|
|
|
SveikataVėžys mane gąsdina: kaip gyventi be baimės?
Dažniausiai sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūna didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė. Pirmoji reakcija pamažu nuslūgsta Dr. G. Bulotienės teigimu, apie vėžio diagnozę sužinoję pacientai dažniausiai sako: „Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi.“ Turi praeiti nemažai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su šia liga. „Garsi Šveicarijoje gimusi gydytoja Elisabeth Kiubler-Ross išskyrė keturias emocinio prisitaikymo prie vėžio ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. Vėžio ligos atveju nebūtinai visos šios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios iš jų gali būti vienu metu. Atskirais atvejais šios reakcijos, ypač depresija, gali pasireikšti itin stipriai arba užsitęsti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali reikėti ir specialistų – psichologų ar gydytojų psichiatrų – pagalbos“, – sakė ji. Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad vėžio liga paveikia ne tik psichologinį, bet ir socialinį žmogaus funkcionavimą, neretai pasikeičia paciento ar pacientės vaidmuo šeimoje: „Jei žmogus dirba, jis neišvengiamai turi spręsti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus dėl išėjimo iš darbo ar perėjimo į lengvesnį. Būna, kad žmogus kurį laiką negali atlikti įprastų buities darbų.“ Tačiau pacientams ir jo šeimos nariams šioje situacijoje gali padėti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotienės, socialinis darbuotojas įvertina situaciją, paaiškina paciento teises, pataria, dėl kokių lengvatų ir pagalbos jis gali kreiptis, kad užsitikrintų sau pakankamą materialinį funkcionavimą. „Svarbu suvokti, kad, nors vėžio liga yra didelė psichologinė trauma, kad ir kokia stipri būtų pirmoji emocinė reakcija į vėžio ligos nustatymą, palaipsniui ji nuslūgsta. Psichologijoje yra terminas „potrauminis augimas“. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių ne tik sėkmingai įveikia krizę, bet net ir psichologiškai sustiprėja, įgauna daugiau psichologinio atsparumo“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė.
Atmink, tu niekada nesi paliktas vienas
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį. „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti. Pagalba atvira visiems Dalydamasis savo patirtimi M. Kriščiūnas sako, kad neretai jaunam žmogui yra sunku tiksliai išsakyti savo jausmus, mintis, todėl pokalbis prasideda nuo to, kuo žmogus gyvena čia ir dabar. Eksperto teigimu, pasitaiko situacijų, kai sunerimę tėvai ar suaugusieji paragina savo vaikus prašyti pagalbos, kartais tiesiogiai kreipiasi ir vaikai bei paaugliai be atskiro paraginimo.
Psichologo nuomone, saugumą ir pasitikėjimą kuria tai, jog „Jaunimo linijos“ teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali. „Mes neklausiame žmogaus amžiaus, vardo, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, kalbamės tik apie jo patiriamą situaciją ir kylančius sunkumus. Tad ir artimieji gali likti nežinantys, jog asmuo kreipėsi pagalbos. „Jaunimo linija“ ir mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama. Kadangi bendrauti su savanoriais galima tiek telefonu, tiek pokalbiais internetu, keliskart padidėja emocinės paramos prieinamumas – kai kuriems gali būti lengviau bendrauti vienu ar kitu formatu – kuriama saugi atmosfera, kuri paskatina kreiptis įvairaus amžiaus asmenis, turinčius negalią“, – pasakojo psichologas. Pasak M. Kriščiūno, tikslios statistikos, kiek į „Jaunimo liniją“ kreipiasi negalią turinčių vaikų, iki šios dienos nėra, tačiau teigiama, kad tokių kreipimųsi išties pasitaiko.
Kodėl mes rūkome?
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.
Padėkime sergančiajam demencija išlaikyti savarankiškumą
Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt., sutrikimams. Centro poliklinikos gydytojos Eglės Ignatavičienės teigimu, demencijos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos eliminuojant galima sumažinti susirgimo riziką.
Viena kortelė – nuolaidos visai ŠEIMAI
Didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ lojalių šeimų apsilankymams baseinuose ir pirtyse darbo dienomis dovanoja išskirtines – net iki 50 proc. – nuolaidas. Nuo šiol įsigijus vieną Šeimos kortelę nuolaidos suteikiamos visai ŠEIMAI!
Nugaros skausmai dirbant daržuose ar biure: kaip jų išvengti
Su įvairiais nugaros skausmais susiduria dažnas, tačiau ne kiekvienas žino šio skausmo priežastis ir galimus gydymo būdus arba kaip jų išvengti. Apie tai paaiškino kineziterapeutė masažuotoja ergoterapeutė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro masažuotojų profesijos mokytoja Viktorija Tarasenko-Jasė. Įtampa kaklo, juosmens srityse Specialistės teigimu, nugaros skausmas – tai skausmas, jaučiamas kaklo, krūtinės, juosmens srityse. Jį gali išprovokuoti tam tikri judesiai, darbo poza, kartais reiškiasi ir esant ramybės būsenoje. „Skausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių: esant stuburo ligoms, viena pagrindinių – tarpslakstelinio disko išvarža, taip pat skausmą gali provokuoti raumenų, esančių kaklo, krūtinės, juosmens srityje įtampa“, – įvardino kineziterapeutė. Raumenų įtampa kaupiasi įvairiuose nugaros taškuose, priklausomai, kokį darbą tenka dirbti. Sėdimą darbą dirbančiam žmogui įtampa dažniausiai kaupiasi kaklo, juosmens srityse. Nieko nedarant, bet jaučiant tokį skausmą, anot V. Tarasenko-Jasės, gali išsivystyti stuburo ligos, viena dažniausių –tarpslakstelio disko išvarža, kuri gali užspausti nervus, sukelti skausmo simptomus, sutrikdyti žmogaus gyvenimo kokybę.
Atlikus Kretingos rajono savivaldybės maudyklų ir maudymosi vietų vandens kokybės mikrobiologinius tyrimus, nustatyta, kad Kretingos dvaro parko I tvenkinyje (gyventojų dar vadinamame III tvenkinyje) žarninių enterokokų skaičius viršija normą. Todėl gyventojams rekomenduojama šiame tvenkinyje nesimaudyti iki kol bus gauti pakartotinių tyrimų rezultatai. Pakartotinis maudyklos vandens tyrimas bus atliekamas šiandien, rugpjūčio 4 d. Rezultatai bus paskelbti rugpjūčio 7 d. Visų kitų tirtų pagrindinių Kretingos rajono maudyklų – Juodupėnų tvenkinio, Kašučių ežero, Padvarių tvenkinio ties Kurmaičiais, Darbėnų tvenkinio, Klibių tvenkinio, Vydmantų tvenkinio, Nasrėnų žvyrduobės tvenkinio – vandens kokybė atitinka nustatytus Lietuvos higienos normų reikalavimus. Tyrimus atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Klaipėdos skyrius). Kretingos rajono savivaldybės informacija
Paskirstytos lėšos sveikatinimo projektams
Kretingos rajono savivaldybė paskelbė visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sveikatinimo projektų paraiškų vertinimo rezultatus.
Per orientacinį žaidimą mokė tolerancijos
Minėdama Tarptautinę draugystės dieną asociacija „Kretingos lietaus vaikai“ kartu su Kretingos rajono savivaldybe liepos surengė orientacinį / interaktyvų žaidimą „Draugystės žemėlapis“, per kurį kvietė burtis bendrystei. Sulaukė susidomėjimo Žaidimas vyko Kretingos muziejaus teritorijoje. Per jį norėta sutelkti bendrai veiklai tiek įprastos, tiek sutrikusios raidos asmenis, tiek sveikus, tiek asmenis su negalia, taip pat visiems kartu įveikti užduočių ruožą, patirti ne tik smagių draugystę įtvirtinančių įspūdžių, bet ir išmokti naudingų prevencinių žinių. Tądien vienoje vietoje susibūrė gaisrininkai, policininkai, bibliotekininkai, raiteliai, baikeriai, karatekos, muitinės pareigūnai, kitų institucijų atstovai, visuomenininkai, dziudo meistrai, ir kiti. Dalyviai turėjo atlikti šių sričių atstovų sugalvotas ir jiems pateiktas užduotis. „Per šių metų žaidimą pakvietėme visuomenę į autizmą pažvelgti atidžiau. Labai džiaugiamės, kad vienoje stotelių savo iniciatyvą „Žvelk giliau“ pristatė psichikos sveikatos ambasadoriai, kurie dalyviams suteikė daugiau žinių. Taip pat vienoje stotelių dalyvius pasitiko ir mūsų asociacijos nariai, kurie dalyviams pateikė sensorines užduotis“, – įvardino viena asociacijos „Kretingos lietaus vaikai“ įkūrėjų ir narių Jūratė Barkauskienė. Žaidimas vyko orientacinio bėgimo principu. Dalyviai, gavę žemėlapį, ieškojo Kretingos muziejaus parko teritorijoje išdėstytų 12 stotelių, kuriose jie ne tik susipažino su stotelėje esančios institucijos veikla, bet ir gavo jų parengtas užduotis. „Visų stotelių kūrėjai mūsų partneriai jas rengė savanoriškai, neatlygintinai dalyvavo renginyje, jie buvo parengę daug užduočių mūsų dalyviams, kai kurie pirmą kartą, kai kurie jau antrus metus iš eilės“, – džiaugėsi J. Barkauskienė.
Kretingos ligoninė įsigijo skaitmeninę mamografijos sistemą
Paskutiniosiomis liepos dienomis Kretingos ligoninę pasiekė labai laukta medicininė diagnostinė įranga – skaitmeninė mamografijos sistema. Ir nors įrangą parengti naudojimui dar šiek tiek užtruks, dar šiemet rentgenologinio krūtų tyrimo mamografu paslaugos, itin svarbios ankstyvai krūties vėžio diagnostikai, bus atliekamos jau ir Kretingos rajone.
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kasmet krūties vėžiu pasaulyje suserga apie 1 mln. moterų, Europoje – gerokai per 400 tūkst., Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Deja, dalis jų būna jau pažengusios stadijos, kai reikia intensyvesnio gydymo ir tikimybė pasveikti yra mažesnė. Medikų skaičiavimais, net apie 95 proc. pirmosios stadijos ir 85 proc. II stadijos krūties vėžio atvejų galima visiškai išgydyti, kai diagnozavus III stadijos susirgimą išgyvenamumas bėra 50 proc., IV stadijos – 18 proc. Kadangi sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo navikinių susirgimų yra viena aktualiausių sveikatos srities problemų, piktybiniais navikais sergančiųjų kasmet daugėja, o mirtingumas nuo jų išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad ligų profilaktika ir žmogaus gyvybės išsaugojimas turi būti vienas svarbiausių sveikatos sistemos prioritetų. Vėžio profilaktika – tai priemonių, padedančių saugoti, stiprinti ir atkurti sveikatą bei išvengti vėžio ligos, visuma. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti, nuosekliai įgyvendinant vėžio profilaktikos priemones. Krūties vėžys šiuo metu yra dažniausias moterims nustatomas vėžys. Sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio gali padėti sisteminės patikros, ankstyvosios diagnostikos būdai ir optimalus gydymas. Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma Moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti tam tikro amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžio požymių, ir skirti gydymą, siekiant sumažinti mirtingumą nuo krūties vėžio.
|
|
