|
|
|
SveikataSusirūpinti prastėjančia klausa priverčia ir eismo įvykis
Bloga klausa vyresnio amžiaus žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų. Kai kurie pacientai prastėjančia klausa susirūpina tik patekę į eismo įvykį. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas, otochirurgas dr. Paulius Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad neprigirdėjimo problemą prireikus galima išspręsti operacija. Atlieka modernias operacijas Neprigirdėjimas, bloga klausa pagyvenusiems žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų greta padidėjusio kraujospūdžio, artrito. Negirdėjimas blogina gyvenimo kokybę, sukelia depresiją, izoliaciją, pažintinių funkcijų pablogėjimą. Tačiau ne visi skuba ieškoti pagalbos. Otochirurgo P.Vaičiulio pastebėjimu, klausa silpnėja palaipsniui, ir žmogus dažniausiai šito nepastebi, nes apie tam tikras lėtines ausų ligas signalizuojantys požymiai dažniausiai nekelia diskomforto, tad vizitas pas gydytoją vis atidėliojamas. Susirūpinti rimčiau klausa priverčia nebent iš ausies pasirodęs kraujas ar gerokai nusilpusi klausa. „Neprigirdėjimas – labai svarbi problema, kurią būtina spręsti. Prireikus šią problemą sprendžiame otochirurgiškai: pačias moderniausias operacijas Vakarų Lietuvoje atlieka gydytojas dr. Paulius Vaičiulis“, – tvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus vedėja Ingrida Anužytė. Beveik 10 metų patirtį turintis gydytojas dr. P. Vaičiulis iš Kauno klinikų konsultuoti ir operuoti į Klaipėdą atvyksta porą kartų per mėnesį. Nuo praėjusių metų spalio uostamiestyje pradėjęs dirbti gydytojas per kelis mėnesius išoperavo nemažai pacientų. Per vieną atvykimo dieną jis atlieka po 3–5 ausies operacijas, padedančias grąžinti ar pagerinti klausą. Pacientai džiaugiasi turėdami galimybę greitai ir efektyviai išspręsti įsisenėjusią problemą.
Inksto transplantacija atvėrė langą į kitokį gyvenimą
Darbėnuose su šeima gyvenanti 54-erių Anžela Ruikienė šių metų vasario 7 dieną vadina savo antruoju gimtadieniu – tądien moteriai buvo transplantuotas donoro inkstas. Po sėkmingos operacijos moteris dabar gydosi namie ir savo istorija dalijasi su kitais žmonėmis, patiriančiais panašių sveikatos problemų, siekdama juos padrąsinti, kad vilties spindulys visuomet šviečia. Saugosi bet kokio užkrato Lemtingoji vasario 7-oji yra Anželos mamos Armantos Brazdeikienės gimtadienis, tapęs ir jos pačios startu į naują gyvenimo kokybę. „Tądien įteikiau ir sau, ir mamai savotišką dovaną: apie 21.30 val. man paskambino iš Santariškių klinikų, pasakė – yra donoras, kad privalau klinikose būti 2–3 val. nakties. Mano lagaminas jau dvejus metus gulėjo paruoštas vykti į ligoninę, dar pasiėmiau kuprinę su būtiniausiais daiktais, šokau į mašiną ir išvykau, nes vyrui Audriui kitądien reikėjo į darbą. Vilniuje pasitiko duktė Gintarė“, – operacijos išvakares prisiminė Anžela, penkių vaikų motina, ligi tol išvien sus savo tėvais turėję gėlių verslą. Prieš operaciją klinikose dar buvo atlikti būtini tyrimai, o rytą didžiulė medikų komanda susibūrė aplink ją operacinėje. Operacija, neslėpė moteris, nebuvusi skausminga, svarbiausia – sėkminga: transplantuotas donoro inkstas išsyk pradėjo veikti. „Tomis dienomis operavo dar vieną ligonį, kiek žinau, jam nelabai tepasisekė“, – prasitarė moteris. Sunkesnis buvęs pooperacinis periodas, kai liko apraizgyta kateteriais, drenais. Tačiau savo 54-ąjį gimtadienį vasario 17-ąją pasitiko ligoninėje labai džiaugsmingai, nes gydytojai sakė, kad svetimas inkstas veikia puikiai, nesą jokių komplikacijų. Dabar mažiausiai pusmetį namie moteris privalo itin saugoti sveikatą nuo bet kokio galimo užkrato, nes sąmoningai yra slopinamas imunitetas, kad organizmas neatmestų inksto kaip svetimkūnio. Sveikimo kelyje Anželos dar laukia trys inkstų biopsijos, medikų priežiūroje vyksta nuolatinė būklės stebėsena.
Kretingos PSPC turi naują šeimos gydytoją
Nuo vasario 3-iosios Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) šeimos gydytojos karjerą pradėjo šį sausį rezidentūrą Vilniuje baigusi šeimos gydytoja Kamilė Stankienė. Trys lūkesčiai Iš Klaipėdos kilusią jaunąją kolegę kolektyvas priėmė draugiškai, šiltai. „Dar ir dabar būna, kad tie, kurių pamatyti nespėjau, specialiai pastuksena į kabineto duris – matyt įdomu, kaip tas naujas veidas atrodo, nori susipažinti“, – šypsojosi gydytoja. Jos darbo laikas PSPC trečiame aukšte, 313-ame kabinete, I, III – 13.30–19.30 val., IV – 7.30–13.30 val., o dvi dienas per savaitę – II, V nuo 9 iki 15 val. ji dirba ir Darbėnų ambulatorijoje. Pacientams, kuriuos „paveldėjo“ ir kurie galbūt dar tik ją pasirinks, naujoji gydytoja teturi tris lūkesčius – kad stengtųsi gyventi sveikai ir paisytų rekomendacijų, atliktų „namų darbus“, tai yra kuriems reikia, kasdien matuotųsi kraujo spaudimą, tikrintųsi cukrų. Ir dar svarbu, kad tarp gydytojos ir pacientų užsimegztų ryšys, pasitikėjimas. Nes tik tada gydymo efektas bus geresnis.
Užsibrėžto tikslo link – mažais žingsneliais
Palangoje gimusi ir augusi Rasa Skudikė prisipažino, kad nuo jaunystės varginusios sveikatos problemos privertė ją nueiti ilgą kelią, ieškant būdų, kaip sau padėti, o laikui einant įgytos žinios leidžia padėti ir kitiems. Ieškojimų keliu vedė problemos „Visų pirma tuo domėjausi dėl savęs, dėl savo sveikatos. Buvo etapas, kai ištisai jaučiausi pavargusi, man trūko energijos, veidą vis padabindavo didžiuliai bėrimai. Myniau takus pas gydytojus, ieškojau priežasčių, kol pati pastebėjau, kad veido bėrimai labai keistai atsiranda rudenį, orams atvėsus ir tęsiasi iki pavasario, kuomet įšyla. Buvo daryta begalė tyrimų, įtarta alergija šalčiui, bet taip nieko ir nerado. Todėl įkvėpta vienos pažįstamos moters, kuri visuomet atrodė kupina energijos, geros nuotaikos ir propagavo sveiką gyvenimo būdą, labai susidomėjau mityba. O jei jau imu gilintis į kažkokią temą, man patinka jos gylis, stengiuosi ją išnarstyti, išnagrinėti kiek įmanoma giliau“, – pristatydama savo veiklos istoriją sakė R. Skudikė, mitybos ir sveikatinimosi keliu einanti daugiau negu 12 metų. Nuo ankstyvos jaunystės turėjus problemų su oda, pašnekovei teko nueiti netrumpą kelią, ieškant priežasčių ir gilinantis į žmogaus gyvenimo būdo visumą. Kai jai pavyko padėti sau, ji suprato galinti imtis misijos padėti ir kitoms panašių problemų kamuojamoms moterims. Cukrus ir miltai – nemenki priešai „Kad tapčiau mitybos specialiste, esu baigusi įvairius kursus, taip pat papildomai sporto mitybos specialistų kursą, tad galiu patarti ir sportuojantiems“, – kalbėjo R. Skudikė, mityboje atradusi ne vieną nuovargio, viršsvorio, bėrimų ir kitų negalavimų priežastį. Pasak pašnekovės, vienas didesnių priešų yra cukrus ir jo produktai, taip pat miltai. „Bandelės ir saldumynai buvo mano raciono pagrindas, tikrai kasdien suvalgydavau ne vieną ir ne dvi bandeles, negalėdavau ramiai praeiti pro saldainius. Labai didelių svorio problemų neturėjau iki gimdymo ir gimus pirmai dukrai, tuo metu buvau jau susistygavusi savo mitybą, buvai žvali, energinga. Po septynerių metų, gimus antrai dukrai, vadeles šiek tiek atleidau ir per nėštumą priaugtas svoris krito gana sunkiai“, – pasakojo R. Skudikė. Moteris pastebėjo, kad auginant pirmąjį vaiką ir laikantis tam tikrų mitybos taisyklų, ji ir pati jautėsi puikiai, ir dukra iš esmės nesirgo, o antroji mergaitė ištisai sirgdavo, pati pašnekovė jautėsi daug prasčiau. Susimąsčiusi, kodėl toks didžiulis kontrastas, moteris suprato gerokai atleidusi mitybos plano vadeles. Grįžus į įprastas šeimos gyvenimo būdo vėžes, viskas susitvarkė, ir jau keleri metai, kai antroji dukra per tą laikotarpį nėra sirgusi.
Ar nusipelnė pienas patyčių?
Jei galvojate, kad natūralaus pieno vartotojai susilaukia kritikos tik šiais laikais, prisiminkime tai, jog Julijus Cezaris 54 m. pr. m. e. lankydamasis tuo metu užkariautoje Britanijoje pasibjaurėjo tuo, kiek pieno suvartoja šiauriečiai. Senovės Graikų filosofas Strabo paniekino šiauriečius dėl nesaikingo pieno vartojimo, o Tacitas apibūdino germanų mitybą kaip neskoningą dėl jų pomėgio „rūgusio pieno produktams“. Romėnai taip pat neatsiliko nuo patyčių karuselės ir nesaikingą pieno vartojimą laikė „barbariškumo“ įrodymu. Šimtmečiais daugelyje pasaulio šalių tai buvo įprasta panieka – žmonės, valgantys sviestą ir geriantys pieną, buvo laikomi necivilizuotais. Šiandieną pieno vartojimas yra viena labiausiai kontraversiškų temų mitybos srityje. Jei paklausiu kitų mitybos specialistų apie pieną, sulaukiu tokių teiginių: „pienas turi antibiotikų ir hormonų“; „pienas sukelia gleives“; „pienas sukelia pilvo pūtimą“ ir panašiai. Tokios mintys tikrai nestebina, na nes kas norėtų būti storas, pilnas gleivių ir išsipūtusiu pilvu? Taip pat jie teigia, kad pienas skirtas tik žinduolių vaikams užauginti, nes užaugę jie nebegeria pieno. Na, bet pripažinkim, kad užaugę jie ir mašinų nevairuoja, ir internetu nesinaudoja. Išskyrus žmones. Kas per vienas yra pienas? Pienas yra žinduolių pieno liaukų produktas. Patikslinsiu, kad migdolai, avižos ar ryžiai neturi pieno liaukų. Karvių, ožkų ar avių pienas yra vienas vertingiausių maisto produktų. Visi žino, kad pienas turi daug kalcio, be to, turi ir magnio, kalio, seleno, gausą vitaminų. Didesnis pieno suvartojimas yra siejamas su mažesniu kūno svoriu, mažesniu cukraus kiekiu kraujyje, sumažėjusiu metaboliniu sindromu, padidėjusiu kaulų tankiu ir mase, sveikesniais dantimis. Pienas yra vienas tobuliausių maisto produktų, tačiau pienas nelygus pienui. Natūralus ir fermoje „išgautas“ pienas skiriasi. Karvės, kurios ėda joms skirtą pašarą – žolę ir šieną, palyginus su fermų karvėmis, kurios dažnai būna maitinamos grūdų / pašarų mišiniais, piene „pagamina“ tris-penkis kartus daugiau konjuguotos linolo rūgšties. Kas per biesas ana y? Ši rūgštis mūsų kūnui svarbi, nes turi priešvėžinių ir priešuždegiminių savybių, pagreitina medžiagų apykaitą ir svorio kritimą. Be to, įrodyta, kad ši rūgštis sulėtina odos, krūtų, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.
Pavasaris įkvepia pasitempti
Pavasaris – vis arčiau ir arčiau. Ką daryti, kad pasitiktume jį lieknesni, gražesni, geros nuotaikos? Patarimais su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė. Augalų grupė ne viena, ir visos svarbios Pašnekovės žodžiais, svorį numesti gali būti sunku, ypač turint endokrininių ligų ar kitų sveikatos problemų, nesusijusių su mityba. Tačiau ir ji atlieka svarbų vaidmenį, išlaikant liekną figūrą ir gerą sveikatą, – kaip ir sportas bei aktyvus judėjimas. K. Labanauskienė ragino atkreipti dėmesį ne tik į svorio metimo metodų veiksmingumą, bet ir į jų saugumą sveikatai. „Bet koks harmoningo svorio mažinimo procesas prasideda organizmo valymu nuo šlakų ir toksinų. Puikūs pagalbininkai šiame procese yra vaistiniai augalai“, – sakė žolininkė. Fitoterapijoje išskiriamos kelios augalų grupės, kurios skirtingais būdais prisideda metant svorį. Viena jų – riebalus deginantys augalai. Jie padeda skaidyti riebalų sankaupas probleminėse zonose ir organizmui neleidžia įsisavinti perteklinių kalorijų. Be žolelių arbatų, panašų poveikį turi ir kai kurie prieskoniai – anyžius, ciberžolė, rozmarinas. Kita grupė – šlapimo išsiskyrimą skatinančios žolelės: ramunėlė, varnalėša. iš organizmo jos pašalina perteklinį skysčių kiekį, taip pagreitindamos medžiagų apykaitos procesus. Anot pašnekovės, žolelės gali duoti greitą rezultatą, tačiau reikia būti atsargiems – pernelyg dažnas jų vartojimas gali sutrikdyti organizmo vandens ir elektrolitų balansą. Panašų poveikį turi ir beržo, bruknių lapai, meškauogė, asiūklis. Todėl svarbu gerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per dieną ir klausytis savo organizmo! Trečioji augalų grupė – tulžies išsiskyrimą skatinančios žolelės, tokios, kaip pelynas, medetka, ajeras, kukurūzų purkos. Jos normalizuoja kepenų veiklą, o tai padeda organizmui atsikratyti toksinų, neigiamai veikiančių medžiagų apykaitą. Ketvirtoji grupė – laisvinamąjį poveikį turintys, metabolizmą skatinantys augalai: šaltalankis, krapai, pankoliai. taip pat tie, kurie padeda subalansuoti virškinimo sistemos veiklą – bruknių lapai, saldymedis, rabarbaras. Šie vaistiniai augalai teigiamai veikia virškinimo traktą, odos būklę, padeda geriau virškinti maistą, šalinti toksinus ir skaidyti riebalus. Tarp tokių žolelių – kiaulpienė, kraujažolė, trispalvė našlaitė, juodoji šeivamedžio uoga, petražolės, ramunėlės, liepa. Šias žoleles galima vartoti atskirai arba maišyti į mišinius. K. Labanauskienės žodžiais, laisvinamosios žolelės padeda atsikratyti organizmo užsiteršimo, kartu mažėja ir kūno svoris. Tačiau šį valymosi būdą reikia taikyti atsargiai – per didelis žolelių arbatos vartojimas gali pašalinti ne tik toksinus, bet ir naudingas organizmui medžiagas.
Galvos svaigimo priežastis – iš vietos pajudėję otokristalai
Su laikraščio redakcija susisiekusi 54-erių Jolanta (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo susidūrusi su labai stipriu galvos svaigimu ir pykinimu. Moteris, vėliau sužinojusi, kad tai – gerybinis galvos svaigimas, nė neįtarė, kad šis sutrikimas, labai panašus į žemo kraujospūdžio ar sutrikusios kraujotakos būseną, yra gydomas paprastais pratimais, nors anaiptol ne visi apie tai žino. Po nakties – galvos svaigimas „Maždaug dvi savaites jutau galvos svaigimą, ypač atsikėlus po nakties ir lipant iš lovos vis mėtydavo į šonus. Dieną išsivaikščiojus palengvėdavo. Atrodė, kad tiesiog sutrikusi kraujotaka, nes dieną lyg ir praeidavo“, – pasakojo Jolanta, vildamasi, kad visa tai praeis, todėl į medikus nesikreipė. Tikėdamasi, kad aktyviai pajudėjus šis, kaip ji manė, kraujotakos sutrikimas praeis, norėdama ją suaktyvinti, moteris savaitgalį nusprendė žoliapjove nupjauti žolę. Buvo karšta vasaros diena, negailestingai kepino saulė ir, pradėjus darbą, Jolantai labai stipriai ėmė svaigti galva, aptemo akys, pykino. „Buvo toks jausmas, kad tuoj nualpsiu, vos spėjau grįžti į kambarį ir atsigulti į lovą, bet ir atsigulus nebuvo lengviau – visas kambarys sukosi ratu. Medicinos mokslus studijavęs sūnus įtarė, kad man gali būti „pabėgęs“ ausies kristalas, bet pirmą sykį girdėdama, kaip man tuomet atrodė, tokią nesąmonę, su iškviestu greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvykau į priėmimą. Ten praleidus 5 valandas, per kurias man buvos skirtos lašinės, šiek tiek pagerėjo, bet galva vis tiek svaigo“, – prisiminė Jolanta, kurią tąsyk išleido namo. Savo įtarimus pasitikrinęs pašnekovės sūnus, vis dėlto ėmėsi mamai padėti. Jolanta tam nesipriešino. Visų pirma buvo nustatyta, kurios pusės vidinėje ausyje iš savo vietos yra išjudėję kristalai. Tuomet buvo atlikti tam tikri pratimai, po kurių Jolanta pasijuto puikiai, nors prieš tai be galo svaigo galva, ją pykino, moteris vėmė.
Kretingiškės piešiniai – ir ant Klaipėdos gydymo įstaigų sienų
Kai po remonto Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriaus apžiūrų kabinetų sienas piešiniais išpuošusi Aira Bendikaitė-Jušmanova rezultatu pasidalijo viešai, netrūko liaupsių: kaip miela, kaip skoninga, gražu! Kodėl ne pas mus, ne Kretingoje? Džiugina ir mažuosius pacientus, ir jų tėvus Darbų autorė nusišypsojo: „Mano darbų yra ir Kretingoje. Marijos Tiškevičiūtės mokykloje vienur ant sienų – džiunglės, kitur – jūra, dar kitur – dangaus.“ Tiesa, šioje ugdymo įstaigoje pabaigta dar ne viskas, nes niekaip neateina mintis, kaip išgražinti aktų salę. Bet didelio formato – kai kurie apie 2–3 metrų aukščio, 4-ių metrų pločio – paveiksluose, kuriuos Aira tapo įvairiais švelniais pasteliniais atspalviais tonuodama sienų dažus, – ne vien jos idėjos. Minčių kretingiškė pasisemia ir interneto platybėse. Taigi ir tos jūros bangos, ir vėžliukai, ir žuvys, ir vandens ar žemės augalai, laivai daugiausia – iš ten. Mene it vijurkas besisukančios pašnekovės žodžiais, darbas seka darbą, tik spėk. O Klaipėdos vaikų ligoninę pagražinti ją pakvietė palangiškis verslininkas – tai buvusi jo dovana gydymo įstaigai. „Spalvinga, edukuojanti ir raminanti aplinka įkvepia šypseną ne tik vaikams, bet ir jų artimiesiems“, – įvertino ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas. Tačiau šie kretingiškės piešiniai – ne vieninteliai uostamiestyje, kelis yra nutapiusi ir ant Universiteto ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus naujai įrengtų palatų vaikams sienų.
Limfa – gyvybiškai svarbus kūno skystis
Įprastai kalbant apie sveikatą, organizmo būklę, mes kalbame apie kraujotaką – arterinę, veninę kraujotaką, venų būklę, bet dažnu atveju nekalbame arba į antrą planą nukeliame limfotakos svarbą. Nors iš tikrųjų limfos apytaka yra gyvybiškai svarbi imuninei sistemai, organizmo detoksikacijai ir nereikalingų apytakos produktų pašalinimui“, – sakė Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio gydymo ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Sveikatai ir grožiui „Puikiai veikianti limfinė sistema – tai geros savijautos ir gražios figūros paslaptis. Dėl šiuolaikinio žmonių gyvenimo būdo – sėdimo darbo, mažo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos ir kt. – pastebimi vis dažnesni limfinės sistemos sutrikimai: ima varginti tokios bėdos, kaip kojų tinimas, venų tinklo išsiplėtimas, sutrikusi kraujotaka ir virškinimas, celiulitas, odos bėrimai, nuolatinis nuovargis, imuniteto silpimas“, – sako gydytojas. Limfa susidaro, kai audinių skystis, vadinamas intersticiniu skysčiu, surenkamas limfiniuose kapiliaruose. Ji yra turtinga limfocitų – baltųjų kraujo ląstelių, kurios vaidina svarbų vaidmenį mūsų imuninei sistemai. Limfos tekėjimas vyksta per limfines kraujagysles, kurios sujungia limfmazgius – mažus organus, kuriuose limfa filtruojama, naikinant infekcijas, bakterijas ir svetimkūnius. Ypač daug limfmazgių yra pažastyse, kirkšnyse.
Kretingoje duris atveria Senjorų klubas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus iniciatyva Kretingoje duris atveria Senjorų klubas. Nuo vasario 13 dienos Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos salėje, ketvirtadieniais, Kraštotyros skaityklos patalpose, rinksis senjorai, kurie kartu, padedant savanorėms, bendraus, diskutuos, kurs, mokysis, sportuos ir stengsis įsitraukti į įdomias bei prasmingas veiklas. „Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), su programa „Šilti apsilankymai“ ateina į Kretingą. Mums svarbus kiekvienas pagalbos ir bendravimo stokojantis senjoras, svarbus kiekvienas šiai misijai pasiryžęs savanoris. Šiuo metu senjorai aktyviai domisi, registruojasi į Senjorų klubą, apmokytos ir pasiruošusios yra savanorės, kurios ves susitikimus bei įtrauks senjorus į veiklas“, – kalbėjo LRK Savanorių koordinatorė Ineta Trakienė, paminėjusi, kad daug sunkiau sekasi rasti savanorių Kretingos mieste, rajone savanorystės programoje „Šilti apsilankymai“, per kurią savanoriai lankys vienišus senjorus namuose.
|
|
