balį Gretai su vyru buvo reikalinga kaip niekad, nes nepaliaujamos mintys apie nėštumą vis labiau vargino ir liūdino.

„Po daugelio nesėkmingų bandymų pastoti nusprendėme pailsėti kelionėje, jos metu apie nieką negalvoti ir viską tęsti jau grįžus iš atostogų. Buvome pavargę nuo nuolatinio streso ir įtampos, kai kiekvieną kartą vis tikėdavomės teigiamo nėštumo testo atsakymo, tačiau to nesulaukdavome“, – pasakoja pašnekovė.

Galiausiai, po beveik dvejų metų bandymų, Gretai pavyko pastoti Balyje: „Mano geriausios vaisingumo valandos būdavo ankstyvame ryte, tad manau, kad dėl didelio laiko skirtumo mums ir nusišypsojo laimė. O galbūt mums reikėjo tik kokybiško atsipalaidavimo ir atitrūkimo nuo kasdienių rūpesčių – sunku pasakyti, kas padarė didžiausią įtaką.“

Greta su vyru po dvejų metų bandymų pastoti džiaugiasi galiausiai sulaukę savo stebuklo.


Kretingos rajono meras Antanas Kalnius informavo, kad Kretingos rajono gyventojai, jaučiantys COVID-19 simptomus, tačiau karštojoje linijoje 1808 negaunantys laisvos vietos testui Kretingos mobiliajame punkte, nuo vakar tai gali padaryti ir susisiekę su savo šeimos gydytoju.

Liepą Vyriausybei išplėtus asmenų, kuriems privaloma periodiškai testuotis, sąrašą, visoje Lietuvoje susidurta su vietų trūkumo problema mobiliuose testavimo punktuose. „Kaip ir kitos šalies savivaldybės, taip ir Kretingos rajono net kelis kartus didino mobiliojo testavimo punkto pajėgumus. Tačiau tai nepadeda – laisvos vietos testui ir toliau tenka laukti ne vieną dieną, – kalbėjo meras. – Galimybių dar didinti mobilaus punkto pajėgumus nebeturime dėl medicinos personalo trūkumo – mūsų medikai turi ne tik teikti įprastas medicinines paslaugas, kurių poreikis šią vasarą tik išaugo, bet ir aptarnauti vakcinavimo centrą bei mobilųjį punktą.“

Mero įsitikinimu, gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligos simptomus, prioritetas testui realiai nėra suteikiamas ir dėl ydingos 1808 registracijos sistemos, taip pat kasdien ne mažiau negu 10 proc. testui užsiregistravusių gyventojų į mobilųjį punktą paprasčiausiai neatvyksta, o rezervacijos laiko neatšaukia. „Labiausiai dėl esamos situacijos nukenčia tie rajono gyventojai, kurie, pajutę COVID-19 simptomus, negali tą pačią ar kitą dieną pasitikrinti mobiliajame punkte. Tad, ieškant išeičių, Kretingos pirminio sveikatos priežiūros centro vadovai pasiūlė pabandyti efektyviau išnaudoti dėl neatvykstančiųjų išsitirti kasdien atsirandantį tuščią laiką“, – situaciją komentavo A. Kalnius.

Kaip turėtų elgtis asmuo, pajutęs COVID-19 simptomus?

Pirmiausia, jis turi pabandyti užsiregistruoti testui karštojoje linijoje 1808. Nepavykus to padaryti arba negavus laisvo laiko artimiausiomis dienomis, gyventojas tuomet turi susisiekti su savo šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs situaciją ir įsitikinęs, kad žmogus tikrai jaučia simptomus, perduos informaciją atsakingam Kretingos PSPC specialistui, kuris jau informuos simptomus jaučiantį gyventoją apie tą pačią ar sekančią dieną mobiliajame punkte atsilaisvinusią vietą.

„P. n.“ informacija


Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos narių bitininkų pastebėjimu, per koronaviruso pandemijos laiką žmonės pradėjo daugiau vartoti unikalaus bičių produkto – medaus: juo ne tik smaližiavo, bet ir stiprino sveikatą, imuninę sistemą.

Rugpjūtis – dar pats laikas papildyti savo medaus atsargas, juolab kad ši permaininga vasara bitėms suteikė galimybę prinešti ne tik daug, bet ir įvairaus medaus: pradedant obelų-pienių, rapsų, dobilų, kmynų ir baigiant liepų, grikių ar lipčiaus, kuris žmonių kelis šimtmečius buvo vadinamas iš dangaus krintančia medaus rasa...

Lietuvos ir užsienio laboratorijų įrodyta, kad sąžiningai surinktas vietinis medus visuomet būna geros kokybės, bioaktyvus, nes jame daug fermentų, mikroelementų, aminorūgščių ir kitų veikliųjų medžiagų, kurios turi antibakterinių savybių. Apskritai, medus – unikalus produktas, kuriame suskaičiuojama iki 200 įvairiausių medžiagų.

Ką tik išsuktas medus būna skystas, įvairių spalvų, vėliau jis susikristalizuoja. Medaus spalva priklauso nuo medingųjų augalų dažančių medžiagų ir žiedadulkių, kurios į medų patenka kartu su nektaru.

Jeigu medus surinktas pavasarį, žydint sodams, kiaulpienėms, medus bus ryškiai geltonos, gintaro spalvos, greitai kristalizuojasi. Kai žydi avietės, šaltekšniai, baltieji dobilai, vasarinis rapsas, aviečių medus būna tamsesnis, rapso – šviesus, kartais ir baltos spalvos, riebalinės konsistencijos. Grikių medus būna tamsus, ne visiems patinkančios skonio, tačiau jame yra daug geležies, todėl tinka mažakraujystės profilaktikai. Specialistų teigimu, tamsesnis medus turi daugiau veikliųjų medžiagų, bet tamsus medus gali sudirginti jautrų skrandį, todėl tokiems žmonėms rekomenduojama vartoti šviesesnį medų. Natūralus medus klasifikuojamas pagal botaninę kilmę, ir gali būti monoflorinis, tai yra vienarūšis, ir poliflorinis, arba daugiarūšis medus. Lietuvoje dažniausiai surenkamas poliflorinis medus, kuriam būdingas sodrus aromatas, bendras imunitetą stiprinantis poveikis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas