Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugsėjis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 41 %
Naktį14°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar važiuotumėte iš Kretingos į Palangą dviračiu, jeigu būtų nutiestas takas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Koronaviruso protrūkis iš esmės pakeitė įprastą gyvenimą, sudavė stiprų smūgį valstybių sveikatos sistemai ir ekonomikai. Tūkstančiai europiečių užsikrėtė koronavirusu, bet krizės akivaizdoje ne mažiau užkrečiantis yra europiečių solidarumas. Įkvepiantys poelgiai – nuo pilietinių iniciatyvų iki šalių tarpusavio pagalbos – iš esmės prisideda prie kovos su pandemija, bet dažnai lieka paraštėse ir nesulaukia mūsų dėmesio.

Iš pradžių, susitelkusios ties savo problemomis, valstybės greitai suprato, kad virusą galės įveikti tik suvienijusios jėgas. Todėl Europos Sąjunga (ES) sparčiai ėmėsi telkti išteklius ir rengti bendrus medicinos priemonių pirkimus, taip pat patvirtino ekonominių priemonių paketą pandemijos padariniams sušvelninti. Europos Parlamento (EP) narys Liudas Mažylis teigė, kad dabar turime ne varžytis, kas elgėsi teisingiau, o tiesiog dirbti kartu. „Džiugu, kad sutelktai veikė ir EP nariai, patvirtinę ekonominių priemonių paketą labai didele balsų dauguma“, – akcentavo europarlamentaras.

Milijonai paprastų europiečių taip pat aktyviai dalyvauja kovoje su pandemija ir parodė solidarumą su savo ir kitų ES šalių piliečiais. Estijoje ir Danijoje sukurti tinklalapiai padeda rasti savanorius, galinčius nupirkti ir atvežti maisto senjorams, suteikti pagalbą skurstantiesiems ar medikams. Lietuvoje įkurtas savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ pritraukė apie 4 tūkst. piliečių. Viena savanorių – Ioana Alexandru iš Rumunijos – akcentavo, kad nereikia dairytis toli nuo namų, kam reikia pagalbos. „Paprastas pokalbis telefonu ar vaizdo skambutis gali sumažinti vienatvės jausmą. Svarbu parodyti rūpestį, ypač šiais sunkiais laikais“, – sakė I. Alexandru.


Prie Darbėnų gimnazijos Taikos vėliava buvo iškelta Pasaulinės kultūros dienos proga.

Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė informavo, kad šios mokyklos gimnazistės Ugnė Daukšaitė (IIIG, mokytoja Lina Butkuvienė) ir Evelina Malūkaitė (IVG, mokytoja Vanda Kontrimienė) dalyvavo respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Kaip supranti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“, skirtame Pasaulinei kultūros dienai, ir abi laimėjo III vietą. Padėkas pasirašė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė dr. Auksė Narvilienė ir respublikinio mokinių rašinio arba esė globėjas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Vytautas Juozapaitis.

Darbėnų gimnazija yra prisijungusi prie Taikos vėliavų mokyklų tinklo, kurį koordinuoja Taikos vėliavos komitetas. Ši vėliava prie gimnazijos suplevėsavo Pasaulinės kultūros dienos proga.

„P. n.“ informacija


Kovą Kretingoje padaugėjo gimimų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-17

Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė pastebėjo, kad pavasarį visuomet padaugėja gimdymų, – tiesiog tokios tendencijos vyrauja gamtoje.

„Ir nors forumuose žmonės dalijasi informacija, kad gimdyvės iš Klaipėdos užplūdo Kretingos ligoninę, taip tikrai nėra. Netgi buvo momentų, kai po 2–3 dienas iš eilės mūsų skyrius buvo išvis tuščias. Kažkas padarė neteisingas išvadas, kažkam gal reikia sensacijų, nukreiptų prieš kitas ligonines“, – samprotavo vedėja, patikindama, jog kovą jų skyriuje gimdė tik 4 klaipėdietės.

Gerokai daugiau moterų į Kretingą atvyko gimdyti iš Skuodo, Plungės rajonų ir Palangos miesto, kurių ligoninėse akušerijos ginekologijos skyriai uždaryti jau anksčiau.

D. Opulskienė mano, kad naujagimių praėjusį kovą jų skyriuje padaugėjo dėl to, kad kretingiškės nebevažiuoja gimdyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. O nemaža dalis klaipėdiečių gimdyvių, medikės žiniomis, per pandemiją pasirenka gimdyti Kauno klinikose.

Iš viso šiemet Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje gimė 93 kūdikiai, dvynių tarp jų nebuvo. „Pagal Sveikatos ministerijos nustatytą planą, tam, kad Kretingos ligoninėje Akušerijos ginekologijos skyrius nebūtų uždarytas, kaip atsitiko aplinkiniuose rajonuose, per 4 mėnesius turėtų gimti 100 naujagimių, o iš viso per metus – 300 naujagimių. Ligi skyriaus išlikimo per šį mėnesį dar nepasiekėme būtinojo skaičiaus, tačiau viliamės, kad per dvi savaites dar sulauksime naujų gimdyvių“, – kalbėjo D. Opulskienė.


Tinklaraštininkė, keturių vaikų mama I. Arnauskienė teigia, kad vaikui susirgus svarbiausia sąmoningai vertinti kiekvieną situaciją, konsultuotis su kompetentingais specialistais ir atsakingai laikytis jų rekomendacijų vartojant nurodytus vaistus.

Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti. Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.

Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi

Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.

Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.

Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, dabar beveik visai neserga. „Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės kažkaip atsparesnės, bent jau kol kas“, – pasakoja I. Arnauskienė.


Žirgai gydo vaikų negalias

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-03
Kineziterapeutes klaipėdietę Giedrę Šiudeikytę (kairėje) ir kretingiškę Ritą Gikarienę hipoterapija užsiimti paskatino magistro studijos.

Hipoterapija – kineziterapija asistuojant žirgams – taikoma negalią turintiems žmonėms gydyti. Kineziterapeutės kretingiškė Rita Gikarienė ir jos kolegė klaipėdietė Giedrė Šiudeikytė hipoterapiją taiko vaikų negalioms palengvinti. Ši terapija turi holistinį poveikį žmogui ir apima kelias sritis – fizinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę.

Vadovaujasi Čekijos patirtimi

Kineziterapeutės Klaipėdos universitete studijuoja papildomos ir alternatyvios medicinos magistro programą. Kadangi terapija asistuojant gyvūnams yra priskiriama prie alternatyviosios medicinos, studentės, galvodamos apie būsimą magistro darbą, nutarė užsiimti hipoterapija.

„Su gyvūnais susijusi terapija man patiko labiausiai“, – tikino Rita.

Ją papildė ir Giedrė: „Man yra tekę užsiimti terapija su šunimis, tuomet pastebėjau, kad ji daugiausia padeda vaikų emocijoms atsiskleisti. O terapija su žirgais padeda ne tik emociniu, bet ir fiziniu atžvilgiu – turintiems cerebrinį paralyžių, laikysenos sutrikimų ir panašiai.“

Šia sritimi merginos daug domisi, įgyti patirties vyko ir į Šiaulius, kur hipoterapija viename žirgynų praktikuojama jau kurį laiką. Taip pat lankėsi ir Latvijoje, kur hipoterapija yra įteisinta kaip gydymo metodas. „Ten hipoterapeutai yra rengiami, tik iš pradžių jie turi įgyti medicininį išsilavinimą – tarkim, kaip mes šiuo atveju esame kineziterapeutės, po to papildomai galėtume siekti tapti hipoterapeutėmis. Lietuvoje tokie specialistai nėra rengiami, tačiau papildomos ir alternatyviosios medicinos specialybė suteikia galimybę tuo užsiimti“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Rengdamos užsiėmimus kineziterapeutės vadovaujasi Čekijoje taikomais kriterijais, pagal juos rinkosi žirgyną, maniežą ir žirgą. „Lygiuojamės į jų hipoterapeuto kriterijus. Taip pat aktyviai domimės Vokietijos ir Austrijos hipoterapijos pasiekimais“, – įvardijo kineziterapeutė Giedrė.

Čekija yra viena pagrindinių šalių Europoje, turinti tvirtus hipoterapijos pagrindus. „Pagal juos rengiame užsiėmimus ir žirgą. Čekai akcentuoja, kad hipoterapijos užsiėmimui nereikia jokių papildomų pratimų – gydoma žirgo impulsais gyvūnui einant“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Daugėja autizmą turinčių vaikų

Kineziterapeutės tikino, kad susidomėjimas hipoterapija yra didelis. „Rengdamos savo tyrimą nerimavome, kaip reikės apie jį kalbėtis su vaikų tėvais, nes žinojome, kad joks žirgynas mūsų nepriimtų neatlygintinai. Vis dėlto tėvai sutinka mokėti už užsiėmimus, jie patys pastebi naudą ir dauguma jų jau žino apie hipoterapiją, ypač auginantys neįgalius vaikus – tėvai domisi visomis alternatyvomis, kaip vaikui padėti“, – sakė G. Šiudeikytė.

Pašnekovių pastebėjimu, daugėja ir autizmo ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų. „Galbūt kai kuriais atvejais autizmas nėra labai gerai atpažįstamas. Turime vaikų, kuriems, atrodo, yra viskas gerai, tačiau tam tikri elementai išduoda negalią. Jau dabar visuomenė, medikai žino, kad yra toks sutrikimas ir „nenurašo“ visko vaiko charakteriui“, – įžvalgomis dalijosi R. Gikarienė.

Vieni tėvai priima vaiko sutrikimą, kiti – vis dar nenori su tuo susitaikyti. „Yra žmonių, sakančių, kad diagnozę vaikui „prirašė“, ir jam viskas gerai. Kai kurie išvis nieko nedaro, nes mano, kad vaikas išaugs“, – teigė Giedrė.

Hipoterapiją lanko vaikai, turintys raidos, mišrų raidos sutrikimą, autizmą, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių. Jiems specialistės taiko individualią terapiją. „Nenaudojame tradicinio jojimui skirto balno, naudojame specialų balnelį, į kurį vaikas galėtų įsikibti, tačiau liktų kuo mažesnis atstumas tarp vaiko ir žirgo, kad vaikas jaustų žirgą, jo judesius, impulsus“, – kalbėjo R. Gikarienė.

Žirgą Viesulą „Pegaso“ žirgyne Pozingiuose Klaipėdos rajone merginos rinkosi taip pat labai atsakingai – žirgas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. „Juo turime visiškai pasitikėti, jis negali būti baikštus, kad neišgąsdintų vaikų, kuriems kiekvienas garsas – labai svarbus“, – atkreipė dėmesį Giedrė.

Merginos jodinėja ir pačios, kadangi nori pažinti gyvūną. „Žirgą, su kuriuo vedame užsiėmimus, ir pačios gerai pažįstame“, – tvirtino G. Šiudeikytė. Specialistės balnoja žirgą, jį šukuoja, rūpinasi, atlieka kitokią būtiną priežiūrą.

Užsiėmimą merginos veda dviese, tačiau jame dalyvauja ir žirgo vedlys, kuris rūpinasi, kad gyvūnas nepasibaidytų, kontroliuoja jį, valdo situaciją.


Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentė habil. dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė, linkėdama visiems sveikatos, parengė rekomendacijas, kuo žmogaus sveikatai gali būti naudingi bičių produktai kovoje su virusų sukeltomis ligomis. Šiomis rekomendacijomis ji pasidalino per Lietuvos bitininkų sąjungos narius, jas gavo ir Kretingos bitininkų draugija.

Stabdo ir naikina virusus

Kaip išorinės apsaugos ir pagalbos priemonė nosies landų, lūpų, odos ir gleivinių apsaugai gali būti vartojami propolio – bičių pikio – tepalai. Patys stipriausi – propolio tepalai su bičių vašku. Profilaktiškai reikėtų tepti 2–4 kartus per dieną, ypač išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8 kartų visą padidėjusio sergamumo periodą.

Ypač veiklūs – vandeninis propolio purškalas, kuris labiau veikia virusus, o etanoliniai (spiritiniai) propolio purškalai – bakterijas ir grybelius. Vartojant profilaktiškai – vienas ar du įpurškimai į burną, gerklę 2–4 kartus per dieną, ypač prieš numatomą kontaktą viešose vietose ar darbe, išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8–10 kartų. Po purškalo pavartojimo negerti ir nevalgyti nors 15 minučių. Vartoti visą padidėjusio sergamumo periodą.

Virusus ir kitus infekcijų sukėlėjus naikina, jų vystymąsi stabdo propolio kapsulės, spiritinis propolio ekstraktas, kurio reikėtų vartoti po 30 lašų 3 kartus per dieną, įlašinus į 100–200 ml šilto virinto vandens. Rekomenduojama pusę pagaminto skysčio panaudoti gerklei skalauti, likusią – išgerti.


Slaugos ligoninėse rūpinamasi sunkiais ligoniais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-03

Nepaisant apsunkintų sąlygų dėl koronaviruso pandemijos, Kartenos katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos bei Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse užimtos kone visos lovos. Ligoninė vis dar neturi vadovo Slaugos ligoninėse asmenys gali būti gydomi ir prižiūrimi ligi 4 mėn. per metus. Laikinai be vadovo vis dar dirbančioje Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje yra užpildytas visas skyrius – jame 29 ligoniai.

Pasak vadovą pavaduojančios Kartenos PSPC šeimos gydytojos Janės Leščiauskienės, slaugos ligoninėje laikomasi griežto karantino – į skyrių neįleidžiami lankytojai, maisto iš namiškių taip pat neleidžiama priimti.

„Dabar jau nepriimame ir naujų ligonių, – visi yra atvykę anksčiau, dar ligi karantino paskelbimo. Baugu, kad kartu su nauju ligoniu nebūtų užvežtas ir virusas. Gerai, kad daugumai 4 mėn. slaugos terminas sueis balandžio pabaigoje, – ligi tol, tikimės, ir karantinas pasibaigs. Antraip, neaišku, kur reikėtų apgyvendinti tuos žmones, kurie vieniši arba tie, kurių vaikai liko užsienyje. Be abejo, ieškotume išeičių, – nepaliksi gi žmogaus gatvėje“, – kalbėjo J. Leščiauskienė, vildamasi, kad ligi to laiko atsiras ir asmuo, norintis dirbti šios įstaigos vadovu.

Atlaisvina vietas rajono ligoniams

Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas Tomas Skliuderis patikino, kad įstaigos veikla tęsiama ir karantino sąlygomis, – šiuo metu skyriuje yra 30 slaugomų pacientų.

„Tuos asmenis, kurie baigė gydymo kursą, perdavėme artimiesiems, o 3 beglobius asmenis priglaudė Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinys – jie iš pradžių ir buvo apgyvendinti pas juos, tad tarėmės, kad priimtų atgal“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Jo žodžiais, planuoti guldymai dabar yra sustabdyti. Vyksta nuosaikus apsikeitimas ligoniais: kelis asmenis jie priglaudė iš Kretingos rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus, šiam atlaisvinant vietas ir rengiantis galimam koronaviruso protrūkiui.

„Turime 14 laisvų slaugos lovų, – prireikus dar tiek pacientų galėtume priimti iš Kretingos rajono“, – sakė T. Skliuderis.

Susirgo pacientas

Svarbiausia, baiminosi vadovas, kad nepradėtų gabenti jau užkrėstus, bet apie tai dar nežinančius ligonius, nes senyvo amžiaus ir sunkūs ligoniai yra pagrindinėje rizikos grupėje. „Pašaliniai pas mus nepakliūva, o personalas yra informuotas apie saugos režimą. Pas slaugomus ligonius darbuotojos, be abejo, nevaikšto su skafandrais, bet kaukės, pirštinės yra privalomos. Šių priemonių ligoninei kol kas pakanka. Svarbu, kad nekiltų didžiulė pandemijos protrūkio banga, – antraip joje paskęstume visi“, – svarstė vyriausiasis gydytojas.

Jis neslėpė nerimo, kad koronaviruso židinys susiformavo pačioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir kad medikai tapo labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi.

T. Skliuderio žiniomis, COVID-19 viruso lengva forma yra užsikrėtęs vienas jų pacientas, kuris gydosi savo namuose kitame mieste.


Psichologė Vika Gridiajeva nerimą siūlo įveikti dviem būdais: pasyviai, suvokiant, kad nieko negaliu pakeisti ir leidžiu gyvenimui tiesiog tekėti, arba aktyviai – imtis veiklos, atrasti naujų dalykų, išmokti medituoti, užsiimti joga, mokytis naujos kalbos.

Koronavirusas visuomenėje sukėlė ne tik fiziškai apčiuopiamų pokyčių, kardinaliai pakeitusių visų gyvenimą – pasikeitė ir emocinė aplinka. „Koronavirusas ir jo plitimas, su tuo susijusi izoliacija veda prie to, kad ši pandemija žmonijai bus ne šiaip liga ar, kaip kiti kalba, paprastas peršalimas. Psichologine prasme mes kalbame apie kolektyvinę traumą“, – įvardijo Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Nerimą kelia nežinomybė

Iki tol gyvenome gana stabilų, saugų, pakankamai nuspėjamą gyvenimą, ir staiga – pasaulinė pandemija, atkeliavusi ir į Lietuvą. „Žmogaus psichinei sveikatai būtini mūsų vidiniai resursai buvo sutrikdyti, ir jau dabar galime matyti, o ateityje stebėsime dar stipresnius, fiziologinius, psichologinius, emocinius ir socialinius pokyčius“, – tikino V. Gridiajeva.

Žmogus iš prigimties yra socialinė būtybė. Taip, kaip maistas reikalingas išlaikyti sveiką kūną, bendravimas reikalingas mūsų psichinei veiklai. Karantino laikotarpis bus lengvesnis intravertams, o visiems kitiems tai bus laikas, kai atrasime naujų savo savybių.

Pirmiausia, žmonėms yra sunku susitvarkyti su nežinomybe. „Nežinome, kodėl tai vyksta, kada tai baigsis, kaip tai paveiks mus. O mūsų smegenys taip surėdytos, kad tą nežinojimą privalu užpildyti: vieni ieško atsakymų, kiti juos susikuria. Bet pati neapibrėžtumo situacija mums kelia baimę, pasimetimą, nesaugumą“, – teigė psichologė.

Žmonės labai skirtingai reaguoja į pandemiją: vieni nuvertina, sakydami, kad tai nieko tokio, tačiau yra ir tokių, kurie, tarkim, jau kovo pradžioje išpirko tualetinį popierių ir grikius, t.y. į pandemiją reagavo hiperbolizuodami.

Situaciją apsunkina ir karantinas, kuomet visi turi likti namuose. Yra žmonių, kurie dėl šio karantino neteko paskutinių socialinių kontaktų: senoliai, vienkiemiuose gyvenantys vieniši žmonės. Ir tai juos gali stipriai paveikti, nes vienatvė gali būti nepakeliama.

Žmonių gyvenimai skirsis ir per karantiną. Vienoks jis bus tų, kurie laikosi karantino sąlygų, dirba iš namų arba turi nedarbingumo pažymėjimą. Kitokius išgyvenimus patirs tie, kurie dirba su žmonėmis. Pavyzdžiui, gydytojai arba net pardavėjai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis. Jie daug dažniau savęs bus linkę klausti, ar aš nesusirgau, kai tik pasireikš koks peršalimo simptomas. Jie greičiausiai išgyvens daug didesnį nerimą.

„Turiu draugų, kurie dirba šiuo metu ir neturi galimybės izoliuotis. Pastebėjau, kad jie dažnai kalba apie kaltę. Kaltę, kad gali susirgti ir ligą platinti patys to nežinodami. O baisiausia jiems – parnešti ligą į namus. Mums visiems baisu, kad nesusirgtų mūsų vaikai, seneliai, jautriausios žmonių grupės. Tačiau jie su tuo gyvena kasdien“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Visos šalies mastu taip pat vyksta pokyčiai. Psichologės teigimu, dėl šios priežasties šalies valdžia savo iniciatyvomis ir veiksmais privalo nuraminti visuomenę. Nes kuo situacija neapibrėžtesnė, tuo daugiau nerimo kyla. „Nereikia stebėtis, kad piliečiai pyksta ant savų, kurie grįžta iš užsienio. Grįžusieji yra vertinami kaip didelė grėsmė mūsų sveikatai ir net gyvybei, valdžios pasisakymai, rezonuojantys su medikų realybe, situaciją tik blogina. Dar blogiau, kad pas mus atsirado ir stigmatizavimas. Teko girdėti, kad Indonezijoje „baltieji“ yra laikomi ligos šaltiniu, todėl jiems vieniems ten vaikščioti nėra labai saugu. O pas mus dabar toks požiūris į parvykusiuosius ir sergančiuosius. Bet reikia suprasti, kad toks mąstymas ir elgesys kyla iš baimės“, – paaiškino psichologė.


Padvarių globos namai – padidintos rizikos grupėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-03-31

Pandemijos akivaizdoje Padvarių globos namų gyventojai atsidūrė padidintos rizikos pavojuje: iš 241 šiuo metu juose gyvenančių asmenų 180 yra senyvo amžiaus. Šioje globos įstaigoje taip pat apgyvendinami ir asmenys su fizine, psichine ir proto negalia. „Bus sudėtinga privalomai 14 dienų izoliuoti asmenis su psichine negalia, kai jie sugrįš iš psichiatrinės ligoninės“, – iššūkių neslėpė Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė.

Iššūkis dėl saviizoliacijos

Šiomis dienomis – namai užpildyti: 229 asmenys gyvena ilgalaikės globos sąlygomis, 12 asmenų teikiamos trumpalaikės – ligi 6 mėn. – globos paslaugos.

„Laikmetis įstaigai staiga metė iššūkį – įgijome visiškai nepažintą priešą. Nežinome, ko laukti kasdieną. Atsidūrėme toje rizikos grupėje, kuriai koronavirusas dėl gyventojų amžiaus yra pats pavojingiausias. Kita vertus, dauguma pas mus įsikūrusių asmenų turi ir psichinę negalią, tad ir taikyti karantiną nėra paprasta“, – kalbėjo R. Narmontienė.

Vadovei neramu, kad kai kurie jų įstaigos gyventojai sugrįš iš ligoninių, kuriose ligi šiol gydomi, – juos reikės patalpinti saviizoliacijai. „Sugrįžusieji iš psichiatrijos ligoninės nenori būti vieni, nežinia, kaip juos reikės nulaikyti. Yra tokių, kurie net nesupranta, kad po kiekvieno kontakto būtina nusiplauti rankas“, – problemos neslėpė įstaigos vadovė.


Kretingiškiui Ričardui Mačiulskiui abejonių sukėlė, ar ne be reikalo švaistomos lėšos, atlyginimus mokant registratūroje susibūrusioms ir neva nieko nedirbančioms kelioms Pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojoms.

„Atėjau į procedūrų kabinetą, nes reikėjo, kad iš žaizdos ištrauktų siūlus. Normalu, kad procedūras atliekanti slaugytoja arba savo kabinetuose – gydytojai dirba, taip ir turi būti, jie atlieka pareigą. Pacientai gydytojams dar ir skambina, prašo išrašyti elektroninius receptus arba nori konsultaciją gauti telefonu. Bet nustebau, kad kelios slaugytojos, užsidėjusios kaukes, sėdi sau registratūroje, nors per karantiną registruotis niekas neateina. Ar už sėdėjimą ten joms pinigai mokami? O ir kam tos kaukės? Juk ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad kaukes nešioti turi tie žmonės, kurie serga, kad neužkrėstų kitų“, – dėstė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas.

Pasak Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, viešose vietose kaukes rekomenduojama nešioti visiems, jokių apeliacijų, ypač gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurioje susiduriama su kiekvienu iki durų ateinančiu galimu infekuotu asmeniu, negali būti.

„Kaukės yra būtinos, be jų mūsų darbuotojai nedirbtų, ir aš džiaugiuosi turėdamas galimybę šiomis priemonėmis aprūpinti“, – sakė jis. A. Juškys teigė, kad pagal nustatytą vidaus tvarką karantino metu registratūroje dirbti paskirtos trys darbuotojos, kurių viena, kaip nurodoma ir sveikatos ministro įsakyme, atlieka tarsi „filtro“ funkciją, tai yra su kiekvienu pacientu išsiaiškina, kokiu tikslu jis atėjo, ar yra susitaręs su gydytoju, kokia galimybė paslaugas jam gauti toliau.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas